Kraustymo procesas iš Vokietijos – patarimai klientams

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir, žinot, pasakyčiau, kad kraustymas niekada nesueina taip sklandžiai, kaip vaizduojame brošiūrose. Vieniems tai tiesiog dėžių krautimas, kitiems – tikras košmaras su biurokratija, ypač kai kalba eina apie kraustymo procesą iš Vokietijos. Vokietija yra disciplinuota šalis, tačiau jų taisyklės ir reikalavimai gali sukelti ne vieną pilką plauką. Dažnai klientai klauso, kad viskas vyks „automatiškai“, tačiau tikrovėje reikia labai daug dėmesio detalemis: nuo teisingai užpildytų deklaracijų iki to, kaip vairuotojas rands vietą statyti sunkvežimį uždarame kieme. Štai trumpas vadovas, kaip išvengti didžiausių bėdų ir nepalikti savo nervų ant kelio.

Bendri klausimai ir rengimasis

Kada geriausia pradėti rūpintis persikraustymu?

Nekantriuokite iki paskutinės minutės, nors žinau, kad dažniausiai taip ir būna. Idealus laikas – mažiausiai mėnesis ir daugiau prieš planuojamą datą, ypač jei kraustymo procesas iš Vokietijos įvykia vasarą arba metų pabaigoje, kai visi vežėjai užimti. Ankstesnis užsakymas užtikrina ne tik gerą kainą, bet ir tai, kad gausite patikimesnę ekipažą, o ne atsitiktinius vairuotojus. Vėlavimas čia kainuoja brangiai, tiek pinigais, tiek nervais.

Ar tikrai reikalingas inventorius (prekių sąrašas)?

Absoliučiai taip, ir tai nėra „pavogtas“ iš jūsų laiko. Vokiškai tai vadinama Packing List, ir be jo sienos kirtimas gali tapti tikru kankinimu. Neteisingai užpildytas inventorius gali sukelti įtarimų muitinėje, o tada prasideda kratos. Geriau pasiskyrykite su dviem valandomis dabu, nei praleiskite dieną pasienyje vėliau. Leiskite mums padėti jį sudaryti, kad būtų tikslus.

Kaip paskaičiuoti, kiek kubinių metrų turite daiktų?

Tai dažniausia klaida – žmonės visada įsivaizduoja, kad turi mažiau. Paprasta taisyklė: 1 kvadratinis metras buto grindų, užstatytas iki lubų, yra apie 2,5–3 kubinio metro daiktų. Bet jei turite daug baldų iš IKEA, kurie yra „tūšti“ viduje, gali tekti koreguoti. Siūlau nufotografuoti kiekvieną kambarį ir atsiųst mums – mes akimi įvertinsime tikrį tūrį geriau nei bet kokia skaičiuoklė.

Ar verta pirkti dėžes pats?

Galite, tačiau dažniausiai tai brangu ir nebūtina. Profesionalios pervežimo firmos (ir mes taip pat) paprastai siūlo dėžes nuomos arba parduoda pigiau, nei jas rasite statybinių prekių parduotuvėse. Be to, mūsų dėžės yra standartiškos, jas lengviau pakrauti į sunkvežimį kaip „Lego“ konstrukciją. Jūsų surinktos iš parduotuvės dėžės gali tiesiog suirti kelionės metu.

Ką daryti su daiktais, kuriais nebeina norite naudotis?

Geriau atsikratyti jų dar Vokietijoje. Kraustymo procesas iš Vokietijos kainuoja už kiekvieną kilogramą ir kubą, o nešioti šiukšles per visą Europą yra beviltiška. Išsiduokite Sperrmüll (didelių atliekų) ivežimui arba nuvežkite į labdaros shopą. Vokietijoje tai organizuota labai tvarkingai, taigi pasinaudokite tuo ir nepilkite senų sofų į vagoną.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Didžiąją dalį – taip. Lovų rėmus, spinteles, didžius stalus reikia išardyti, kad jie tilptų į liftą arba į sunkvežimio duris. Yra išimčių, jei spinta yra labai stipri, bet tuomet reikia specialių kėdulių nešti laiptais, kas kainuoja brangiau. Paprastai mes tai atliekame pati, tačiau jei susidėliojote baldus pats, pasirūpinkite, kad varžtai nebūtų prarasti (kišenės su varžtais – tai šventovė).

Vokiškos realybės: parkavimas ir kaimynai

Kaip sužinoti, ar galima statyti sunkvežimį prie namo?

Tai viena sudėtingiausių dalių. Vokietijoje griežtai reglamentuota, kur ir kiek laiko gali stovėti sunkvežimis. Reikia kreiptis į Ordnungsamt (viešosios tvarkos tarnybą) arba į savivaldybę dėl specialių užkardų (No Parking Zone) iškėlimo. Tai trunka kelias dienas, taigi padarykite tai iš anksto. Jei pastatysite be leidimo – gausite baudą, o griežti kaimynai paskambins policiją iš karto.

Kas bus, jei sunkvežimis neužlips į gatvę?

Tada prasideda „kelių“ drama. Kartais teka nešti daiktus 200 ar 500 metrų, jei gatvė per siaura arba yra apsodinta medžiais, kuruos leidimas pjauti neleidžia. Vienas kartą miestelyje netoli Miuncheno mes neįvežėme sunkvežimio, teko daryti dvi kelionės su mažesniu automobiliu. Tai brangina darbą, bet nieko nedarysi – tai vokiška realybė.

Ar kaimynai gali trukdyti?

Gali, ir dažnai tai daro. Vokiečiai mėgsta tvarką, o jei sunkvežimis užstoja jų vaizdą ar kelius, jie nebijos skųstis. Patartina iš anksto pasikalbėti su kaimynais, paaiškinti, kad tik vieną dieną bus triukšmu. Kartais tiesiog skanus pyragas ar šokoladas padeda išvengti konfliktų ir policijos iškvietimo.

Ką daryti, jei manęs nėra toje dienoje?

Nebūtina būti fiziskai vietoje, jei pasirūpinote raktų perdavimu. Turi būti asmuo, kuris gali parodyti, ką krauti ir prieš ką stumdyti sunkų šafą. Bet tarkime tiesiškai – geriau, jei esate arba bent jau paskambinate telefone. Vienas klientas mums paliko raktus kišulynyje po kilimu, o mes ten niekur negalėjome jo rasti... (vėliau pasirodė, kad jis paslėpė juos po šiukšlių dėže, štai tokių situacijų vengiame).

Ar reikia apsaugoti grindis ir duris pradžioje?

Be abejo. Vokietijos namuose dažnai būna brangios grindys, o įsibraunanti ekipažas su metalinėmis dėžėmis gali padaryt didelių žalų. Mes turime apsauginių kilimėlių, tačiau klientai patys dažnai pamiršta uždengti koridorių. Geriau per daug apsaugoti, nei vėliau mokėti už parketo atnaujinimą.

Ar leidžiama veži daiktus iš bendrobutų (Wohngemeinschaft)?

Taip, bet ten yra daugiau komplikacijų su liftais ir bendrais koridoriais. Reikia sutarti su kitais gyventojais, kad jie neužrakintų kelio. Kartais teka vežti daiktus pro laiptus, nors liftas yra, nes kaimynas neleido jo užblokuoti. Tai tiesiog tokios socialinės intrigos.

Daiktai: ką galima, o ko geriau net nebandyti

Ar galima vežti maistą ir gėrimus?

Taip, bet tik neuždarusius indus ir skysčius. Viskas, kas gali išsilieti, turi būti sandariai uždaryta. Viena kartą mums atsitiko, kad klientas užkrovė atvirą butelį vyno... geriau neklauskite, kaip atrodė jo sofa. Apskritai, maisto atsargas geriau suvalgyti iki išvykimo, o ne vežti per pusę Europos.

Kaip su augalais ir gyvūnais?

Augalus galima vežti, jei jie nėra saugomi rūšys, bet žiema tai problematiška – gali užšalti sunkvežimyje. Gyvūnus reikia vežti ne krovežinyje, o keleiviniame automobilyje arba specialioms tarnybose. Mes nebevežame šunų ir kačių tarp sofos ir šaldytuvo, tai yra nelegalu ir neetiška.

Ar saugu veži vaizduoklius ir kompiuterius?

Labiausiai bijome tų daiktų, nes jie yra trapūs ir brangūs. Geriausia juos padėti į originalias dėžes. Jei jų nėra, reikia ypatingai kruopščiai užpilti putomis ir pažymėti „Kruopščiai“ (Fragile). Nors ir taip, vienas smūgis gali užbaigti jūsų darbo santykius su kompiuteriu.

Kas daryti su vaistažolėmis ir vaistais?

Jei tai įprasti vaistai asmeniniam naudojimui – nerūpestingai. Bet jei turite didesnius kiekius ar stiprius vaistus, reikėtų turėti receptą arba gydytojo pažymą. Muitinė gali domėtis, ar tai ne prekyba. Geriau viską turėti rankinėje bagažo dalyje, o ne tarp krovinių.

Ar galima veži techniką su dujomis (priešgaisrinės sistemos)?

Ne, tai griežtai draudžiama. Purvas, degalai, aerozoliai – visa tai turi likti Vokietijoje. Jei neištuštinsite dujų baliono prieš išvežant, jis gali sprogti nuo vibracijos arba temperatūros pokyčių. Tokiomis situacijomis nežaidžiame, saugumas pirmiausia.

Ar galiu veži savo dviratį ar motociklą?

Galima, bet jie turi būti užfiksuoti ant specialios rėmo sistemos, kad nenukristų ir nebraižytų kitų daiktų. Paprastai dviračius užstatome ant galinės sienos ir tvirtinam diržais. Motociklus reikia vežti tik tam pritaikytoje platformoje, ne tarp dėžių.

Kainos, kontraktai ir pinigai

Kodėl kaina gali pasikeisti apskaičiavus tūrį?

Nes jūsų akys ir mūsų akys mata skirtingai. Dažnai klientas sako „turime tik tris dėžes“, o atvyksta ir pamato, kad dar yra dvigulė spinta, pianinas, dviratis ir garso sistema. Kraustymo procesas iš Vokietijos kainuoja pagal tūrį (m³) arba valandas. Jei tūris padidėja 30%, tiek padidėja ir kaina. Mes stengiamės būti sąžiningi, bet negalime spėlioti.

Koks yra įprastas depozitas arba avansas?

Standartiškai imame maždaug 30 proc. avansą, kad užtikrintume, kad klientas neišnyks ir kad mes galėtume rezervuoti ekipažą. Jei atšaukiate paskutinę minutę, avansas dažnai lieka mums, nes mes jau esame atsisakę kitų užsakymų. Tai normali praktika rinkoje.

Ar į kainą įeina draudimas?

Pagal įstatymus mes turime bazinį atsakomybės draudimą, bet jis yra labai mažas (apie 10 EUR už kg daiktų). Jei turite brangų paveikslą ar furierą, reikia sudaryti papildomą draudimo sutartį. Nerašykite „vertybių sąrašo“ tuščiu, o paskui stebėkitės, ką gausite, jei kažkas nukris.

Kaip mokėti – grynaisiais ar kortele?

Geriau banko pavedimu, tai saugiau ir patogiau. Vairuotojai retai turi didelio kiekio grynųjų pinigų, o jei reikia sumokėti vietoje, gali būti bėdų. Vokiškos kortelis veikia, tačiau mūsų lietuviškos terminalais kartais sujaudina, tad pavedimas – auksinis standartas.

Ar galima sutaupyti, jei pats padėsiu krauti?

Galite, tačiau tada pradedate atsakyti už sugadintas dėžes ar nukritusius daiktus. Jei norite tikrai sutaupyti, padarykite dalį darbo (išpakuokite mažus daiktus), o sunkųjį krovimą palikite mums. Sutaupysite laiko, o mes – nugarų. (Arba bent jau mažiau keiksime gyvenimo po darbo).

Ar kaina priklauso nuo to, kur aš gyvenu Vokietijoje?

Taip, jei esate giliau žemyje, pavyzdžiui, Bavarijos kalnuose, prieš tai reikia važiuoti 500 km. Atstumas taip pat įeina į kainą, todėl kraustymasis iš Hamburgo bus pigesnis nei iš Miuncheno į tą pačią vietą Lietuvoje. Degalai ne pigi.

Kelionės ir atvykimo niuansai

Kiek laiko užtrunka kelionė į Lietuvą?

Paprastai tai viena diena, tačiau jei traukiniu užsidaro siena (kas dabar retai, bet nutinka), gali būti ir ilgiau. Taip pat reikia atsižvelgti į vairuotojo poilsio laiką. Mes negalėsime važiuoti 12 valandų be sustojimo, nors ir norėtume nubėgti greičiau.

Ar galiu sekti savo daiktus kelionės metu?

Dažniausiai taip, mes turime GPS stebėjimą savo sunkvežimiuose. Galite susisiekti su dispečeriumi ir paklausti, kur yra mašina. Tik neprašykite vairuotojo skambinti jums kas valandą – jam vairuoti reikia, o ne kalbėti.

Kas bus, jei atvykime į Lietuvą naktį?

Jei planuojame atvykti vėlai, paprastai derinam iškrovimą rytoj. Naktį kelti dėžes per butą yra ne tik triukšminga kaimynams, bet ir pavojinga paties ekipažo. Nenaudojame prožektorių ir nešlamėjame laiptais tamsioje – tai saugumo klausimas.

Ar reikia mokėti už kelionės išlaidas vairuotojui (maitinimas, nakvynė)?

Tai priklauso nuo sutarties. Paprastai ilgesnėms kelionėms (virš 24 valandų) tai įskaičiuota į kainą. Tačiau jei sulaikote vairuotoją ilgiau nei planuota, gali tekti padengti jo dienpinigius. Geriau šitą dalyką aptarti iš anksto, kad nebūtų nepageidaujamų staigmenų.

Kas daryti, jei atvykus paaiškėja, daiktai netilps į naują butą?

Tai katastrofa, bet nutinka. Reikia turėti planą „B“ – arba sandėlį Lietuvoje, kur laikinai paliksite daiktus, arba greitą nuomą konteinerio. Mes turime partnerių, kurie gali priimti daiktus, tačiau tai kainuos papildomai. Neapsimokės pirkti butą be matavimų.

Ar iškrovimas yra įtrauktas į kainą?

Įprastai taip, jei tai nurodyta sutartyje. Kartais klientai mano, kad mums užtenka numesti daiktus kieme ir važiuoti toliau. Ne, mes juos užnešame į butą ir išpakuojame (jei užsisakėte pilną paslaugą). Kiekvienas kelimas į trečią aukštą be lifto – tai mūsų kraujas ir prakaitas.

Kaip elgtis su sugadintais daiktais po atvykimo?

Jeigu pastebite žalą iš karto, ją užfiksuokite su vairuotoju surašant protokolą. Jei pastebėsite po savaitės, bus sunkiau įrodyti, kad tai ne jūs patys susprogdinėte. Kruopštumas dokumentuose išsprendžia pusę problemų.

Smulkmenos, kurios sukelia didžiausią stresą

Ar reikia ištuštinti šaldytuvą prieš kelionę?

Būtina. Nė vienas šaldytuas neišlaikys 20 valandų kelionės, jei jame bus maistas. Ištuštinkite, išplugdykite (kad neužstrigtų durys) ir palikite atviras dureles. Kitaip gausite pelėsio kvapą, kuris išsiteks visame krovežinyje.

Ką daryti su raktų pakraustymu?

Visada turėkite kopiją pas save. Dažnai klientai įmeta raktus į vieną iš dėžių ir pamiršta kurioje. Tada prasideda paieškos tukstančiuose dėžių. Geriau raktus laikyti pas dispečeriu arba sau kišenėje.

Ar galiu veži degalus ar žarinę?

Absoliučiai ne. Tai sprogusi medžiaga. Žinome, kad vokiečiai mėgsta grilius, tačiau dujų balioną turi likti Vokietijoje. Nupirkite naują Lietuvoje, tai bus pigiau nei mokėti baudą už pavojingą krovinią.

Kaip elgtis su asmeniniais dokumentais?

Neškite juos krovežinyje. Pasas, gimimo liudijimas, sutartys – viskas turi būti su jumis keleiviniame automobilyje. Jei sunkvežimis užstrigs ar bus sulaikytas, jūsų dokumentai gali būti pasiekiami tik po kelių dienų.

Ar verta duoti arbatpinigių vairuotojams?

Nėra privaloma, tačiau jei ekipažas dirbo viršybiniu režimu, nešiojo jūsų pianiną penktą aukštą be lifto, bent mažas pagerbimas (kava arba smulkus pinigas) labai pagerbų jų darbą. Žmonės dirba sunkiai, tai motyvuoja.

Kas daryti, jei aš pats ašarauju iš streso?

Gerkite vandens ir kvieskite mums. Mūsų darbas ne tik nešti baldus, bet ir šiek tiek psichologinės paramos. Matęs esu daugybę kartų, kai žmonės verkia palikdami namus. Tai normalu. Mes padėsime tai padaryti greičiau ir skausmingiau.

Išvada

Galiausiai, kraustymo procesas iš Vokietijos nėra tik apie logistiką, tai apie susitarimą ir pasitikėjimą. Jei viską suplanuojite iš anksto, neslėpsite paskutinių minučių kuprūs ir pasiklausysite patyrusių specialistų patarimų, viskas vyks gana sklandžiai. Nors ir aš galiu suklysti (kaip ir kiekvienas žmogus), bet dvidešimt metų patirtis leidžia manuoti net ir pačias sudėtingiausias situacijas. Sėkmės jūsų naujuose namuose Lietuvoje, o visus rūpesčius palikite mums – tam mes ir čia esame.