Kraustymasis namams į Vokietiją su mikroautobusų parama

Sveiki, gerbiamieji. Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, ir pasakykime iš karto – niekas nesugalvojo tikslesnio būdo nusikraustyti, jeigu jūsų turtas net užpildo pilną sunkvežimį. Matyau viską: nuo tvenkinių pervežimo iki paprastų dėžių su knygomis. Kraustymasis namams į Vokietiją su mikroautobusų parama yra tas auksinis vidurkis, kai nori taupyti, bet ne šiaip sau su viskuo ridenti traukiniu. Šiame tekste nerasite sauso AI sukurto „gidų“ stiliaus, o tik girią tiesą apie tai, kaip visa ši „sandrauga“ vyksta iš vidaus. Kartais bus linksma, kartais varginančai, bet tikrai naudinga.

Kodėl verta rinktis būtent mikroautobusą ir ne fura?

Ar tikrai perka lengviau nei su sunkvežimiu?

Dauguma klientų mano, kad mažiau reiškia pigiau, bet čia ne visados tiesa. Tačiau, kalbant apie patogumą, mikroautobusas laimi vieną prieš nulį. Jis tiesiog praleis pro tuos erdvinius vokiškus miestelius, kur fura negali įvažiuoti dėl ženklo „Miesto transportui draudžiama“ arba siaurų gatvelių, pvz., istoriniuose Miuncheno ar Frankfurto centruose. Taip pat, su mikroautobusu paprasčiau susiderėti dėl iškrovimo laiko – nereikia statyti tų milžiniškų „raganų“ (hydraulic lifts), jeigu jų ten nėra. Taigi, jeigu jūsų kraustymasis namams į Vokietiją su mikroautobusų parama yra nukreiptas į miesto centrą, tai geriau ir nedrausminti policiją.

Kiek daiktų tik tilps į tą „mercedesą“?

Žiūrėkite, ne mane klauskite, o savo sąžinę. Įprastas ilgas „Sprinteris“ ar „Transit“ (tai mūsų pagrindiniai arkliai) telpa apie 1.5 – 2 tonos krovinio, kas atitinka maždaug 10–12 kubinių metrų. Tai yra vidutinis dviejų kambarių butas su baldais, bet be to didžiulio sofos komplekto. Būna, kad žmonės sako: „o, tik keletas dėžių“, o paskui pasirodo, kad tas „keletas“ yra trys pilnos krosnys ir dar senoji „Žaliaulis“ spinta. Geriau padarykite inventorizaciją iš anksto, kad nebūtų gėda vairuotojui kraipytis skubotai.

Ar vairuotojas gali padėti kraustyti?

Tai jautri tema, apie kurią dažnai ginčijamasi dispečeriuose. Oficialiai jis yra atsakingas už vairavimą ir techninę būklę, o ne už jūsų „šlepetės“ nešimą ant trečio aukšto be lifto. Dažnai sutinka padėti paėsti ką nors lengvesnio į vidų arba sustumti dėžes, bet netuokia jis manualiniam darbui. Jeigu reikia nešti pianiną į penktą aukštą – tai kitas paslaugų rangas, tai kainuoja papildomai. Paprasti vairuotojai, pažįstant šitą procesą, dažnai būna paprašę „nedėk man to ant galvos“, nes jie tiesiog pavargę po kelias šimtus kilometrų.

Kas su kelionės trukme ir ar vyksta greitai?

Į Vokietiją važiuojama ganiai greitai, jei nekažką susprogdina ant kelio (kas, deja, įvyksta). Paprastai iš Vilniaus iki Berlyno tai maždaug 12–14 valandų važiavimo su poilsiais, be to, dar reikia parodyti dokumentus. Bet, žinote, kai pasitaiko „plika“ avarija A9 autostradoje ties Halė, tai stovėjimas gali trukti ir valandą, ir tris. Reikia visada planuoti rezervą laiko, ypač jeigu kraustymasis namams į Vokietiją su mikroautobusų parama įvykta per savaitgalį, kai vokiškas eismas tikrai nelinkęs rėtis, o vairuotojai jau nori namo.

Pinigai ir nematomos išlaidos (realios kainos)

Kiek tai maždaug kainuoja šiais laikais?

Kalbant tiesiai ir be šypsenos – bekvaičių nebūna, o degalai dabar... na, jūs tikriausiai esate matę benzines. Maždaug turi žiūrėti į 600–1000 eurų sumą už mažesnį kiekį viena kryptimi, priklausomai nuo degalų kainos tame mėnesyje. Be to, yra taksofonai, maitinimosi išlaidos (vairuotojai taip pat valgo). Jei kaina atrodo per maža, pvz., 300 eurų, tikėkitės, kad tau jis namus nuneš tik tuomet, jeigu padėsi degalus pirtyse.

Ar galima susimokėti atvykus į vietą?

Man asmeniškai to nerekomenduoja, nors ir kai kurie firmos sutinka daryti „cash on delivery“. Yra firmų, kurias reikia apmokėti iš anksto bent 50 proc., kadangi jie turi užpilti kuro, o mūsų dispečeriai patikrinti, ar tu nenukrypsi paskutiniu momentu. Jei sutinkate mokėti „grynais“ vietoje, tai įsitikinkite, kad turite kvitą. Buvo atvejų, kad vairuotojas pasako „nėr kvito, pinigai sušikti“ (atleiskite už žodį, bet taip yra), ir tada čia nebe mano problemos spręsti.

Kokia padanga reikalinga Vokietijoje?

Dauguma nežino, kad kraustymasis namams į Vokietiją su mikroautobusų parama reikalauja ir techninės būklės patikrinimo. Žieminės padangos Vokietijoje yra privalomos nuo spalio (O bis October), ir situacinės nebegelbėja. Jeigu jų nėra – bauda yra didelė, ir ji skaičiuojama kiekvienai ratui. Mūsų vairuotojas gaus baudą, ir jis tikrai tuos pinigus iš jūsų pareikalaus iš anksto arba sustabdys vežimą. Taip pat, žiemoje per Alpes važiuoti be „žiemiukų“ – tai tiesiog savižudybė.

Ar yra kažkokių Nemokamų dalykų?

Dažnai klientai klausia, ar paima duoną ar sūrį nemokamai (juokauju). Pagrindinis „nemokamas“ dalykas yra tas, kad jums nereikia rūpintis vairuotojo darbo laiku ar jo nuovadiu – tai mes darome. Kartais įkainioje įeina virvės ar plaščiai, jeigu mūsų vairuotojas juos turi. Bet ne tikėkite, kad jis dovanos jums dėžes. Dėžės – tai pinigai, kartais tiek pat, kiek ir kuras.

Burokratija ir Vokietijos niuansai (svarbu!)

Kokius dokumentus būtina turėti su savimi?

Būtinai turite pasą arba ID kortelę. Be to, jeigu ne ES šalies pilietis, vizą ar leidimą gyventi (Aufenthaltstitel). Vokietija labai griežta apie dokumentus, ir ten nėra jokio „aš pažįstu tą vyrą“ varianto. Vairuotojas turi turįti CMR kvitą (tarptautinis vežimo dokumentas), kuris turi būti pasirašytas abiems pusėms. Tą CMR reikia užpildyti tiksliai, kitaip muitinėje (Zoll) gali suleistis velniop, ir prarastum dieną.

Ar reikia mokėti muito mokesčius už savo daiktus?

Jeigu tai jūsų asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote ne mažiau kaip 6 mėnesius, tai mokesčio (MwSt) nėra. Tai vadinama „perkelimas gyvenamosios vietos“ (Umzugsgut). Reikia užpildyti deklaraciją 0350 (tai jau su vokiškuoju). Bet jeigu radote kokią seną vaizdo plokštelę arba įdarbinimo įrangą, gali būti įtarimas, kad prekiaujate. Tada timsa muitinė. Geriau sulygiuot rūbų, o ne bandyti įvežti pirtį „nupigiau“.

Kas su draudimu, jei pasidaro įdubimas dėžėje?

Cargodraudimas (krovinių draudimas) yra dalykas, kurį dažniausiai užmigdo klientai. Paprastai jis yra įskaičiuotas į kainą, bet suma dažnai maža – apie 10 eurų už kilogramą. Jeigu turite brangų 4K televizorių ar paveikslą, geriau tai paminėti (o ir pasidrausti ypatingai). Pasakojau jau, kaip vienas vairuotojas stačiai pastatė dėžę su kompiuteriu, ir visa bauda ant vairuotojo – o jis pinigų neturi. Geriau ne rizikuoti ir viską uždėti į „penges“. (Čia turiu omenyje minkštas užpildas).

Ar reikia kalbėti vokiškai su muitininku?

Geriau, kad kalbėtų kas nors, suprantantis bent pagrindus. Mūsų vairuotojai dažniausiai moka angliškai ar rusiškai, su vokiečiais susitariame. Jeigu jūs galite būti电话 „on hand“, tai padeda. Buvo atvejis, kai vienas vaikinas nebegalėjo paaiškinti, ką turi dėžėjeje, ir jam teko atidaryti visą tą chaosą ant kelio. Niekas nenori to pakartoti.

Specifiniai klausimai apie patį reisą

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju keleiviu?

Taip, dažnai taip ir daroma, ypač jeigu atvažiuojate pirmą kartą. Vietos paprastai yra šalia vairuotojo viena ar dvi sėdynės. Tiesa, vairuotojai retai kada nori kalbėti visą kelionę – jie mėgsta ramybę arba klausyti savo muzikos. Be to, jeigu lėtai važiuosite ant kelio (pavyzdžiui, reikės įlįsti į degalinę), tai gali tiesiog išlipti ten ir laukti. Tą vietą taip pat reikia apmokėti, tai ne nemokamas dviratis. Užsienio reisuose keleiviai nėra visada priimami, bet į Vokietiją dažnai būna lengviau gauti leidimą nei į Angliją (dėl vizų).

Ar veža gyvūnus (šunis, kates)?

Šunys, katės – taip, bet tik būtina transportinė (kratinys). Vairuotojas gali atsisakyti jeigu gyvūnas smirdi arba loja visą kelią, tai jam neleidžia vairuoti. Vokietijoje su gyvūnais reikia turėti pasą (Pet Passport) ir antžeminį paskiepyjimą (rabies). Buvau atvejo, kad šuo pabėgo tiesiog poilsio zonoje ties Lenkija, tai buvo visai košmaras jį gaudyti. Geriau duokite ant rūbų. Ir drėgnekite.

Ką daryti, jeigu vairuotoja sulaiko policija?

Tada jūs turbūt tapsite keleiviu ir lauksit šalia kelio arba degalinėje. Neretai sulaiko dėl techninių trūkumų (per daug dūmų) arba tachografo pažeidimų (važiavo per ilgai). Jeigu sulaikė jūsų daiktus – skambinkite dispečeriui iš karto. Neklauskite policininko, nes jis gali nieko neaiškinti vokiškai. (Aš pats kartą užstrigau Vokietijoje valandą dėl to, kad buvau užmiršęs lietpienę su maniežais... o ne, ne aš, o mano kolega). Na, bent jau girdėjau tokią istoriją.

Ar galima paimti dviratį ar dviračius?

Įprastas dviratis vienas ar du telpa, jeigu jį gerai apsaogosite ir įdėsite į vidų. Jeigu turite 5 dviračius, tai jau problema. Turi arba juos padengti, arba rišti ant stogo, o ant stogo reikia specialios leidimo ir rėmų. Paprastas kraustymasis namams į Vokietiją su mikroautobusų parama neleidžia daug brangių dalykų laisvai kaboti lauke – vėjas arba lietus gali sugadinti padangas arba variklius.

Kiek laiko iš anksto reikia planuoti?

Ne iš vakarų ryto, tai tikrai. Geriausia paskambinti bent prieš savaitę-dvi. Jeigu sakote „reikia važiuoti rytoj“, tai kaina šoktels du kartus, nes teks ieškoti tuščio mašinos varianto (backload). Mums reikia suderinti vairuotoją, jei jis jau važiuoja, pvz., į Italiją, tai mes jau negalime jį sukti atgal per Lietuvą be tikslo. Turime rasti tuščią gražinamąją kryptį.

Ar reikalauja daugiau nei vieno mikroautobuso?

Jei turite didelį namą su rūsiu, gali prireikti. Pripažinkime, kad perpildyti mikroautobusą pavojinga – daiktai gali dužti nuo svorio. Tada vairuotojas nebegali įsivaizduoti, kaip tas dėžės susidės saugiai. Dabar, kai kalbame, pavyzdžiui, apie persikėlimą iš didelės sodybos, vienas „sprinteris“ nepakanka, reikia traukinio. Geriau pasakykite iš karto, kiek tūkstančių kubinių ar metrų turite.

Kas su vakarėliu ar „backload“ reisu?

Kartais pavyksta paimti pigiau, jei vairuotojas tuščias grįžta iš Vokietijos po kito užsakymo. Tada būna taip, kad reikalauja tik už kuro kompensavimą. Bet tai loterija – gali atsitikti rytoj, o gali ir po savaitės. Jeigu jums reikalinga tiksliai data, geriau nenorėti to pigiausio varianto, nes gali išvis niekas atvažiuoti. Mums būna, kad vairuotojas laukia tris dienas Vokietijoje, kol suranda ką vežti atgal.

Ypatingos situacijos ir nerealiai klausimai

Ar saugu duoti raktus nuo naujo namo vairuotojui?

Sunku pasakyti. Dažniausiai tai nebūtina, jeigu jūs ten esate. Jeigu užsakote „raktą į ranką“, kai vairuotojas iškrauna, o jūsų nėra – tai turite pasitikėti tuo žmogumi. Aš asmeniškai nekiščiau rankų į raktus, jeigu čia ne mano įmonės užsakymas, o atsitiktinis pervežėjas iš skelbimo. Gali būti, kad jis net užmirštų uždaryti duris, o tada tau reikės šaukti Schlüsseldienst (raktininką), kuris kainuoja prabangiai.

Ar veža chemikalus ar kažką pavojingo?

Jeigu tai buitinės cheminės medžiagos – valikliai, dažai – tai gerai, kad uždaryta. Muitinė to nežiūri, jei mažai. Jeigu tai pramoninės chemijos – tai kita istorija. Tada reikia ADR sertifikatą, o mūsų mikroautobusai to neturi. Geriau to nedaryti, kitaip gausit didelę bažnyčią. (Aš važinėjau su viena dėže kurioje buvo klijai, vis smirdėjau save kelias dienas).

Ar reikia rūpintis dėžėmis patiems?

Žinoma, mes galime paduoti, bet tai kainuoja. Žmonės dažnai renka parduotuvių dėžes iš parduotuvės „Maxima“, bet jos būna silpnos. Kai ant jų užsitepia 40 kg dėžė su knygomis, dėžė susilanko. Tada klyks kaulas... arba koja. Naudokite patikimas, daugkartinio naudojimo plastikines dėžes. O jeigu norite kraustymasis namams į Vokietiją su mikroautobusų parama atlikti sklandžiai, tai dėžės turi būti vienodo dydžio, geriau kraupyti erdvę.

Ką daryti su dideliais baldais (spinta, lova)?

Spintos turi būti išmontuotos. Negaliu įsivaizduoti, kaip įvežtume 3 metrų spintą per standartines duris. Vairuotojai dažniausiai turi pagrindinius įrankius – atsuktuvus, žirkles, bet ne kompleksinį montavimo rinkinį. Jeigu turite sudėtingą sofos mechanizmą, geriau ją sulankstykite patys prieš atvykstant. Tenka kartais išmontuoti net vieną rankeną, kad tilptų pro koridorių.

Kaip elgtis su taikiniu (pianinu)?

O tai, kaip sakoma, atskira istorija ir kaina. Paprastas pianinas sverdžia apie 250–300 kg. Mūsų „Sprinteris“ gali pakelti, bet įvežti į namus be specialių nešėjų – nebe. Jeigu Vokietijoje turite liftą – super. Jeigu ne – reikalingi nešėjai (Mover). Tiesa, kai kurie vairuotojai tiesiog atsisako vežti pianinus, nes bijo sudaužyti jį arba susižaloti nugarą.

Ar galiu vežti maistą (kumpį, sūrį)?

Gali, bet tik uždarytą. Mėsą, pieną – viską į šaldytvą. Muitinė gali pasiūlyti patikrinti, ar maistas nesugežėjęs (įdomu, kaip jie tai daro). Vokietija griežta dėl gyvūninių produktų atvežimo iš trečiųjų šalių (ne ES), jei tai nėra asmeninis kiekis. Geriau suvalgyk riešutą, o ne vežk sausainius su mėsos įdaru. (Čia aš nesusigaudau, ar reikia vizą dešrai, nekreipkite dėmesio, tiesiog būkite atsargūs).

Kas dėl parkavimo Vokietijoje prie namo?

Tai didelė galvos skausmas, kurį dažnai pamiršta. Vokiški miestai yra uždaryti ir brangūs. Negalima tiesiog sustoti po namuose, jei ten yra „Anliegerfrei“ zona (užstatytas vien vietiniams). Reikia iš anksto paprašyti gėlių pagalbos arba padaryti „Verladeschein“ (apkrovos leidimą) iš seniūno. Jeigu užstalote gatvę, gali atvažiuoti „Abschleppdienst“ (nuvarytojas) ir nuvežti mikroautobusą į aikštelę. Tai kainuoja daugiau nei kelias.

Ar reikia gerti kavą su vokišku savininku?

(Smejuosi) Kartais taip ir nutinka. Vokietai yra draugiški, jeigu su jais gerai elgiatės. Jeigu vairuotojas sustojo prieš namus 10 minučių anksčiau, gali būti, kad kaimynai išlips šaukti, kas čia per triukšmas. Geriau nieko nebelikti paviršiuje. Vieną kartą man teko sukepti vokišką kiaušinienę, kadangi klientas buvo linksmas... O dabar kažkaip nukrypau. Tiesiog elkitės pagarbiai.

Ką daryti, jei daiktų atsidūrė per daug (neįtelpa)?

Jei užsirašėte 15 kubinių metrų, o atvežėte 18 – problemų neisleisite. Vairuotojas gali reikalauti papildomo mokesčio arba atmesti dalį daiktų (paleisti jūsų gretimas palėpėje). Jis negali važiuoti su atidarytomis galinėmis durimis – tai nelegalu ir pavojinga. Dažnai tenka spręsti: arba palikti sofos, arba duoti pinigus. Naujakuriams dažnai seems, kad viskas telpa „magiškame“ kablyje, bet fizikos dėsniai nepasikeičia.

Ar galima įvežti atliekas (nereikalingus daiktus)?

Nė čia ne! Vokietijoje atliekų šalinimas (Müll) yra labai brangu ir reguliuojama. Negalite užkrauti senų baldų, medžiagos ar statybinių atliekų ir sakyti „išmeskite čia, aš neprižiūriu“. Vairuotojas gaus baudą, o jūsų duomenis perduos inspekcijai (Ordnungsamt). Tokius daiktus reikia vežti į specialias aikšteles Lietuvoje. Žinau, tai nepatogu, bet taip yra.

Ar mašina yra švari?

(Netikras juokas). Jeigu reikalaujate – tai ją išsiurbime. Bet įprastai vairuotojas tiesiog išmeta šiukšles iš vidžiaus po iškrovimo. Negi norite, kad jis dar su šluota šluotų? Taip pat, užtikrinkite, kad jūsų daiktai ne pilni dulkių ar šiukšlių, nes putojantis plėvelė (folija) gali plyšti.

Išvada

Na va, tokie yra mūsų dienos. Kraustymasis namams į Vokietiją su mikroautobusų parama nėra jokia rocket science, bet ir ne vaikų piešinys. Reikia susitarti, pasirūpinti dokumentais ir būti pasiruošus tam, kad kažkas nepaeis taip, kaip planavote Vokietijos žemėlapyje. Svarbiausia – nepasiduoti pigioms pasiūlymams, kuriais skamba „be rūpesčių“, nes rūpesčiai visada pasirodo sienos gale. Sėkmės kelyje ir pasilikite sausiuose (o ne dulkių)!