Kraustymosi į Vokietiją procesas ir logistikos paslaugos: tiesa be puošmenų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir, tegu man kas pasako, kad aš per daug liūdnas, bet kraustymasis visada yra stresas. Žmonės suvokia tik tuos momentus, kai reikia dėžių nešti į sunkvežimį, bet visa tai prasideda kur kas anksčiau. Dažnai klientai skambina tada, kai jau viska pritarę, o tu turi žinoti, kad kraustymosi į Vokietiją procesas ir logistikos paslaugos tai ne tik fizinis darbas, bet ir gera priemonė nuo plaukų iššukimo. Esu matęs viską – nuo idealiai suskaičiuotų krovinių iki tokių chaoso scenų, kad norėtųsi tiesiog išsisukti ir važiuoti atgal. Čia nėra jokių pasakų, tik geras senas darbas, kartais su nekokybišku kava degalineje prie Kauno arba statomu „BMW“ ties Miunchenu.

Dokumentų chaosas ir vokiškas tvarkos mėgstamumas

Ar tikrai reikia rūpintis muitine, jei tiesiog vežu baldus iš buto?

Sakyčiau, kad dažniausia ne, jei tai tavo asmeniniai daiktai, kuriuos naudojai bent 6 mėnesius. Vokietija yra ES, tai yra pagrindas, bet turi būti „nepriklausomo gyvenimo“ pradžios deklaracija (tai labai svarbu, jei nori išvengti PVM mokesčio). Turiu omenyje, kad jei veži visiškai naujus, su etiketėmis, baldus iš parduotuvės, tai muitininkas gali labai nustebti ir pridėti mokesčių. Geriausia turėti sąrašą, kad neaiškumai neiškiltų per sieną. Rašyk viską, net tą sukneles, kurią neneiojai dešimt metų – saugiau taip.

Kas daryti su transporto priemone, kurią noriu parsivežti?

Čia viskas priklauso nuo to, kiek laiko turi ją turėjai. Jei mašina priklauso tau mažiau nei 6 mėnesius, gali tekti mokėti veryti mokesčius, nors aš čia 100% tikras nebepasakysiu, nes taisyklės keičiasi kaip oras. Kraustymosi į Vokietiją procesas ir logistikos paslaugos automobilių atžvilgiu yra specifiniai – reikia „Widerruf“ dokumento (pirkimo-skyrymo sutarties). Be jo, vokiečiai gali neleiti įrašyti mašinos į savo registrą ir tu važiuosi su lietuviškais numeriais iki pasibaigiančio draudimo, kas yra daug problematiška.

Ar užtenka paprasto daiktų sąrašio ant popieriaus lapo?

Mano patirtis sako, kad ne. Vieną kartą važiavome su klientu, kuris parašė „knygos“ ir „drabužiai“, o muitininko sulaikė tris valandas, nes tikėjosi, kad ten gali būti brangūs paveikslai ar senoviniai ginklai. Reikia detalaus inventoriaus su apytikslės vertės nurodymu. Nereikia rašyti, kad šaldytuvas kainuoja 500 eurų, jei jis kainavo 50, bet ir neišgalvok per didelių sumų. Vokietijos pareigūnai mėgsta tvarką, jei jiems atrodo, kad kažką slepiate, pradeda kasti gilyn.

Kokius dokumentus reikia turėti vairuotojui?

Vairuotojas turi turėti paso kopijas, savo vairuotojo pažymėjimą ir, žinoma, TIR knygelę ar CMR dokumentą. Jei tai ne pilnas reisas, o dalinio krovinio logistika (t.y., dalis sunkvežimio), tai gali būti ir paprasčiau, bet tada daiktai gali būti perkraunami į kitą mašiną tarpinėame sandėlyje, o tai visada padidina sugadinimo riziką. Aš visada patariu rinktis tiesioginį reisą, jei leidžia biudžetas, nors ir kainuoja brangiau. Kraustymosi į Vokietiją procesas ir logistikos paslaugos tampa daug paprastesnės, kai tūkstančius kilometrų važiuoja tas pats vairuotojas.

Ar reikia versti visus dokumentus į vokiečių kalbą?

Techniškai ne, anglų kalba dažnai užtenka, bet tikiu man, vokiškai visada yra saugiau. Yra buvę atvejų, kai mažiau pažangūs pareigūnai tiesiog atsisakydami priimti anglų kalbos dokumentus ir reikalaudavo vokiško vertimo. Tai kainuoja papildomai pinigų ir laiko, o tu ten su vaikais ir šunimi stovi įtampose. Geriau iš anksto pasirūpinti, ypač jei turi kokių nors specifinių medicininių receptų ar techninių pasų technikai.

Kodėl visi kalba apie „Anmeldung“ registraciją?

Nes be to negalioji kaip gyventojas. Tai nėra logistikos dalis tiesiogiai, be kita ko, bet dažnai klientai klausia, ar mes galime tai padaryti. Negalime – mes pervežame daiktus, o ne registruojame gyvenamąją vietą. Savivaldybės („Rathaus“) reikia eiti patiems. Kai atvykstate, netrukite reikalauti daiktų, kol neturite to popieriaus, nes vietiniai nuomotojai gali būti labai griežti dėl terminų.

Dėžės, baldai ir kaip nieko nesužaloti

Ar verta pirkti brangias dėžes iš pervežėjų?

Žinoma, jei turi ką nors brangaus. Tų paprastų iš parduotuvės kampo sienos gali nelaikyti, o tu žiūri, kaip tavo servo tėvų lėkštės skyla į šukės. Profesionalios dėžės yra standartinio dydžio, jos gerai stumiamos viena į kitą, kas svarbu, sunkvežimio viduje. Kraustymosi į Vokietiją procesas ir logistikos paslaugos taupo tavo nervus, kai žinai, kad dėžė neišsiplys. Aš asmeniškai visada patariu pasiimti mažiau dėžių, bet kokybiškesnių.

Kaip tinkamai supakuoti pianiną?

O Dieve, nebandyk to daryti patys. Pianinas – tai ne tik svoris, jis yra labai jautrus vibracijai. Reikia specialios įrangos, grotuvių ir, žinoma, patirties. Vieną kartą matėme, kaip klientas bandė nuleisti pianiną ratu iš antros aukšto balkono – baigėsi labai liūdnai ir brangiai. Jei turi ką tokio, šaukiam profesionalus, kitaip gali likti be instrumento ir su nulaužta nugarą.

Ar galiu vežti alkoholį? Kiek?

Gali, bet yra ribojimai. Asmeniniam naudojimui laikoma apie 90 litrų vyno (ne, kad aš matuoju litrais, labiau buteliais) ir 110 litrų alaus. Buožgalviai – tik 10 litrų. Jei vesi daugiau, tai jau galima manyti, kad prekiaujji ar tai verslo reikalas, o tuomet sužinosi, kas yra akcizas. Geriau negerk kelionės metu, nes vokiškai keliai yra griežti, o vairuotojui gali atimti teises net už mažą procentą.

Ar vairuotojai padeda pakuoti?

Dažniausiai taip, jei tai aptarta iš anksto. Bet nereikėtų tikėtis, kad jie bus dailiai apsirengę dailininkai ir rankšluosčius bus lankstys kaip viešbučiuose. Jie yra fizinio darbo žmonės, jų tikslas – užkrauti kuo greičiau ir saugiau. Aš matęs esu vairuotojus, kurie tiesiog įmesia viską į dėžę „kaip tinka“, tad jei turi kažką labai trapaus, pasidėk pačiam ir pažymėk dideliomis raidėmis „SKYDAS“.

Ar reikia išpakuoti baldus prieš vežimą?

Stalai, spintos – tikrai taip. Kojos, vitrinos, stiklo detalės – viskas turi būti atskirta, kitaip kelionės metu, kai sunkvežimis suksies Vokietijos autobanu (o ten būna blynai), gali visiškai nulūžti. Vieną kartą neįsivaizdaujau, kaip klientas taip darė – atvykome, o jo didelė stalinė dalis lūžusi per pusę tiesiog nuo to, kad sunkvežimis staigiai stabdė. Kraustymosi į Vokietiją procesas ir logistikos paslaugos neleistų to išvengti, jei jis būtų išmontuotas.

Ką daryti su gyvūnais? Ar juos galima vežti?

Galima, bet ne kartu su baldais toje pačioje mašinoje jei ten yra chemija ar dulkės. Gyvūnai turi važiuoti sausioje, švarioioje vietovėje, o ne tarp sofos ir šaldytuvo. Be to, reikia pasiimti veterinarijos pažymėjimą („EU Pet Passport“), be kurio nepraleisi per sieną. Vokietijoje gyvūnų gerbimas yra aukštas lygmeniu, ten net užeigose dažniau leidžia šunims į vidų nei kur nors Lietuvoje anksčiau (nors viskas keičiasi).

Kodėl vairuotojas nenori įkrauti šlamšto?

Nes jis ne šiukšliavežys. Jei turi senus matračius, sudaužytus baldus ar statybines atliekas, išmesk juos čia, Lietuvoje. į Vokietiją veži tik tai, kas tau reikalinga gyvenimui. Vokietijoje atliekųUtilizavimas („Mülltrennung“) yra labai griežtas ir brangus dalykas, o mūsų vairuotojui gali būti baudžiama už neleistą krovį. Nedaryk to, gerausi.

Ką daryti su augalais?

Augalus vežti galima, jei jie nėra saugomos rūšys ir nėra dirvožemio ligų. Sąlygos tinka tų pačių – saugoti nuo šalčio ar perkaitimo. Žinoma, aš nebotanikas, kad pasakyčiau, kiek tų orchidėjų galima vežti, bet paprastai žmonės vežia kiek nori, jei tai asmeninis naudojimas. Tik žiūrėk, kad vabzdžiai nešliktų, nes vokiečiai labai bijo invazinių rūšių iš rytų.

Kainos, maršrutai ir pinigai

Kiek apytiksliai kainuoja krovinys į Miuncheną ar Berlyną?

Sunku pasakyti vienu sakiniu, nes viskas priklauso nuo kiekio (kubinių metrų). Jei turi tiesiog keletą dėžių ir „krepšį“ (tai vadinama daliniu krovinio), gali tekti sumokėti nuo 400 iki 800 eurų. Jei tai pilnas butas su baldais, tai kaina šoka iki 2000-3000 eurų. Kraustymosi į Vokietiją procesas ir logistikos paslaugos degalų kainos atžvilgiu dabar yra brangesnės negu prieš metus, tai ir kainos auga. Maždaug taip.

Kodėl kaina gali pasikeisti paskutinę minutę?

Nes tu, klientai, dažnai neįsivaizduojate, kiek daiktų tik turite. Atvyksta vairuotojas, o ten trys kartus daugiau daiktų nei buvo kalbėta telefonu. Tuomet reikia skambinti po kita mašiną ar daryti dar vieną reisą. Arba dar blogiau – paskutinę sekundę pasakai, kad reikia kelti pianiną į penktą aukštą be lifto. Tokiu atveju aš nesigirbu, kai uždirbu iš tokių priedų, bet tai būtinai reikia mokėti.

Ar galima susitarti dėl atidėjamo mokėjmo?

Sužinojau ilgą laiką dirbdamas, kad vokiečiai moka labai tiksliai, o lietuviai dažnai bando „užvilkti“. Mes esame verslas, mums reikia mokėti vairuotojams, degalus, mokesčius. Todėl stengiamės imti bent 50% avansą, o likusią dalį – pristatymo metu grynaisiais ar pervedimu prieš iškraunant. Jei nepasitiki imone, tai gali būti signalas, kad ir tu ne per daug sąžiningas (nieko įžeidinio).

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Nuo Vilniaus iki Berlyno yra apie 1000 km. Teoriškai vairuotojas gali nuvaziuoti per 12-13 valandų, tačiau taisyklės yra griežtos – reikia poilsio pertraukų. Taigi, paprastai tai užtrunka dieną arba dvi, jei įsiterpia iškrovimas kitame mieste arba eismas. Žiemą ties A9 greitkeliu gali būti stiprus sniegas, tai viskas sustoja. Neskubėk skambinti kas valandą ir klausti „kur jūs“, tai nervuoja vairuotoją.

Ar brangiau vežti savaitgalį ar šventėmis?

Taip, tikrai. Vairuotojai taip pat nori ilsėtis su šeimomis, o jei reikia važiuoti sekmadienį, tai reikia mokėti papildomai už viršvalandžius. Vokietijoje parduotuvės uždaros sekmadieniais, tai ir iškrovimas gali būti sudėtingesnis, jei nepasirūpinei nei ankstesnį dieną. Planuok kraustymosi į Vokietiją procesą ir logistikos paslaugas darbo dienomis – taip štaresi nemažai pinigų.

Ar reikia mokėti už vairuotojo maistą ir nakvynę?

Įprastai ne, tai įskaičiuota į kainą, jeigu tai sutarta. Vairuotojai turi savo biudžetus ir miega mašinoje arba viešbučiuose. Bet jei jis pavėlavo ir turi ilgai laukti iškrovimo, gali būti situacija, kad reikia padėti arba nusipirkti jo pietus. Aš to niekada nedraudžiu, o vairuotojai to labai įvertina – žmogiškas požiūris visada padeda išvengti konfliktų.

Kaip tiksliai skaičiuojamas kubinis metras?

Mes matuojame su lazda, kai atvykstame prie tavo namų. Ne taip kaip tu, spėjant akimis. Ilgis plotas daugyba aukštis. Jei turi kažką sudėtingo, pvz., apvalią sofą, mes ją apskaičiuojame kaip stačiakampį, kuris ją gaubia. Kraustymosi į Vokietiją procesas ir logistikos paslaugos remiasi tuo, kad mašina negali būti perkrauta ne tik svoriu, bet ir tūriu. Jei pasakysi 10 kubų, o bus 15, tai gali reikšti dviejų reisų.

Ar yra kokia nors slaptą priedėlių sąrašas?

Nėra slaptų, bet yra nemalonių. Užkėlimą į penktą aukštą be lifto, už ilgią nešimą atstumą nuo mašinos iki durų (pvz., senamiestyje, kur negaliva privažiuoti), už demontavimą ar montavimą baldų. Visa tai kainuoja. Pasakyk iš karto apie visas komplikacijas, o ne tada, kai vairuotojas jau atvyko ir staiga pamato, kad reikia nešti 200 metrų.

Realybės, kurios niekas nesako

Kas nutinka, jei sugęsta sunkvežimis?

Tai retas atvejis, bet nutinka. Tada mes organizuojame kitą sunkvežimį, kad perkrautume taut daiktus. Tai gali užtrukti dieną ar dvi. Deja, tokiu atveju mes neatsakingi už tavo laiko netekimį ar praleistas darbo dienas Vokietijoje. Viskas yra aprašyta sutartyje, kurią, tikėtina, niekas neskaito pasirašant. Perskaityk bent tas mažas raideles dėl jėgos nenumaldomųjų.

Ar galiu pasitikėti įmonės rekomendacijomis internete?

Atsargiai. Yra įmonių, kurios perka teigiamus atsiliepimus arba rašo juos patys. Pažiūrėk, kada įmonė įkurta, pažiūrėk, ar ji turi realų adresą ne virtualiu biure. Kraustymosi į Vokietiją procesas ir logistikos paslaugos yra pelninga sritis, o čia atsiranda daug „vienos dienos“ firmų, kurios pasiims pinigus ir išnyks. Patikrink „Facebook“ grupes, ten žmonės dažnai parašo tiesą, jei buvo apgauti.

Ką daryti, jei vairuotojas atvyksta vėlai?

Pirmiausia – nenušok nuo jo. Gali būti eismas, avarija arba tiesiog techninė bėda. Jei jis tavęs neinformavo, tu gali būti nepatenkintas, bet verkti nepadės. Jei vėlavimas labai didelis, reikia skambinti mums, dispečeriams, o ne šaudyti į vairuotoją. Jis tikrai nori baigti darbą ir nueiti miegoti taip pat kaip ir tu nori gauti savus daiktus.

Ar apdraudžia mano turtą?

Įprastai yra standartinis draudimas, pvz., 3-5 EURų už kilogramą. Jei turi lobį ar brangų paveikslą, pasidėk jį į automobilį pats ir vežk su savimi (ne, kad aš būčiau paranojas, bet geriau saugu). Jei sugenda dėžė su indais, mes atsiprašome, bet kompensuosime tik pagal tą sutartą sumą. Neretai klientai sako, kad ten buvo „milžiniška vertė“, bet įrodymų neturi.

Kodėl kai kurios firmos tokios pigios?

Nes jos taupo visur – ant degalų, ant vairuotojų algų, ant techninės priežiūros. Tas pat sunkvežimis gali sugesti pusiaukelėje. O dar blogiau – jie gali taupyti ant užrakto, o tavo daiktai „pasižiūri“ kitiems. Žinoma, ne visos pigios firmos blogos, bet žinomas patikimas įmonių poreikis. Neklausk pagal kainą, klausyk pagal logiką – kaip jie gali vežti už pusę mažiau nei kainuoja tik degalai?

Ar galiu važiuoti su vairuotoju (keleiviu)?

Techniškai neleidžiama daugelyje įmonių dėl draudimo ir saugumo. Vairuotojas turi dirbti, o ne kalbėtis. Be to, tai būna nepatogu – kėdės, vibracija, jokių patogumų. Geriau skrajok lėktuvu ar traukiniu, o tave pasitiks senuosiuose namuose. Nors yra buvę ekstremalių atvejų, kai važiuodavo šeimos narys, pvz., senelis, bet tai tik išimtiniai atvejai ir reikalauja specialaus leidimo.

Išvada

Viskas apie kraustymosi į Vokietiją procesą ir logistikos paslaugas atrodo sudėtinga tik tol, kol nepradedi daryti. Svarbiausia yra ne tiek kaina, kiek tai, kad turi būti aiškus planas ir sąžiningas dialogas su pervežėju. Neslėpk daiktų kiekio, nepirk pigiausių dėžių ir nepasitikėk įmonėmis, kurios pažada auksą ant kalno. Dirbu jau tiek metų, kad galiu pasakyti – ramumas ir geras planavimas save apmoka dvigubai, kai atsikeliate į naują gyvenimą svetur. Sėkmės kelyje.