Kraustymo iš Vokietijos paslaugų kainų dinamika Lietuvoje: kas vyksta rinkoje?

Dirbu čia jau beveik dvidešimt metų, o žmonės vis dar stebisi, kad kaina ne tokia, kaip „už gatve“. Kraustymo iš Vokietijos paslaugų kainų dinamika Lietuvoje nėra pastovi – ji, kaip temperatūra, šokinėja aukštyn ir žemyn priklausomai nuo degalų, sezono ir darbo jėgos trūkumo. Sakysiu tiesiai – brangsta. Viskas brangsta. Kas buvo penki metai atgal, dabar atrodo kaip juokinga suma. Čia ne tik apie vairuotojo algą, čia apie techniką, kurios priežiūra kainuoja pusę savo gyvenimo. Taigi, jei ruošiatės grįžti ar gabenti daiktus, tai geriausia pasiskaičiuoti su marža, kad vėliau neateitų šaltas šešėlis ant kaktos.

Apie tai, kaip susiformuoja kaina

Kiek maždažiai kainuoja paprastas kraustymas iš Vokietijos?

Labai sunku pasakyti vienu skaičiumi, nes kiekvienas atvejis kitoks, bet kraustymas iš Vokietijos maždaug dabar prasideda nuo 300-400 eurų už labai mažus kiekius. Jei turi butą pilną daiktų, tai žiūrėk į tūkstančius ir didesnes sumas. Prieš porą metų galėjome varyti po 5 eurus už kilometrą, dabar tai jau nebeapsimoka. Vertink taip – kuo daugiau daiktų, tuo pigiau išeina vienas kubinis metras, tačiau bendra suma skauda. Reikia atsižvelgti į tai, iš kurio Vokietijos krašto važiuojame – iš Miuncheno ar kažkur iš užmiestis brangiau nei iš netoli sienos.

Kodėl kainos šokuoja kaip prikasty?

Tai tiesiog kraustymo iš Vokietijos paslaugų kainų dinamika – tai gyvas organizmas. Vakar degalai buvo 1,70, šiandien 1,80 – o tai jau keletas dešimtys eurų skirtumo maršruto įkainiai. Be to, yra tokios dienos, kai vairuotojų nėra išvis visiems užsakymams priimti, tuod kainos šoką aukštyn, nes žmonės nori užkirsti kelią. O kai ramu, mes pradedame mažinti, kad gautume darbą. Tai žaidimas, kur nelengva laimėti, jei esi ne šioje sistemoje. Dar ir priežiūra, draudimas, mokesčiai – viskas auga, o klientas vis nori pigiau.

Ar tikrai kainuoja brangiau ne darbo dienom ar vakarais?

Žinoma, kainuoja brangiau. Jei kviečiai vairuotoją sekmadienį ar šventę kalėti, turi mokėti už papildomą nepatogumą. Kas nors turi dirbti, kai kiti ilsisi. Paprastai tas priedas būna nuo 10-20 proc., bet priklauso nuo kompanijos. Esu matęs, kaip klientai stengiasi sutaupyti ir pasako „užveskite vakare“, bet vairuotojas po 12 valandų vairavimo tiesiog nenori krauti baldų tamsia sandėliuje. Tokiais atvejais geriau palaukti rytoj, jei norite sutaupyti, arba susiderėti iš anksto.

Į ko kainą įeina, o į ko neįeina?

Į standartinę kainą įeita variklyje įsijungimas, vairuotojo darbas ir kelionė į tašką A bei B. Bet į ją neįeina pakavimo medžiagos – dėžės, lipni juosta, burbuliukai. Tai viskas papildomai. Taip pat, jei reikia išmontuoti spintą ar ją nešti pro penktą aukštą be lifto, tai papildomas mokestis. Dažnai žmonės sužeidžiasi, kai matas galutinę sąskaitą, bet aš tiesiai sakau – paklauskite iš anksto, kas įeita. Mes niekada neslėpiame, tačiau kiti gali ir išpešti.

Ar apsimoka dalinis krovinys (pabaigimas)?

Jei turi kelis baldus ar keliądešimt dėžių, tai taip, kraustymas iš Vokietijos daliniu kroviniu yra pigesnis variantas. Tiesiog mes dedame tavo daiktus prie kitų klientų į didelę furgoną. Yra pavojus toks – gali užtrukti ilgiau, nes reikia apvažiuoti po visus Vokietijos miestus surinkti kitus. Buvau atvejų, kai toks krovinys važinėjo savaitę, nors paprastai reikėtų dvi dienas. Bet jei pinigai skamba, tai laukti verta. Tik žiūrėk, kad tavo daiktai nebūtų lengvai sudaužomi.

Realios situacijos ir keblumai kelyje

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa užsienyje?

Tai įvyksta dažniau, nei manote. Vokietijoje yra daug kontrolių, ir jei vairuotojui trūksta poilsio valandų, jis privalsto sustoti. Dėl to kraustymo iš Vokietijos terminas gali pasislinkti diena ar dvi. Klientai išsišiepia, bet aš sakau – saugumas yra pirmiausia. Negi jūs norite, kad vairuotojas užmigtų prie vairo? Tokiu atveju mes visada skambiname ir pranešame, tačiau nervai vis tiek dega. O dar jei lūžo technika... Tai visiškas chaosas. Esu matęs, kaip dėl padangos plyšio praleidome vestuves.

Ar atsiduria nuskriausta, jei gyvenu toli nuo autostrados?

Taip, tikrai. Jei gyvenate kažkur giliuose Žemaitijos ūkiuose ir reikia važiuoti nuo Vilniaus 100 km į šalį, tas atstumas kainuos. Vairuotojas negali grįžti tuščias, todėl reikia sumokėti už grįžtamojo kelio laiką arba atstumą. Kraujasi kainų dinamika čia irgi susiformuoja – kuo toliau nuo magistralės, tuo brangiau. Net jei Vokietijoje gyvenate mažame miestelyje, ten keliai gali būti siauri, ir didelis sunkvežimis tiesiog negalia privažiuoti prie namų. Reikės perkrauti į mažesnį furgoną – o tai papildomi pinigai.

O jei aš netiksliai įvardijau daiktų kiekį?

Tai klasika. Klientas sako „turiu keletą dėžių“, o prievažiuoja, o ten pilnas butas su sofa ir pianinu. Kraustymas iš Vokietijos tuomet tampa brangesnis, nei buvo planuota. Mes negalime sutalpinti to į mažą furgoną. Privalome imti didesnį arba daryti dvi keliones. Tokiu atveju aš visada stengiuosi įspėti – geriau per daug pasakyk, nei per mažai. Vieną kartą teko dėl to kviesti antrą automobilį, ir klientas ilgai negalėjo patikėti, kad tiek daiktų jis turi.

Ar reikia bijoti vogimo ar sugadinimo?

Tai yra rizika, jei pasirenkate ne patikimą firmą. Yra daug „pijavų“, kurie vežia be sutarčių, už pusę kainos. Kraustymas iš Vokietijos turi būti užfiksuotas CMR draudimu. Jei kas nutinka kelyje – draudimas apmoka. Bet jei sutarties nėra, tu gali likti su tuščiomis rankomis. Asmeniškai esu matęs, kaip po tokių pervežimų spintos būdavo sulaužytos, o vairuotojas pasišlapdavo. Neklauskite pigiausių, klauskite patikimų.

Kaip elgiamės su pienu šaldytuve?

Arba kita maisto produktais. Paprastai sakome – išmeskite. Vokietija toli, šaldytvas per kelias valandas atšals, ir viskas sugers arba supūvs. Būna, kad žmonės bando nešti su šaldymo akumuliatoriais, bet vežimas vasarą tai ne idealus variantas. Geriau palikite kaimynams Vokietijoje arba suvalgykite išprieš. Kraujasi taip, kad po atvykimo Lietuvon teka iškeisti visas virtuvės baldą, nes ištekėjo įdara iš šaldytuvo. (Tai buvo keista situacija, bet tiesiog įvyko).

Dokumentai ir pinigai

Kokius dokumentus reikia turėti?

Jei esi ES pilietis, tai dažniausiai tapatybės kortelės užtenka. Jei perveži daiktus, kuriuos nusipirkai Vokietijoje ir reikia mokėti PVM, tai reikės sąskaitų faktūrų (arba ne? Žinau, kad jei daiktas naudotas, tai ne, bet jei naujas, tai gali būti komplikuota, geriau pasikonsultuoti su muitininku). Kraustymas iš Vokietijos be sunkmenų dažniausiai yra paprastas, bet turi būti sąrašas, ką vežame. Vairuotojui reikia sandorio, kad nebuvo problemų su pareigūnais kelyje.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais?

Nerekomenduoju. Dauguma firmų dabar sutinka tik su banko pavedimu. Kraustymas iš Vokietijos – tai didelės sumos, ir nevešti vairuotojui pinigų kišenėje pavojinga tiek jam, tiek tau. Be to, jei kas nors blogai nutinka, su pavedimu turiu įrodymą, kad mokėjau. Su grynaisiais – žodis prieš žodį. Aišku, seniai buvo laikai, kai viskas sprendėsi su banknotais rankoje, bet dabar tokia praktika išnyksta.

Ką daryti, jei nepavyko susiderėti dėl kainos telefonu?

Susitarkite dėl vaizdo skambučio ar vizito į objektą, jei įmanoma. Kraustymo iš Vokietijos kainų dinamika gali būti aiškinama tik tada, kai matome, ką reikia krauti. Per telefoną galima pasakyti tik apytikslę sumą. Jei skambinant kainos atrodo per didelės, prašykite detalaus skaičiavimo. Pavyzdžiui, kodėl tiek brangu ugnis? Gal jie skaičiuoja ne kilometrus, o darbo valandas? Būna ir klaidų – paskaičiavo kažką blogai ir tada sutaiso.

Ar reikia mokėti užsakymo mokestį (deposit)?

Daugelis firmų dabar to reikalauja, kad užfiksuotų datą. Nes jei tu atšauki paskutinę minutę, mes liekame be darbo. Kraustymas iš Vokietijos reikalauja planavimo – negalima tiesiog užeiti ir parvežti. Tas mokestis paprastai yra 10-20 proc. ir jis susiskaičiuojamas iš galutinės sumos. Jei viskas vyksta gerai, tai t tiesiog atimama. Tai normalia praktika, nors klientams visada nepatinka mokėti už dar neatliktą darbą.

Patarimai ir išvados iš praktikos

Kada geriausia planuoti kraustymą iš Vokietijos?

Geriausia planuoti ne savaitę ir ne du, o mažiausiai mėnesį prieš. Ypač jei turi tai daryti vasarą ar švenčių laikotarpiu. Tada kainų dinamika yra labiausiai agresyvi. Kuo anksčiau susitari, tuo tikimes, kad gausi geriausią kainą. Paskutinės minutės užsakymai visada kainuoja dvigubai, nes tada mes privalome ieškoti laisvų mašinų visur. Nekeliaukite kaip paskutinį vagų – planuokite protingai.

Ar verta rūpintis draudimu?

Be abejo. Nors ir tiki, kad viskas gerai eis, bet aš esu matęs, kaip važiuoja gera eisena ir staiga kažkas įsmogta iš priekio. Kraustymas iš Vokietijos be draudimo tai lošimas. Už keletą dešimčių eurų galima užtikrinti savo turtą. Ypač jei veži brangius elektronikos daiktus ar meno kūrinius. Nešvaistykite nervų vėliau ginčijantis, kas kaltas dėl sudaužyto indų rinkinio.

Kaip pasiruošti pačiam daiktams?

Viską supakuokite į dėžes. Nekraukyk maišų, nes ten viską sudaužo. Kraustymas iš Vokietijos būna lengvesnis, kai vairuotojas tiesiog nešia užrakintas dėžes, o ne gabena atskirus drabužius. Jei gali, išmontuok didelius baldus patys. Tai sutaupys laiko, o laikas – pinigai. Taip pažymėk dėžes „Virtuvė“, „Miegamasis“, kad neliktumėt vargo galvoje, kur dėti atvykus.

Ar dažnai pasitaiko, kad kaina pakyla pakeliui?

Esu juokingų istorijų, kai klientas sako „aš galėsiu padėti nešti“, o prieš pat išvykimą susirgo nugarą. Tada teko mums samdyti papildomą padėjėją vietinei kelyje. Tokiu atveju kaina, žinoma, pakyla. Taip pat jei atsiranda nenumatytų kliūčių, pavyzdžiui, tereikia išnešti daiktus pro langą, nes liftas neveikia. Būk pasiruošęs, kad gali kilti kaina, jei situacija keičiasi realiu laiku.

Kokias klaidas dažniausiai daro klientai?

Didžiausia klaida – pasikliauti žodžiu ir nieko nerašyti. Kraustymas iš Vokietijos turi būti dokumentuotas. Dar viena klaida – paslėpti svarbius daiktus (ginklus, vaistus, pinigus) ir nepasakyti vairuotojui. Tada gali būti problemų su policija. Būkite sąžiningi. Ir nepamirškite pasidžiaugti vairuotojui – jei jis geras darbuotojas, jis gali padėti tau daugiau nei užrašyta sutartyje.

Kas daryti su nenaudamais daiktais?

Nevežk šiukšlių. Vokietijoje atliekos užleidžiamos, Lietuvoje taip pat. Kraustymas iš Vokietijos nėra šiukšlių vežimo paslauga. Naudok „Kleinanzeigen“ arba pašalink senus daiktus prieš išvykdami. Vienas klientas vežė seną sofos skeletą, kurią buvo įkęs šunys, ir tikėjosi, kad ją mes išmesime Lietuvoje. Mums teko papildomai važiuoti į sąvartyną, o jam tai kainavo papildomai 50 eurų.

Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Dabar tai jau beveik standartas. Mes naudojame GPS trackerius, taigi tiksliai žinome, kur yra mašina. Kraustymas iš Vokietijos tampa mažiau stresingu, kai matai, kad vairuotojas jau Lenkijoje. Nereikia constant skambinoti ir klausti „kur jūs esate?“. Buvau atvejų, kai sistema sugedusi, tai vėlgi – būkite pasiruošę, kad technologija ne visada veikia 100%.

Kodėl kai kurios firmos atrodo labai pigios?

Nes joms nereikia mokėti mokesčių (tokia yra „pilka“ zona), arba jos naudoja senas technikas, kuri gali sugesti. Kraustymo iš Vokietijos kainų dinamika rodo, kad sąžiningos firmos negali varyti už pigiau nei tam tikras biudžetas. Jei matai kainą 30 proc. mažesnę nei rinkos vidurkis – tai signalas. O jei dar ir sutartis nepasiūlo – bėkite. Negaudžite sau galvos.

Kaip ir visa kas susiję su logistika, kraustymas iš Vokietijos nėra paprastas dalykas, kai viskas eina lygiosiomis. Kraujasi kainų dinamika, keičiasi maršrutai, o kliento lūkesčiai visada aukšti. Geriausia, ką gali padaryti – susiplanuoti, pasiklaustyti patirties žmonių ir nesigyventi su tomis firmomis, kurios siūlo „auksą už tris grašius“. Lietuvos rinka jau suaugusi, čia dirba profesionalai, kurie žino savo vertę. Sėkmės kelioneje ir tikiuosi, jūsų baldai neatkeliaus su įdrėskėliais.