Kraustymo paslaugos į Vokietiją – kaip pasirinkti geriausią?

Sveiki, taigi čia aš, vėl su savo „akimis iš lauko“ peržiūra. Dirbau šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, maždaug tiek, kiek Vokietijoje reikia išdirbti, kad gautum pilną pensiją, o čia aš vis dar važinėju su kranu ir vagonu. Žmonės dažnai klausta, kaip išvis rasti normalias kraustymo paslaugas į Vokietiją, nes rinka užsifloravo kaip po lietaus – vieni brangiau, kiti pigiau, o rezultatas dažnai vienodas. Nerašau čia jokio reklaminio bukleto, tiesiog noriu papasakoti, kaip yra iš tikrųjų, be tų visų „saugumo ir kokybės“ standartų, kurie dažniausiai lieka ant popieriaus. Jei ruošiatės gyventi Berlyne, Miunchene ar kažkur mažame miestelyje prie Bavarijos sienos, geriausiai perskaitykite tai, kol laisva.

Bendri klausimai ir kaip viskas prasideda

Kada tiksliai reikia kreiptis į jus? Ar galima paskutinę minutę?

Žinoma, galima ir paskutinę minutę, bet tada neliksite nustebęs, ką gausite už savo pinigus. Paprastai kraustymo paslaugos į Vokietiją reikia planuoti mažiausiai savaitę-dvi iš anksto, o jei kalbame apie vasarą, tai geriau mėnesį. Vakar skambino vienas klientas ir sakė, kad reikia važiuoti rytoj. Sakiau, kad galiu, tik tada reikės jo baldus vežti kabriolete, nes normalio mašinos tokio greičio nebeįmanoma susirasti su šiandieninės rinkos situacija.

Ar jums patys reikia susirasti dėžes ar jūs jas duodate?

Mes visuomet pasiūlame dėžes, jei jums reikia, bet dažniausiai žmonės susiranda patys, iš parduotuvių, iš darbo, iš kur tik ne. Bet jei norite normalios, tvirtos dėžės, o ne tos, kurios suyra vos vos užkėlus į mašiną, geriau paimti iš mūsų. Tai nėra taip brangu, kaip atrodo, o nervų taupo daugiau.

Kaip jūs vertinate kiekį? Aš nežinau, kiek aš turiu daiktų.

Tai dažniausia problema. Žmonės sako: „aš turiu dvivietį lovą ir spintelę“, o tada atvykstate, o ten dar visa senelės palikimo virtuvė, du sofos ir dviratis. Geriausia, jei galite nufotografuoti arba papasakoti telefonu. Mes įvertiname maždaug akimis, jei klūdame, tai stengiamės ne daugiau nei 10 proc. Bet be vaizdo tai kaip losimas su viena akimi.

Ar atvykstate į namus apžiūrėti prieš kelionę?

Taip, jei jūsų krovinys didesnis, pavyzdžiui, namas ar didelis butas. Bet jei tai tik standartinis vieno kambario išsikraustymas, tada važiuoti apžiūrėti tiesiog neapsimoka – jums kainuos tas pat ar net daugiau už važiavimą. Dabar dažniau darome viską nuotoliai, per „WhatsApp“ ar vaizdo skambučius, tai greičiau visiems.

Kas nutinka, jei aš neteisingai nurodžiau adresą Vokietijoje?

Vokietija – tai ne Lietuva, ten kaimai gali būti už penkiolika kilometrų vienas nuo kito, o adresai panašūs. Jei nurodysite blogai, vairuotojas praras pusę dienos. Tada reikės mokėti už laiką, nes mūsų valandas nustatyta. Geriausia duoti koordinates iš Google Maps, o ne tik gatvę ir namą, nes kartais vienoje gatvėje yra trys to paties pavadinimo namai (nors Vokietijoje su tvarka geriau, bet ir ten pasitaiko).

Ar galima vežti maistus ar vaistus?

Maistus galima, jei tai džiovinti gaminiai arba uždarytos pakuotės, bet jei turite šaldytuve pusę kiaulienos, tai tai neįeina į standartines kraustymo paslaugos į Vokietiją, nes tai tarptautinis pervežimas ir yra sanitarijos taisyklės. Vaistai galima, bet būtinai su receptu arba originaliomis pakuotėmis, kad muitinėje nekiltų klausimų.

Pinigai, kainos ir apgaulingi dalykai

Kodėl kainos skiriasi taip stipriai vienoje ir kitoje įmonėje?

Klausimas ant milijono. Vieniems kraustymo paslaugos į Vokietiją reiškia tai, kad jie nuveža ir išmeta prieš kiemą, kitiems – kad įneša į trečią aukštą be lifto, viską išpakoja ir sudeda ant lentynų. Be to, čia vaidina vaidmenį kuras, mokesčiai, ir dar žmonių (krovinių kėliklių) darbo užmokestis Vokietijoje, kuris kur kas didesnis nei pas mus. Pigiausiai dažnai reiškia „be draudimo“ arba „su subyrėjusia vaza“.

Ar kainuoja papildomai, jei nėra lifto?

Taip, visada. Tai yra papildomas fizinis darbas, ir jis nėra įtrauktas į standartinį kainų lapelį, kurį matote svetainėje. Vokietijoje daug namų be liftų, ypač senesniuose rajonuose, todėl pasiruoškite, kad už kiekvieną aukštą gali tekti papildomai sumokėti, arba reikės suktis patys.

Kokio dydžio mašina man reikalinga? Ar mažesnė pigesnė?

Ne visada. Kartais mažesnė mašina brangesnė, nes joje telpa mažiau, ir reikia daryti dvi keliones. Geriausiai klausti profesionalo. Jei turi tik kelias kedes ir lagaminą, nereikia vilkiko, o jei perkeliate visą gyvenimą, „Volkswagen Transporter“ nebeužteks.

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Visada galima pabandyti, jei tai ne sezono metas arba jei jūsų data mums labiau tinkama nei jums. Bet neprašykite nuolaidos tada, kai reikia važiuoti šventę (pvz., Velykas ar Kalėdos), nes tada mūsų laikas kaip aukso. Kartais žmonės sako: „Aš gavau citata už 200 eurų mažiau“, tada aš klausiu: „Ar jie užtikrina, kad tavo televizorius atvyks gyvas?“

Kokia yra įmoka už užsakymą?

Standartiškai tai nuo 10 iki 30 procentų, kad mes užtikrintume, kad laisvą dieną jums rezervuotume. Be to, tai apsaugo mus nuo tų klientų, kurie tiesiog dingsta rytoj, kai jau mašina pasirengusi. Vokietijos maršrutai brangūs planuoti, todėl negalime žaisti su laiku.

Ar priimate mokėjimą grynaisiais ar tik kortele?

Geriau banko pavedimu, o Vokietijoje kortele. Su grynaisiais dabar yra daug problemų – dėl didelių sumų apribojimų ir tikrinimų. Be to, vairuotojams nepatinka vežti didelių sumų sau kišenėse, tai paprasčiausiai nesaugu.

Ar yra slaptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

„Slaptų“ nebūna, jei klausiate. Bet dažnai žmonės neužklausia apie tai, kas nėra įtraukta, pavyzdžiui, apie rūkstančius vairuotojus (nors Vokietijoje tai draudžiama mašinoje) ar apie tai, kad reikia mokėti už automagistralių vinietes. Mes viską įtraukiame į sąskaitą, bet pigesnėse firmose gali tekti mokėti vairuotojui rankomis.

Kelionės eiga ir Vokietijos specifika

Kiek laiko užtrunka kelionė į Vokietiją?

Priklausomai nuo to, kur važiuojate. į Berlyną ar Miuncheną galima nusviesti per 10–12 valandų, jei nėra didelių spūsčių. Bet jei važiuojate į ką nors toliau pietuose, prie Miuncheno ar net iki Alpių, tai gali užeiti ir 14 valandų. Ir visada prisiminkite apie „Bau“ (statybas) ant autostradų – ten stovi eilės po penkias kilometrus.

Kas nutinka, jei pas mus įvyko avarija? Kas tada su daiktais?

Tai blogiausias scenarijus, kurį mes visi bijome. Jei įvyko avarija, tuomet veikia draudimas. Mūsų kompanija turi pilną krovinių civilinę atsakomybės draudimą, kuris galioja visoje Europoje, taigi jei vairuotojas (ne jo kaltė) susidurs su bėdų, jūsų daiktai bus apdrausti. Vienas kartą mums buvo taip, kad sunkvežimis užsidegė (ne mūsų, girdėjau iš kolegų), tai ten buvo begalybė problemų su dokumentais.

Ar vairuotojai moka vokiškai?

Dauguma mūsų vairuotojų kalba bent pažodžiui, o kai kurie ir laisvai, nes važinėja jau dešimt metų ten ir patys. Vokietijoje muitininkai ar policija nekalba lietuviškai, todėl reikia bent suprasti, kas jie šaukia pro langą. Jei vairuotojas nemoka nieko, tai pirmasis signalas, kad įmonė gali būti šiek tiek „kairėn“.

Ar galima važiuoti naktį? Ar tai pigiau?

Techniškai galima, bet Vokietijoje naktiniais režimais yra griežti apribojami sunkvežimių važiavimai (naktinis poilsis). Taigi, negalima tiesiog važiuoti 24 valandas per parą be sustojimų. Pigiau tai nebus, nes vairuotojui reikia mokėti už naktinį darbą, o tai brangiau.

Ar sustojote pietų pertraukai? Kiek laiko tai užtrunka?

Teisiškai vairuotojas turi teisę į 45 minučių pertrauką po 4,5 valandų vairavimo. Tai ne mūsų noras, tai Europos Sąjungos įstatymas, ir jei jį pažeidžia, gausi didelę baudą. Taigi ta pertrauka bus, nesvarbu, kiek skubate.

Kaip elgiatės su parkavimu Vokietijos miestuose?

Vokietijoje su sunkvežimiu užsukti į miesto centrą – tai siaubas. Reikia specialių leidimų, vietų. Todėl mes dažniausiai išsikrauname pačiame rajone arba artimiausioje didelioje stovėjimo aikštelėje, o tada, jei reikia, perkeliam daiktus mažesniu transportu (jei tai suderinta). Nerekomenduoju tikėtis, kad 18 tonų mašina užsuks ant „Prenzlauer Berg“ gatvelės.

Ar reikia gauti leidimą iš namų savininkų Vokietijoje išsidėti daiktus?

Žinoma, Vokietija – tai tvarkos šalis. Jei užimsite bendrą kiemą ar vaikščioti taką su dėžėmis, gali būti skundžiami. Geriausia iš anksto pasidomėti ar yra vietos stovėjimui, o jei gyvenate namuose, pasakykite kaimynams, kad vyksta kraustymo paslaugos į Vokietiją, jie paprastai supranta, jei apie tai pranešta.

Daiktų pakavimas, baldai ir keblumai

Ar reikia išmontuoti baldus ar juos galima vežti suformuotus?

Didesnius baldus (spinteles, lovas, darbo stalus) reikia išmontuoti, nes tiesiog nepraeis pro duris arba perkeliant gali sulūžti. Mūsų komanda atsineša įrankius ir tai daro. Bet jei jūsų spintelė yra 20 metų amžiaus ir sukta taip, kad sraigštas „prirūgęs“, tai gali trukti ilgiau.

Ką daryti su pianinu? Ar jums brangu?

Pianinas – tai atskira istorija. Jis ne tik sunkus, bet ir jautrus. Jį reikia kelti specialiais diržais, o kartais net su kranu pro langą, jei laiptai per siauri. Tai kainuoja brangiau nei paprasta spintelė, nes čia reikalinga ypatinga žinią ir atsargumas. Vieną kartą teko nešti pianiną į penktą aukštą be lifto... po to vairuotojas nebegalėjo lenkti nugaros savaitę.

Ar galite duoti dėžių iš anksto? Kaip tai veikia?

Taip, mes atvežame dėžes prieš kelionę, parašome sutartį ir paliekame jums susirūpinti. Kai užbaigiate, mes grįžtame ir paimame užpildytas. Tai labai patogu tiems, kurie nori susirūpinti savo daiktais patys ir užtikrinti, kad keramika nebus sumušta.

Kaip elgiatės su lengvaisis daiktais? Ar juos reikia dėti į dėžes?

Lengvieji daiktai (drabužiai, patalynė) gali būti dėžėse arba specialiuose maišuose. Jei paliksite juos neįpakuotus, jie užims daugiau vietos mašinoje (vadinasi, brangiau), o be to, gali susitepti arba pasimesti tarp kitų daiktų.

Ar turi savo pakavimo medžiagas (putplasčius, burbulus)?

Žinoma. Putplasčio, burbulų, lipduko juostos mes turime daugiau nei reikia. Ypač jei perkeliate brangius daiktus (pvz., tėvų servizą arba paveikslus), viską įrapsime ir užkelsime į karkasus, kad niekas nejudėtų.

Kas jei aš turiu daug augalų? Ar galima vežti?

Galima, bet augalai yra kaip gyvos būtybės – jiems reikia oro ir šviesos. Žiemą vežti augalus į Vokietiją pavojinga, gali užšalti mašinoje, jei sustojome ilgai. Vasarą dažniau įveža be problemų, tik reikia juos uždengti, kad nelytų saulė.

Ar įvežate techniką (šaldytuvą, skalbyklę)?

Taip, bet šaldytuvą reikia išjungti iš anksto (mažiausiai 24 valandas prieš kelionę), kad išgaruotų vanduo, kitaip jis pils vandens per visą mašiną. Skalbyklę reikia užfiksuoti, kad būgnas suktųsi.

Rizikos, draudimas ir problemos

Ar mano daiktai yra apdrausti? Ką daryti, jei kažkas sugenda?

Mes turiame standartinį draudimą, kuris dengia žalą, padarytą pervežimo metu (pvz., jei mašina užkliudo į duobę ir iškrito dėžė). Bet jei pačios dėžės viduje yra sulūžęs jūsų stiklas, o išorė dėžės nepažeista, tuomet draudimas negali veikti, nes mes nežinojome, kas ten viduje. Todėl svarbu kruopštiai pakuoja.

Kas jei Vokietijoje neleidžia iškrauti dėl gaisrų saugumo?

Tai keikta, bet kartais pasitaiko. Yra namų, kurie yra seni arba avarinės būklės, ir ten neįleisiami sunkvežimiai dėl gaisrų saugumo taisyklių. Tada tenka krauti į mažesnę mašiną (jei tokia yra) arba nešti rankomis (kas kainuoja). Geriau iš anksto pasirūpinti leidimu.

Ar buvote atvejų, kai klientas nepriėmė daiktų? Kas tuomet?

Buvo. Vienas kartą važiavome į Vokietiją, o klientas atsiskundė, kad jo adresas neteisingas (nors pats jį davė). Jis atsisakė mokėti už papildomą kelionę iki teisingo adreso. Mes teko važiuoti atgal su daiktais. Dabar mes turime taisyklę: jei klientas neatsiranda vietoje arba atsisako priimti, jis turi sumokėti visą kelionės kainą.

Kaip atpažinti blogą pervežėją? Kokių ženklų ieškoti?

Pirmiausia – jei jie neduoda raštinės sutarties arba viską kalba tik telefonu be jokių dokumentų. Antra – jei kaina per žema (pvz., 300 eurų už visą Lietuvos-Vokietijos maršrutą su krovėjais). Tokios įmonės dažnai dirba be draudimo, o jei ką nors sudaužo, jos tiesiog išsijungia telefoną. Geriausios kraustymo paslaugos į Vokietiją turi turėti svetainę, atsiliepimus (ne tik pas save) ir aiškų vadovą.

Ar turi atsiliepimų iš klientų? Kur juos galima rasti?

Žinoma, mes turime „Facebook“ puslapį, „Google“ reitingus. Bet žinote, ten yra ir tokių, kurie rašo, kad „vairuotojas buvo nepapasakojęs“ nors jis nešė 300 kilogramų šaldytuvą į ketvirtą aukštą. Reikia skaityti atidžiai, o ne tik žiūrėti į žvaigždutes. Tikri klientai dažniausiai rašo išsamiau.

Kas daro, jei pas mus sugedo daiktas, o mes to pastebėjome tik po savaitės?

Jei tai pažeidimas, kurio buvo neįmanoma pastebėti iš karto (pavyzdžiui, viduje esantis mechanizmas), tuomet reikia nedelsiant rašyti el. laišką su nuotraukomis ir paaiškinimu. Mes tada perduodame tai draudimo kompanijai. Jei praleisite laiką (paprastai tai 7 dienos), gali būti sunkiau įrodyti, kad tai ne jūs sudaužėte patys.

Ar galima pasitikėti tais, kurie siūlo „studentišką“ pervežimą?

Kartais taip, jei tai tik keletas dėžių. Bet jei kalbame apie pilną namų išsikraustymą, studentų būrelis su „VW Golf“ (nors ir su priekaba) gali nesutvarkyti. Jie neturi nei įrangos, nei patirties, nei draudimo. Pigu gali tapti labai brangu, kai sulaužysite brangų skalbiklę.

Viskas aišku, bet gal dar ką pamiršau?

Ar reikia mums patiems būti su vairuotoju visą kelionę?

Jokių būdų. Vairuotojas yra darbuotojas, jis turi savo grafiką ir poilsio laiką. Jis ne vairuotojas-ekskursijos gidas. Jūs susitinkate paskirties taške. Jei norite važiuoti kartu, tai derinama atskirai, bet tai neįtraukiama į standartinę kainą (išskyrus, jei tai ypač pageidaujama ir sutarta).

Kokius dokumentus reikia tur�ti išvykstant ir atvykstant?

Asmens dokumentus (pasą ar ID kortelę) turi turėti ir vairuotojas, ir klientas (jei važiuoja kartu). Jei daiktai yra ne jūsų (pavyzdžiui, dovana), geriau turėti raštišką leidimą arba pavedimą, kad muitinėje nekiltų klausimų, kad tai vagystė (nors Lietuvai ir Vokietijai tai nebėra svarbu, bet taisyklės lieka).

Ar galima užsakyti papildomą iškraunimą (patalpų tvarkymą)?

Mes dažniausiai įtraukiame į kainą tik tiek, kiek numatėme. Jei atvykstate ir sakykite: „O gal dar šią spintelę padėtumėte į garažą, o dar čia yra keletas dėžių rūsyje“, tai gali būti papildomas darbas, už kurį reikia sumokėti.

Ar pervežiate ir atgal (t.y., iš Vokietijos į Lietuvą)?

Žinoma, mes dirbame abiem kryptimis. Dažnai žmonės grįžta po kelerių metų, arba važiuoja į Vokietiją, o turi grąžinti baldus iš darbo vietoje. Ten pati logistika panaši, tik vietovės kita.

Ar keičiasi kainos priklausomai nuo degalų kainos?

Degalų kaina svyruoja, bet mes stengiamės laikyti savo kainas stabilias maždaug mėnesį. Jei degalai staiga pakyla 20 procentų (kas buvo), gali tekti koreguoti, bet mes apie tai pranešame iš anksto, o ne prie pat patios išvykos.

Ką daryti, jei turiu labai brangų paveikslą ar juvelyrinius daiktus?

Tuos daiktus geriausia vežti patys sau, neperduoti niekam. Net jei įmonė labai patikima, juvelyriniai daiktai ir paveikslai yra per daug jautrūs ir rizikingi. Gera įmonė visada patars: „Imk juos su savimi į keleivinę mašiną“.

Galutinės mintys

Na, tiek tiek ilgo pasakojimo iš mano pusės. Svarbiausia – neskubėkite pasirinkti pigiausio varianto, nes kraustymo paslaugos į Vokietiją nėra vieta, kur galima taupyti ant nervų. Pasidomėkite įmonės draudimu, klauskite apie vairuotojų patirtį ir, svarbiausia, viską užrašykite popieriuje. Linkiu jums sėkmingo išsikraustymo, o jei kas – žinot, kur mane rasti. Sėkmės kelyje (ir vokiškai: „Gute Fahrt“)!