Kraustymasis mikroautobusu: ką verta žinoti apie Vokietiją?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidesimt penkerius metus ir, turiu pripažinti, daugelis kvailokų situacijų atsitinka ne dėl vairuotojų, o dėl to, kad klientai tiesiog nežino, į ką įsiberia. Kraustymasis mikroautobusu atrodo paprasta – pakrauti ir važiuoti, tačiau kai kalba eina apie Vokietiją, čia viskas pasidaro daug sudėtingiau nei įprasta. Vokiečiai mėgsta tvarką, o mūsų žmonės dažnai galvoja, kad „įsibusiu ir pravažiuosiu“, tačiau autobanai ir muitinė gali padaryti didelę staigmeną. Šiame straipsnyje (ką beveik nerašau, bet gi reikia kažką padaryti) bandysiu papasakoti, kaip tai vyksta iš vidaus, be jokių gražių rūbų ar marketingo šlamšto. Tiesiog grynai vaizdas, kas laukia, kai nusprendžiate perkelti gyvenimą ar daiktus į Vokietiją ratais.

Kainos ir pinigai: ne kaską nori, o ką galima

Kiek vidutiniškai kainuoja kraustymasis mikroautobusu į Vokietiją?

Tai visada yra pirmasis klausimas, kurį girdžiu telefonu. Žiūrėk, čia nėra fiksuotos kainos sąrašo, kas mane irgi erzina, bet kaip yra, taip yra. Paprastai, jei kalbame apie kelionę iš Vilniaus ar Kauno iki Berlyno ar Miuncheno, tas kraustymasis mikroautobusu kainuoja nuo 400 iki 700 eurų viena kryptimi, priklausomai nuo to, kiek tos vietos yra ir ar reikia vairuotojo pagalbos. Jei tu pakrautas iki pat stogo, tada kaina aukštesnė, bet jei turi kelių dėžių, galima susitarti pigiau, darant „užpildą“. Tiesa, degalai pabrango, tai tie skaičiai gali šokti į viršų kiekvieną savaitę.

Kodėl kainos skiriasi vasarą ir žiemą?

Daugiausia kaltina degalų rinką, o ne mūs� norą uždirbti. Vasarą visi važiuoja atostogauti, kainos kyla, taip pat ir ant Vokietijos kelių yra daugiau spūstių, kas reiškia, kad vairuotojas praleidžia daugiau laiko ir sunaudoja daugiau degalų. Žiemą problema yra ne tik kuras, bet ir padangos – jei ten sniegas, o mikroautobuso nebus „žieminės“, gali tekti stovėti arba rasti kitą būdą. Kraustymasis mikroautobusu žiemą visada brangnesnis dėl rizikos.

Ar į kainą įeina įkrovimas ir iškrovimas?

Čia dažniausiai būna nesusipratimų. Standartiškai, kai sakome „pervežimas“, mes turime omenyje, kad vairuotojas atvyksta, o jūs jau esate pasirusę su draugais ar kaimynais, kurie padeda nešti daiktus. Jei reikia mūsų vyrų, kurie nešioja sofas į penktą aukštą be lifto – tai papildomai mokama. Vokietijoje dažnai namai turi liftus, kas mums labai palengvina gyvenimą, bet Lietuvoje dar daug kur tekdma nešti per laiptus.

Galima užsidirbti važiuojant su užpildu (krovininiu)?

Žinoma, tai būdas kaip sumažinti savo išlaidas. Jei turi mažiau daiktų, gali susitarti, kad vairuotojas ims papildomą krovinį kelyje. Kraustymasis mikroautobusu su užpildu yra pigesnis, bet turi žinoti, kad tavo daiktai gali būti įkrauti ne pirmi ir iškraunami paskutiniai, tai laukti teks ilgiau. Vieną kartą teko laukti klientui Hamburge, kol vairuotojas išsikrauto tris skirtingas siuntas iš kitų firmų.

Dokumentai ir Vokietijos teisė

Kokius dokumentus reikia tur�ti su savimi?

Būtinas CMR sąrašas – tai pagrindas. Be jo, neprižiūrėta vieta net neleis praeiti pro sieną. Taip pat reikia pasų ar asmens tapatybės kortelių visiems, kurie važiuoja. Jei važiuoja ne savininkas, o vairuotojas, reikalinga įgaliojimo pažyma (kai kurie muitininkai reikalauja spaudinto, parašas ne visada užtenka). Dar verta turėti draudimo polisą, bet apie tai vėliau.

Ar daiktai, kuriuos vežu, yra apmokestinami?

Jei tai tavo asmeniniai naudoti daiktai (baldai, drabužiai), tai ne, mokesčio nėra. Vokietija leidžia atvežti „dovanų“ ar asmeninių daiktų be muito, jeigu jui nebus parduodami. Bet jei radai seną „Fiatą“ kieme ir nusprendei įvežti jį pardavimui – tai jau verslas ir turi mokėti PVM bei muito. Muitininkai tai iškart matai.

Kas nutinka, jei pamiršau CMR sąrašą?

Vargas, tiesiogargas. Gali tekti praleisti dieną pasienio punkte jį surašinėjant. Geriausia, jei vairuotojas jį turi paruoštą iš anksto, išsiuntęs jums el. paštu. Aš vieną kartą mačiau, kaip vaikinas stovėjo tą Kalvarijos pasienio punktą šešias valandas, kol išsiaiškino, kur jam spausdinti tą lapą (tai buvo seniai, prieš kelerius metus, dabar jau viskas电子iniškai).

Ar reikia deklaruoti elektroniką (kompiuterius, TV)?

Papuošalus ir brangią elektroniką verta deklaruoti arba bent turėti pirkinius čekius, jei jie nauji. Jei nešina penkerius metus naudotą televizorių, problema didelės nėra. Jei nešina tris naujus ir neatspakrętus „iPhone‘us“ dėžėse – vokiečių muitinė pasigailės nebus. Kraustymasis mikroautobusu dažnai sukelia pagundžią vežti naujus daiktus be mokesčių, bet to geriau nedaryti.

Kas dėl „green card“ draudimo Vokietijoje?

Draudimas turi būti galiojantis visoje Europoje. Lietuvoje įsigyta „Kasko“ ar „Civilinės atsakomybės“ polisas turi apimti Vokietiją. Be to, jei veži brangius daiktus, verta pasidomėti krovinių draudimu – jis apsaugo, jei, pavyzdžiui, užsidegs mikroautobus ar kas nors nukris. Pavogti daiktus Vokietijoje retai, bet nutinka.

Mikroautobuso pasirinkimas ir pasiruošimas

Koks mikroautobusias tinka geriausia?

Idealus variantas – „Mercedes Sprinter“ ar „Ford Transit“ su aukštu stogu. Jie tinka važiuoti autobanu (galima važiuoti greitai, kai eina tuščia) ir telpa daugiau daiktų. Nereikėtų imti mažesnių nei 3.5 tonos, jei planuojate pilną kraustymąsi, kitaip tenka daryti dvi keliones, o tai brangu.

Ar galiu vairuoti mikroautobusą su paprasta B kategorija?

Taip, jei svoris neviršija 3.5 tonų. Reikia atsižvelgti į tai, kad tuščias mikroautobuso sveria apie 2-2.5 tonos, tai kroviniui lieka apie vieną toną. Jei užpildysi viską bariotomis knygomis ar metalo laužu, gali viršyti ribą. Tada reikia C kategorijos. Vokietijoje tai tikrina griežčiau nei Lietuvoje (Čia nebūtinai, bet jei sustos policija, būsite nemaloniuose).

Kaip geriausiai užsegti daiktus?

Nenaudokite tik vieno virve! Reikia įsigyti geras „grijos“ (tą, kas fiksuoja). Kraustymasis mikroautobusu be tvirtinimo – tai laukinas šou. Vieną kartą matėme, kaip šaldytuvas nukrito ant vairuotojo, kai jis stačiai stabdė prieš raudoną šviesoforą. Užsegkite viską, kas juda. Dėžės turi gulti viena ant kitos, tarpusavyje užpildomos.

Ar reikia dėžių, ar galiu tiesiog mesti daiktus?

Dėžės privalomos. Jei barstysite drabužius ant grindų, jas sugadinsite ir užtersite vagoną. Kokia dėžė, tokia ir kaina – geriau paimti standartines judriųjų dėžes (maždaug 50x40x40), jos lengviau dedamos į dėžes. O sofas ar spinta – tiesiog apvyniojami antklodėmis.

Ką daryti, jei pervežamoji važiuoja lėtai?

Negali nieko padaryti, jeigu ne tu esi užsakėjas. Autobanas leidžia važiuoti greitai, tačiau sunkvežimiai ir mikroautobusai dažnai ribojami 90 km/h (ar net 80 km/h Vokietijoje). Jei vargina laikas, tartis užrakinto greičio vairuotoją, bet tai kainuos brangiau ir ne visi tuo vykdo (pavojinga).

Vokietijos specifika: keliai ir miestai

Ar sunku vairuoti Vokietijos miestuose?

Miestuose Vokietijoje žmonės yra disciplinuoti, bet problemos daro siauri gatvės, ypač senosiuose miestuose prie Rūro arba Tiuringijos miesteliuose. Kraustymasis mikroautobusu į seną namą gali tapti košmaru, jei ten nėra vietos statyti. Reikia iš anksto pasitikslinti ar gali įvažiuoti sunkesnis transportas ar ten yra „žemės zona“.

Kas tie „Umweltzone“ (aplinkosaugos zonos)?

Be to, be jų niekur neįeisi. didžiuosiuose miestuose (Berlynas, Miunchenas, Kelnas, Štutgartas) reikalinga žalia raudona etiketė (Umweltplakette). Be jos gausite didelį baudą (nuo 100 eurų). Dauguma mūsų vairuotojų jau turi tas lipdukes, bet patikrinkite prieš važiuodami.

Ar sunku rasti parkavimą Vokietijoje?

Mikroautobusai negali stovėti paprastuose miesto parkavimuose – jems per dideli. Reikia ieškoti mokamų sunkvežimių stovėjimo aikštelių, o jos miesto centre būna brangios. Geriau iš anksto susiderėti su pašalininku, kad jis užimtų vietą, jei galima. Pavogti automobilį ten beveik neįmanoma, bet gali tekti stovėti už 3-4 kilometrų nuo tikslo.

Kas dėl kelių mokesčių (muito)?.

Sunkvežimiai moka, o mikroautobusai iki 3.5 t – ne. Tai didelis pliusas lyginant su dideliais sunkvežimiais. Tačiau kai kurie tuneliai ar tiltai gali turėti savo mokesčius, nors tai retai. Vokietijos keliai (autobanai) nemokami, jie geri, bet kai kuriuose vietose yra ribojimai (darbo dienomis naktį negali važiuoti sunkvežimiai).

Ar dažnai policija sustabdo?

Vokietijos policija yra labai techologiška. Jei viršysit greitį 3 km/h – jau tikrai. Jei mikroautobuse yra techninių trūkumų (degtuvo neveikia, stabdžiai šlamšta), sustabdys ir tikrins. Geriau važiuoti su tvarkinga mašina. Kraustymasis mikroautobusu turi būti saugus, nes jų ne tik užfiksuos.

Rizikos ir problemos

Kas nutinka, jei sulūžo kelyje?

Tada laukiam pagalbos. Kraustymosi versle mes turime draudimą, kuris padengia techninę pagalbą užsienyje. Vokietijoje techninė pagalba atvyksta greitai, bet brangiai (jei nėra sutarties). Reikia skambinti draudikui. Jei lūžta dėl blogo krovimo, tai jūsų problema, ne mūsų (bet mes dažnai padedame išsiųsti kitą vagoną, jei įmanoma).

Ar dažnai vagia daiktus?

Ne taip dažnai kaip anksčiau, bet pavogti gali net ir pačią pervezimą mašiną prieš viešbutį. Aš niekada nepalieku vagono prižiūrėto (arba bent jau užrakinto) nebegalančios vietos naktį. Vokietijoje yra gera, bet visur yra vagysčių. Kraustymasis mikroautobusu reikalauja budrumo.

Kas jei klientas nepasiruošęs?

Tai mano mėgstamiausia (sarkazmas). Atvykstam, o jis sako: „O, aš dar nepakaviau“. Tada mokate laukimo movalį. Mes neskambinam be reikalo. Geriau pasiruoškite iš anksto. Vieną kartą laukėm tris valandas, kol klientas ieškojo pasirašymo ant dėžutės (tai buvo keista).

Ar galiu veži gyvūnus?

Galima, jei turi veterinarinę pažymą ir pasą. Šunys, katės – būna. Bet reikia pasirūpinti, kad jie nekelia problemų kelyje. Vokietijai svarbu, kad gyvūnas būtų paskiepytas (nuo pasiutligės būtina). Mikroautobuse negali būti per daug gyvūnų, kadangi vairuotojas turi važiuoti ramiai.

Ar galu sėdėti mikroautobuse vairuotojo šone?

Kai kurie modeliai turi vietą keleiviui. Tačiau kraustymosi metu tai nebūtina, nes dažniausiai vagonas užpildytas daiktais. Jei norite važiuoti su vairuotoju, tartis iš anksto, kad jis nenuvežtų daugiau krovinių, kur užimtų vietą.

Patarimai ir praktika

Kada geriausia planuoti kelionę?

Geriausia ne šventėmis ir ne sekmadieniais (Vokietijoje sunkvežimiai negali važiuoti sekmadieniais ir švenčių dienomis, taip pat naktimis šventėse). Idealu – antradienis ar ketvirtakis. Taip išvengsite spūsčių. Kraustymasis mikroautobusu yra smulkesnis verslas, bet mes taip pat laikomės taisyklių (didesnės mašinos negali).

Ar verta savo vairuotojas nuomoti?

Jei turi vairuotojo pažintį ir patikimą mikriuką – kodėl ne. Tačiau dėl dokumentų (įgaliojimai) gali būti problemų. Paprasčiau pasiskambinti firmai, kuri už tai atsako. Už šitą paslaugą dažniausiai moku mažiau nei rizikuoti su savo (nepatikimu) draugu.

Kaip apskaičiuoti, kiek dėžių telpa?

Tikslios formulės nėra, bet vairuotojas paprastai žino, kiek telpa kubinių metrų. Standardinis mikroautobuso tūris – apie 13-15 m³. Pakanka dviejų kambarių butui. Daiktus geriau sudėti kompaktiškai, nebarstyti.

Į kurią Vokietijos dalį dažniausiai važiuojame?

Dažniausiai į Vokietijos vakarus – Šiaurės Reinas-Vestfalija (NRW). Ten dirba daug lietuvių, ten ir dažniausiai kraustomės į Dortmundą, Eseną, Diuseldorfą. Bet važiuojame ir į pietus – Miunchenas, Breisgau, Badenas.

Ką daryti, jei paduodu daiktus į saugojimo sandėlį?

Reikia žinoti adresas ir kontakto asmenį. Vokietijos sandėliai gali būti uždaryti pietais (nuo 12 iki 13). Nustatykite laiką, kad nereikėtų laukt kieme. Kraustymasis mikroautobusu reikalauja tikslumo.

Ar galiu pervežti dviratį ar motociklą?

Galima, jei jis įpakuotas (padengtas, nešvarus, tepalas netekeja) ir užfiksuotas CMR sąraše. Vokietijai svarbu, kad transporto priemonė būtų tinkamai paruošta (nebūtų tepalų grįžtų ant grindų).

Ar turiu pačiam padėti nešti?

Nebūtina, bet pagreitins procesą. Jei šaltis ar lietus, vairuotojas gali būti piktas (bet jis dirba). Aš visada sakau – padėkite, jei galite, bus greičiau ir pigiau (jei mokate už valandą).

Kas dėl smulkių detalių – varžtų, raktų?

Visas tai sudėkite į atskirą mažą dėžutę ir užrakinkite. Niekada nemeskite į bendrą krovą, nes pamesite. Vokietijai svarbu tvarka, bet smulkmenas rasti sunku.

Ar reikia tikrinti orus?

Tam tikrai. Žiemą ten užšąla. Jei vežate skysčius, kurie gali užšalti (pvz., vyną), tai gana blogai. Pakaukite ant šilumos izoliacijos. Vasarą – atvirkščiai, gali būti labai karšta vagonėlyje.

Ką daryti, jei pasiekei vėluoti?

Skambink iš karto. Mes galime pakeisti planus. Negerai nieko nesakyti ir taip tyčiotis iš vairuotojo. Vokietų klientams skirtumas, kad jie tikslūs.

Galioja Lietuvos draudimas Vokietijoje?

Taip, jeigu jame nurodyta „EC“ arba visos šalys. Patikrinkite prieš išvykstant vieną kartą, o ne kai jau užsieniečiai sustabdžia. Vokietijos draudikai gali būti griežti.

Ar gali daiktus įvežti į mišką ar kaimą?

Gerai, bet tik jei ten yra privatus kiemas, kuriuo gali privažiuoti sunkesnė mašina. Jei takelis purvinas ir siauras – mikroautobusas gali įstrigti. Tuomet tenka nešti per kelias šimtus metrų.

Ką daryti su senais daiktais, kuriuos noriu išmesti?

Vokietijoje šiukšlių išvežimas brangu. Nebandžiaite mesti į mišką – baudos milžiniškos. Geriau išmesti čia, Lietuvoje, arba susitarti dėl „Sperrmüll“ (didelių atliekų) išvežimo ten. Kraustymasis mikroautobasu neįtraukia šiukšlių išvežimo.

Ar turiu duoti pinigus arbatai ar maistui vairuotojui?

Tai nėra privaloma, bet mandagu. Jei vairuotojas dirbo gerai, duoti 10-20 eurų arba pasiūlyti kavos yra normalu. Žmonės vertina.

Išvada

Dirbu jau šitą daug metų ir galiu pasakyti, kad kraustymasis mikroautobusu į Vokietiją nėra raketų mokslas, bet reikalauja kantrybės ir pasiruošimo. Jei viską suplanuosite iš anksto, turėsite dokumentus ir suprasite, kad Vokietija nėra Lietuva, kur viskas „kažkaip sueis“, kelionė įvyks sklandžiai. Svarbiausia – nesigėdykite klausti vairuotojo patarimų, jie matė viską ir sužino, kas geriau. Tikiuosi, šitas straipsnis padės išvengt kažkokio nereikalingo streso. Gero kelio!