Kraustymosi į Vokietiją eiga ir svarbūs patarimai: kas laukia iš tiesų

Taigi, nusprendėte kelionę į Vokietiją? Po dvidešimt metų šioje srityje galiu pasakyti viena – tai ne tik dėžiųmetys į sunkvežimį. Kraustymosi į Vokietiją eiga ir svarbūs patarimai dažnai lieka neįvertinti, kol jūs jau stovite prie tuščio buto Berlyne arba Miunchene ir nežinote, kur dėti tūkstančius dokumentų. Vokietija tvarkinga, tačiau jų biurokratija gali užgniaužti net patį kantriausią. Čia nebus apie tai, kaip sukti burbulius, o apie tai, kaip išvengti tų bėdų, kurių aš matęs daugiau nei norėčiau prisiminti. Sėskite patogiau, bus ilga, bet naudinga kalba apie tai, kaip nugabenti gyvenimą per sieną.

Dokumentų chaosas ir registracija

Ką daryti pirmiausia atvykus į Vokietiją?

Pirmiausia – kvėpuokite. Vėliau eikite į „Bürgeramt“. Tai vietos savivaldybė, kurioje turite užsiregistruoti gyventojas (Anmeldung). Be to, negausite jokios banko sąskaitos, darbo sutarties ar net interneto paslaugų. Kraustymosi į Vokietiją eiga prasideda būtent ten, ir eilės gali būti ilgos, tad užsirašykite iš karto, kai tik žinosite adresą. Be šio popieriaus jūs esate kaip vaiduoklis jų sistemoje.

Ar tikrai reikia versti visus lietuviškus dokumentus?

Dažniausiai – taip. Vokiškai jie nelabai nori skaityti nieko, kas nėra vokiškai arba angliškai, ypač kai kalba eina apie gimimo liudijimus arba išsilavinimą. Geriausiai tai padaryti Lietuvoje dar prieš išvykstant, nes čia vertėjai užims ranką ir pinigus. Nors kartais jei turiš „Formular A“ arba panašų ES dokumentą, gali praeiti ir be to, bet niekada nežinai, koks tarnybos pareigūnas priims taisykles.

Kiek laiko trunka tas registracijos procesas?

Tai priklauso nuo miesto. Miunchene ar Frankfurte gali tekti laukti savaitę ar dvi, o kaimo vietovėse galima gauti vizitą ir tą pačią dieną. Mano klientas kartas nuo karto praleido savaitę gulėdamas ant sofos, nes negalėjo gauti to pašto dėl to, kad nebuvo užsiregistravęs. Būkite kantrūs ir turėkite atsarginę planą, jei pasitaiks tokia pertrauka.

Ar lietuviškas vairuotojo pažymėjimas čia tinka?

Jei ES šalių – taip, jis galioja. Tačiau jei planuojate čia pasilikti ilgiau nei 6 mėnesius arba gyventi nuolat, verta pagalvoti apie keitimą į vokišką (Führerschein). Nors oficialiai tai nebūtina, bet kai kurios draudimo kompanijos gali būti problemos. Ir žinoma, jei padarysite pažeidimą, viskas vyksta per jų sistemą, kur lietuviško pažymėjimo gali neįvydyti baudos procedūros.

Kaip su socialiniu draudimu?

Jei dirbate legaliai, darbdavys viską užregistruos. Jei esate savarankiškas, turite eiti į „Gesundheitsamt“ ir susitvarkyti patys. Vokietijos sistemoje nėra vietos „vaistams ant kelio“, viskas turi būti užregistruota. Nemanau, kad reikės jums daug galvoti apie tai, jei turite gerą personalą arba agentūrą, bet visada verta patikrinti, ar mokėjimai eina.

Ką daryti, jei neturiu buto, kur registruotis?

Tai didelė bėda. Kartais žmonės registruojasi pas draugus arba nuomoja adresą (melagingai), bet tai nelegalu ir gali baigtis baudomis. Yra specialios paslaugos, kurios siūlo registracijos adresą trumpam laikui, bet tai kainuoja. Geriau rasti bent jau laikiną būstą, kad turėtum teisėtą adresą tos pačios Vokietijos teritorijoje.

Ar sunku gauti vizą jei ne iš ES?

Sunku. Labai sunku. Vokiškai biurokratai yra griežti, o jei trūksta vieno lapelio, viską gražina atgal. Matęs esu situacijų, kai šeimos laukė mėnesius dėl to, kad nelabai aiškiai buvo paaiškintas šaltinis išlaikymui. Kraustymosi į Vokietiją eiga ir svarbūs patarimai ne ES piliečiams turi prasidėti dar Lietuvoje, konsulate, o ne čia, ant ribos.

Logistika: kaip vežti daiktus

Kiek kainuoja kraustymasis į Vokietiją?

Kainos svyruoja kaip vėjas. Jei turi tik kelias dėžes, gali tai padaryti už 200-300 eurų daline siunta. Jei vesi visą namą su baldais, tai gali kainuoti ir porą tūkstančių. Priklauso nuo to, ar turi liftą, ar reikia nešti per 5 aukštus (o tai papildomai mokama). Vokietijoje darbininkai laiko laiką labai tiksliai.

Ar verta vežti senus baldus?

Sakysiu tiesiai – ne. Nebent tai turi kažkokią sentimentaline verte arba yra brangūs antikvariniai daiktai. Vokietijoje baldai nėra tiek brangūs, o pervežimo kainos (ypač degalai) dabar yra aukštos.Vienas mano klientas norėjo pervežti sovietinę spintą, kuri jam brangia, bet paskui apsigailėjo, kai matė, kaip ji užima pusę sunkvežimio. Geriau nupirkti naują čia.

Kaip pasirinkti pervežimo firmą?

Žiūrėkite ne tik į kainą, bet ir į atsiliepimus. Yra daug „varnių“ firmų, kurios pasiims daiktus, o paskui pareikalaus dvigubai daugiau pinigų, jau atvykę į vietą. Tikrinox, ar turi CMR draudimą. Kraustymosi į Vokietiją eiga ir svarbūs patarimai logistikoje prasideda nuo sutarties skaitymo. Jei sutartyje rašo „apytiksliai“, bėkite toli.

Ar galiu vežti maistą?

Gali, bet tik uždarytą ir gamintojo pakuotėje. Mėsą, pienui ir kiaušiniams vežti draudžiama (kvotos). Jei turi kokią nors sūrio galvą, tai gali konfiskuoti muitinėje, jei pamatys. Geriau viską suvalgyti arba palikti kaimynams, o čia nusipirkti naują. Vokiečiai yra labai griežti dėl sanitarinių taisyklių.

Kas dėl alkoholio pervežimo?

Alkoholis yra prekė, todėl ją galima vežti, bet tam yra ribojimai. Jei perveži daugiau nei sau asmeniniam vartojui (tarkim, 50 litrų degtinės), tai gali būti interpretuojama kaip prekyba. Tas pats su vynu – keletas butelių ok, o dėžės gali kelti klausimų. Geriau nesukelti problemų muitininkams, jie ir taip nuobodžiai.

Kaip supakuoti daiktus kad nesužalotum?

Naudojite stiprias dėžes. Nerašykite ant dėžės „Brangiausia elektronika“, geriau „Knygos“. Vokietijoje, kaip ir visur, yra darbuotojų, kurie ne visada taip jau rūpinasi svetimais daiktais. Aš visada patariu viską įdėti į putplasčio arba apvynioti burbuliukine plėvele. Patarimas – stiklus ir lėkštes laikykite vertikaliai, o ne horizontaliai.

Ar turiu būti pristatymo metu?

Nebūtinai, bet geras būtų, jei kas nors yra. Jei nieko nėra, vairuotojas gali tiesiog padėti dėžes prie durų (arba „prie kiemo vartų“, kaip parašyta sutartyje) ir išvažiuoti. Jei reikia įnešti į butą, tuomet turi būti kas nors, kas atidarytų duris ir parodytų, kur ką dėti.

Kas jei sunkvežimis negali privažiuoti prie namo?

Tai dažna problema senamiestyje. Tuomet reikia mokėti už „Longlade“ – tai kai gervė iškelia daiktus per antrą aukštą arba per langą. Arba reikia mokėti už nešimą rankomis. Pasiruoškite, kad tai gali kainuoti papildomai 100-200 eurų, todėl iš anksto pasižiūrėkite gatvę Google Maps.

Pinigai, būstas ir kasdienybė

Ar brangu gyventi Vokietijoje?

Visur skirtingai. Miunchene arba Hamburge už nuomą mokėsi kaip už Lietuvoje butą, o kaimiškose vietose, pavyzdžiui, Tiuringijoje, gali būti pigiau nei Vilniuje. Maistas taip pat brangesnis, ypač vaisiai ir daržovės, bet duona ir alus gali būti net pigesni. Svarbiausia yra nuoma, ji suvalgo didžiausią dalį algos.

Kiek reikia tur�ti „kauciono“?

Įprastai tai 3 šaltosios nuomos mėnesinės. Jei nuomai moki 800 eurų, turi turėti 2400 eurų ant rankos, kai pasirašai sutartį. Tai didelis sumokėjimas iš karto. Daugelis jaunų žmonių nežinojo šio dalyko ir patyrė šoką, kai reikėjo išmokėti tūkstantį eurų vos atvykus.

Kur geriausia ieškoti buto?

„ImmoScout24“ ir „WG-Gesucht“ yra pagrindiniai portalai. Bet ten yra daug apgaulingų skelbimų. Niekada neveršk pinigų iš anksto (!), jei dar nematei buto. Vokiečiai yra labai atsargūs. Kartais reikia siųsti savo „Mietschuldenfrei“ pažymą, tai yra dokumentas, kad nesi skolingas už butą Lietuvoje (tai sunkiai gaunama, bet kartais padeda).

Ar sunku susirasti darbą be kalbos?

Jei fizinis darbas – pavyzdžiui, sandėliuose, vairuotojui, statybose – tai nėra taip sunku. Angliškai daug kur užtenka. Bet jei nori biuro darbo arba something aukštesnio, vokiečių kalba būtina. Be jos būsi uždarytas į „mazas“ pareigas, kuriose niekas nenori dirbti.

Kiek kainuoja sveikatos apdraudimas?

Obligacinis draudimas (Gesetzliche Krankenversicherung) kainuoja apie 14-15% nuo atlyginimo (pusę moka darbuotojas, pusę tu). Jei savarankiškas, gali rasti privatų nuo 150-200 eurų per mėnesį, bet ten yra daug smulkmenų. Be draudimo nebus išduota visa (leidimas gyventi/ilgalaikė).

Ar verta turėti automobilį Vokietijoje?

Miestuose ne. Viešasis transportas (U-Bahn, S-Bahn) dirba kaip laikrodis. Bet kaimiškose vietose automobilis būtinas. Ir žinok, daugiau mokesčių (mokesčiai už automobilį yra dideli, priklauso nuo variklio tūrio ir išmetamųjų dujų). Be to, degalai brangesni negu Lietuvoje.

Kaip su mokesčiais (Finanzamt)?

Jie sužino apie tave iš karto. Vokietijos „Finanzamt“ yra labai galinga institucija. Jei dirbi savarankiškai, privalai pildyti metines deklaracijas. Geriau rasti „Steuerberater“ (mokesčių konsultantą), nes pats labai lengva padaryti klaidą ir gauti baudą.

Ar tikrai taip griežtos taisyklės dėl ramybės?

Taip. „Nachtruhe“ (nakties ramybė) nuo 22:00 iki 06:00 yra šventa. Negali gudroti, statyti arba netgi garsiai siurbti laiptinęje. Jei kaimynai paskųs, policija gali atvykti. Aš pats mačiau, kaip pora gavo raštą dėl to, kad per daug garsiai juokėsi virtuvėje.

Kas laukia iš tikrųjų (ir ko niekas nesako)

Ar sunku susirasti draugų vokiečių?

Vokiečiai yra šalti pradžioje. Jie neturi tokios kultūros „užeiti į pyragus“ kaip mes. Jie draugauja lėtai. Bet kai jau jį įgysni, jis tampa labai ištikimas. Dažniau draugauji su kitais emigrantais arba internacionales. Kraustymosi į Vokietiją eiga ir svarbūs patarimai psichologiniame lygmenyje – būkite kantrūs su žmonėmis.

Ar tiesa, kad viskas uždara sekmadieniais?

Maždaug taip. Parduotuvės (išskyrus stotis ir oro uostus) uždarytos. Degalinės dirba, bet tik parduoda ką nori, o ne maistą. Jei sekmadienį supratai, kad neturi duonos, teks laukti iki pirmadienio arba eiti į restoraną. Reikia planuoti savo maisto atsargas iš anksto.

Ką daryti jei prarasti daiktus kelyje?

Jei pasirašei sandorį su draudimu, turi teisę į atlyginimą. Bet reikia turėti sąrašą (inventoriaus) su vertėmis. Jei nėra sąrašo, bus sunku įrodyti, kad tais dėžėse buvo auksinis luitas ir ne seni drabužiai. Visada daryk nuotraukas prieš pakraudamas.

Ar saugu gyventi Vokietijoje?

Labai saugu. Naktis miestuose nieko nežalinga. Žinoma, yra rajonai (pvz., kai kurios Berlyno dalys), kur geriau nevaikščioti vienam naktį, bet bendrai lygis daug aukštesnis nei daugelyje kitų šalių. Policija veikia efektyviai.

Ar galiu važiuoti atgal į Lietuvą kiek noriu?

Taip, ES erdvė. Bet atsimink apie technines apžiūras (TÜV). Jei turi vokiškus numerius, turi eiti į techninę apžiūrą Lietuvoje ir pakeisti numerius, jei ten gyveni ilgiau. O jei su vokiškais numeriais važinėsi Lietuvoje, gali turėti problemų su policija.

Kas dėl šiukšlių atliekų (Mülltrennung)?

Tai šventa karvė. Stiklas, popierius, bio, plastikas – viskas turi būti atskirtai. Jei padėsi blogą daiktą į blogą dėžę, tavo šiukšlių dėžė gali būti nepaimta, arba gausi raštą. Vokiečiai moko vaikus tai daryti darželyje.

Ar verta kraustyti viską vienam?

Jei esi jaunas ir be šeimos – tikrai ne. Paimk lagaminą, kompiuterį ir važiuok. Daiktus visada įsigysi. Kraustymosi į Vokietiją eiga ir svarbūs patarimai dažniausiai apie tai, kad kuo mažiaveži, tuo laisviau gyveni. Bet jei šeima – tada čia kita istorija.

Ką daryti jei viskas nepavyksta?

Nėra gėdingu grįžti. Daugelis išvyksta, išbūna metus, supranta, kad čia ne jų vieta, ir grįžta. Vokietija nėra rojus, ji tik šalis su savo taisyklėm ir brangiomis kainom. Svarbiausia yra išbandyti, o ne priverčia save kantriai kentėti.

Išvada

Galiausiai, kraustymosi į Vokietiją eiga ir svarbūs patarimai susideda ne iš vieno didelio dalyko, o iš tūkstančio mažų. Nuoma, dokumentai, dėžės, kalbos barjeras – visas tai sujungta į vieną grandinę. Jei pasiruošę ir kantrūs, viskas įmanoma. Vokietija duoda galimybes uždirbti ir gyventi stabiliai, bet už tai reikia sumokėti tvarka ir laiko. Sėkmės kelyje, o jei kas nueina ne taip – nebijokite klausti vietinių, jie, nors ir atrodo šalti, padeda, jei prašai vokiškai (arba su gestais).