Kraustymo procesas į Vokietiją: ką reikėtų žinoti išankstui?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo idealiai užbaigtų projektų iki tokių situacijų, kai norėjosi užsidaryti namuose ir niekam neatsiliepti. Kraustymo procesas į Vokietiją yra vienas populiariausių maršrutų, bet jis niekada nesuveikia taip lygiai, kaip mums visiems norėtų pagalvėti. Klientai dažnai svajoja apie tai, kad viskas vyksta kaip filme: uždedamos dėžės, važiuojam automobiliu ir iškraunom taip pat lengvai. Realybėje ten yra eilės "Autobahn", griežti vokiečių taisyklės, paslėpti mokesčiai ir daugybą smulkių dalykų, apie kuriuos niekas nesako, kol nepataikote į jų patirtį. Štai iš tiesų kaip tai atrodo iš vidaus.

Kainos, paslėpti mokesčiai ir komerciniai niuansai

Kiek iš tikrųjų kainuoja kraustymas?

Visada klausinėju, ką klientas turėjo omenyje, kai klausiama apie kainą, nes "pigiai" šioje srityje yra labai sąlyginė sąvoka. Paprastai, jeigu kalbame apie butą su standartiniu baldais, kaina svyruoja nuo kelių šimtų iki tūkstančio eurų, priklausomai nuo tūkio, bet čia nėra fiksuota taisyklė. Patarčiau niekada nepasitikėti kainomis, kurios atrodo per mažos, nes galiausiai už jas teks susimokėti dvigubai ar net trigubai dėl "papildomų darbų", kurie atsiranda jau kelionės metu. Vokietijoje darbo jėga brangi, tad jei reikės pakloti kilimą ar išnešti daug daiktų laiptais, tai bus įskaičiuota atskirai.

Ar brangiau, jei gyvenu antrame aukšte be lifto?

Žinoma, kad brangiau, ir tai yra viena dažniausių priežasčių, kodėl galutinė sąskaita išauga. Tarkime, turite nemažai baldų – sofa, šaldytuvas, spinta – ir vairuotojas turi visą tainešti per nelygius laiptus trečiajame aukšte. Tokiu atveju dauguma įmonių už tokį fizinį darbą ima papildomą mokestį, nes vienas žmogus tiesiog fiziškai nesuspės tai padaryti greitai. Reikėtų apie tai kalbėti iš karto, o ne tada, kai sunkvežimis jau stovi kieme ir vairuotojas, atidžiai apžiūrėjęs laiptus, pradeda šnibždėti savo kalba.

Kas dėl degalų ir kelių mokesčių Vokietijoje?

Degalai Vokietijoje brangesni nei Lietuvoje, be to, ten yra mokesčiai už greitkelius, nors ne visur. Kai sudarome sutartį, paprastai degalai įeina į bendrą kainą, bet jei reikės važiuoti į gilius Bavarijos kaimelius, kur ten nėra greitkelių (t.y., nereikia mokėti vinietės), tai gali būti pigiau, bet ilgiau. Vokietijos keliai, kad ir kokiokie geri būtų, sukelia savo niuansų – pvz., jei sunkvežimis užstrigs spūstyje prie Miuncheno, tai laikas irgi eina, o laikas – tai pinigai. Geriau nedžiūginėtis, jei pasiūlo kainą be degalų (kai kas daro taip), tai paprastai paslėpta bomba.

Ar verta rinktis "Firmą" ar darbininkus "su savo vežimu"? (nepatikima)

Čia esu labai skeptiškas. Yra daugybė "masterų", kurie turi vieną "Gazelę" ir siūlo milžiniškas nuolaidas. Tiesą sakant, per tiek metų mačiau, kaip tokios komandos dėžę numeta ant betono, o ją viduje tyčia užkliudo būtent taip, kad sulūžtų koja. Kraustymo procesas į Vokietiją reikalauja profesionalios įrangos – apsauginių rankenų, patogių kėdžių nešimui, o ne paprastų menkių prekių dėžių. Jei pasakote, kad rasi žmones "su ratukais", būkite tikri, kad jūsų indai galiausiai atrodys kaip po bombardavimo.

Kaip su Mokesčiais už užstatą (Kaution)?

Tai jau nebe pervežimo klausimas, bet svarbu nuoširdžiai perspėti. Vokietijoje nuomotojai dažnai ima trijų ar net keturių mėnesių užstatą, o tai yra tūkstančiai eurų. Beveik visada klientai sumanė, kad pervežėjai sutvarkys ir pinigų pervedimą, bet mes tiesiog gabename dėžes. Manau, kad tokių dalykų reikia globoti sau pačiams (arba per notarą), o ne tikėtis, kad vairuotojas pavers mokesčius. Geriau apie tai pagalvokite anksčiau, kad nereiktų skolintis paskutinę minutę.

Buitinė technika, baldai ir kaip juos iš tikrųjų veža

Ar vežate šaldytuvus su maistu viduje?

Esu matęs, kaip žmonės bando nusimesti šaldytuvą pilną kumpių ir sūrių, o paskui keikiasi, kai atsidaro durys, ir viskas kvepia. Žinoma, kad galime vežti, bet aš niekada negarantuodu, kad jogurtas nebus išsipūtęs, kai atvyksime į Berlyną ar Hamburgą, nes ten kelias trunka ilgiau nei atrodo. Geriau išvalyti šaldytuvą ir palikti jį atidarytą per naktį, kad išdžiūtų, kitaip jis sužels ir bus tiesiog nebevežiamas. Duona taip pat - ją vežti beprasmiška, ji sugęsta per kelias valandas.

Kaip supakuoti lėtas stiklines ir indus?

Na, čia yra klasika. Dažniausiai klientai sako: "O, aš jau viską apvyniojau laisraščiais". Tiesą sakant, laikraščius per tą laiką, kai sunkvežimis važiuoja (ypač jei vairuotojas staigiai stabdo), paverčia popieriaus masės, o indai susižaloja. Naudokite burbuliukų plėvelę – ji kainuoja nedaug, bet sutaupys nervų. Aš asmeniškai visada primenu, kad taurės turi būti dedamos vertikaliai, ne gulinčiai, kitaip jas spaudžia viršutiniai daiktai. Vienas klientas taip padarė ir teko susirūpinti nauju servizu.

Ar išmontuojate ir surinkiate baldus Vokietijoje?

Standartiškai taip, jeigu apie tai kalbame ankščiau. Bet yra vienas dalykas... kai kurie baldai, ypač seni "Ilmari" ar panašios sistemos, po išmontavimo daugiau nebesirenka. Tarkime, atvežame spintą, o vokiškas butas turi duris, kurios tiesiog neužsidaro su ta spinta, nes yra 5 cm siauresnės. Tada tenka versti galvas – ar pjauti spintą, ar brauti per balkoną (kas draudžiama). Kraustymo procesas į Vokietiją reikalauja matuoti ne tik dėžes, bet ir durų angas prieš išvykstant.

Ką daryti su augalais arba katedromis?

Augalus vežti galima, bet Vokietijos muitinė (kartais) gali žiūrėti į žemę ant šaknų. Jeigu turite ką nors egzotiško, geriau paimti sertifikatą, kad nėra kenkėjų. Bet kas dėl "katedrų" (t.y. didelių, nenaudingų daiktų)? Žiūrėkite, jeigu turite seną sovietinę pianiną, kuri niekam nereikalinga, geriau ją palikti čia. Vežti metalo laužą į Vokietiją – absurdas, ten jums niekas už to neatsilygins, o mokesčiai už scrap metal gali būti keisti.

Ar įmanoma įvežti techniką be pakuotės?

Galima, bet rizikuojate. Tarkime, televizorių. Dažnai žmonės nešina jį rankose į sunkvežimį be dėžės. Kol jis stovi sėdėjime – gerai, bet kai vairuotojas užlenkia kampą, televizorius gali nukristi nuo sėdynės. Aš visada patariu rasti bent kokį nors antklodės storį arba kartoną, nors ir netinkamo dydžio. Vokiškai televizoriai brangūs, tai neverta taupyti ant dėžės (kurią galima nupirkti parduotuvėje už pora eurų).

Dokumentai, muitinė ir vokiškas biurokratas

Kokius dokumentus reikia tur�ti kelyje?

Pagrindinis dalykas yra tai, kad Vokietija yra ES, tad formaliai muitinės neturėtų būti, tačiau ji vis tiek tikrina. Reikėtų turėti asmens dokumentus, vairuotojo pažymėjimą (jei vairuojat patys), ir svarbiausia – krovinio sąrašą (inventoriaus). Be sąrašo gali būti, kad Jums nepaleis pro sieną arba sulauksite ilgų paaiškinimų. Paskutiniu metu vokiečiai labai griežtai žiūri į tai, kas vyksta su Ukrainos pabėgėliais, todėl dokumentai turi būti tvarkingi.

Ar reikia mokėti PVM arba kokių nors nors mokesčių?

Jei pervežate savo asmeninius daiktus, kuriuos naudojote ilgiau nei 6 mėnesius, tai PVM mokėti nereikia. Tačian, jeigu pervežate, tarkime, 5 naujus nešiojamus kompiuterius arba prekių, kurios atrodo kaip prekybos siuntos, tai gali būti problema. Vokiškai muitininkai (Zoll) yra labai "pikti" (kaip jie savo kalboje sako), jei įtaria prekybą. Geriau, kad sąraše nebūtų užrašyta "15 naujų monitorių", jei tai tiesiog jūsų hobi, o ne verslas.

Kas tas "0700" forma arba panašios būsenos? (nesu tikras)

Viesai pasakius, aš visai tiksliai neprisiminu (gal būt pasikeitė šiemet), bet anksčiau buvo reikalavimas deklaruoti išvykimą į Vokietiją gyventi ilgam. Tai buvo susiję su gyvenamosios vietos registravimu (Anmeldung). Nemanau, kad dabar tai taip griežtai tikrinami perkraustant, bet... žinote, vokiečiai mėgsta popierius. Galbūt verta pasitikrinti su savo buhalteriu, jeigu keliuojate su verslo reikalais, bet asmeniniam gyvenimui dažniausiai užtenka sutarties su pervežėju.

Ar reikia versti į vokiečių kalbą viską?

Ne viską, bet dėl cheminių medžiagų ar vaistų – tikrai būtų gerai. Tarkime, vežate vaistus nuo širdies. Jei sustojysite ir jie ras kažką neaiškaus, be etikečių, gali būti nemažų nemalonumų. Aš asmeniškai niekada nesiverčiu dėl indų pavadinimų, bet jei turite pavojingas medžiagas (dažai, skysčiai), geriau turėti aprašymą vokiškai, kad vairuotojas neįtartų, kad vežate sprogmenis.

Kas daro, jei prarandu daiktą kelyje?

Tai yra baisiausia situacija. Pirmiausia reikia tiksliai užpildyti inventoriaus sąrašą išvykstant. Vieną kartą klientas skundėsi, kad dingęs "auksinis sagtuvas", kurio nebuvo sąraše. Kaip aš galiu jums padėti, jei jo nebuvo? Jei daiktas įrašytas, įmonė privalo atsakyti (tiek kiek apdrausta). Kraustymo procesas į Vokietiją neapsieina be draudimo, todėl neskubėkite pasirašyti dokumentų, kol neperskaitytėte apie atsakomybę.

Organizacinis chaosas ir kas vyksta kelyje

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Paprastai sako, kad 2-3 dienos, priklausomai nuo to, kur Vokietijoje esate. Jei važiuojate į Miuncheną – tai viena istorija, jei į šiaurę, prie Kielių – kita. Beje, vairuotojai turi poilsio režimus, tad jei jis pavargęs, jis privalo sustoti 9 valandos. Negalima jo spausti "važiuok toliau", tai nelegalu. Kai kurios firmos siūlo "expedited" paslaugas, bet tai kainuoja kaip sparnas. Geriau planuokite savo atvykimą ne tokią dieną, kai jums tenka būti ligoninėje arba darbe.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – taip, jeigu yra vietos, bet dauguma profesionalių pervežėjų to nemėgsta. Vairuotojas eina dirbti, o ne kalbėti apie gyvenimą. Be to, jei įvyksta avarija arba sustojimas tikrinimui, Jums gali tekti ilgai laukti gatvėje. Kartais klientai sako "Aš jam padėsiu vairuoti", bet tai draudžiama sutartyse ir įstatymuose (tik turi vairuotojo pažymėjimą). Geriau susitarti, kad jis paskambina, kai artėja.

Ar sustojote pietų pertraukai?

Žinoma, vairuotojai turi valgyti. Dažnai klientai kaltina "uždelstą atvykimą" dėl to, kad vairuotojas "valgė per ilgai". O jis tiesi� laukė eilėje prie "McDonald's" prie Kauno, nes buvo spūstis. Vokietijoje prie "Autobahn" pietų zonų taip pat būna spūstys. Tai ne jūsų kontrolėje esantis dalykas. Turite būti kantrūs, mes ne mes, o kelių situacija lemia.

Kas daro, jei sunkvežimis neužsilenkia į kiemą?

Tai yra klasika. Vokiški miesteliai dažnai turi siaurus gatves, vadinamas "Einbahnstraße", kur sunkvežimis tiesiog negali važiuoti. Tada tenka iškrauti daiktus į mažesnę transporto priemonę (shuttle). Tai papildomai kainuoja. Aš visada klausiu: "Koks yra atstumas nuo gatvės iki durų?" Jei klientas sako "Arti", o ten yra 50 metrų ir 8 laiptai (be lifto), tai man prasideda galvos skausmas.

Ar galite numesti dėžę priešais duris, jei aš nėra namuose?

Geriau taip nedaryti. Vokietijoje nėra saugu palikti dėžes gatvėje – jas gali pavogti arba gali pradėti lyti (o jūsų dėžės dažniausia būna iš kartono, o ne plastiko). Reikia, kad kas nors būtų pasiruošęs priimti krovinį. Nors vienas kartą padariau taip, kad palikau sandėliuke (klientas buvo geras pažintis), bet aš visgi nerekomenduoju rizikuoti.

Apsauga, įmonių pasitikėjimas ir rizikos

Kaip pasitikėti pervežimo įmone, kad nepavogtų?

Žiūrėkite, ne tik į "Facebook" reitingus. Tie reitingai gali būti nupirkti. Geriausia klausti draugų, kurie jau persikėlė. Dar reikėtų patikrinti, ar įmonė turi realų adresą (ne "virtualų biurą" viename name su 100 kitų firmų). Jei jums siūlo mokėti grynais pinigais be sąskaitos (kad "nemokėtumėte PVM") - bėkite. Kraustymo procesas į Vokietiją turi būti įformintas dokumentais, o ne rankos paspaudimu.

Kokia apsauga (draudimas) yra būtina?

Minimalus draudimas yra kažkas, bet jis dažnai nepadengia visos vertės. Tarkime, jūsų pianinas kainuoja 5000 eurų, o įmonė siūlo draudimą tik 1 EUR už kg. Jei pianinas svers 300 kg, tai gausite tik 300 eurų. Žinoma, tai blogai. Užsirašykite papildomą draudimą brangiems daiktams. Tai papildomai kainuos, bet sutaupys nervingų pokalbių.

Ar įmanoma susitarti dėl mokėjimo po atvykimo?

Dauguma įmonių reikalauja avanso, bent 30-50%, nes jūs galite tiesiog neatsiimti telefono Vokietijoje. Klientai dažnai pyksta, kad reikia mokėti iš anksto, bet supraskite ir mus – mes turiam degalus, alkoholį (jei vairuotojai geria, ko tikrai negali daryti) ir atlyginimus mokėti. Jei kas negerai – pinigai gali būti grąžinami (pagal sutartį), bet tai gali užeiti ilgai.

Kas vyksta, jei vairuotojas sugenda ar susiduria su avarija?

Tai dalykas, kurio niekas nenori. Tada reikia organizuoti kitą transportą. Tai gali ilgai užtrukti – dieną, dvi. Jūsų daiktai gali stovėti kažkur prie Štetino arba Frankfurto sandėlyje. Gerios firmos tokiais atvejais turi "Plan B", bet pigios firmos tiesiog praleis Jums telefoną. Turiu omeny vieną atvejai, kur sunkvežimis užsidegė (ne mūsų, kaimynų), ir visi daiktai sudegė. Tai siaubas.

Ar verta rinktis brangų pervežėją?

Ne visada brangumas reiškia kokybę. Yra brangių firmų, kurios tiesiog gerai reklamuoja save, bet darbuotojai tie patys "gazelininkai", tik su logotipu ant marškinėlių. Raskite firmą, kurioje vadybininkas kalbės jums realiais terminais, o ne tik "mes geriausi" frazėmis. Jei jis nebežino, kas yra "pianinų keltuvas", turbūt neverta juo pasitikėti.

Išvada

Kraustymo procesas į Vokietiją nėra tiesiog kelionė iš taško A į tašką B – tai sudėtingas logistikos ir organizacijos procesas, reikalaujantis kantrybės ir detaliųjų. Niekada nepasitikite žodžiu "viskas bus gerai" be užrašytos sutarties. Jei pasiruošsite iš anksto, susirinksite dokumentus ir nebusite per daum reiklii dėl kelių spūsčių, viskas turėtų pavykti be didesnių nervų. Sėkmės Jūsų naujuosiuose namuose Vokietijoje – laukia daug darbo, bent jau su išpakavimu, o įmonėms palikite profesionalų darbą.