Kraustymosi į Vokietiją mikroautobusu kainodaros principai: tiesa be užmaskavimo

Sveiki, sėdžiu šiame biure jau beveik dvidešimt metų ir per tą laiką mačiau viską – nuo klientų, kurie bandė įsprausti dramblio šaukštą į „Mercedes“ Vito, iki tokių, kurie norėjo, kad važiuotume per uždaras sankryžas. Dažnai žmonės galvoja, kad kraustymosi į Vokietiją mikroautobusu kainodaros principai yra kažkas mistiško arba kad mes tiekėjai tiesiog renkame skaičius iš dangaus. Iš tiesų, čia visa kitaip – čia griežta matematika, padengta sluoksniu biurokratijos, gyvenimo ir dažnai net blogų kelių. Šiandien noriu jums papasakoti, kaip tai atrodo iš mano pusės, be jokių gražių žodžių ir marketingo. Turėkite omenyje, kad kaina nustatoma ne pagal tai, kiek aš galiu uždirbti, o pagal tai, kiek kainuoja nuleisti vairuotoją į kelią ir jį gražinti atgal gyvą.

Pagrindiniai dalykai, kurie suformuoja kainą (ir ką klientai dažnai pamiršta)

Kaip apskaičiuojama bazinė kaina?

Viskas prasideda nuo riedančiųjų sąnaudų. Turiu pasakyti, daugelis klientų mano, kad mums reikia tik mokėti už vairuotojo duoną, bet pamiršta apie techninę priežiūrą, padangas (kurios, tikiuosi, žinote, dabar brangios), aliejų pakeitimus ir viską, kas susiję su mikroautobuso eksploatavimu. Kraustymosi į Vokietiją mikroautobusu kainodaros principai remiasi tuo, kad transportas turi būti techninėje būklėje, kitaip mes tiesiog neišvažiuosime iš Lietuvos. Prie kainos dar pridedamas ir nuostolis, kai automobilis stovi be darbo – nėra taip, kad mes turime užsakymus kasdien. Taigi, bazinė kaina yra kaip rėmas, ant kurio dedamos visos kitos išlaidos.

Ar kaina priklauso nuo to, kiek daiktų turiu?

Žinoma, ir tai turbūt svarbiausias dalykas. Kartais atvažiuoju į objektą, klientas sako: „Turime keletą dėžių“, o ten stovi visas butas su sofa ir dviračiu. Mikroautobuso talpa yra ribota – jeigu ten tiek daiktų, kad reikia dėti ant stogo arba vilkti priekabą, tai kai kurios firmos (tame tarpe ir mūsų, jei reikalaujamas ypatingas apdailos darbas) gali paprašyti papildomo mokesčio už dėžių pakrovimą į antrą aukštą arba už kompleksinį krautuvą. Vertėtų nuoširdžiai parodyti, ką turite, o ne sakyti „kažkas nedidelio“, nes vėliau kyla nesusipratimų, kai reikia skambinti kolegai su kitu automobiliu.

Kodėl vienos firmos brangiau, kitos pigiau?

Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien. Pigiausios kainos dažnai būna pas tuos, kurie važiuoja „be popieriaus“ – be draudimo, be CMR, be profesinio kvalifikacijos pažymėjimo. Aš čia nieko nepareiškiu, tiesiog stebiuosi. O jei kalbame apie kraustymosi į Vokietiją mikroautobusu kainodaros principus, tai legaliai dirbančios firmos negali dirbti nuostoliais. Mūsų kainoje yra PVM, mokesčiai, garantijos, o „kūdikiai“ rinkoje gali siūlyti kainą, beveik dukart mažesnę, tik todėl, kad jie tiesiog nepamiršta pervesti pinigų į VMI. Pasirinkimas jūsų, bet pasidarykite tyrimą prieš pasirašydant sutartį.

Ar į kainą įeina vairuotojo darbas?

Įprastai į kainą įeina vairavimas, bet ne visada fizinis darbas, jei jis yra ypatingai sunkus. Pavyzdžiui, jei turetume nešti pianiną antrą aukštą be lifto – tai jau nebe standartinis pervežimas, o logistinis iššūkis. Tada kaina gali šokti, nes reikia įsitempti visai komandai (arba vienam labai pavargusiam vairuotojui). Tačiau standartinis dėžių nešimas iš buto į automobilį įeina į standartą, nebent aptarėme kitaip. Viskas priklauso nuo derėjimosi etapo – niekada nesiūlykite vairuotojui padėti su statybinėmis atliekomis, jei nesate sutarę dėl to, kad jis yra ir samdomas darbininkas.

Kas daro įtaką galutinei sumai?

Čia jau įsijungia smulkmenos. Ar reikia kurį laiką laukti raktų? Ar yra galimybė pastatyti mikroautobusą tiesiai prie namų, ar reikės nešti per pusę miesto? Kraustymosi į Vokietiją mikroautobusu kainodaros principai numato, kad kiekviena papildoma valanda laukimo arvažiavimo kainuoja. Vairuotojo laikas yra pinigai. Jeigu jis praleidžia tris valandas stovėdamas prie prekybos centro, laukdamas, kol išsirasysite sandėlį, tas laikas turi būti sumokėtas, kitaip jam neatperkamas darbas.

Ar galima sutaupyti, jei pats padedu?

Galima, bet nedarykite to ant galo. Kartais klientai sako, „mes patys pakelsime, o jūs tik vezkite“, bet tada, kai mes atvykstame, paaiškėja, kad jie neturi dėžių arba kad jų „pagalba“ yra labiau trukdymas. Galiu pasakyti taip – jei turite gerai paruoštus dėžėse daiktus, tai taip, sutaupysite. Bet jei reikia rinkti maišus su drabužiais iš grindų, tai vairuotojui greičiau padarytų pats už konkretų mokestį. Efektyvumas čia svarbiau už savanorystę.

Maršruto ir „kuro“ istorijos – kodėl ne visada tas pats

Kodėl kaina priklauso nuo miesto, į kurį važiuojame?

Nes Vokietija didelė. Važiuoti į Miuncheną ir į Berlyną yra dviejų skirtingų istorijų. Pirmiausia, atstumas. Antra, kuro kaimynystėje (ten irgi skirtinga). Trečia, Vokietijos kelių mokesčiai (Maut) – jie yra dideli ir juos moka krovininiai automobiliai, įskaitant didelius mikroautobusai (jei viršija 3,5 t, bet mes dažniausiai važiuojame lengvesniais, tačiau toliau aptarsiu niuansus). Kraustymosi į Vokietiją mikroautobusu kainodaros principai tiesiog negali būti vienodi visai šaliai. Važiuodami į gilumą, pvz., į Bavariją, vairuotojas praleidžia daugiau laiko, todėl reikia sumokėti už jo nakvynę ir maistą.

Ar kainoje įskaičiuotas kuras?

Dažniausiai taip, mes įtraukiame kuro sąnaudas į bendrą sąskaitą, kad klientas neturėtų galvos su kainų svyravimais degalinėse. Bet yra ir variantų, kai kuras mokamas atskirai (ypač, jei kaina staigiai šoka aukštyn). Mano patirtis sako, kad fiksuota kaina klientui patogiau – jis žino, ką moka, o mes imame riziką, jei benzinas pabrangs (kas, žinoma, visada darosi blogiausiu momentu). Bet jeigu važiuojate labai toli, gali būti, kad susitarėme dėl kuro normos kilometrui.

Kas daryti, jei reikia važiuoti per Lenkiją ar per Švediją?

Maršrutas keičia viską. Jeigu važiuojame per Lenkiją, tai taupome kelių mokesčius (ten kai kur nemokami), bet prarandame laiką dėl blogų kelių ir „giro“ (vairuotojo poilsio laiko). Jeigu per Švediją – kelių kokybė puiki, bet kuras brangesnis, ir dar reikia mokėti už tilta arba tunelius (pvz., Didžiojo Belto tiltas). Turiu omenyje, kad štai tokius dalykus klientai dažnai pamiršta. Jie matys žemėlapyje tiesią liniją, o aš matau kelias paras vairo sujaukimo.

Ar įtakoja kainą eismo sąlygos?

Žinoma, bet tai nėra įtraukiama į pradinę kainą. Jeigu užstringame uraganą arba sniego laviną, tai aš negaliu paprašyti kliento papildomai tik todėl, kad lija. Tačiau jei klientas specifiškai prašo važiuoti tam tikru keliu, kuris yra brangesnis (pvz., mokamais autostradomis per visą Lenkiją, nors galima važiuoti nemokamai), tai tada kai kurios firmos gali paprašyti priemokos. Asmeniškai aš stengiuosi rasti optimalų maršrutą, bet kartais vairuotojai tiesiog nemėgsta važiuoti keliu „A“, kai gali važiuoti „B“ – tai psichologijos dalykas.

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Įprastai į Vokietiją nueiti 12–14 valandų, jei viskas gerai. Bet yra buvę atvejų, kai vairuotojas praleidžia naktį prie sienos dėl eismo spūsčių arba dokumentų patikrinimo. Kraustymosi į Vokietiją mikroautobusu kainodaros principai neleidžia mums uždirbti iš to, kad vairuotojas sėdi spūstyje, todėl mes planuojame rezervą. Jeigu jums skubia, tada tai jau „ekspresinis“ reisas, kuris kainuoja brangiau, nes reikia keisti vairuotojus arba laužyti poilsio režimus (kas, aišku, draudžiama, bet... štai tokių situacijų būna).

Kas jei reikia užeiti į kelis miestus?

Tai vadinasi „kruizinis“ reisas. Kiekviena sustojimo vieta – tai papildoma valanda, papildomi ratai, galbūt užimtumo zonos mieste (žalia zona). Kaina tokiu atveju skaičiuojama ne pagal kilometrus, o pagal užtruktą laiką. Buvo kartą, kai važiavome į Vokietiją ir ten keturiuose miestuose išsikraunė po keletą dėžių – diena praeina, o vairuotojas pavargęs kaip šuo. Tokiu atveju kaina bus didesnė nei tiesiog važiavimas iš A taško į B tašką.

Vokietijos specifika: miestai, užstatymai ir „kieti“ reikalavimai

Ar sunku važiuoti miestuose kaip Miunchenas ar Hamburgas?

Labai sunku. Senamiestyje siauros gatvės, daug pėsčiųjų, o mikroautobusas yra didelis. Kartais neįmanoma pastatyti tiesiai prie namų – reikia eiti 200 metrų pėsčiomis su sofa ant pečių. Jeigu klientas nežino savo miesto specifikos, mes gauname nesusipratimų. Vokietijoje yra griežti taisyklės dėl sustojimo vietų – užsistojęs ne toje vietoje galiu gauti baudą, kurią turės padengti klientas (arba mes įtrauksime į sąskaitą iš anksto). Kraustymosi į Vokietiją mikroautobusu kainodaros principai turi omenyje ir šiuos rizikos veiksnius.

Kas yra „Maut“ ir ar jis mūsų dabar?

Man atrodo, kad nuo 2024 metų liepos 1 dienos (ar buvo gruodžio? Nors, galvoju, vis tiek jau įsigaliojo arba įsigalios greitai) Vokietija pradės rinkti mokesčius ir iš lengvųjų komercinių transporto priemonių (pvz., 3,5 t). Iki tol tai buvo tik sunkvežimiams. Dabar, jeigu turite didelį „Vito“ ar „Sprinterį“, kuris svorio klasėje peržengia ribą, teks mokėti už kiekvieną kilometrą autostradoje. Tai pakeis visą rinką, ir kainos tikrai šoks aukštyn. Todėl dabar svarbu tiksliai žinoti savo automobilio svorį.

Ar reikia leidimų važiuoti į uždaras zonas?

Vokietijoje daug miestų turi „Umweltzone“ (ecological zones). Ten negali važiuoti automobiliais be žaliosios kortelės. Mūsų automobiliai paprastai yra tvarkingi, tokių kortelių turi, bet jei važiuojate savo nuomuotu arba privačiu mikroautobusu (kas retai, bet būna), gali būti bėdų. Mes visada tikriname, ar galime įvažiuoti į miestą, kad vairuotojas nebūtų nubaustas.

Kaip su daugiabučių liftais?

Tai nuolatinė problema. Vokietijoje daug senų namų be lifto, arba liftas yra per mažas (telpa tik vienas žmogus ir kelios dėžės). Tada reikia nešti rankomis. Jeigu klientas sako „yra liftas“, o paskui pasirodo, kad liftas neveikia jau tris mėnesius, tai vairuotojas gali tiesiog atsisakyti dirbti arba paprašyti didelių pinigų už fizinį krūvį. Būkite sąžiningi apie savo areščinės sąlygas.

Ar reikia užsakyti vietą stovėjimui?

Kai kurie miestai reikalauja iš anksto užsakyti leidimo stovėjimui iškrovimui (Vorankündigung). Jeigu to nepadarote, gali būti, kad automobilis užims vietą nelegaliai. Mūsų firma dažnai patiria, kad vietiniai gyventojai kvičia policiją, jei matyti stovintį mikroautobusą su lenkiškais ar lietuviškais numeriais. Tokių smulkių nusiskundimų vengiame, todėl kainoje gali būti įtrauktas „administracijos mokestis“ už leidimų išsiruosimą.

Ar saugu palikti daiktus mikroautobuse naktį?

Priklauso nuo rajono. Berlyne arba Frankfurte palikti pilną daiktų mikroautobusą gatvėje naktį – tai kvietimas vagims. Jeigu reisas trunka dvi dienas, gali reikėti saugomos aikštelės, kurią taip pat reikia apmokėti. Niekada negarantuoju, kad „nieko nenupirš“, todėl stengiamės užbaigti iškrovą tą pačią dieną arba rasti saugią vietą prieš tai.

Paslėpti mokesčiai, draudimai ir kiti nemalonumai

Ar draudimas įeina į kainą?

Taip, bet tik pagrindinis. Krovinių draudimas (CMR) yra privalomas, bet jis turi savo limitus. Jeigu vežate brangų paveikslą arba vintage muzikos instrumentą, reikia tai pasakyti iš anksto ir suderinti specialų draudimą. Kraustymosi į Vokietiją mikroautobusu kainodaros principai neapima „deimantų“ pervežimo standartine sąskaita – toks rizikos valdymas kainuoja papildomai.

Kas daryti, jei kažkas suyra kelyje?

Mes turime civilinę atsakomybę. Jei vairuotojas užlenda į jūsų sofą arba uždaužia televizorių, tai mums reikia atlyginti. Tačiau jeigu jūsų dėžė su lėkštėmis yra supakuota prastai (pvz., viduje tik laisvai gulinti dušelagis), ir ji subyrėja nuo vibracijos, mes neatsakome. Dėlto rekomanduoju gerai supakuoti. Esu matęs, kaip klientas dėžę su kompiuteriu užklijuoja lipduku „Kruopščiai“, o viduje – vienas putplasčio gabaliukas. Tai ne mūsų kaltė.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Nebandyčiau jų vadinčiu paslėptais, bet yra „papildomų“. Pavyzdžiui, mokestis už užstatymą (depozitas), jei atliekate didelius pervežimus ir reikalingi išankstiniai apmokėjimai (kuras, kelių mokesčiai). Arba mokestis už neatvykimą, jei užsakote reisą, o vėliau atšaukiate paskutinę minutę – vairuotojas jau ruošiasi, ruošia automobilį.

Kodėl kaina skiriasi savaitgaliais?

Savaitgaliais vairuotojai taip pat nori ilsėtis. Jeigu reikalaujate važiuoti šeštadienį ar sekmadienį, tai yra viršvalandžiai, ir jie turi būti apmokėti pagal tarifą (dažniausiai x1.5 arba x2). Be to, Vokietijoje sekmadieniais daug kur negalima vykdyti krovos darbų dėl triukšmo nuostatų. Taigi, jeigu norite važiuoti sekmadienį, pasiruoškite ir brangesnei kainai, ir galbūt biurokratiniams nesklandumams.

Ar įeina į kainą dėžių supirkimas?

Ne, daiktai turi būti paruošti. Jeigu reikia atvežti dėžes, tai tai yra papildoma paslauga, vadinama „pakavimo medžiagos“. Dėžės kainuoja, juos reikia vežti atgal (jei tai ne vienkartinės). Tai nėra pigu.

Kaip elgiamės su atliekomis?

Jeigu reikia išmesti išmontuojamo baldus atliekas, tai tai ne įeina į standartinę pervežimo kainą. Mes ne šiukšliavežiai. Galime padėti nuvežti į savartyną, bet už tai reikia susimokėti už sąnaudas (išleidimo mokestį Vokietijoje nėra mažas).

Darbas su žmonėmis: laikas, derėjimasi ir problemos

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima pasikalbėti, bet ne iki begalybės. Jeigu sakyčiau, kad kaina yra fiksuota, melavčiau – visada yra vietos diskusijai, jei, pavyzdžiui, datos nėra aktyvios, arba jeigu grįžtame tuščiu (tuomet kaina gali būti mažesnė, nes dalį maršruto padengs kitas užsakymas). Tačiau, jeigu jūsų reikalavimai yra sunkūs, derėtis bus sunkiau.

Kas daryti, jei vairuotojas atvyksta pavėluoja?

Kelių situacija nenuspėjama. Jeigu pavėluojame dėl eismo spūsčių arba techninės bėdos, mes įprastai pranešame. Bet jeigu pavėluojame be paaiškinimų, turite teisę reikalauti nuolaidos (nors retai kas to pareikalauja). Aš asmeniškai stengiuosi, kad mano vairuotojai būtų punktualūs, nes pavėluoti vokiškame kliente – tai gėda.

Ar vairuotojai kalba vokiškai?

Dauguma mūsų vairuotojų supranta pagrindinius žodžius, bet ne visi kalba laisvai. Jeigu reikia sudėtingos komunikacijos su vietiniais pareigūnais ar sandėlio darbuotojais, geriau, kad būtų vokiškai kalbantis asmuo arba vertėjas. Kraustymosi į Vokietiją mikroautobusu kainodaros principai neapima vairuotojų kalbų mokymosi – jie yra vairuotojai, ne diplomatai.

Ką daryti, jei pasikeičia planai iš karto?

Praneškite kuo anksčiau. Jeigu mes jau važiuojame ir jūs sakinėte „nebevežkite“, mums teks atšaukti maršrutą, o tai kainuoja pinigus už prarastą laiką. Kuo ankstesnis pranešimas, tuo mažesnė bauda arba nuolaida.

Ar galima mokėti atvykus?

Dauguma firmų reikalauja išankstinio apmokėjimo bent dalies (pvz., 30–50 proc.), kad užtikrintumėte, kad klientas „išnyks“ (ne, kad jis išnyktų fiziškai, bet kad jis neatšauktų). Likusią dalį galima sumokėti gavus daiktus. Atsiskaitymas grynaisiais retai kur priimamas – daugiau banko pavedimai.

Ką daryti, jei dėžės dingsta?

Tai katastrofa. Jeigu dingo mūsų saugumo (užrakinto) automobilio viduje – mes atsakome. Jeigu dingo neapsaugotoje aikštelėje kol vairuotojas gėrė kavą – tai jau pilkinė zona. Čia jau teismo reikalas (nors, tikiu, niekad to nepasieksime).

Ar galima vežti gyvūnus?

Galima, bet tik jeigu jie turi veterinarinę pažymą (pasą) ir dėžę. Mikroautobuse negali būti laisvai bėgiojančio šuns, tai saugumo reikalavimas. O jeigu gyvūnas padaro šlamščią – tai bus valymo mokestis.

Kodėl kai kuriems klientams brangiau?

Nes kai kurie klientai yra „problemūs“. Ne, šypsojuosi. Bet jeigu paskutinį kartą vairuotojas praleido ten 4 valandas laukdamas, kad išsirinktumėte, kur dėti baldus, tai šį kartą kaina bus padidinta kaip „rizikos premija“. Mes žinome savo klientus.

Ar verta rinktis pigiausią?

Jei jums svarbu tik kaina – rinkitės. Jei jums svarbu, kad sofa neatitūptų ir kad vairuotojas nebutų girtas – rinkitės pagal atsiliepimus. 20 metų patirtis sako, kad pigiausiais pasiūlymais dažnai pasinaudoja tie, kurie neturi ką prarasti.

Kaip sužinoti tikrąją kainą?

Paskambinkite arba parašykite ir išvardykite viską. Nerašykite „daug daiktų“, rašykite „20 dėžių, 1 sofa, 1 stalas, 2 ledšaldytuvai“. Tada gausite tikslų kraustymosi į Vokietiją mikroautobusu kainodaros principų pritaikymą jūsų atvejui. Be informacijos gausite tik apytikslę sumą, kuri gali pasikeisti.

Ar kainuos tiek pat ir grįžtant?

Jei tai vienas reisas (ten ir atgal), taip, kaina yra bendra. Jei tai vienkryptis pervežimas, kaina gali būti didesnė, nes mes turime sugrąžinti automobilį tuščią (arba ieškoti kito užsakymo Vokietijoje, kas nėra lengva).

Ką daryti, jei randu pigiau?

Sveikinu, radote. Bet paskaitykite smulkiąją spausdą. Ar įskaičiuota kuras? Ar įskaičiuotas PVM? Ar tai tik „vairuotojo nuoma“ be draudimo? Palyginkite obuolius su obuoliais, ne su kriaušėmis.

Kodėl tu toks piktas?

Aš ne piktas, aš tiesus. Dirbti su žmonėmis, kurie mano, kad pervežimas yra žaidimas, yra sunku. Bet kai susitaria ir viskas vyksta sklandžiai, aš esu patenkintas kaip niekada.

Ar kas pasikeis ateityje?

Kainos tik auga. Kuras, dalių, atlyginimai. Jeigu galite, kraustykis dabar, o ne po metų. ( nors dabar ir taip brangu).

Ar pats nuvežtum?

Asmeniškai? Jau seniai nebeužliptu į vairą toliam reisui, nugarą skauda. Tegu tai daro jaunesni.

Paskutinis patarimas.

Nesijaudinkite per daug. Viskas išsprendžiama. Svarbiausia – būkite sąžiningi su savo pervežėju, ir jis bus sąžiningas su jumis (arba bent jau stengsis).

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti, kad kraustymosi į Vokietiją mikroautobusu kainodaros principai nėra tokie sudėtingi, kaip atrodo iš pradžių, jeigu tik žinote, ką ieškoti. Nereikia būti ekspertu, kad suprastum, jog kuras, vairuotojo laikas ir atstumas sudaro pagrindą. Likusią dalį sudaro biurokratija ir jūsų specifiniai reikalavimai. Nepasiduokite per mažoms kainoms, kurios skamba per gerai, ir visada klauskite, kas įeina į pasiūlymą. Sėkmės kelyje – tikimės, kad jūsų daiktai pasieks tikslą saugiai, o mūsų vairuotojai grįš namo poilsėti.