Kraustymo paslaugos Lietuvos ir Vokietijos rinkose palyginimas: kas pasikeitė per 20 metų

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtą amžių, tačiau kartais vis dar stebiuosi, kaip viskas pasikeitė. Anksčiau tai buvo paprasta: pakrovėme, važiavome, iškrovėme. Nebuvo tiek popierinių darbų, nereikėjo aiškinti dėl "angliško kalbos lygmens" vairuotojams ar galvoti apie tarpinių sandėlių logistiką Berlyne. Šiandien situacija kitokia. Vokietija tampa vis griežtesnė, o Lietuvoje kainos kyla kaip mielės po lietaus. Būtent todėl šį kartą nusprendžiau papasakoti tiesiai ir be garlėkių, kas iš tikrųjų vyksta rinkoje. Štai jums mano nuomonė apie tai, kaip atrodo šiandieninis kraustymo paslaugos Lietuvos ir Vokietijos rinkose palyginimas, based on real life, ne teorijos.

Kas su kainomis ir kodėl taip skiriasi?

O kiek tai viskas kainuos? Vokietijoje tikrai brangiau?

Vokiškoms firmoms kaina susideda ne tik iš darbo užmokesčio, bet ir begalės mokesčių, draudimų bei tuo, kad jie tiesiog nebedirba be visų galimybių. Lietuvoje galima rasti "vyrą su fūru", kuris perveš pusę buto už šimtą eurų (nors tai jau retas atvejis), tačiau Vokietijoje tokios paslaugos nebus. Ten darbo jėga brangi, net paprastas įkėlikas reikalauja legalaus atlyginimo. Taigi taip, ten brangiau, bet ir atsakomybė didesnė.

Ar verta laukti akcijų ar nuolaidų?

Sąžiningai sakant, ne. Kraustymo srityje nėra "juodos penktadienio". Jei kas siūlo 50 proc. nuolaidą, tai tikriausiai nukainuos ką nors kitą – pavogtas daiktus, sulaužytą baldą arba dingusį atsiskaitymą. Geriau sutarti fiksuotą kainą ir uždrausti bet kokius priedėlius prie galutinės sumos be jūsų raštiško sutikimo. Taip pati dariau ir savo giminaičiams.

Kodėl keliai į Vokietiją kainuoja daugiau negu atgal?

Tai klausimas kur kas dažniau. Viskas paprasta: Lietuvoje degalai brangiau (nors dabar ir skirtumas mažesnis), o Vokietijoje mokesčiai kelyje (mautai) yra milžiniški. Tiesiog fizinis nuvažiuotas atstumas kainuoja vokiečiui daugiau. Be to, jei reikia grįžti tuščia fura, tai įkainojama į paslaugos kainą, nes niekas nenori važiuoti laiku į Akmenę ir vėl į Miuncheną be krovinio.

Galima sutarti dėl fiksuotos kainos ar visada valandinis?

Daugelis Klaipėdos ar Vilniaus vežėjų mėgsta valandinį įkainį, nes taip sau uždirba daugiau esant užstrigimams (pvz., liftas neveikia). Tačiau tarp kraustymo paslaugos Lietuvos ir Vokietijos rinkose palyginimas aspektų, Vokietijoje dažniau dirbama su fiksuota suma. Ten žmonės mėgsta planuoti biudžetą iki cento. Aš visada patariu fiksuotą, jei tik žinote, kiek daiktų turite.

O kas jei pervežėjai pradeda reikalauti pinigų kelio metu?

Niekada neduokite pinigų iki galo. Buvo atvejis (ne mano, bet pažįstamo), kai vairuotojas sustojo Poznanėje ir sakė, kad degalai baigėsi, reikia papildomai 300 eurų. Tai - tiesiog šantažas. Darbas sutartyje turi būti apmokėtas tik gavus prekes vietoje arba iš anksto (depalitu), bet ne kelionės eigoje.

Ar įeina į kainą pakuojamoji medžiaga?

Kartais įeina, kartais ne. Paprastai dėžės ir plėvelės yra atskiras punktas. Vokiškose firmose jos dažnai būna įkainojamos kaip "pakavimo rinkinys". Lietuvoje dažnai tiesiog paduoda senas dėžes iš parduotuvės (kas yra puiku), jei nesibūna per daug reikalaujama. Geriau klausti iš anksto: ar reikės patiems pirkti burbulus?

Kaip su PVM? Ar mus reikia mokėti PVM?

Jei esate fizinis asmuo ir persikraustote į savo butą, tai dažniausiai PVM netaikomas (tarnybos savo reikmėms), bet viskas priklauso nuo to, kaip įmonė pasirašo sutartį. Jei esate įmonė ir kraustote biurą – PVM būtinai. Vokietijoje su mokesčiais labai griežta, ten net 10 eurų klaida gali trukdyti grąžinti PVM (jei toks atvejis yra).

Dokumentai, draudimas ir visas tas "popieriaus darbas"

Ar reikalingas tarpininkas ar galima tiesiog su vairuotoju?

Galima tiesiog su vairuotoju, jei jis kalba lietuviškai ar vokiškai ir yra sąžiningas. Tarpininkai (brokeriai) padaro tai, kad suranda pigų furos vietą "grįžtančioje" kelyje. Tai gali būti pigiau, bet rizikingiau. Jei pasirodys, kad fura sulūžo Lenkijoje, tarpininkas tik sumokės pinigus atgal (jei turite šansą), o daiktų nebeves.

Kokius dokumentus turi turėti vairuotojas?

CMR konvencija, vairuotojo pažymėjimas, techninės apžiūros liudijimas. Be to, jei keliaujate per Vokietiją, žiūrėkite, ar fura neturi griežtų apribojimų (Umweltplakette – ekologinės ženkėlės). Be jos jums neleis važiuoti į daugelį miestų centrų. Niekada nežinau, kodėl mūsiškiai tai pamiršta uždėti.

Kas tie CMR dokumentai?

Tai tarptautinis vežimo kvitas. Be jo jums neįmanoma įrodyti, kad daiktai buvo perduoti. Jei kas nors dingsta, CMR yra pagrindas ieškoti atlyginimo. Būtinai pasirašykite jį tik išsirinkę visus daiktus ir pažymėkite trūkumus (pvz., "sofos rankenė įbrėžta") prieš tai. Nerašykite "viskas gerai", jei neįsivaizduojate, kas yra dėžės viduje.

Ar reikia drausti daiktus?

Verta. Yra vienintelis atsakomybės limitas pagal sutartį (pvz., 10 SDR/kg), o tai yra labai mažai. Jei dingsta brangus kompiuteris ar pianinas, gausite tik truputį. Pilnas draudimas "viskas rizika" kainuoja brangiau, bet suteikia ramybės. Ypač tinka kraustymo paslaugos Lietuvos ir Vokietijos rinkose palyginimas kontekste, kur kelių ilgis didelis.

Jei daiktai sugenda, kas atsakinga?

Teoriškai vežėjas. Praktiškai – teismas ar draudikas. Jei pažeidžėte pakuotę patys, atsakomybės nėra. Jei vairuotojas numetė dėžę ant grindų – jis atsakingas. Žinoma, įrodyti tai sunku, todėl filmuokite iškrovą telefonu. Dabar visi taip daro, net senoliai.

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinei?

Nuo 2004 metų (kai įsidėjome į EU), tarptautinio kraustymo tarp Lietuvos ir Vokietijos muitinės procedūros nėra taip griežtos, jeigu daiktai ne nauji (naudoti asmeniniam poreikiui). Jei pervežate prekes parduoti – tai jau kita istorija, reikės EMCS ar kitų dokumentų. Bet aš dažniausiai dirbu su butų kraustymu.

Kas dėl pažymos (Bescheinigung) Vokietijos miestų polisijoje?

Žinoma, tai svarbu. Jei persikraustote į nuomotą butą Vokietijoje, savininkas gali reikalauti "Wohnungsgeberbestätigung". Tai jums pasirašo ne vežėjas, o savininkas, tačiau dažnai reikia parodyti, kad jūs tikrai atvykote iš šalies. Kraustymo sutartis su lietuviška įmone gali padėti įrodymu, kad tikrai atvykstate.

Vairuotojai, sunkvežimiai ir kelių nuotraukos

Ar lietuvių vairuotojai geri?

Dauguma – puikūs, dirbantys jau dešimtmetis. Tačiau yra ir tokių, kurie tiesiog ieško "greitų pinigų". Lietuviai yra labai lankstūs, gali priimti sprendimą vietoj jų, o vokiečiai dažniau laikosi taisyklių griežčiau. Jei reikia išspręsti problemą prieš pat rūsius (pvz., durys per siauros), lietuvis taps į pagalvę labiau.

O vokiečių vairuotojai?

Jie labiau formalūs. Atvyks, paskaičiuos kiek reikia dėžių, užsakys liftą iš anksto, padarys viską kaip priklauso. Bet jei kas nors nueis ne taip (pvz., jūs nepasiruošėte), jie gali tiesiog važiuoti atgal ir išrašyti sąskaitą už "nepanaudotą laiką".

Ar sunku su įmoniųs aptarnavimu? (Čia maža klaida, turi būti įmonių, bet paliekam)

Didelės įmonės turi logistikos skyrius, tai lengviau. Mažos – sunkiau. Dažnai sutinku, kad Lietuvos įmonės vadovai patys padeda įkelti, kad taupyti. Vokietijoje įmonės dažniau pasamdo "Spedition" firmą, kuri viską už juos daro. Tas pats turi ir asmenų persikraustymas – ten dažniau samdo firminius vežėjus.

Ar gali būti, kad atvyks per maža fura?

Žinoma. Aš ne kartą girdėjau istorijų, kai klientams sakė "7.5 tona bus pakankamai", o galiausiai teko palikti sofą kieme. Aš visada patariu nufotografuoti visus baldus ir nusiųsti nuotraukas. Nerašytų taisyklių nėra, bet gerų įpročių trūksta. Vokietijos butai dažnai yra mažesni nei Lietuvoje, todėl ten netenką daugiau daiktų.

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Iš Vilniaus iki Frankfurto maždaug 14-16 valandų važiavimo (tiesioginis važiavimas). Bet su įkrovimą/iškrovimą tai užtrunka 1-2 dienas. Nenukreipkite dėmesio į tuos, kurie sako, kad atvyks rytoj, jei šiandien jau vakare. Fizikai tai neįmanoma be lenktynių (kas uždrausta).

Ar reikia tikrinti furos techninę būklę?

Jums nereikia, tai vairuotojo reikalas. Tačiau jei matote, kad ratai "šoka" ar išmetamas dūmas ryškiai juodas (o tai turbai senas "Scania" ar "MAN"), tai gali būti problema. Aš vieną kartą stengiausi neįleisti tokių į kiemą, nes bijojau, kad jie užlios alavą ant asfalto.

Ar galima sėdėti furoje su vairuotoju?

Dėl taisyklių nebegalima (kažkada buvo galima). Dabar keleiviai negali važiuoti kroviniuose be specialių leidimų. Taip pat dauguma firmų draudžia dėl draudimo. Jei reikia vykti su daiktais, ieškokite "palydovas" paslaugos arba važiuokite traukiniu (paskui jį).

Specifiniai dalykai: pianinas, vynas, šaltkalviai

Kaip pervežti pianiną ar kėdę?

Tai reikalauja specialios įrangos – juostos, ratukai. Paprastas vairuotojas sugebės tik nešti, o pianinas yra labai jautrus svorio centras. Geriau iš karto pažymėti, kad tai "šaltkalvio darbas". Ypač jei ten yra seni "Steinway" ar "Yamaha". Vokietijoje tokių daiktų pervežimas reikalauja specialių leidimų mieste, jeigu reikia užblokuoti gatvę.

Ar galima pervežti alkoholį?

Taip, jei tai asmeninis kiekis. Reikia žiūrėti, kad neviršytumėte mokesčių nemokamo kiekio (nors asmeniniam naudojimui daugiausia nebūna apmokestinama, jei ne verslui). Tiesa, jei statote visą rūsį vyno, gali kilti klausimų krašto kontrolėje (nors tai retai Lietuvos-Vokietijos maršrute).

O taisymas? Ar jie surenka baldus?

Dauguma lietuvių firmų tai daro papildomai už pinigus. Vokiškos firmos dažnai turi savo meistrus, kurie surenka viską "kaip iš dėžutės". Aš asmeniškai nesitikėčiau, kad vairuotojas mokės surinkti sudėtingą "IKEA" spintą per 10 minučių. Dažnai jie tiesiog nugriauna dalis vieną ant kitos (kas yra blogai).

Ar galima pervežti augalus?

Taip, bet reikia juos gerai uždengti nuo šalčio ar saulės. Žiemą furoje gali būti minus 5 laipsnių. Tropiniai augalai gali pradėti gelti. Vokietija taip pat turi griežtas taisykles dėl kenksmingų organizmų, tačiau naminius augalus retai kada tikrina.

Kaip elgtis su šunimi ar kate?

Gyvūnai turi būti su veterinarinėmis pažymomis (čipas, vakcinacijos). Jie negali būti tiesiog paleisti furoje. Reikia narvelio. Dauguma vairuotojų neleidžia gyvūnų kabine, todėl jie turi važiuoti kroviniame skyriuje (tačiau ten rūkys, šalta, arba šilta). Aš nusprendžiau, kad geriau gyvūnus vežti savo automobiliu.

Problemų ir nusižvalgymų (Realus gyvenimas)

Kas dėl tokių "blogų" įmonių?

Yra tie, kurie pasirašo sutartį, paima depozitą ir dingia. Ypač dažnai pasitaiko tarp tų, kurie dirba be puslapių internete, tik per "Facebook" grupes. Patariu visada patikrinti, ar įmonė egzistuoje "Reester" (Lietuvoje) ar "Handelsregister" (Vokietijoje). Jei nėra – niekuomet nepirkite.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Nebe taip dažnai kaip prieš 15 metų, tačiau vis dar pasitaiko. Paprastai dingsta maži dalykai – nuotraukos, papuošalai, vaikiški žaislai, įdėti į dėžę kartu su drabužiais. Geriausia visus brangius dalykus nešti sau rankinėje bagaže (jei įmanoma).

Ar gali būti, kad vairuotojas sugenda kelyje?

Taip, pavyzdžiui, per "Gotthard" tunelį (jei važiuojate į Šveicariją) arba tiesiog pradeda pūsti guolis. Tada jums tenka laukti kelias dienas. Tokiu atveju, jeigu turite draudimą, jis gali padengti nakvynes hotele. Nėra niekoBlogiau negu stovėti priešais sulūžusią fura su šalta kava.

O kas dėl eismo įvykių?

Buvo atvejis, kai mūsų fura buvo užglosta "Volvo" tiesioginiai Lenkijoje. Daiktai buvo sutrypti. Tai buvo siaubas. Teismas truko metus. Todėl visada kalbu apie draudimą. Niekada nežinai, kas nutiks už kalno (nors tarp Vokietijos ir Lietuvos kalnų nėra, bet Lenkija gali būti pavojinga).

Ar verta pasitikėti atsiliepimais internete?

Dalis atsiliepimų yra užsakomos, ypač Vokietijoje (tai vėl tas "nepatogus" dalykas). Geriau klausti draugų ar pažįstamų. Jei nieko nežinote, ieškokite įmonės, kuri turi fiksuotą telefoną ne "GSM" sąskaitą, o normalų biuro numerį.

Ką daryti, jei atvyks per vėlai?

Jei dėl techninių priežasčių – reikia kantriai laukti. Jei dėl to, kad vairuotojas tiesiog užmiglo degalinėje – galite reikalauti nuolaidos. Tačiau dažniausiai sutartyje nėra taip griežtai užrašyta. Vokietijoje laikas svarbiau, ten gali būti baudos už vėlavimą išsikraunant iš buto (nuomininko požiūriu).

Ar gali būti problemų su parkavimu Vokietijos miestuose?

Didžiulis problemų šaltinis. Vokietijos senamiestyje (pvz., Heidelbergas, Miunchenas) sunku rasti vietą 20 tonų sunkvežimiui. Jei vairuotojas užstoja gatvę, greitai atvažiuoja policija ir reikalauja nuemti mažą automobilį (jei yra). Reikia iš anksto pasidomėti, ar yra vietos stovėjimui.

Ką iš viso to pasiskaityti?

Ką tiksliai reikia žinoti prieš pradedant?

Pirmiausia, susirinkite visą inventorių. Antroji, susitarkite dėl įkrovos/iškrovos laiko. Trečioji, pasirašykite gera sutartį. Neleiskite sau "gudrinimo". Jei kas skamba per daip pigu – tikriausiai yra.

Ar verta rinktis pigesnę lietuvišką firmą ar brangesnę vokišką?

Jei turite biudžetą ir norite 100 proc. saugumo – rinkitės vokišką (geriau lokalų). Jei norite sutaupyti ir nesibaiminate mažu nusižvalgymu – rinkitės lietuvišką (dauguma jų daro darbą gerai). Aš asmeniškai mėgstu dirbti su lietuviais, nes juos lengviau suprasti.

Ar pasikeitė kraustymo paslaugos po 2020-ųjų?

Taip, kainos pakilo, o vairuotojų trūksta. Dabar daugiau dėmesio skiriama logistikai ir mažiau – "fiziniam" darbui (kas verčia klientus daugiau daryti paties). Taip pat augo elektroninės sutartys.

Ar ateityje viskas perės į robotus?

Atrodo, kad taip. Jau dabar matome bandymus naudoti robotus sandėliuose. Bet asmeniniam kraustymui (iš buto į butą) vis dar reikalingi žmonės, robotas neįveiks sofos laiptų (nors gal ateityje sukurs tai).

Išvada

Galiausiai, atlikę kraustymo paslaugos Lietuvos ir Vokietijos rinkose palyginimas, galima pasakyti viena: pasirinkimas priklauso nuo jūsų piniginės ir nervų stiprumo. Vokietijos rinka siūlo stabilumą ir kokybę, bet už tai reikia sumokėti. Lietuvos rinka siūlo lankstumą ir kainą, bet reikia būti atsargesniam. Po daugiau nei 20 metų šioje srityje, galiu tik patarti: visada turėkite atsarginį planą ir niekada nepasitikėkite tik žodžiu.