Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kraustymosi į Vokietiją paskutinės minutės patarimai: Kas daryti, kai liko vos kelios dienos
Dirbu su kroviniais jau beveik dvidešimt trejus metus, ir jei kažką išmokau, tai tai, kad žmonės visada viską atidėlioja paskutiniam momentui. Skambina telefonu penktadienio vakarą ir sako: „Reikia važiuoti į Miuncheną pirmadienį ryte, ar spėsime?“. Žinoma, atsakau, kad bandysim, bet viduje tai visada siaubingas stresas. Ne tik man, bet ir jiems. Kraustymosi į Vokietiją paskutinės minutės patarimai dažnai būna tie patys, kas ir įprastai, tik viskas vyksta dvigubu greičiu ir su daugiau rūpesčių. Čia nėra jokia magija, tiesiog reikia žinoti, kur galima nuleisti rankas, o kur reikia būti labai tiksliam. Jei ir tu esi toje situacijoje, kai laikas spaudžia, gerk kavą ir skaityk toliau – bandysiu padėti išvengti didžiausių bėdų, su kuriomis susiduriu kasdien.
Dokumentai, kurie priverčia prakaituoti
Ką daryti, jei pasas baigiasi po mėnesio?
Tai klasika. Žmonės dažnai net nesiruošia dėl to, kol jau būna per vėlu. Jei turi važiuoti į Vokietiją, o paso galiojimas lieka vos ant plauko, nereikia panikuoti, bet veikti reikia greitai. Vokietijos pareigūnai pasienyje yra labai griežti, ir jei tavo dokumentas galioja mažiau nei šešis mėnesius nuo planuojamo sugrįžimo, gali tiesiog neįleisti. Esu matęs situaciją, kai šeima važiavo gyventi, o jų vaikui pasas baigėsi po trijų savaičių – teko sugrįžti namo ir daryti naują. Taigi, jei laiko trūksta, kreipkis į „Pasų skyrių“ dėl skubaus pasodavinėjimo. Lietuvoje tai dabar daroma pakankamai greitai, ypač jei pagirsi, kad turi darbo kontraktą Vokietijoje.
Ar reikia versti darbo sutartį į vokiečių kalbą iš karto?
Ne visada, bet labai rekomenduoju. Ypač jei turi su savimi šeimos narių, kurie nekalba angliškai. Vokiškai dokumentai turi didžiausią svorį vietinėse įstaigose, tokiuose kaip „Ausländerbehörde“ (migracijos departamentas). Esu matęs, kaip žmonės atvyksta su anglišku ar lietuvišku vertimu ir juos užstumia eilės galo. Bet jei tikrai laiko nebėra, skubaus vertimo gali atlikti ir Vokietijoje, tai kainuoja brangiau, bet bet ką geriau nei nieko. Svarbiausia, kad sutartyje būtų aiškiai parašyta tavo pavardė, pareigos ir atlyginimas – be to neliks nė pėdsako.
Ar ANKOMSTMELDUNG (registracijos) forma svarbi iš karto?
Absoliučiai taip. Be šios formos tu Vokietijoje oficialiai neegzistuoji. Dažnai klientai klausia, ar galima ją užpildyti vėliau, po savaitės. Ne, negalima. Turi 14 dienų nuo atvykimo, kad užsiregistruotum mieste (Einwohnermeldeamt). Paskutinės minutės kraustymosi į Vokietiją metu dažniausiai būna taip, kad žmonės net neturi dar nuomojamo buto adreso. Jei taip yra, gali užsiregistruoti pas draugus ar pažįstamus (jei jie sutinka), o vėliau pakeisti adresą. Be to, be šios popieriaus negausi mokesčių numerio (Steuerummer), o be jo – neirgsi.
Ar vaikų mokyklos pažymėjimas yra būtinas?
Jei važiuoji su vaikais, tai ne tik būtina, tai gyvybiškai svarbu. Vokiškos mokyklos labai griežtai tirštinėja dokumentus. Reikia ne tik pažymėjimų apie mokslus, bet ir sanitarijos knygelės, kurioje parašyta, kokia vaiko sveikata, kokių skiepų turi. Kartais tėvai pamiršta paimti šią knygelę, o tada reikia važiuoti pas vietinį vaikų gydytoją Vokietijoje, kad tas patvirtintų skiepus. Tai užtrunka ir kainuoja. Geriau viską pasiimti iš karto, kad nereikėtų važinėti po ligonines su vienu vaiku, kitiems kraustant dėžes.
Kur dėti originalus medicininius dokumentus?
Visada su savimi rankinėje bagaže. Niekada nekelik jų į vadinamąją „paskutinę dėžę“ ar į sunkvežimį. Vieną kartą mus sustabdė policija kelio patikrai, o vairuotojas negalėjo rasti savo vaistų receptų, kurie buvo įdėti giliau į krovinį. Buvo nerealu situacija – laukom valandas, kol krovinys iškraunamas. Kraustymosi į Vokietiją paskutinės minutės patarimai visada prasideda nuo to: svarbiausi dokumentai ir vaistai turi būti po ranka. Jei turi lėtinų ligų, pasidaryk ir vokišką arba anglišką išvadą iš gydytojo, niekas nežino, kai kas nutiks kelyje.
Bagažas: ką daryti, kai dėžių per daug
Ką daryti, jei nebespėju susirūpinti pakavimo medžiagomis?
Nesijaudink, tai labai dažna problema. Paskutinėmis minutėmis žmonėms dažniausiai trūksta ne dėžių, o juostos (pakavimo juostos) ir burbuliukų. Gali eiti į bet kurį statybų prekybos centą ar net didelę parduotuvę ir nupirkti pigiausių koklių dėžių – jos tvirtos ir tinka. Vietoj burbuliukų gali naudoti senus laikraščius, rankšluosčius, net drabužius. Esu matęs, kaip viena klientė visus indus apvyniojo savo senais marškiniais – gaila drabužių? Gal, bet indai atvyko sveiki. Pagrindas – uždenk visas dėžes gerai, kad neužsidegtų dulkių kelyje.
Ar galima vežti maistą ir alkoholį?
Galima, bet yra ribojimai. Dėl maisto produktų (ypač mėsos ir pieno produktų) geriau nepiršti sau bėdų. Vokietijos veterinarijos pasienio kontrolė gali konfiskuoti mėsą net iš ES šalių, jei kiekis didelis. Vieną kartą teko matyti, kaip šeima vežė dešimt kilogramų lietuviškos dešros, o jiems ją pasienio pareigūnai pasiūlė suvalgyti vietoje arba išmesti. Alkoholis – jei tik asmeniniam vartojimui, tai paprastai praeina, bet neperk virš 10 litrų stipraus (virš 40%) alkoholio į vieną suaugusį asmenį, jei nori vengti muito.
Kaip pažymėti dėžes, jei laiko nebėra?
Nerašyk po vieno žodžio ant kiekvienos dėžės. Susitark su savimi: raudona spalva – virtuvė, mėlyna – miegamasis, žalia – svetainė. Ant viršaus parašyk tik kambarį. Detalizą darysi tuomet, kai atvyksi ir pradėsi iškrauninėti. Svarbiausia – pažymėk dėžes, kuriose yra smulkmenos ar tai, kas reikalinga pirmąją naktį (pvz., patalynė, šukos, muilas). Patirtis rodo, kad pirmą naktį Vokietijoje dažniausiai miegama ant antklodžių ant grindų, reikia turėti pasiekiamus šiuos dalykus.
Ar verta vežti senus baldus į Vokietiją?
Sąžiningai? Dažniausiai ne. Kraustymosi į Vokietiją kaina gali gerokai padidėti, jei veži sunkus, nereikalingas spintas. Vokiški butai dažnai yra su integruota virtuve arba baldais, ypač jei nuomai. Turiu omenyje tuos senus sovietinius sekcijas – jas palik Lietuvoje. Vokietijoje baldai brangūs, bet antikvariatą jau seniai nebeperka. Jei baldai turi sentimentalios vertės – vežk, bet jei tai tik „galbūt pravers“ – geriau užsiduoti. Benzinas ir darbas keliaujantems per Europą kainuoja daugiau nei pigus IKECA spintelė.
Ką daryti su technika?
Jei turi senus televizorius ar skalbyklę, patikrink, ar jos veikia 220V (Vokietija taip pat naudoja 220V, taigi elektros įtampa sutampa, tačiau kištukai skiriasi). Bet jei technika sena ir sprogsta pro šonus, geriau nepaimti. Vokietijoje labai griežtos taisyklės dėl elektros atliekų (Elektroschrott). Negali tiesiog išmesti seno televizoriaus į bendrą konteinerį – tai baudžiama. Užsirašyk, kur netoli tavo būsimo namo yra „Recyclinghof“ – tai vieta, kur viską numesiu legaliai.
Kelias ir logistika: kaip nenukristi nuo kelio
Ar reikia Maut (kelių mokesčio) vokiškam automobiliui?
Jei važiuoji savo automobiliu, turi nusipirkti vokišką Maut vinjetę (vokietiškai – Maut), jei automobilis svoris virš 3,5 tonos (t.y., krovininis sunkvežimis ar didelis mikroautobusas). Jei tai įprastas keleivinis automobilis, Maut nereikalingas (išskyrus kai kurias tunelius ar specialius tiltus, pvz., „Herrenbrücke“ Rostoke). Bet dažnai žmonės savaeigiais automobiliais su priekaba veža daiktą – jei bendras svoris viršija 3,5t, reikia Maut. Nenukentėkite – policija Vokietijoje stovi po tiltais ir tikrina tiksliai tai. Kraustymosi į Vokietiją paskutinės minutės patarimai turi apimti ir pinigines: Maut kainuoja brangiai, tai ne 5 eurai.
Kur saugiai užmigdyti vairuotoją paskutinę naktį?
Jei tu pats vairuoji sunkvežimį arba nuomajosi sunkvežimį, negali sustoti bet kur. Vokietijoje yra griežtos taisyklės – negalima stovėti automagistralėje (Autobahn) poilsio zonoje ilgiau nei valandą, jei nesi miegu. Reikia važiuoti į specialias stovyklas (Rasthof). Jose reikia mokėti už vietą, bet ten yra dušai ir saugumas. Kartais vairuotojai bando taupyti ir sustoja po viadukais – taip daryti negalima, gausi baudą. Kainuoja apie 15-20 eurų už naktį su dušais, tai verta ramybės.
Ar reikia „Umweltplakette“ (ekologinės vinjetės)?
Taip, jei važiuoji į didelius miestus, tokius kaip Berlynas, Miunchenas, Hamburgas, Štutgartas. Be šios lipduko ant priekinio stiklo negali važiuoti į „žaliąją zoną“ (Umweltzone). Dažnai klientai nežino šito ir važiuoja tiesiai į centrą, o ten juos fotografuoja kameros. Bauda 100 eurų. Vinietę gali nusipirkti degalinėje arba internetu, ji kainuoja penkiais eurai. Tai vienas pigiausių dalykų, kurį gali užtikrinti iš anksto.
Kaip elgtis su įsibėgėjusiu keliu (Autobahn)?
Jeigu pirmą kartą vairuoji Vokietijoje, nesišok į kairią juostą, jei nesitiki važiuoti 160 km/h greičiu. Vokiškai vairuotojai labai agresyvūs ir nėra įpratę į lėtai važiuojančius kairėje. Kairioji juosta – lenktimams. Jei ten važiuoji lėtai, gali būti, kad tave „užspaus“ iš galo arba privers užlipti ant šaligatvio. Geriau laikytės dešinės, nors ir ten dažnai važiuojama greičiau nei leidžiama Lietuvoje.
Kas daryti, jei sugenda automobilis Vokietijoje?
Turi turėti „Europinę draudimo žalią kortelę“. Ji duoda kontaktus pagalbai visoje Europoje. Nebandyk taisyti pats šalia kelio – tai pavojinga ir dažnai nelegalu be specialios aprangos. Paskambinęs į pagalbos centrą, jie atsiųs techninę pagalbą. Jei turi krovininį automobilį, pasirūpink „ADAC“ ar panašiu narystės kortelių, tai išgelbės daug nervų. Kartais techninė pagalba atvyksta per valandą, kartais – po keturių, bet geriau laukti saugioje vietoje.
Finansai ir buitis: kas laukia atvykus
Ar galiu atsiskaityti Lietuvos kortele Vokietijoje?
Daugelyje vietų – taip, ypač didelėse parduotuvėse (Edeka, Rewe, Lidl). Bet mažose kavinėse, keptuvėse (Imbiss) ar turguose dažnai priima tik grynusius pinigus (Bargeld). Vokietija vis dar labai mėgsta grynusius. Atvykęs turi turėti bent šimtą eurų grynais, kad nusipirktum vandens, duonos ar sumokėtum už pietus. Nenuvilkite, kai kavinėje sako, kad kortelės neima – tai normalu ten.
Kiek kainuoja indų statymas (Kaution)?
Tai vienas didžiausių iššūkių. Nuomodamas butą, turi padėti užstatą, paprastai 2 ar 3 mėnesių šaltąjį nuomą. Jei nuoma 800 eurų, tai reiškia turi turėti 1600–2400 eurų, kuriuos iš karto paduodi šeimininkui. Jis juos laiko sąskaitoje, kol išsikrauni. Kraustymosi į Vokietiją paskutinės minutės patarimai privalo paminėti pinigus: ši suma dažnai būna didesnė nei pati transportavimo kaina. Be užstato buto tikrai negausi.
Kur rasti pigią namų ūkio techniką?
Jei palikai viską namuose, nereikia bėgti į „MediaMarkt“ ir pirkti brangiausių dalykų. Vokietijoje labai populiarios naudotų daiktų parduotuvės, ypač „ReBuy“ arba vietiniai „Gebrauchtwarenläden“. Be to, pasitikrink „Kleinanzeigen“ (vokiškas „Skelbiu“). Ten dažnai žmonės parduoda skalbyklę ar šaldytuvą už 50 eurų, tiesiog kadangi išsikrausto. Vieną kartą radau beveik naują kavos aparatą už 20 eurų, nes žmogus išvykdavo į Kanadą. Ten taip pat galima rasti baldų.
Kaip sujungti telefoną ir internetą?
Vokietijoje internetas dažnai eina per laidą (DSL ar Kabel), o ne tik mobiliai. Paskutinėmis minutėmis nespėsi laukti techniko, kuris ateis po dviejų savaičių pajungti laidą. Todėl iš karto nusipirk „Prepaid“ SIM kortelę su daug duomenų (pvz., „O2“, „Congstar“ ar „Lycamobile“). Taip galėsi naudotis savo telefonu kaip „hotspot“ namuose, kol nebus pajungtas fiksuotas internetas. Nenuleisk rankų, jei pirmąją savaitę gyvensi be „Wi-Fi“ – tai įprasta ten.
Ar tikrai reikia atskirų šiukšlių dėžių?
Taip, Vokietijoje tai religija. Atskirai: mėlyna dėžė popieriui (Papier), geltona – plastikui (Gelber Sack), ruda – maisto atliekoms (Bio), juoda – likusioms (Restmüll). Jei išmesi plastiką į juodą konteinerį, gali gauti įspėjimą ar baudą, o kaimynai gali pranešti apie tave. Pirmąją dieną eik į „Rathaus“ (savivaldybę) arba „Supermarkt“ ir nusipirk šiukšlių maišus (Gelben Sack) – jie paprastai nemokami, bet reikia užsiregistruoti.
Nepageidaujamos situacijos ir kaip iš jų išsisukti
Kas daryti, jei raktai liko Lietuvoje, o tu jau prie durų Vokietijoje?
Tai baisiausia scenarijus. Jei butas nuomojamas, o raktai pas agentą ar šeimininką, kurie dirba tik iki 16:00 valandos, o tu atvykai 20:00 valandą – tu esi bėdoje. Visada, visada susitark dėl raktų atidavimo iš anksto. Jei raktai liko Lietuvoje, teks laukti rytojo arba kviesti „Schlüsseldienst“ (raktažudį), kuris atidarys duris. Tai kainuos nuo 50 iki 150 eurų, priklausomai nuo to, kiek sudėtingos spynos. Nemanau, kad norėtum pradėti gyvenimą šioje šalyje su tokiu sąskaita.
Ar galiu parkuoti sunkvežimį prie namų be leidimo?
Daugeliu atvejų – ne. Vokiškuose miestuose (ypač senosiuose rajonuose) gatvės siauros. Jei atveši sunkvežimį ir jis užstoja eismą ar pėsčiųjų taką, kaimynai iškviš policiją vos po penkių minučių. Prieš atvykdamas reikia susitarti su vietine savivaldybe (Ordnungsamt) dėl laikino sustojimo leidimo (Halteverbot). Jis gali kainuoti, bet tai pigiau nei bauda už neteisėtą stovėjimą. O gal geriau nuomotis mažesnį sunkvežimį (7,5t), jei dėžių nėra daug, jis dažnai laikomas įprastu automobiliu.
Ką daryti, jei butas neatitinka nuotraukų?
Tai labai dažna problema, kai nuomojasi butą iš Lietuvos, nė karto neįėjęs viduje. Atvykai, o ten yra grybai ant sienos arba trūksta grindų. Pagal Vokietijos įstatymus, turi teisę pareikalauti, kad šeimininkas viską sutvarkytų. Jei jis nenori, gali mokėti mažiau nuomos (Mietminderung). Bet ką daryti pirmąją naktį? Jei butas negyvenamas, kreipkis į viešbutį arba pas draugus. Nedaryk „scenos“ su šeimininku pirmąją dieną – geriau viską nufotografuok ir rašyk raštišką skundą (Mängelrüge) per 7 dienas. Tai tavo gynyba.
Jei prarandu vieną dėžę kelyje?
Tai nutinka. Vairuotojas gali nepastebėti, kad kažkas nukrito arba buvo pavogta degalinėje (taip, tai taip pat nutinka). Jei dėžė dingsta, pirmiausia patikrink krovinių sąrašą (Ladeliste). Jei turi draudimą, gali gauti kompensaciją, bet tik jei dėžė buvo įvertinta. Geriausia yra nevežti brangių daiktų be sąrašo. Vieną kartą vienas klientas vežė auksinius papuošalus dėžėje su knygomis ir dėžė dingo. Atsakymo negavau nieko, kadangi sąraše buvo parašyta „knygos“. Kraustymosi į Vokietiją paskutinės minutės patarimai: brangius dalykus vežk su savimi.
Kaip elgtis su agresyviu kaimynu?
Vokiečiai yra griežti dėl ramybės (Ruhezeit). Nuo 22:00 valandos iki 06:00 ryto negali būti jokio triukšmo. Jei pirmąją naktį nukrausi dėžes ir kalbėsi garsiai, kaimynas gali išaušti policiją. Taip yra, tai ne žinutė, tai įspėjimas. Jei kaimynas agresyvus, nedaryk atgal, tiesiog atsiprašyk ir uždaryk langus. Vokietijoje ramybė yra šventa, netgi tualeto nuleidimas per naktį gali būti problema, jei sienos plonos. Nustok kelti triukšmą ir viskas bus gerai.
Išvada
Galiausiai, nors viskas atrodo chaotiška, kraustymosi į Vokietiją paskutinės minutės patarimai visada susideda iš vieno pagrindinio dalyko – būk atsarges nei įprastai. Pasitikėk savo intuicija, bet neleisk emocijams nuleisti rankų. Esu matęs šimtus šeimų, kurios atvyko be jokio plano, ir viskas susitvarkė, nes Vokietija veikia ir yra tvarkinga šalis. Svarbiausia – turėk dokumentus, pinigus ir kantrybę. Geros kelionės ir sėkmės naujoje vietoje, tik neprarask humoro jausmo, kai kažkas nueina ne taip, kaip planavai.