Kraustymosi į Vokietiją darbų eiga ir kainodara: kas tikra, o kas mitas

Sveiki, es čia, kad papasakotų, kaip viskas tikrai vyksta, kai nuspręstate keltis gyventi į Vokietiją. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo idealiai suplanuotų persikėlimų iki tokių siaubingų istorijų, kad plaukai šokuoja. Dažnai žmonės mano, kad kraustymosi į Vokietiją darbų eiga ir kainodara yra kažkas tvirto ir nenumaldomo, tačiau realybėje tai yra gyvas organizmas, kuris priklauso nuo tiek daug veiksnių. Čia nėra tik apie tai, kiek kainuoja vienas kubinis metras, tai apie nervus, vairuotojus, kurie užstringa ties Magdeburgu, ir vokiečių biurokratijos smulkmenas, apie kurias net nenujautėte. Štai jums paprastas, be jokio „vienkintnio“ šlifo, žvilgsnis į tai, kas jūsų laukia.

Kainos ir pinigai (arba kodėl visada brangiau nei galvojote)

Kiek apytiksliai kainuoja kraustymasis į Vokietiją?

Žinoma, klausiate apie kainą kaip pirmą dalyką, ir tai suprantama. Bet tiesą sakant, kraustymosi į Vokietiją darbų eiga ir kainodara yra tokia individuali, kaip pirštų atspaudai. Jei turite tik kelias kedes ir dėžes su knygomis, tai gali tekti vos keli šimtai eurų, jei sutalpinsite į mašiną su kuo nors kitu. Bet jei keliate visą butą su sofa, kuri neina išmontuoti, ir pianinu, tai skaičiai svyruoja nuo tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Visada prašau nusiųsti nuotraukas ar inventoriaus sąrašą, nes per telefonu nieko tiksliai nepasakysiu. Neklauskite „kiek kainuoja“, klauskite „kiek kainuos mano situacija“.

Ar kainuoja daugiau, jei gyvenu penktame aukšte be lifto?

Oi, taip, tai mūsų, vežėjų, košmaras. Jei neturite lifto, o reikia nešti šimtus kilogramų laiptais žemyn, tai tikrai atsispieja galutinėje sumoje. Paprastai tai įvertinama kaip papildomas mokestis už sunkų fizinį darbą, nes vienas vyras tiesiog fiziškai neto atliks to per dvi valandas be pagalbos. Praėjusį mėnesį turėjau klientą Vilniuje, kuris sakė, kad „daugiau nei 200 eurų už nešimą ne mokės“. Rezultate praleidome pusę dienos ginčijamės, o laikas – tai pinigai. Taip, jei be lifto, ruoškitis piniginę.

Kas dėl PVM? Ar jis įeina į kainą?

Čia dažnai pasitaiko nesusipratimų. Jei esate fizinis asmuo ir perkeliate savo asmeninius daiktus ne verslo reikalais, PVM mokėti nereikia, tai taip vadinamas „PVM išlyginimas“ tarp valstybių. Bet jei esate įmonė ir perkeliate biurą ar sandėlį, tai PVM ant viršaus. Dažnai žmonės pamato kainą sąskaitoje ir sušokuoja: „Oia, štai ir papildomi 21 %“. Geriau iš karto pasakykite, kas esate – asmuo ar įmonė, kad aš galėčiau jums pateikti teisingą kraustymosi į Vokietiją darbų eigą ir kainodarą be jokių staigmenų gale.

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Galima, bet ne visada. Jei tuščia mašina važiuoja link Miuncheno ir tikrai nori užpildyti vietą, galiu nuleisti kainą, kad būtų bent koks nors pelnas. Tačiau jei tai specialus reisas tik jums, kai reikia užsakyti 3,5 tonų sunkvežimį su keliamuoju tiltu, tai čia nėra kur traukti. Kainos susideda iš degalų (o jie dabar... štai kai kurie vairuotojai verkia stoteliuose), vairuotojo atlyginimo ir mašinos amortizacijos. Tikiuosi, suprantate, kad aš ne labdaros fondas.

Kas vyksta, jei pakeičiu planą paskutinę minutę?

Tai blogiausia, kas gali nutikti. Jei jau mašina stovi kieme ir vairuotojas pasiruošęs kraustyti, o jūs sakykite „vėluoju, perveskimite po savaitės“, tai reikš mokėti baudą už praleistą laiką. Vieną kartą teko vežti daiktus į Berlyną, o klientas neparodėsi išvis. Teko važiuoti atgal tuščia ir prarasti pilną dieną. Todėl kraustymosi į Vokietiją darbų eiga ir kainodara yra susieta su jūsų disciplina. Jei keičiate datą mažiau nei 48 valandos iki išvykimo, tai paprastai kainuoja 50% arba net 100% užsakymo vertės.

O jeigu aš neturiu daug daiktų, tik kelias dėžes?

Tuomet jums nereikia pilno sunkvežimio. Mes dažnai darome taip – surandame kitą klientą, kuris važiuoja tuo pačiu keliu, ir padedame jums į tą pačią mašiną. Tai vadinama „daliniu krovininiu“. Kainodara čia žymiai palankesnė, mokate tik už užimtą vietą metrais arba dėžės skaičiumi. Vienintelis minusas – reikia laukti, kol mes surasime tinkamą mašiną, kuri važiuos būtent tada, kai jums reikia. Kartais tai trunka dieną, kartais savaitę.

Ar mokėti už pakavimo medžiagas?

Tai priklauso nuo to, ar norite, kad aš atvežčiau dėžes. Kai kurios firmos įtraukia dėžes į kainą, kitos – ne. Asmeniškai aš visada sakykite: dėžės kainuoja, jos neatsiranda iš oro. Jei norite pigiau, eikite į parduotuvę „Rimi“ ar „Maxima“ ir paklauskite, ar neturi dėžių po daržovių, jos dažnai dovanoja. Bet jei reikia tvarkingų, vienodo dydžio dėžių su etiketėmis, tai teks pirkti. Tai nedidelė išlaida palyginti su sofa, kurią užkabins ant gatvės.

Kaip viskas vyksta (techninė pusė)

Kiek laiko trunka kelionė į Vokietiją?

Teoriškai, jei važiuojate automobiliu, tai iki Berlyno nueinate per 8-10 valandų. Bet sunkvežimis ne toks greitas. Mes turime sustoti poilsio reikalavimus, tai įstatymas. Taip pat, jei keliame krovinius keliems klientams, tai gali užtrukti ilgiau, nes reikia apvažiuoti po visus miestus. Įprastai kraustymosi į Vokietiją darbų eiga numato 1-2 dienas kelionei į vieną pusę, tačiau jei keliame į tolimus Bavarijos kaimus, gali pritrūkti ir trijų dienų. Geriau niekada neskubėkite ir planuokite atvykimą su diena atsargos.

Ar vairuotojas padės man iškrauti daiktus?

Dauguma gerų vairuotojų padės, jei jūs su jumis esate vienas ir silpnas. Tačiau jų pagrindinis darbas yra vairuoti, o ne nešioti dėžes. Jei reikia nešti daug ir sunku, reikia papildomo žmogaus – krovėjo. Tada ir kaina didesnė. Buvo atvejis, kai vairuotojas atsisakė nešti pianiną, nes sakė, kad nėra apdraustas širdies smūgiui. Taigi, ne tikėkite, kad vairuotojas bus ir kamanų nešikas, tai ne jo pareiga, nebent tai aptarta iš anksto.

Kas dėl pianino ar safų pervežimo?

Tai specialus režimas. Pianinai yra sunkūs ir jautrūs. Juos kelti reikia specialiais diržais ir kartais net ne keltuvu, o per langą, jei neilpt į laiptus. Už tai imamas atskiras mokestis, nes rizika didelė. Safai dar kita istorija – jie sunkūs kaip pragaro vartai. Jei turite tokį daiktą, privalote tai pasakyti iš karto, kai užsakinėjate. Negalima tiesiog nustatyti 200 kg sunkio dalyko ant grindų ir tikėtis, kad vairuotojas nenukris.

Ar saugu palikti daiktus mašinoje per naktį?

Sunku pasakyti 100%. Vokietijoje daugiau mažiau saugu, bet vagystės įvyksta. Jei mašina stovi neapsaugotoje aikštelėje prie keliautojų namo, visada yra rizika. Geriausia, jei vairuotojas nugabena daiktus tiesiai į jūsų naująjį būstą tą pačią dieną. Jei tenka laukti iki ryto, mes paprastai stengiamės rasti saugią, stebimą aikštelę arba uždaryti mašiną sandėlyje. Nerekomenduoju palikti brangios elektronikos neįmirkytose mašinose, nors vairuotojai dažnai sako, kad „niekas nenueis“.

Kaip elgiasi su šaldytuvais?

Šaldytivą turi išjungti ir ištuštinti bent 24 valandos prieš kelionę. Taip pat reikia palikti duris atviras, kad išdžiūtų, kitaip bus kandžių kvapas, kurio neįmanoma išvalyti. Kartais žmonės užmiršta išimti visus maisto produktus, ir tada kelyje pradeda varvėti vanduo ir sviestas... Tai siaubingai nepatogu valyti. Vienas klientas paliko mėsą šaldytuve vasarą – galite pasivaizduoti, ką tada jautėme visą kelią. Taip pat, jei šaldytovas senas, gali nutekėti freonas, tai taip pat būna.

Ar vežiate augalus?

Galime, bet tai jūsų rizika. Sunkvežimio krove yra tamsu, mažai deguonies, kartais šalta arba, atvirkščiai, per karšta. Augalai po tokios kelionės gali atrodyti pavargę. Nerekomenduoju vežti retus, brangius augalus be specialių dėžių su apšvietimu. Paprastus kaktusus ar fikusus galima, bet neliestų kelių dienų. Ir svarbiausia – jei keliate į Vokietiją, tikrinkite, ar augalai nėra kenksmingi ar invaziniai, nors dažniausiai tai ne problema eiliniams žmonėms.

Ar reikia daryti išankstinį apžiūrą?

Geriau taip. Jei turite labai daikštų ar brangų daiktų, atvyksta vadybininkas pamojuoti ranka. Tada tiksliai žinome, kiek dėžių reikės ir ar praeis sofa per duris. Be šio žingsnio kraustymosi į Vokietiją darbų eiga ir kainodara gali tapti labai netikslus. Paskutinė minutė gali iškilti nemaloni staigmena, pvz., reikės išmontuoti langą, kad išneštume spintą.

Kas dėl draudimo?

Draudimas yra būtinas. Mes turime atsakomybės draudimą, bet jis dengia tik tada, jei mes kalti, pvz., sudaužome daiktą metant. Jei daiktas paslysta iš jūsų rankų, tai ne mūsų problema. Taip pat, vertinkite daiktus realiai. Jei rašote, kad sofa kainuoja 5000 eurų, o ji nupirkta prieš 10 metų už 200, draudimo kompanija nemokės 5000. Reikia sąžiningai vertinti ir, jei turiite brangų meno kūrinių, juos reikia specialiai apdrausti.

Vokietijos niuansai ir dokumentai

Ar reikia kokių nors specialių dokumentų įvežant daiktus?

Jeigu keliate gyventi ne ilgiau nei metus ir tai yra jūsų asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote bent 6 mėnesius, tai jums nereikia mokėti muito ir PVM. Tam reikia užpildyti „Transfer of Residence“ formą arba pateikti deklaracijai (pavyzdžiui, Formular 0350 Vokietijoje). Be to, reikės nuomos sutarties arba darbo sutarties iš Vokietijos, kad įrodytumėte, kad ten ir gyvensite. Be dokumentų jums gali pridėti mokesčių, kaip kad vežate prekes pardavimui.

Kas su maistu? Ar galima vežti dešrą?

Čia būkite labai atidūs. Vokietija yra griežta dėl gyvūnų kilmės produktų iš ES šalių (o Lietuva yra ES), bet vis tiek yra apribojimų dėl kai kurių ligų. Paprastai leidžiama vežti nedidelį kiekį maisto asmeniniam vartojimui, tačiau aš asmeniškai nerekomenduočia vežti dešrų, kiaulienos ar mėsos gaminių dideliais kiekiais. Pasienio kontrolė gali sustabdyti ir viską sunaikinti. Geriau valgykite lietuvišką dešrą čia, o ten nusipirkite vokišką.

Ar galima vežti alkoholį?

Taip, bet ribotais kiekiais. Jei tai asmeninis vartojimas, tai taisyklės panašios kaip ir keliaujant lėktuvu – nedaug. Jei bandysite įvežti dešimt dėžių vodka, tai jau gali būti laikoma prekyba arba kontrabanda, ir reikės mokėti akcizų. Geriau nebandyti iššūkių su vokiečių muitininkais, jie turi labai geras nosis. Vieną kartą teko matyti, kaip vieną vairuotoją priverčė išgerti visą riešutų likerį, kad įrodytų, kad tai ne prekė. Neklauskite, kaip tai baigėsi.

Kas yra „Anmeldung“ ir kaip tai susiję su persikėlimu?

„Anmeldung“ tai registracija mieste. Jums reikės adreso, kur galite registruotis. Jei dar neturite buto, gali registruotis pas draugus arba nusipirkti adresą (taip, Vokietijoje tai legalu ir populiaru). Mūsų vairuotojas gali duoti dokumentą, kad jūsų daiktai yra vežami į tam tikrą adresą, tai gali padėti gaudant butą arba susitariant su „Hausmeister“iu, kad jis praleistų mašiną.

Ar reikia mokėti už „Umweltplakette“?

Taip, jeigu važiuojate į miesto centrus, kur yra „žaliosios zonos“. Sunkvežimiai dažniausiai negali važiuoti į centrus be specialių leidimų, todėl mes dažniausiai iškrauna už miesto ribų arba specialiuose punktuose. Jei jūsų butas yra labai centre, gali tekti papildomai užsakyti mažesnę transporto priemonę, kuri galėtų važiuoti į žaliąją zoną. Tai dar viena smulkmena, kuri gali padidinti kraustymosi į Vokietiją darbų eigos ir kainodaros galutinę sumą.

Kaip su šiukšlėmis? Ar galiu juos vežti su savimi?

Negalima. Vokietijoje labai griežta šiukšlių tvarka. Negalima tiesiog užmesti savo šiukšlių į vokišką konteinerį, net jei mokate mokesčius. Gausite baudą. Todėl viską, ką norite išmesti, išmeskite čia, Lietuvoje. Jei tenka kažką išmesti ten, reikia eiti į specialią aikštelę („Wertstoffhof“) ir mokėti už šiukšles. Tai keista, bet taip jie veikia. Nekelkite maišų su šiukšlėmis, vairuotojas tiesiog juos paliks kieme.

Ar vokiečiai kalba angliškai?

Jaunesni tikrai, o vyresniems gali būti sunkiau. Tačiau mūsų vairuotojai dažniausiai kalba rusiškai arba lietuviškai, o su vokiečiais susitinka rankų kalba arba naudodami vertėjus telefone. Jeigu reikia tartis su „Hausmeister“iu dėl raktų ar laisvųjų durų, geriau, jei turite vokiškai kalbančią pagalbą, arba pasirūpinkite, kad kas būtų pasiruošęs susitikti mašinai.

Kas dėl važiavimo savaitgaliais?

Vokietijoje sunkvežimiai, kuriuose yra krovimas, turi apribojimų važiavimui naktį ir poilsio dienomis (sekmadieniais ir šventėmis). Negalima važiuoti ir krautyti šiuo metu. Todėl kraustymosi į Vokietiją darbų eiga turi būti planuojama taip, kad atvyktumėte darbo dieną, paprastai nuo pirmadienio iki šeštadienio iki tam tikros valandos. Jei bandysite atvykti sekmadienį, gali būti, kad mašina tiesiog stovės už miesto ir lauks iki ryto.

Ar reikia rūpintis vietos (parkavimo) leidimu?

Taip, miestuose vietos nėra daug. Jei gyvenate tankiai apgyvendintame rajone, reikia iš anksto pasirūpinti vieta mašinai, kad ji neužstotų eismo. Kartais reikia padėti specialų ženklą „Umzug“ (kraustymasis) su data. Be to, gali tekti užsakyti vietą iš policijos. Neklauskite, kodėl taip sudėtinga, tiesiog taip yra. Vienas klientas Berlyne užsidėjo ženklą, bet nenurodė datos, ir mašiną nuvijo.

Ar galiu važiuoti savo automobiliu paskui sunkvežimį?

Galite, bet kodėl? Tai tikrai nereikalinga stresa ir degalų švaistymas. Geriau susitarti, kad vairuotojas paima jūsų automobilį į priekabą (jei tinka dydis) arba jūs važiuojate traukiniu, o susitinkite ten. Taip pat, jei važiuojate paskui, ir mes sustojame poilsio reikalavimui, jums teks laukti. Nemanau, kad norite praleisti valandą prie „McDonald’s“ Lenkijoje.

Ką daryti, jei kažkas pasidaro žalos kelyje?

Skambinkite man iš karto. Mes turime pagalbos tarnybą. Jei lūžta mašina, mes stengiamės perkrauti daiktus į kitą. Jei pasidaro žala daiktams, darome protokolą. Būtinai pasižymėkite būklę prieš kraunant (fotografuokite). Jei atvykstate ir randate sulaužytą spintą, o protokolo nėra, bus labai sunku įrodyti, kad ne sulaužėte ją patys.

Ar reikia suteikti vairuotojui maisto ir gėrimų?

Nebūtina, bet labai malonu. Vairuotojai yra paprasti žmonės, jei duodate kavos ar duonos, jie dirba geriau ir greičiau. Tai ne įstatymas, o žmogiškas požiūris. Esu girdėjęs istorijų, kad vairuotojai, kuriems nebuvo pasiūlyta net vandens, „užmiršo“ atidaryti vienos dėžės gale. Žinoma, aš to nepripažįstu, bet... (čia turiu omenyje, kad geriau būti mandagus).

Kaip elgtis su taisyklių laužymu (pvz., per daug daiktų)?

Jei užsakykite 10 kubinių metrų, o pateksite 15, mes tiesiog neįmesime visko. Reikės arba mokėti už papildomą vietą, arba palikti dalį daiktų. Negalima meluoti apie kiekį, tai sukuria tik problemas vietoje. Kraustymosi į Vokietiją darbų eiga ir kainodara remiasi jūsų sąžiningumu. Vienas klientas bandė įspraudti motociklą tarp dėžių, nepasakęs nieko. Rezultate – motociklas nukrito ir įdrėžė šaldytuvą.

Galite paimti daiktus iš skirtingų adresų?

Galime, bet už kiekvieną papildomą adresą imamas mokestis, nes tai laiko sąnaudos. Jei reikia nuvažiuoti į Kauną, tada į Vilnių, o paskui į Klaipėdą, tai praleisime pusę dienos tik važiuodamą Lietuvoje. Planuokite viską taip, kad daiktai būtų surinkti vienoje vienoje vietoje, jei norite sutaupyti.

Ar galiu pasitikėti firma, kurią radau internete?

Niekada nebe perkelkite. Pažiūrėkite atsiliepimus, patikrinkite, ar jie turi realų adresą, o ne tik „virtualų biurą“. Yra daug firmų, kurios pasako žemą kainą, tada ima daiktus, prašo papildomai pinigų ir grąžina sugadintus. Dirbau srityje pakankamai ilgai, kad pamatčiau tokių „juodųjų avinų“. Pasirinkite patikimą, galbūt brangesnį, bet saugų variantą.

Kas dėl grąžinamos depozito sumos?

Kai kurios firmos ima depozitą už raktus, lifto panaudojimą arba „užtikrinimą“. Jei viskas vyksta gerai, pinigai grąžinami. Bet visada prašykite sąskaitos faktūros ir sutarties, kad turėtumėte įrodymų, jei kas nors negerai. Nedažnai, bet kartais nutinka, kad depozitas „užstringa“ ilgam.

Ar reikia tikrinti dėžių turinį?

Būtinai pažymėkite kiekvieną dėžę: „Virtuvė“, „Miegamasis“, „Brangu“. Taip lengviau surasti dalykus naujoje vietoje. Be to, jei dėžė dingsta (kaip sakiau, retai, bet būna), žinosite, kas joje buvo. Negalima rašyti tiesiog „Daiktai“, tai nepadės.

Ką daryti, jei vairuotojas kalba tik rusiškai?

Daug mūsų vairuotojų yra iš Rusijos, Baltarusijos ar Ukrainos. Jie yra geri specialistai. Jei jūs nemokate rusiškai, susisiekite su vadovu (manimi), ir aš išversiu per telefoną. Nebijokite klausti, nėra kvailų klausimų, kai kalbame apie jūsų turtą.

Ar yra kokia nors slapta kainų dalis?

Jokių paslapčių nėra. Kaina susideda iš darbo, kuro ir nuomos. Vienintelė „slapta“ dalis gali būti tai, ko jūs nepaklausėte, pavyzdžiui, už kėlimą per langą arba už laukimą dėl raktų praleidimo. Visada klauskite „Ar įskaičiuota...?“, kad išvengtumėte staigmenų.

Kaip apmokėti?

Grynaisiais (nerekomenduoju dėl saugumo), pavedimu arba kortele prieš išvykstant (išskyrus depozitą). Nebijokite mokėti, jei turite sutartį. Jei kas nors ne taip, visada galite kreiptis į vartotojų teisių gynėjus, bet geriau iš karto pasirūpinti saugumu.

Paskutiniai patarimai prieš išvykstant.

Geriausia pasirūpinti ne tik kraustymosi į Vokietiją darbų eiga ir kainodara, bet ir savo nervais. Niekada nespėkite, geriau turėkite dieną atsargos. Pažymėkite dėžes, pasidarykite nuotraukas ir būkite malonūs vairuotojui. Viskas vyks geriau, jei nešiojatės gera nuotaika, o ne pyktį dėl to, kad kava per karšta.

Išvada

Na, tiek apie tai. Kaip matote, kraustymosi į Vokietiją darbų eiga ir kainodara nėra kaip matematikos uždavinys su vienu sprendimu. Tai gyvas procesas, kuris priklauso nuo tūkstančių smulkmenų – nuo to, ar jūsų sofa praeis per duris, iki to, ar vairuotojas gerai išmiegojo. Geriausia, ką galite padaryti – būti sąžiningu, planuoti iš anksto ir klausti visko, kas jus neramina.