Kraustymo metu reikalingas daiktų saugojimas iš Vokietijos pusės: kaip išvengti nervų griūties

Sveiki, gerbiami skaitytojai. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir per tą laiką mačiau viską – nuo idealiai suplanuotų pervežimų iki tų, kurie baigdavosi teismuose. Dažniausiai žmonės susiduria su tam tikra sprūdžiu: jūs jau išsivežėte daiktus iš buto Vokietijoje, o į Lietuvą važiuoti dar negalite, nes pirkėjai spaudžia išsikraustyti iš patalpų tą pačią dieną. Čia ir įsiveda kraustymo metu reikalingas daiktų saugojimas iš Vokietijos pusės. Tai nėra paprasta logistika, čia reikia žinoti, kur padėti savo gyvenimą ant laikino "delno", kad niekas nepasimestų ir nepapuvų. Ne visada viskas eina kaip pagal vadovėlius, todėl šiame tekste pasakysiu taip, kaip yra iš tiesų – be cukraus dangalo.

Pagrindiniai klausimai apie sandėliavimą Vokietijoje

Ką daryti, jei pirkėjas Vokietijoje reikalauja išsikraustyti per dvi dienas?

Tai klasika. Vokiečiai yra labai punktualūs, ir jei parduodate butą Miunchene ar Berlyne, jie nebus laukti, kol jums bus patogu. Tokiu atveju jums tiesiog būtina greitai rasti vietą. Kraustymo metu reikalingas daiktų saugojimas iš Vokietijos pusės tampa išsigelbėjimo ratu. Jums reikės susisiekti ne su įprasta "self-storage" (tokia talpykla, kur pats važiuoji), o su logistikos kompanija, kuri atvyksta, pakrauna ir veža į saugykla. Būkite pasiruošę tuo pačiu metu pasirašyti perdavimo aktus ir surasti vietą mašinai parkuoti, nes Vokietijos miestuose tai nėra lengva. Nespėjus – rizikuojate likti su daiktais gatvėje, o to niekas nenori.

Ar brangu yra tokios paslaugos Vokietijoje?

Žiūrėkime, ką vadiname "brangu". Jei lygins su Lietuva, tai, aišku, brangiau, nes čia darbo sąnaudos yra didesnės. Vokietijoje valandinis įkrovimo darbuotojo tarifas gali siekti 15–20 eurų, todėl jei reikia iškrauti visą butą, suma susideda greitai. Tačiau jei svarstote kraustymo metu reikalingas daiktų saugojimas iš Vokietijos pusės kaip išlaidas, tai tai geriau, nei vėliau mokėti baudas už nesavalaikį išvažiavimą iš būsto. Kainos dažniausiai skaičiuojamos už kubinius metrus (m³) arba už konteinerius. Verta klausti apie "Einlagerung" paslaugas vietinėms firmose, jos gali pasiūlyti geresnes sąlygas nei tarptautinės pervežėjos.

Kur geriau laikyti daiktus – didelėse industriinėse aikštelėse ar mažuose sandėliuose?

Mano asmeninė patirtis sako, kad didelės logistikos firmos, kurios turi didžiulius hangarus prie greitkelių (pavyzdžiui, netoli Frankfurto arba Hamburgo), yra saugesnės. Jose yra vaizdo stebėjimo sistemos, apsauga, o drėgmės kontrolė dažniausiai yra gerai reguliuojama. Maži sandėliukai, įsirengę po namais, gali būti pigesni, bet ten rizikuojate susidurti su pelėmis arba paukščiais. Tiesa, buvu atvejų, kai didžiulėse firmose pradingdavo nedidelės dėžės su įrankiais, nes kasdien ten sukišasi daugiau žmonių. Reikia pasirinkti pagal tai, ką saugojate – brangią elektroniką ar senus sofas.

Kiek laiko daiktai gali gulėti sandėlyje?

Įprastai pasirašoma sutartis neterminuotai arba terminuotai (pvz., 1 mėnesio, 3 mėnesių). Vokietijoje nėra jokios problemos palikti daiktus ir metus, jei mokate sąskaitas. Tačiau čia yra vienas "užgniaužiantis" momentas – dauguma kompanijų turi minimalų apmokėjimo laikotarpį, pvz., pirmasis mėnuo turi būti sumokėtas pilnai, net jei išsivežiate po dvi savaites. Jei žinote, kad kraustymo metu reikalingas daiktų saugojimas iš Vokietijos pusės užtruks ilgiau, derėkitės dėl nuolaidos ilgalaikiam laikymui.

Ar galiu pats užsirašyti į tokią saugyklą?

Taip, galite, tai vadinama "Selbstlager". Bet tada turite atsižadėti savo laiko. Turite nuvažiuoti, patys padėti į dėžes, patys užvežti. Jei esate vienas arba turite šeimą, kur gali padėti, tai pusę kainos sutaupysite. Bet jei kalbame apie didelius baldus, pižamus ar pianinus, geriau pasikviesti profesionalus, nes patys galite susižaloti nugarą arba sugadinti daiktą nešdami jį laiptais (arba, kas darblogiau, Vokietijose dažnai būna, kad liftas neveikia arba yra per mažas). (Čia tiksliau būtų pasakyti, kad reikia įvertinti lifto matmenis).

Ar verta rinktis sandėlį su pašildymu?

Vokietijos žiemos gali būti šaltos, netgi pietinėse srityse. Jei saugojate paveikslus, muzikos instrumentus arba elektroniką, šaltas sandėlis gali sugadinti daiktus. Drėgmė taip pat yra priešas. Geriau mokėti šiek tiek daugiau už saugykla, kurioje yra ventiliacija arba šildymas, nei vėliau rasti pajuodusį odinį sofą arba susiraukšlėjusius vinilo plokšteles. Tačiau jei tai tik statybinės medžiagos arba keramika, galima ir be šildymo.

Ką daryti, jei sandėlis netoli manęs, bet aš jau važiuoju į Lietuvą?

Čia kyla logistika. Turite nuspręsti, ar grįžtate atgal į Vokietiją, kad paimtumėte daiktus, arba samdote pervežėjus, kurie nuveža juos tiesiai į Lietuvą iš to sandėlio. Čia svarbu sutikti dėl "išsiuntimo" procedūros. Kai kuriomis saugyklomis reikia iš anksto pranešti (pvz., 48 val.), kad jums ruošia daiktus prie išėjimo, kitaip jums teks laukti valandą prie vartų, kas yra erzinanti.

Pinigai, dokumentai ir "pavojingos" detalės

Kokius dokumentus reikia pasirašyti paduodant daiktus?

Būtinai reikia išsamio inventoriaus sąrašo (Inventory List). Jis turi būti ne tik "kėdės, stalai", bet turi būti nurodyta būklė. Galima netgi daroti nuotraukas. Vokiečiai mėgsta kruopštumą. Jei paduodate daiktą su įbrėžimu, o jis jau buvo, tai užrašykite. Po mėnesio, kai atvyksite jį atsiimti ir rasite naują įbrėžimą, be šio dokumento jūs nieko negausite. Dar vienas dalykas – užtikrinimo (Versicherung) sąlygos. Perskaitykite, ką jos dengia. Buvo atvejis, kai klientas norėjo atgauti vertę, kai dėžė su paveikslais "nuskrido" nuo lentynos, o pašalinama žala nebuvo įtraukta.

Kaip vyksta apmokėjimas?

Dauguma firmų Vokietijoje reikalauja depozito arba išankstinio mokėjimo pirmam mėnesiui. Mokėjimas dažniausiai vyksta pavedimu per SEPA sistemą. Grynaisiais pinigais jų negerbiate (net jei suteikiate 500 eurų, gali nesiimti, nes jų kasininkėms nėra gražių). Sąskaitos faktūros (Rechnung) būna labai griežtos, jose nėra vietos "pasiveikti". Jei vėluosite su mokėjimu, daiktus gali "užrakinti" tol, kol nepašalinsite įsiskolinimo. Tai jų įstatymas.

Ar galiu sutaupyti pasirinkęs pigų sandėlį?

Sutaupyti galima visada, bet kokia yra kaina? Pigiuose sandėliuose dažnai nėra gaisros signalizacijos arba ji neveikia (pati mačiau tokią situaciją prie Kelno). Be to, ten dirba mažiau žmonių, todėl priėjimas prie savo daiktų gali būti apribotas tik darbo laiku (nuo 8 iki 16 valandos), o pietais jie uždaromi. Jei jums staiga reikės gauti dokumentus iš dėžės, kurios palikite ten, turėsite laukti iki ryto. Geriau pasirinkti vidutinės kainos variantą su normaliu darbo laiku.

Ar reikia draustinio (Versicherung)?

Privalomai. Net jei jūsų daiktai atrodo beverčiai (seni drabužiai, keptuvės), visada yra kažkas, kas turi sentimentalinę ar finansinę vertę. Sandėlio atsakomybė dažnai yra labai ribota – pvz., jie atsako tik už akių pažeidimus arba grobimus, jei įrodyta jų kaltė. Bet jei sprogs vamzdis viršuje ir pilns vandens, gali tekti bylinėtis, ką dengia jų draudimas. Nuosavas draudimas Lietuvoje taip pat gali padėti, bet tikrinkite, ar jis galioja užsienyje. Aš asmeniškai visada rekomenduoju pasidaryti papildomą draudimą baldams.

Kokie mokesčiai gali būti " paslėpti"?

Labai dažnai klientai pamiršta apie "Einlagungsgebühr" – tai įkrovimo/paleidimo mokestis. Kai paduodate daiktus, jie juos užfiksuoja, įveda į sistemą, priduoda etiketes. Tai gali kainuoti nuo 50 iki 150 eurų vieną kartą. Taip pat gali būti mokestis už raktų praradimą (jei jums duodamas fizinis raktas arba kortelė). Vokietijos firmos mėgsta už tai imti nerealias sumas, net iki 300 eurų. Taigi, saugokite tą raktą kaip akį.

Ar turi teisę įeiti į mano sandėlį be manęs?

Jei tai yra "Self-storage", jie neturi teisės be jūsų leidimo, neskaitant ekstremalių situacijų (gaisras, nutekėjimas). Jei tai paslauga "su viršininku" (Einlagerung mit Service), jie gali judinti daiktus viduje, kad taupytų vietą, bet turi tai užfiksuoti. Buvo atvejis, kai viena firma "tvarkė" sandėlį ir pastumėja kliento motociklą, kad įstatytų lentynas. Motociklas nukrito. Teismas nustatė, kad jie neturėjo teisės liesti technikos. Taigi, klauskite apie prieigos kontrolę.

Ar galiu saugoti maistą ar chemikalus?

Maistą – tikrai ne. Net jei tai džiovinti makaronai arba konservai. Vokietijos sanitarijos taisyklės yra griežtos, o pelėsiai ir vabzdžiai sandėliuose ypač mėgsta tokius dalykus. Jei randa maisto dėžės, gali pradėti dezinfekciją ir užpilti sąskaitą už valymą visam sandėliui. Chemija (dažai, degalai, aerozoliai) taip pat draudžiama dėl gaisrų rizikos. Geriau viską tai išmesti dar namuose, negu vėliau spręsti problemas su ugniasarge.

Kaip elgtis, jei man reikia paimti tik vieną dalyką iš pilnos krūvos?

Tai paprasčiau pasakyti negu padaryti. Daugumoje sandėlių daiktai sudedami ant vienos krosninių lentynų arba įdedami į dėžes vieną ant kitos. Norint gauti dėžę, esančią apačioje, teks išimti visas viršutines. Tai vadinamas "Umrüstung" mokestis, ir jis bus mokamas jūsų laiku ir jūsų pinigais. Jei žinote, kad tam tikrų dalykų prireiks greitai (pvz., pasožodžių sąrašas ar vaistai), laikykite juos atskiroje, lengvai pasiekiamoje dėžėje viršuje.

Ar reikia mokėti PVM (MwSt)?

Jūs, kaip privatus asmuo, dažniausiai nematote šios sumos, nes ji yra įskaičiuota į kainą (All-inklusive). Jei esate įmonė (GmbH), galite gauti sąskaitą su PVM, jei pateikiate savo mokesčių numerį. Vokietijos PVM standartiškai yra 19%, todėl įmonėms tai svarbu. Privatus asmuo tiesiog moka ką jam skaičiuoja. Kai kurios firmos gali kaboti ant 19 proc. ribos, tačiau kai kurios (nepaprastai retai) gali taikyti 7 proc., jei tai laikoma paslauga, bet paprastai sandėliavimas – 19 proc.

Specifiniai dalykai, su kuriais susiduriame retai, bet skaudžiai

Ar galiu saugoti automobilį Vokietijos sandėlyje?

Galima, bet ne kiekviename. Yra specialūs automobilių sandėliai, kur yra sausos grindys, o ne asfaltas, kad ratai nepradėtų pūti. Paprastame krovejų sandėlyje automobilį nepriims, nes jis užima daug vietos, negali būti padėtas ant kito, o tepalai gali pradėti tekėti. Be to, jei automobilis neįregistruotas, reikia specialaus leidimo (Abmeldung). Kraustymo metu reikalingas daiktų saugojimas iš Vokietijos pusės dažnai apima ir techniką, bet automobilius dažniau rekomenduoju laikyti specializuotose "Autohallen" vietose, kur yra daugiau vietos.

Kaip saugoti pianiną arba smuiką?

Pianinas yra košmaras krovėjams. Jis sunkus, jautrus temperatūros pokyčiams ir vibracijoms. Jei jį į sandėlį dedate, jis turi stovėti toliau nuo sienų (kuriomis gali Vibruoti technika) ir būti uždengtas specialiu audiniu. Smuikui ir kitiems instrumentams reikalingas "Klimaraum" – klimatizuota patalpa. Drėgmės svyravimas gali sugadinti medį, o stygos įsitempti ir plyšti. Nenaudokite paprastų plastikinių uždangalų – jie sukuria "šiltnamio efektą" ir kondensatą.

Ar galima palikti vaikiškus čiužinius?

Tikrai geriau ne. Čiužiniai turi būti vėdinti. Jei juos susukate ir padedate į plastikinę dėžę sujuodami juosta, po trijų mėnesių jie gali pradėti kvėpuoti pelėsiu, ypač jei sandėlyvė buvo šalta naktį. Jei turite palikti, raskite vietą, kur juos galima padėti horizontaliai arba specialiuose statybose, ir neuždarykite hermetiškai. Vokiški čiužiniai brangūs, tad nereikia jų taip lengvai pašalinti.

Kokios yra problemos su "kurjerių" sandėliais?

Yra tokių naujovių, kur siuntinius laiko sandėliuose (Hamburger Box ir pan.), bet jie skirti mažiems dalykams. Net bandžiau kartą įsivaizduoti, kad ten galima laikyti dėžes su drabužiais per pervežimą. Ne, jie ten neišlaikys savaitės, jei bus pilnos. Ten tiesiog nėra oro cirkuliacijos, o tų dalykų ten daug. Tokios paslaugos tinka tik tada, kai laukiate siuntos iš Amazon, o ne kai kraustote visą gyvenimą.

Ką daryti, jei daiktai pradeda blogai kvėpuoti?

Vykstant į sandėlį, jums gali pajuosti. Jei tai jūsų daiktai kvapą, reikia nedelsiant veikti. Pirmiausia raskite šaltinį – galbūt buvote palikę drėgnus indus arba seną avalynę. Išimkite tai. Jei kvapas yra nuo pačios patalpos (bloga vėdinimo sistema), reikia reikalauti perkėlimo į kitą vietą arba nutraukti sutartį. Geriau prarasti dieną ieškant kito sandėlio, nei dėl to supuvę visi drabužiai.

Ar saugu laikyti dokumentus?

Prieš tai klausiau, ar saugu laikyti brangius daiktus, o dokumentai – tai atskira istorija. Asmeniniai dokumentai (pasai, gimimo liudijimai, sutartys) turi būti pas jus arba seife, o ne dėžėje po kitomis dėžėmis. Jei reikia juos palikti, dėkite į hermetišką dėžutę, paimkite ją su savimi į Lietuvą arba laikykite draudimo kasoje. Sandėliuose dažnai pasitaiko vandenų, o popierius – tai pats jautriausias dalykas.

Ar galiu pasamdyti firmą, kuri padarys viską už mane?

Taip, tai vadinama "Full Service" paslauga. Jie atvyksta, pakuoja, išveža, laiko, ir vėliau parveža į naują vietą Lietuvoje. Tai brangiausia, bet patogiausia opcija. Ypač tinka tiems, kurie tiesiog fiziškai negali arba nenori tuo taip susirūpinti. Vokietijoje tokių firmų yra daug, tačiau kainos gali svyruoti nuo 2000 iki 5000 eurų už visą procesą, priklausomai nuo kiekio. Būtinai patikrinkite, ar jie turi atstovą Lietuvoje, kuris galėtų priimti siuntą, jei jūs dar nebuvo atvykę.

Ką daryti, jei vokiškai nemoku kalbėti?

Didelė dalis Vokietijos firmų kalba angliškai, ypač dideliuose miestuose. Tačiau mažesnėse vietovėse (pavyzdžiui, Tiuringijoje arba Bavarijos kaime) gali būti problemų. Geriausia susirasti brokerį arba pažįstamą, kur galėtų padėti versti. Svarbiausia yra suprasti sutarties punktus. Jei pasirašysite dokumentą, kurio nesuprantate, vėliau gali būti per vėlu. Naudokitis vertėjais programomis, tačiau ne visada tikėkite 100 procentų vertimu, teisinė kalba yra specifinė.

Ar yra skirtumas tarp Rytų Vokietijos ir Vakarų Vokietijos sandėlių?

Techninės prasmės – ne, dabar viskas panašu. Bet kainos gali skirtis. Vakaruose (prie Frankfurto, Štutgarto) brangiau, rytuose (prie Leipcigo, Dresdeno) pigiau. Tačiau jei jūsų paskirties pointas yra Berlynas, tai logiška laikyti rytuose. Žinoma, infrastruktūra rytuose gali būti šiek tiek blogesnė, keliai blogesni, bet didžiųjų miestų aplinkoje viskas tvarkoje. Tiesiog nedarykite tokios klaidos, kad jūs saugojate daiktus Hamburge, o važiuojate gyventi į Miuncheną – tai papildomi 800 km nuvažiavimo.

Kaip susitvarkyti su didelių daiktų išvežimu iš sandėlio?

Jei sandėlis neorganizuoja išvežimo, jums reikės samdyti savo vairuotoją arba nuomotis sunkvežimį. Vokietijoje sunkvežimių nuoma yra brangi ir reikalauja specialių teisių (nuo 3,5 tonos – jau reikia C kategorijos). Be to, reikės pagalbininkų. Geriau sutarti iš anksto su vietiniais "Umzugshilfe" (krovėjais), jie dirba efektyviai ir yra pripratę prie sunkių krovinių. Nepabandykite patys vežti šaldytuvą nuliptais – jis gali nurūstyti iš vidaus arba tiesiog nulūžti rankenos.

Ar galiu pasitikėti įvertinimu telefonu?

Nedarykite taip. Jei firma siūlo įvertinti kainą tik pagal jūsų žodžius be vaizdo įrašo ar apžiūros, tai yra pavojingas signalas. Vėliau jie gali sakyti: "O, mes manėme, kad tai bus 10 dėžių, o ne 20". Atsiųskite nuotraukas arba paprašykite vaizdo skambučio. Užtikrinimas, kad kraustymo metu reikalingas daiktų saugojimas iš Vokietijos pusės bus įkainotas teisingai, prasideda nuo tikslaus inventoriaus. Kitu atveju gausite staigmeną prie vartų.

Ar turiu teisę reikalauti nuolaidos?

Vokiška kultūra nėra labai pasitikusi prekiaujant, bet viskas yra susitariama. Jei laikote daiktus ilgiau kaip 6 mėnesius, drąsiai prašykite "Langzeitkunde" nuolaidos. Taip pat, jei esate pavieniai, o ne per didelę brokerių firmą, galima derėtis dėl "Einmalgebühr" panaikinimo. Nieko neprarandate klausiant. Blogiausia, ką girdėsi – "Ne". Geriausia – "Jū" (Taip).

Ką daryti, jei įmonė bankrutuoja?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Prieš paduodant daiktus, patikrinkite firmos "Handelsregister" (verslo registrą) ir reitingą. Jei įmonė turi daug skolų arba nauja, tai rizikinga. Yra draudimas nuo tokios rizikos, bet jis brangus. Geriausia rasti saugyklą, priklausančią dideliam holdingui (pvz., Jungius Cargobull ar panašiai), tada rizika mažesnė. Jei vis tiek abejojat, pasirašykite sutartį su sąlyga, kad daiktai lieka jūsų nuosavybė ir negali būti areštuoti dėl skolų.

Pabaigos mintys ir išvados

Galiausiai, viskas susiveda į tai, kad kraustymo metu reikalingas daiktų saugojimas iš Vokietijos pusės yra ne papildoma išlaida, o investicija į jūsų ramybę. Niekada neskubėkite pasirinkti pirmo pasitaikiusio sandėlio tiesiai kelio pakraštyje tik pagal kainą. Svarbu suprasti sutartį, įvertinti drėgmę, pasirūpinti draudimu ir nepasitikėti žodžiu be rašto. Nors aš ir turiu daugiau nei 20 metų patirties, visada randu kažką naujo, kas mane stebina šioje šalyje, todėl būkite atidūs. Sėkmės jūsų kelionėje ir tikiuosi, jūsų daiktai susitiks su jumis sausiai ir saugiai.