Kraustymo paslaugos iš Vokietijos – kas svarbu žinoti?

Sveiki, taigi gi nusprendėte grįžti ar tiesiog persikelti į Lietuvą iš Vokietijos. Esu šioje srityje beveik dvidešimt trejus metus, per tą laiką mačiau viską – nuo puikių, tvarkingų kraustymų Miunchene iki tokių siaubingų istorijų prieš Berlyno vartais, kad net aš šiandien stengiuosi jas pamiršti. Kraustymas tai ne tik tiek daiktų užkrovimas į sunkvežimį, tai visai kita realybė, kur pinigai, nervai ir laikas susipina į vieną didelį mazgą. Dažnai žmonės galvoja, kad tai tiesiog „užvežti ir iškrauti“, bet deja, realybė būna šiurkštesnė, ypač kai kalba eina apie kraustymo paslaugas iš Vokietijos, kurios turi savą niuansą ir specifinius reikalavimus. Štai kas tikrai vertos dėmesio, kad nepriektumėte.

Pagrindiniai klausimai apie kainas ir planavimą

Kiek vidutiniškai kainuoja kraustymas iš Vokietijos į Lietuvą?

Čia nėra vieno atsakymo, kaip ir su kaina benzinuose – viskas svyruoja. Paprastai kalbant, jei turite standartinį dviejų kambarių butą, tai kaina svyruoja nuo 1500 iki 2500 eurų, priklausomai nuo to, kiek tikrai daiktų turite ir kur būtent Vokietijoje esate. Vakarų Vokietija brangnesnė, o Rytų – šiek tiek pigesnė, bet ne taip jau smarkiai. Be to, dar įeina kuro kaina, kuri, kaip žinote, dabar ne iš mažųjų. Geriausia visada prašyti apžiūros, kad nebūtų nemalonios staigmenos galą.

Ar kaina gali pasikeisti patvirtinus užsakymą?

Taip, tikrai gali, ir tai yra viena dalykų, kurisžmonėms labai nervina. Jeigu pats pakeičiate krovinio apimtį, pridėsite porą stalų arba neapsižiūrėjęs užpildysite visą sunkvežimį, tai logiška, kils ir kaina. Taip pat, jei pats vairuotojas užstrigs įspūdingose eilėsese prie Hamburgo, laukimo laikas gali būti įskaičiuotas papildomai, jei tai ne mūsų kaltė. Visada geriau iškarto pasakykite apie visus didelius daiktus, kad išvengtume tokių situacijų.

Kodėl vienos firmos brangiau, kitos pigiau?

O čia jau yra kasykla. Pigios firmos dažnai dirba „pilkuoju“ režimu arba neturi draudimo, o tai reiškia, jei nutings sunkvežimis su jūsų baldais – viskas prapuolė. Brangesnės kraustymo paslaugos iš Vokietijos įtraukia visą pakavimą, draudimą, ir, svarbiausia, atsakomybę. Aš mačiau kartą, kai žmogus taupė 200 eurų ir galiausiai sumokėjo 3000 už sugadintą antikvarinę spintą. Nepasakyčiau, kad verta rizikuoti. Geriau pasirinkti vidutinę kainą, kuriai tikėti.

Ar reikia mokėti užsakymo avansą?

Įprastai taip, 10–30 proc. sumos reikia sumokėti iš karto, kad užfiksuotumę datą. Mes nebegalime laikyti laisvų dienų be garantijos, nes tuo metu gali atsisakyti kitas klientas. Jei kas nors atsisako paskutinę minutę be priežasties, avansas dažniausiai lieka mums, nes mes prarandome uždarbį. Bet jei atsisakome mes dėl savo kaltės, pinigus grąžiname. Taip pat reikia žiūrėti, kad nebūtų reikalaujama mokėti 100 proc. iš karto – tai jau įtartina.

Kiek laiko užtrunka visas procesas?

Įprastai tai viena ar dvi dienos, priklausomai nuo atstumo. Jei kelionė iš Frankfurto, tai gali užtrukti ilgiau dėl statybų keliuose, o iš Berlyno – greičiau. Tačiau neįsivaizduokite, kad vairuotojas nuvažiuoja, iškrauna ir važiuoja atgal jau tą patį vakarą. Jis turi pailsėti, o Lietuvoje dažnai reikia laukti muitinės arba iškrovimo vietos laisvės. Planuokite savo atvykimą su atsarga, bent dviem ar trim dienoms.

Dokumentai, muitinė ir biurokratija

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinei?

Jeigu persikeliate gyventi į Lietuvą ir gyvenote Vokietijoje ilgiau nei 12 mėnesių, daiktai gali būti įvežami be muito ir PVM, tačiau būtina pateikti TSL dokumentą (Transfer of Residence). Čia svarbu, kad daiktai būtų naudoti ir asmeniniai. Negalima įvežti pilnos prekybinės parduotuvės, sakykim, naujųjų televizorių dešimt vienetų, sakydami, kad tai dovana močiutei. Muitininkai tokias giukas pastebi nedelsiant.

Ką daryti, jeigu neturiu Vokietijos gyvenamosios vietos leidimo?

Tai gali būti problema, jeigu norite atsisakyti mokesčių. Geriausia susisiekti su muitinės brokeriu iš anksto. Aš pats ne esmuu teisininkas (o kaip tik teisininkas nevažiuoja su kroviniu), todėl tikiuosi, kad jūsų dokumentai tvarkingi. Jeigu trūksta dokumentų, gali tekti sumokėti PVM ir muito mokestį, kuris yra nemažas, ypač technikai. Būtinai pasidomėkite apie šią vietą iš anksto, kad nereikėtų mokėti dvigubai.

Ar jūs pats užpildote dokumentus?

Daugiausia mes padedame technine prasme, pateikiame sąrašus ir CMR draudimo dokumentus, bet formalumus dažniausiai tvarko brokeris arba patys klientai. Mes esame vairuotojai, o ne biurokratai, nors per tuos dvidešimt metų jau išmokome parašyti deklaraciją akyse užmerkus. Tačiau, jei reikia ypatingo patvirtinimo, geriau kreiptis į specialistus. Nerekomenduoju rizikuoti su neteisingai užpildytais popieriais.

Kas nutinka su technika, kurią nupirkau prieš mėnesį?

Čia gali būti „painiava“. Jei technika nauja ir nėra supakuota kaip naudota, muitinė gali ją vertinti kaip prekinį krovinį. Geriausia išsaugoti pirkimus čekius arba pažymėti, kad technika jau buvo naudojama. Aš turiu vieną atvejį, kai klientas vežė naują kompiuterių rinkinį ir teko mokėti visus mokesčius, nes negalėjo įrodyti, kad tai ne prekybai. Būkite sąžiningi, arba taupykite pinigus.

Ar galiu vežti savo automobilį?

Žinoma, tai labai dažna praktika. Automobilis gali būti įvežtas be muito, jeigu jis jūsų nuosavybėje jau ilgiau nei 6 mėnesiai ir jį naudojote Vokietijoje. Reikės pateikti MT1 draudimą (transporto priemonės draudimas) užsienio valstybėse. Važiuodami atgal, dažnai pasirūpiname, kad automobilis būtų užkeltas ant sunkvežimio su kitais daiktais, taip sutaupant kuro. Tiesiog nepamirškite raktų.

Daiktų paruošimas ir pakavimas

Ar jums reikia, kad aš pats pakučiau daiktus į dėžes?

Galima ir taip, bet mes rekomenduojame naudoti mūsų dėžes, nes jos tvirtesnės. Jeigu pakuojate patys, naudokite kokybiškas dėžes, o ne tas, kurias gaunate iš parduotuvės – jos dažnai būna suirusios viduje. Vienas klientas pakavo indus į senas bananų dėžes, ir žinote, kas nutiko? Mes net nespėjome iškrauti, viskas buvo susmulkinta. Naudokite burbuliukų plėvelę, ji ne tokia brangi kaip nauji lėkštės.

Ką daryti su baldais, kurie netelpa į duris?

Tai klasika. Vokietiški butai dažnai turi siauras duris, o lietuviai nori vežti didžiules sistemas. Mes turime įrangą, kuri leidžia išmontuoti baldus ar net išimti langus, jei reikia (nors langų imti negalime!). Kartais reikia nuleisti stalą per balkoną, jei liftas nedaro. Iš anksto pasakykite apie didžiausius daiktus, kad nektume stovėti prie namų ir galvoti, kaip įkišti sofą pro angą.

Ar galima vežti pišą (alkoholį)?

Taip, bet yra ribojimai. Asmeniniam naudojimui galima vežti tam tikrą kiekį, pavyzdžiui, dešimt litrų distiliuoto alkoholio arba 90 litrų vyno, jei tai ne prekybai. Jeigu turite daugiau, tai jau gali būti įvežama tik kaip prekybinis krovinis su atitinkamais mokesčiais. Vengkite vežti pigaus vyno dešimtis dėžių, galvos skausmas per muitinę nevertas tos sutaupytos sumos. Geriau išgerti kelią.

Kaip su augalais ir gyvūnais?

Augalus galima vežti, jei jie ne saugomos rūšys ir nėra dirvožemio ant šaknų (geriausia nuplauti). Gyvūnus reikia vežti atskirai, ne kroveinyje su baldais, nes ten per karšta arba per šalta, o be oro jie neigyvens. Už gyvūnų pervežimą atsakingi savininkai, mes galime tik paprašyti vairuotojo, kad jis dažniau sustotų pasitikrinti, jei gyvūnas važiuoja kabinos (ir jei vairuotojas sutinka).

Ar reikia išimti daiktus iš spintų ir stalčių?

Būtina. Niekada nepalikite nieko spintose viduje, nes per manevrus durys gali atsiverti, o turinys iškristi. Stalčiai iššoks, jeigu sunkvežimis staigiai stabdys. Tai viena dažniausių klaidų – žmonės mano, kad jei užrakins spintą, viskas bus gerai. Nebus. Viską reikia ištuštinti, o stalčius užsegti juosta arba išimti visiškai.

Rizikos, draudimas ir problemos

Kas nutinka, jei sulūžsta mano daiktas?

Jei mes juos pakavomė, ir mes juos sulaužėme, mums už tai atsakinėjame pagal draudimą. Mes turime standartinį draudimą, kuris paprastai dengia apie 10 eurų už kilogramą arba fiksuotą sumą. Bet jei jūs patys supakote porcelaną į minkštą krepšį be dėžės, tada atsakomybės neimame. Visada geriau pasirūpinti papildomu draudimu, jei turite brangių dalykų, tarkim, paveikslų ar tėvų palikimo.

Ar vairuotojas gali atsisakyti darbo vietosje?

Taip, jei vieta yra nepravažiuojama. Vokietijos miestuose, ypač senosiuose kvartaluose, gatvės yra siauros, o sunkvežimis reikalauja vietos. Jeigu prieš jūsų namus stovi automobiliai arba yra „žalia zona“ ir ten neįmanoma užstoti, vairuotojas gali reikalauti, kad krovinys būtų perkrautas į mažesnę transporto priemonę („pėsčiomis“). Tai kainuos papildomai, tačiau mes niekur nedingsime, tiesiog reikės susitarti dėl atstumo.

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja?

Dalykai nutinka. Gali užstringti ratas, gali būti avarija, arba tiesiog policija sustabdys. Mes visada stengiamės pranešti, jei vėluojame, bet kartais ryšio praradimas kalnuose arba tiesiukas miegas (vairuotojai taip pat žmonės) gali sukliudyti. Nereikėtų iš karto skambinti į policiją, palaukite porą valandų. Jei vėlavimas trukia ilgiau nei para, tada jau ieškome atsarginio vairuotojo.

Ar saugu duoti brangius daiktus?

Rekomenduoju brangiausius daiktus (pinigus, dokumentus, juvelyrinius dirbinius) vežti su savimi kabinos. Nė viena kraustymo paslaugos iš Vokietijos negarantuoja 100 proc. saugumo mažų, vertingų daiktų atžvilgiu, kurie gali dingti tarp dėžių. Gėda prisipažinti, bet kartais kas nors gali „užkliūti“ net ir gerbiamose firmose. Geriau savyje laikykite sau brangiausią. Pinigus tiesiog niekada neveskite.

Kaip elgtis su „Sperrmüll“ (dideliais atliekomis)?

Daugelis nori atsikratyti senų baldų keldamiesi. Tai įmanoma, mes galime juos nuvežti į šiukšliadėžę Vokietijoje (kur tai kainuoja) arba Lietuvoje. Bet nepamirškite, kad negalima tiesiog mesti juos gatvėje, tai baudžiama. Vokietijoje dėl to labai griežti, o mūsų vairuotojams nemalonūs konfliktai su vietiniais. Susitarkime iš anksto, ką darysime su senomis lovomis.

Techniniai niuansai ir specifiniai klausimai

Ar galima užsakyti dalinį krovinį (dalinius pervežimus)?

Taip, tai viena populiariausių paslaugų. Jei turite tik kelias dėžes arba vieną sofos, mes galime sutalpinti jus į bendrą krovinį su kitais klientais. Tai pigiau, bet ilgiau, nes reikia surinkti pilną sunkvežimį. Reikia kantrybės, nes galbūt reikės palaukti dieną-dvi Vokietijoje, kol surenkame likusią dalį. Bet kainos atžvilgiu – labai apsimoka.

Koks skirtumas tarp 3,5t ir 20t sunkvežimio?

3,5t sunkvežimis gali važiuoti be apribojimų miestuose, bet jis telpa mažiau. Jei turite didelį namą, reikės kelionų. 20t sunkvežimas telpa viską iš karto, bet jis negali važiuoti į visus kvartalus. Dažnai tenka kombinuoti – dideliu atvežame iki artimiausios aikštelės, o mažu – prie pat namų. Parodžiusite vietą iš anksto (Google Street View), mes pasakysime, ką geriau naudoti.

Ar reikia rūpintis vietos leidimu (Stellplatz)?

Vokietijoje tai labai svarbu. Jeigu gyvenate namų valdoje, gatvėje dažnai reikia gauti leidimą stovėti sunkvežimiui, ypač jei tai „Stellplatz“ zona. Be to, kaimynai gali būti nepatenkinti, jei užimsime jų vietą. Mes galime padėti suformuluoti prašymą, bet dažniausiai tai turi padaryti paslaugų gavėtas (jūs) vietos savivaldybėje.

Kaip apskaičiuoti tūrį (m3)?

Tai paprasta matematika, bet visada klaidinga. Ilgis padauginta iš pločio ir aukščio. Daugelis sako, „man tik keli dalykai“, o paskaičiuojant išeina 15 kubinių metrų. Geriau nufotografuokite kambarius ir atsiųskite mums, aš akių galiu apytiksliai įvertinti (po tiek metų jau matau tūrį). Nepaisykit to, kad kėdės nedidelės – jų daug, ir jos užima daug vietos.

Ar vežate pianinus ir safus?

Taip, bet tai ypatingas reikalas. Pianinas reikalauja ne tik jėgos, bet ir įrangos (kėdės, diržai). Safas turi būti užfiksuotas specialiai, kad nepasuktų, be to, jis labai sunkus. Paprastai tokius daiktus keliame atskirai, ne su bendru kroviniu, kad jie nektų kitus daiktus. Pasakykite iš karto, kad nereiktų skubėti ieškoti特种 technikos paskutinę minutę.

Kas dėl „pažymos“ (Užbaigimo aktas)?

Kai iškrauname, visada reikia pasirašyti aktą, kad daiktai buvo perduoti tvarkingai (arba su pastabomis). Nepasirašykite „aklą akį“, jei matote, kad dėžė sutrupėjusi. Užrašykite visus trūkumus į aktą. Vėliau, kai namie atsidarysite ir rastite suskilusį vazą, be to užrašo aktas draudimas nepriims. Būkite atidūs tame momente.

Ar dirbate šventinėmis dienomis?

Vokietijoje yra griežti taisyklės vairuotojų poilsio, tačiau kraustymas gali vykti ir šventę, jei tai ne privatus transportas, o komercinis (su leidimais). Bet dažniausiai vengiame dirbti sekmadieniais, nes parduotuvės uždarytos, jei trūksta dėžių ar juostos – nebegalime nieko nusipirkti. Geriau planuokti darbo dienom.

Kokias mokėjimo priemones priimate?

Geriausia banko pavedimu, kai įsakymą užbaigiame. Pinigus grynaisiais vairuotojui duoti nerekomenduoju dėl saugumo. Kai kurios firmos priima kredito korteles, tačiau tai gali būti su papildomu mokestiu. Visada sutarkite dėl mokėjimo sąlygų prieš pradedant darbą, kad nereikėtų ieškomi bankomato pačiame Vokietijos kaime.

Ar galite parengti inventorizacijos sąrašą?

Taip, tai įeina į mūsų paslaugų paketą, kai pakuojame patys. Sąraše reikia nurodyti apytikslę vertę, tai svarbiausia muitinei. Jei pakuojate patys, turite padaryti sąrašą patys. Nereikia rašyti „knygos“, geriau „50 knygų, vertė 50 eurų“. Detalumas svarbus, bet ne per daug.

Ką daryti, jei netelpu į grafiką?

Kartais nutinka, kad butą reikia išleisti antradienį, o naujas galima užimti tik penktadienį. Mes galime laikyti daiktus pas mus sandėlyje (už papildomą mokestį) arba pailsėti kelias dienas kelyje. Tokias situacijas reikia aptarti iš anksto, nes mums taip pat reikia planuoti kitus maršrutus. Neužsibrėžkite per griežtų datų, jei neesate tikri.

Ar yra kokių nors draudžiamų daiktų?

Ginklai, sprogmenys, pavojingos medžiagos (dažai, benzinas kanistruose) be specialios leidimų negalimi. Taip pat nepriimame gyvūnų į krovimo skyrių, kaip jau minėjau. Jei turite senų vaistų, geriau juos išmesti Vokietijos vaistinėje, o ne vežti per sieną, nes gali kilti klausimų. Būkite protingi.

Kaip vežti dviračius?

Dviračius galima pakabinti ant specialių laikiklių sunkvežimio gale arba uždėti ant krovos. Jei turite brangų dviračią, geriau jį išardyti arba uždengti dangčiu, kad nešaltų ir nebraižytų. Dviračiai Vokietijoje dažni, tad mes su jų pervežimu susiduriame beveik kasdien.

Kodėl reikia žinoti tikslų adresą iškrovos?

Nes jei sakinėte „Kaune“, o Kaunas didelis, vairuotojas gali važiuoti į kitą galą. Be to, reikia žinoti, ar yra apribojimų važiavimui (pvz., pėsčiųjų zona arba tiltas, kuris atlaiko tik 3,5t). Google Maps kartais meluoja apie sunkvežimių leidimą, todėl vietinis žinojimas arba išankstinė patikra padeda sutaupyti valandų stovėjimo.

Ar galite padėti su išmesimu Lietuvoje?

Taip, gali nuvežti į šiukšliadėžę, jeigu tai nėra statybinių atliekų, kurioms reikia specialių leidimų. Lietuvoje šiukšliadėžėse dažnai stovi kameros ir reikia specialios kortelės. Mes turime savo kontaktų, tad suorganizuoti nėra problema, tiesiog pasakykite iš karto, kad nereikėtų važiuoti su šiukšlėmis į sandėlį.

Kaip elgtis su dėžėmis po iškrovos?

Dėžes mes pasiimame atgal (jei jos mūsų) nemokamai, jei jos nenusidevėjusios. Jei jos sugadintos arba juos norite palikti, mes jas pasiimame už papildomą mokestį (kas yra logiška, nes mums reikia jų sutaisyti arba panaudoti kaip makulatūrą). Geriau viską susitarti iš anksto, kad liktumėte be nereikalingų medžiagų kieme.

Kas nutinka su blogomis įmonėmis?

Yra ir tokių, kurie paims pinigus ir išnyks, arba atveš pusę daiktų ir reikalaus dar daugiau pinigų. Patikrinkite atsiliepimus (ne tik tuos, kurie parašyti prieš dieną). Jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, tai greičiausiai taip ir yra. Patirtis moko, kad pigiai kainuoja brangiai.

Išvados

Viską apibendrinant, kraustymo paslaugos iš Vokietijos gali būti sklandžios ir be streso, jei pasiruošiate iš anksto ir pasirinksite patikimus partnerius. Nereikia bijoti klausti aštrių klausimų apie draudimą, dokumentus ir užsakymo sąlygas, nes tai jūsų teisė. Būkite sąžiningi dėl savo krovinio dydžio ir turinio, o mes pasirūpinsime, kad jūsų daiktai saugiai pasiektų naująjį namą. Sėkmės kelyje ir laukiame jūsų skambučio, kai tik nuspręsite keltis.