Kraustymosi į Vokietiją dokumentų tvarkymas, pervežimo paslaptys ir nuo ko pradėti

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo puikių, organizuotų išsikraustymų iki tokių, kur norėjau plaukus išsirauti. Žmonės visada mano, kad tiesiog užsako mašiną, padeda daiktus ir viskas, tačiau realybė, ypač kalbant apie kraustymosi į Vokietiją dokumentų tvarkymą, yra daug sudėtingesnė. Čia ne tik fizinis darbas, bet ir nervų vara, susijusi su biurokratija, kurios Vokietijoje galybė. Tad nuspręndžiau parašyti šią „skribu“ kaip kalbėčiau su draugu prie alaus, kad jums būtų lengviau suprasti, kas jus laukia. Neklausote, kodėl brangiau? Neklausote, kodėl vairuotojas vėluoja? Štai čia viskas ir aiškinama.

Biurokratinis ūkas ir popieriai

Ar tikrai reikia visų tų dokumentų išvykstant?

Žinoma, kad reikia, nors dažnai klientai sako: „Oi, aš tai suspėsiu vėliau padaryti“. Nedarykite taip klaidos. Kai vykstate gyventi ilgam, privalote turėti pasą, tapatybės kortelę, gimimo liudijimus vaikams (jei važiuoja šeima). Beje, dar labai svarbu turėti visų vežamų daiktų sąrašą su vokišku vertimu. Vokietijos muitininkai mėgsta, kai viskas aišku. Be sąrašo gali tekti mokėti verytinį mokestį už daiktus, kuriuos jie įsivaizduoja kaip naujus, nors jums jie jau seni.

Kas tas „Anmeldung“ ir kodėl visi jo bijo?

Tai pagrindinis dalykas, be kurio ten neįsikursite. „Anmeldung“ yra gyvenamosios vietos registracija. Turite 14 dienų nuo atvykimo, kad ją užpildytumėte vietinėje „Bürgeramt“ (savivaldybėje). Be jos negausite banko sąskaitos, darbo net jums neleis pradėti legaliai dirbti. Tai nera mokesčio mokėjimas, o tiesiog pranešimas valstybei, kad čia dabar gyvenate. Pasidarykite tai iš karto, nes vėliau gali būti baudų.

Ką daryti su lietuviškomis vairuotojo pažymėjimo formomis?

Jeigu turite seną tipo kortelę be mikroschemos, tingiuoti neliks. Reikės eiti į „Registrierungsbehörde“ ir keisti ją į Vokietijos leidimą, arba daryti papildomą pažymėjimą („Führerscheinregister“). Nors ES teisė leidžia važiuoti su lietuvišku, bet jeigu gyvenate ten ilgiau nei 6 mėnesius, turite keisti. Geriau tai padaryti iš karto, nes policija sustabdžius gali būti nep malonūs pokalbiai.

Ar reikia vertimo iš lietuvių į vokiečių?

Daug kas klausia ar vertėjo reikia. Paprastai asmeniniai dokumentai (gimimo liudijimas, sutuoktinio pažymėjimas) turi būti prisitaikyti (kad tiko Vokietijai). Jeigu turite „Apostilę“, tai puiku, bet dažnai reikia ir patvirtinto vertėjo. Neklauskite manęs, kodėl taip sudėtinga, tiesiog taip jų sistema veikia. Geriau pasirūpinkite šiuo dalyku dar Lietuvoje, nes ten pigiau ir greičiau nei surasti vertėją Berlyno ar Miuncheno priemiesčiuose.

Kaip su vaikų mokyklomis ar darželiais?

Tai ne dokumentai, bet susiję su jais. Kai atvykstate, turite pristatyti vaikus į mokyklą („Schulpflicht“). Reikės jų pažymėjimų, sveikatos kortelių. Geriau sužinoti iš karto, kur yra „Schulamt“ jūsų rajone, kad vaikutis nepraleistų mokymosi laiko. Čia griežta, net jeigu nežinot vokiškai.

Kur dėti senus medicininius dokumentus?

Juos traukti nėra privaloma, jeigu jų kupra. Bet jeigu turite lėtinių ligų, receptus, geriau pasiimkite ištraukas. Vokietijos gydytojai dažnai nesusikalba su lietuviškais įrašais, bet bent žinos, ką gydyti anksčiau. Ir nepamirškite Europinio sveikatos draudimo kortelės – tai pirmasis dalykas, kurį reikia turėti kišenėje (arba telefone), jeigu pasidarys blogai.

Pervežimo rūšys ir kaip tai veikia iš vidaus

Kiek vidutiniškai kainuoja kraustymasis į Vokietiją?

Čia kaip su kainomis restorane – skirtingai. Viskas priklauso nuo to, kiek turite daiktų (kubinių metrų) ir kur konkrečiai važiuojate. Jei į Berlyną ar šiaurę, brangiau dėl didelių miestų apribojimų. Už pilną 20 tonų sunkvežimį (apie 40-50 kubinių metrų) turėtumėte mokėti nuo 1500 iki 2500 eurų. Jei mažiau – tada dalinis krovinys, tai gali būti ir 400-600 eurų. Nekreipkite dėmesio į tuos, kurie sako, kad viską perveš už 200 eurų – tai arba apgavystė, arba jūsų daiktai važiuos su keturiais kitais klientais ir gali dingti kelyje.

Ar verta pirkti dėžes pats ar jas duoda firma?

Geriau pasiimkite iš firmos. Mes dažnai duodame (tarkime, aš savo klientams duodu) statomas dėžes. Jas lengviau surinkti, po to lengviau išardyti. Jei pirksite pats „Maximoje“ tai brangu ir dar po to tenka jas masiškai mesti. O statomos dėžės – tai investicija, kurią vairuotojas pasiima atgal ir dar sykį panaudoja. Taip taupote ne tik pinigus, bet ir gamtą, nors aš šiaip ekologas neesu, tiesiog pragmatiškas.

Ką daryti su baldais, kurie nebeperžiūrėti?

Vokietijoje labai geras „Sperrmüll“ sistem, t.y. didelių šiukšlių ivežimas. Bet jeigu vežate senas sofas, kurios kojos laužosi, pagalvokite, ar verta. Kuras vokiškai brangus (kaip ir Lietuvoj dabar), tokių daiktų vežti neracionalu. Geriau čia atiduoti kaimynui arba išmesti. Jeigu baldas turi istorinę vertę (tarkime, senelės sekcija), tada vežkite, bet tikrai užtikrinkite, kad ji neišsiskirs kelionės metu.

Kiek laiko užtrunka patys pervežimas?

Įprastai, jei važiuojame į Vokietiją (tarkime, į Frankfurtą ar Dresdeną), tai tai viena diena į vieną pusę. Kraustymosi į Vokietiją procesas paprastai užtrunka 2-3 dienas: viena diena pakrauname, kita važiuojame ir krauname, trečia grįžtame. Bet jei ten yra liftas arba didelis atstumas nuo mašinos iki durų (kaip būna senosiuose miestuose), tai gali užtrukti ilgiau. Vieną kartą vairuotojas man skambino ir keikėsi, kad klientas nenurodė, jog neįmanoma privažiuoti prie pat namo – teko nešti per pusę miesto rankomis.

Ar galima vežti maisto produktus?

Galima, bet labai atsargiai. Nevežkite mėsos, pieno produktų – gaištant muitinėje jei sustabdys, viską išmes į šiukšles. Džiovinti produktai, konservai, degtukai – tai OK. Bet realiai, Vokietijoje maistas nėra toks jau brangus, kad verta vežti pusę savo šaldytuvo. Nekelkite problemų sau dėl penkių eurų vertės kumpio.

Kas daro su dviračiais ir technika?

Dviračius labai patogu vežti, nes juos galima pakabinti ant mašinos sienelių viduje, taip sutaupant vietą. Technika (televizoriai, kompiuteriai) – be problemų, tik įpakuokite į putų plastiką. Vokietijai nėra jokių specialių apribojimų dėl šių daiktų, jei jie skirti asmeniniam naudojimui, o ne prekybai.

Pasienio nuotykiai ir muitinė

Ar tikrai sustoja pasienyje dabar?

Esant Šengeno zonai, fizinės kontrolės retai būna, tačiau muitinės pareigūnai gali stovėti „pogrindyje“ arba sustabdyti mašiną jau Vokietijoje. Dažniausiai jie žiūri į numerius arba mašinos išvaizdą. Jeigu mašina pilna dėžių iki pat lubų, tikimybė sustoti yra. Nereikia jų bijoti, jeigu turite dokumentus tvarkingai. Kalbu iš patirties – geriau sakyti tiesą, kad gyventi važiuojate, negu meluoti, kad atostogaujate.

Kaip užpildyti daiktų deklaraciją?

Tai vienas svarbiausių dokumentų. Ten turi būti nurodyta: kas, kiek ir kiek verta. Nerašykite, kad naujas „Samsung“ televizorius kainuoja 10 eurų. Jie nėra kvaili. Jeigu daiktai seni, galite rašyti „nulinės vertės“ arba „naudoti daiktai“. Tai svarbu dėl mokesčių (PVM). Jeigu deklaruosite, kad tai prekės, teks mokėti mokesčius, o jei asmeniniai daiktai išsikraustant – ne.

Kiek alkoholio galima su savimi pasiimti?

Tai visada yra diskusiju tema. Oficialiai, jeigu įleidžiate į Vokietiją, tai galima nustatytą kiekį (alkoholio stiprumo ir kiekio taisyklės). Bet jeigu asmeninis naudojimas, paprastai nedidžiai kiekiui niekas nekiša nosis. Kiek žinau, degtinės butelis ar vyno keturios – tai normaliai. O jeigu bandysite vežti dešimt dėžių alaus, tai gali būti įtariama prekyba. Geriau nespėlioti ir vežti tiek, kiek išgeriate per šventes.

Kas nutinka su augintiniais?

Reikia „Eu-pass“ čipas. Be jo nepraeisite. Ir dar viena svarbi detalė – kai kurios veislės (pvz., pitbuliai ir t.t.) Vokietijoje yra uždraustos arba reikalauja specialaus leidimo. Nekada nesu tikras, ar visiems klientams tai sakau, bet patikrinkite savo šuns veislę prieš važiuodami, kad nereiktų sugrįžti atgal su šuniu.

Ar galiu vežti savo automobilį?

Galima, bet jį reikia užregistruoti Vokietijoje per mėnesį. Negalima važiuoti lietuviškais numeriais amžinai. Vokietijai policija pastebi, jei mašina stovi vietoje su lietuviškais numeriais ir jose gyvenate ne keli mėnesiai. Ir taip, turėsite mokėti automobilio mokestį bei draudimą ten, kuris nėra toks pigus kaip pas mus.

Pinigai, rizikos ir keisti dalykai

Kodėl kai kurios firmos tokios pigios?

Kadangi pats esu versle, galiu pasakyti atvirai: jei kainos per mažos, tai kažką nepadengia. Gali būti, kad jie neturi draudimo, kad vairuotojai gauna algą „envelopę“ (tai jūsų problema ne, bet gali užkliūti kelionėje), arba tiesiog paims užstatą ir išnyks. Dirbu srityje 20 metų ir mačiau, kaip „firmos“ išsilydo per savaitę. Rinkitės tuos, kurie turi svetainę, atsiliepimus ir, svarbiausia, raštinę sutartį.

Ką daryti, jei kažkas sulūžo kelyje?

Tai baisiausia situacija. Jeigu turite draudimą, viskas tvarkoma per draudimo kompaniją. Jeigu neįsigijote (nors visada siūlau tai padaryti), tai sunkiai gausite pinigų iš vežėjo. Ypač jei kalbame apie brangius baldus ar techniką. Vienas kartą buvo taip, kad vairuotojas nukrito su pianinu (nors buvo užfiksuota vaizdo įraše), ir gavau atlyginimą iš jo kišenės, kadangi klientas draudimo neįsigijo. Nekelkite save į tokia riziką.

Ar reikia mokėti užstatą (avansą)?

Įprastai taip. 30-50 proc. reikia sumokėti sutartį pasirašius. Tai užtikrina, kad jūs neatsisakysite paskutinę minutę (mes jau nuvažiavę ir kainą sumokėję), ir kad mes taip pat neatsisakysime. Venkite tuos, kur prašo mokėti 100% iš karto. Tai jau įtartina.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa?

Kelias yra kelias. Gali užstringti dėl sniego (žiema Vokietijoje taip pat būna) arba dėl avarijos. Tokiu atveju mes privalom rasti sprendimą – skubinti papildomą mašiną arba pristatyti kito dieną. Tai nėra mūsų kaltė, bet dažnai klientai pyksta. Tiesiog būkite kantrūs, mes norime atsikratyti krovinio kiek jums ir patogu.

Ar galima tartis dėl kainos?

Galima, bet ne iki begalybės. Jeigu tarkime, važiuojate ne į patį miesto centrą, o į pramoninę zoną, kur lengviau privažiuoti, gali atsisakyti „priešlomninio“ mokesties. Taip pat jeigu nėra sunkių daiktų (pianinų, seifų). Užpakalinio kraunamojo (lifto) irgi kainuoja, jei jo nereikia – pasakykite. Būna, kad žmonės sako, kad nereikia, o paskui vairuotojas atvyksta ir nieko negali padaryti be lifto.

Vokiškas gyvenimas ir pabaigos

Kaip ten su šiukšlių išvežimu?

Tai kažkoks absurdas, bet jums reikės išmokti skirti juodus, raudonus, geltonus ir žalius maišus. Vokietijai tai šventa. Jeigu įmesite neteisingai, gausite raštą ir baudą. Kraustymosi metu daug šiukšlių susikaupia (pakuočių), todėl klauskite vairuotojo, ar jis gali juos pasiimti su savimi (dažnai gali už papildomą mokestį), ar turite eiti į „Recyclinghof“ patys.

Ar sunku susirasti vietą mašinai prie namų?

Labai padidėjoęs. Senesniuose rajonuose vietos yra, bet naujuose kvartaluose tenka prašyti kaimynų arba nuomotis vietą gatvėje. Jei įsirašysite „Anmeldung“ su mašina, turėsite nurodyti jos numerį. Geriau iš anksto susitvarkykite su parkavimo leidimu („Parkausweis“), kad negaiktumėte baudų vos atvykę.

Kaip su internetu ir ryšiais?

Čia nėra problema, Vokietijoje „Vodafone“ ar „Telekom“ pasiekia visur. Bet reikia žinoti, kad dažnai reikia laukti porą savaičių, kol jie prijungs. Verta pasirūpinti „Router“ užsakymu iš karto kai gavate adresą. O trumpam pasiimkite lietuvišką SIM kortelę su roamingu, kad nebūtumės be ryšio pirmąją savaitę.

Ar verta vežti savo drabužius?

Nelygu. Jei turite branduolinius „Zaros“ daiktus, tai čia juos rasite ir pigiau. O jei turite brangius kailinius, kostiumus, tai vežkit. Drabužių Vokietijoje nėra trūkumas, bet kainos gali šokiruoti už markę. Aš asmeniškai vežiu visus savus marskinėlius, nes niekur nerandu tokių patogių (nors žmona sako, kad aš senas).

Ką daryti jei sujaukia dėžes?

Tai vyksta dažnai. Viskas priklauso nuo to, kaip pažymėjote dėžes. Nerašykite tiesiog „virtuvė“. Rašykite „virtuvė - indai“ ar „virtuvė - maistas“. Ir, svarbiausia, nurodykite, į kurį kambarį dėžę padėti. Gailiu to vairotojo, kuris tenka nešti 50 dėžių pirmą aukštą be lifto, ir jis dėžes deda kur patogiau.

Ar galiu pasiimti dėžes ir pats vežti?

Galite, bet tada netiksite draudimu, jeigu nėra profesionalioje sutartyje. Jei tarkime, jus vairuoja savo automobiliu nuo Vokietijos iki Lietuvos su dėžėmis – tai jūsų rizika. Aš visada patariu palikti tai profesionalams, bent jau jums neramiau bus.

Ką daryti jei randama trūksta?

Kartais nutinka, kad kažkas dingsta. Nors aš stengiuosi sekti savo vairuotojus, bet dėžė gali nukristi į kažką arba pasislėpti tarp kitų dėžių. Patikrinkite sąrašą iš karto. Privažiavus mašinai, skaičiuokite dėžes. Jeigu trūksta, skambinkite dispečeriui iš karto, ne po savaitės.

Ar sunku integruotis?

Tai ne apie pervežimą, bet svarbu. Vokietijai žmonės šaltoki, bet sąžiningi. Jei kalbėsite jų kalbą (bent truputį), gyvenimas bus kur kas lengvesnis. Kraustymosi į Vokietiją dokumentai tik pirmas žingsnis, antras – mokytis kalbos.

Pabaiga: kas laukia iš tikrųjų?

Viskas baigiasi tada, kai vairuotojas išvažiuoja tuščia mašina, o jūs stovite viduryje dėžių pilno buto. Tai tada prasideda tikras darbas – surinkti baldus, surasti vietą drabužiams. Nerašau šito straipsnio, kad išgąsdintum, bet kad paruoščiau. Gerai susirūpinkite dokumentais, pasirinkite patikimą vežėją (ne tą, kuris rodo pigiausiai kainą „Facebook“ grupėje) ir tikėkitis savęs. Sėkmės Vokietijoje, ten tikrai galima gyventi gerai, jeigu viską padarote teisingai iš pradžių. O jei kils klausimų – visada kreipkitės į savo logistikos partnerį, jis turi žinoti atsakymus, jeigu nori uždirbti duonos.