Vežame 24 metus
+370 606 04300

+49 1575 3403 381

Skambink kasdien 8-22 val.

Kiekvieną dieną vežam į Vokietiją ir iš Vokietijos krovinius, perkraustymo paslauga

Kraustymasis iš Westerstede į Vilnių: Patirties paremtas vadovas sėkmingam persikėlimui

Vežame kiekvieną dieną

Kraustymasis iš Westerstede į Vilnių: Patirties paremtas vadovas sėkmingam persikėlimui,  vežam kiekvieną dieną

Vežame nuo durų iki durų

Kraustymasis iš Westerstede į Vilnių: Patirties paremtas vadovas sėkmingam persikėlimui  vežam nuo durų iki durų


Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:

  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, šiandien
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, rytoj
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, poryt
  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, užporyt
iš Vokietijos:
  • • Lapkričio 19 dieną, ketvirtadienį, šiandien
  • • Lapkričio 20 dieną, penktadienį, rytoj
  • • Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, poryt
  • • Lapkričio 22 dieną, sekmadienį, užporyt


    • ● Vežame nuo durų iki durų.
      ● Paimame iš visos Lietuvos ir visos Vokietijoje.
      ● Vežame kiekvieną savaitės dieną.
      ● Išvykstame maršrutu: visa Lietuva - Lenkija - Vokietija..
  • Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)

    Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
    Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€

    Siuntas vežame į Vokietiją

    Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.

    Krovinius vežame į Vokietiją

    Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.

    Kraustymasis iš Westerstede į Vilnių: Patirties paremtas vadovas sėkmingam persikėlimui

    Persikėlimas į kitą šalį – tai ne tik fizinis daiktų pervežimas, bet ir sudėtingas, daugeliu atžvilgių emocing procesas, reikalaujantis geros organizacijos ir logistinio išmanumo. Per daugiau nei dvidešimt metų dirbau tarptautinių pervežimų srityje, o man buvo galimybė koordinuoti tūkstančius kelionių tarp Vokietijos ir Lietuvos. Vienas dažniausiai pasitaikančių ir, panašu, visada aktualių maršrutų yra kelionė iš mažo, tačiau labai jaukaus Vokietijos miestelio Westerstede į Lietuvos sostinę Vilnių. Šis maršrutas turi savo niuansų, kurie gali padaryti kelionę tiek lengva, tiek ir sudėtinga, priklausomai nuo to, kaip gerai pasiruošiate.

    Westerstede, esantis Žemutinės Saksonijos žemėje, vadinamas „Rosenstadt“ (Rosių miestu), ir yra ramus, tvarkingas bei gana toli nutolęs nuo pagrindinių Vokietijos autostradų mazgų. Kraustymasis iš čia reiškia, kad reikia gerai išplanuoti pirmąjį etapą – išvykimą iš regioninės vietovės į pagrindinę magistralę. Tuo tarpu Vilnius – tai sparčiai besivystantis miestas, kuris, nors ir turi modernią infrastruktūrą, vis dar kelia iššūkius dėl senamiesčio siaurų gatvių arba didelio konteinerių ir sunkvežimių srauto. Šiame straipsnyje aš pasidalinsiu savo patirtimi, padėdamas jums suprasti, kaip efektyviai ir be nereikalingo streso suplanuoti šį persikėlimą, ką tikėtis ir kaip išvengti dažniausių klaidų.

    Svarbu suprasti, kad tarptautinis kraustymasis nėra tik „pakelti ir pergabenti“. Tai tikslus logistikos grandinės valdymas. Pradedant nuo tinkamų pakuoju medžiagų pasirinkimo, baigiant dokumentų tvarkymu ir laiko planavimu. Nors Vokietija ir Lietuva yra Europos Sąjungos narės ir tai labai palengvina muitinės procedūras, fizinis krovinio apsaugojimas kelyje, kuris trunka maždaug 12–14 valandų važiavimo be poilsio (arba 1–2 dienas su įkrovomis), yra kritiškai svarbus. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime visus esminius aspektus, kad jūsų turtas pasiektų Vilnių tokiame pat būklėje, kokia jis buvo Westerstede.

    DUK (Dažnai užduodami klausimai)

    Šioje skyriuje pateikiamas išsamus klausimų ir atsakymų sąrašas, sukurtas remiantis daugiau nei dvidešimties metų praktine patirtimi. Čia rasite atsakymus į klausimus, kurios dažniausiai užduoda klientai planuodami persikėlimą iš Vokietijos į Lietuvą.

    1. Kiek laiko užtrunka kraustymasis iš Westerstede į Vilnių?

    Laiko skaičiavimas priklauso ne tik nuo atstumo, kuris tiesioginiame maršrute sudaro apie 1200–1300 kilometrų, bet ir nuo pasirinkto transporto bei krovinio apimties. Jei kalbame apie standartinį 20–30 kubinių metrų (m³) krovinią, kuris telpa į vieną sunkvežimį su kėbulu, patys vairuotojai paprastai įveikia šį kelią per vieną ilgametrę dieną. Tačiau taisyklės reikalauja poilsio pertraukų, todėl realiai tai trunka apie 14–16 valandų vairavimo laiko.

    Tačiau jei reikalingas didesnis sunkvežimis (pvz., 40 pėdų arba 90 m³ talpos), arba jei krovinys yra ne pilnas (dalinis), gali tekti derinti krovinius su kitais klientais. Tokiu atveju trukmė gali išsidėstyti į 2–3 dienas dėl papildomų sustojimų Vokietijoje arba Lenkijoje kitų krovinių paėmimui/išleidimui. Be to, būtina atsižvelgti į įkrovos laiką Westerstede. Kadangi tai ne milžiniškas logistikos centras, o miestelis, vairuotojui gali prireikti laiko orientuotis vietovėje, ypač jei gyvenamasis namas yra siauroje gatvelėje, kur reikia specialių leidimų stovėjimui. Tad, planuodami laiką, geriausia skirti 1 dieną įkrovai, 1 dienai kelionei ir dar 0,5–1 dienai iškrovai Vilniuje.

    2. Kokios yra apytikslės kraustymo iš Westerstede į Vilnių kainos?

    Kainos nustatymas yra sudėtingas procesas, ir nėra vieno „vienodo“ skaičiaus. Per savo karjerą girdėjau daug klientų, kuriuos stebino, kodėl viena firma siūlo pigiau, o kita – brangiau. Atsakymas slypi detalėse. Pagrindiniai kainos formavimo faktoriai yra krovinio tūris (m³) arba svoris, atstumas, įkros/iškros sudėtingumas (ar reikia kelti daiktus per langą, ar naudojami keltuvai) ir, žinoma, degalų kaina rinkoje.

    Vidutiniškai, jei kraustotės su „pilnu sunkvežimi“ (apie 30–35 m³), kaina svyruoja nuo 1500 iki 2500 eurų, priklausomai nuo sezono. Vasarą, ypač liepos–rugpjūčio mėnesiais, kainos dažnai būna aukštesnės dėl didelio paklausos suviršijimo. Jei turite tik keletą baldų ar dėžių (pvz., 5–10 m³), galite rasti pigesnių pasiūlymų, tačiau tuomet reikės sulaukti, kol surinksime dalinį krovinį (kitaip tariant, kol sunkvežimis užpils kitais klientų daiktais tame pačiame maršrute). Taip pat į kainą įeina draudimas, kuris yra būtinas tarptautiniams pervežimams, ir pakavimo medžiagos, jei pasirenkate pilną paslaugą.

    3. Ar reikia mokėti PVM arba muitus, persikeliančią iš Vokietijos į Lietuvą?

    Tai vienas patogiausių dalykų šiame maršrute. Kadangi ir Vokietija, ir Lietuva yra Europos Sąjungos narės, vyksta prekių ir kapitalo laisvės judėjimo principas. Tai reiškia, kad asmeniniai daiktai, kurie buvo naudojami ir nėra nauji (pirkti verslo tikslais arba parduodami), yra atleisti nuo mokesčių. Jums nereikės deklaruoti krovinio muitinėje kaip jei vyktumėte į šalį ne ES narę (pvz., į Norvegiją ar Šveicariją).

    Tačiau čia yra vienas svarbus „bet“. Nors PVM ar importo mokesčio mokėti nereikia, privalome turėti tikslų daiktų sąrašą (inventorinę apskaitą). Muitinės pareigūnai tikrai gali sustabdyti sunkvežimį ir patikrinti, kas yra pervežama. Jei sąraše bus nurodyta „naudoti baldai“, o konteineryje rasite 10 dėžių su naujomis prekėmis su etiketėmis (pvz., elektronika ar drabužiai su etiketėmis), tai gali būti traktuojama kaip komercinė veikla ir gali būti paskaičiuoti mokesčiai bei baudos. Todėl visada patariu klientams būti išsilaisvinusiems ir sąraše nurodyti tik tai, kas tikrai yra pervežama, su apytikslės vertės (naujos kainos) nurodymu, nors mokesčių mokėti nereikia.

    4. Kaip geriausiai suplanuoti kelionę, kad vairuotojas rastų mūsų namus Westerstede?

    Westerstede yra gan kompaktiškas miestas, tačiau, kaip ir daugelyje Vokietijos mažųjų miestelių, gatvės gali būti siauros, o parkavimas – sunkus. Vienas dažniausių nesklandumų, su kuriuo susiduriu, yra tai, kad klientai nenurodo detalaus adreso arba neįvertina, kad 40 tonų sunkvežimis negali važiuoti į kiekvieną kiemą.

    Mano patarimas: iš karto po užsakymo pateikimo ne tik nurodykite adresą, bet ir, jei įmanoma, palyginkite jį Google Maps vaizdu su „Street View“. Jei gyvenate namų kvartale, kuriame yra posūkių arba siaurų vartų, praneškite mums iš anksto. Kartais reikia organizuoti mažesnę transporto priemonę („pėstininką“ arba 7,5 tonų sunkvežimį), kuris paimtų daiktus iš didelio sunkvežimio, stovinčio artimiausioje didelioje parkavimo aikštelėje (pvz., prie parduotuvės „Aldi“ arba miesto centre), ir nuvežtų tiesiai prie jūsų durų. Westerstede savivaldybė taip pat gali reikalauti specialių leidimų (Stellplatzgenehmigung) ilgesniam sunkvežimių stovėjimui gatvėje, tad šį klausimą reikia spręsti anksčiau, nei vairuotojas atvyks.

    5. Kokias pakavimo medžiagas naudoti ilgam kelioniui į Vilnių?

    Kelyje yra daugybė pavojų – staigūs stabdymai, posūkiai, vibracija. Per 20 metų mačiau nemažai sugadintų daiktų ne dėl avarijų, o dėl blogo pakavimo. Westerstede klimatas gali būti drėgnas, o Vilniuje – atvirkščiai, labai karštą vasarą ar šaltą žiemą, todėl medžiagos turi būti kokybiškos.

    Nenaudokite senų, jau sugedusių dežių iš parduotuvių. Jos nėra skirtos laikyti sunkiems daiktams. Rekomenduoju dvigubo sienelės storio (Double Wall) kartonines dėžes. Stiklo indams, porcelianui ir brangiems daiktams būtina naudoti specialų burbulių plėvelę (Bubble Wrap) ir, svarbiausia, užpildyti tuščias vietas dėžės viduje (pvz., spaudomuoju popieriumi arba putomis), kad daiktai nešoktų. Baldams, ypač su minkštais paviršiais, būtina naudoti stretch plėvelę (apvyniojimą) ir storas kartono arba specialias baldų užmautas (blankets). Nepamirškite apie lipdukus su etiketėmis („Kruopščiai“, „Viryklė“, „Nepaversti“). Tai sutaupo daug laiko iškrovos metu Vilniuje ir padeda išvengti sumaišties.

    6. Ar įmanoma pervežti automobilį kartu su baldais?

    Taip, tai yra labai populiari paslauga, ypač tarp tų, kurie grįžta gyventi į Lietuvą iš Vokietijos. Dažnai tą patį vairuotoją prašome pervežti ne tik namų ūkio reikmenis, bet ir šeimos automobilį. Techniniu požiūriu tai įmanoma atlikti dviem būdais.

    Pirmasis, ir pigiausias, būdas – užkelti automobilį ant specialios platformos (traukinėlio), pritvirtintos prie sunkvežimio galo. Tačiau čia yra vienas svarbus apribojimas: bendras aukštis (sunkvežimis + automobilis) negali viršyti 4 metrų. Jei turite aukštą visureigį (SUV) arba kabrioletą su kietu stogu, gali kilti problemų dėl aukščio apribojimų kelyje (tuneliai, tiltai, elektros linijos). Antrasis būdas – automobilis įkeliamas į vidų, į specialią erdvę tarp krovinių. Tai saugiau, tačiau brangiau, kadangi tenka sumontuoti specialias ramtas. Taip pat svarbu prisiminti, kad automobilio turi būti mažiau degalų (kadangi degalai yra sverdžiami), o akumuliatorius – atjungtas, kad neišsektų pervežimo metu.

    7. Kas nutinka, jei Vilniuje nebus galima iškrauti sunkvežimio tiesiai prie namų?

    Vilnius, kaip ir bet kuris senas miestas, turi savo iššūkių. Senamiestyje arba centre esančiuose namuose dažnai būna įleidimo draudimas sunkvežimiams, labai siauros gatvelės arba tiesiog nėra kur pastatyti 18 metrų ilgio vilkiko. Tai yra klasikinė problema, su kuria susiduriame dažnai, todėl visada turime atsarginį planą.

    Jei sunkvežimis negali priartėti prie iškrovos vietos, mes naudojame „pėstininką“ (7,5 tonų sunkvežimį su kėbulu) arba net kelias mažas transporto priemones („vandenis“). Procesas atrodo taip: didelis vilkikas užsuka į artimiausią leistiną vietą (pavyzdžiui, prie „Siemens“ arenoje arba kitame dideliame parkavime), ten iškraunamos dėžės ir baldai, o tada mažesnis sunkvežis juos gabena tiesiai į kiemą arba prie pat įėjimo. Tai gali šiek tiek padidinti iškrovos laiką ir, galbūt, kainą, tačiau tai vienintelis būdas užtikrinti, kad daiktai atkeliauja saugiai ir jums nereikės neštis juos per pusę miesto rankomis. Visada patariu iš anksto pasitikrinti, ar jūsų gatvėje nėra ženklų „Įleidimas sunkvežimiams draudžiamas“ arba „A zona“.

    8. Kaip apdraudžiama krovinys pervežimo metu?

    Draudimas yra būtinas kiekvienam rimtam pervežimui. Mūsų įmonė naudoja standartinį tarptautinį draudimą pagal CMR konvenciją, tačiau verta suprasti, kad šis standartinis draudimas dažnai apima tik labai ribotą atsakomybę (pavyzdžiui, apie 8,33 SDR už kilogramą). Tai reiškia, kad jei sugenda brangus baldas, kompensacija gali nepadengti realios vertės.

    Todėl, dirbdamas su klientais, visada siūlau papildomą „Visų rizikų“ draudimą (All Risk insurance). Jis kainuoja nedaug (paprastai tai procentas nuo krovinio vertės), tačiau jis apima viską: nuo sugadinto stiklo iki visiško krovinio praradimo dėl avarijos ar gaisro. Prieš pasirašant sutartį, būtina sudaryti turtinės apskaitos aktą, kuriame nurodoma kiekvieno brangaus daikto vertė. Be šio akto, draudimo išmoka gali būti sudėtinga. Niekada nesiūlykite sutaupyti draudimo – per 1300 km kelią viskas gali nutikti, o ramybė verta daugiau nei keli eurai.

    9. Kada geriausia planuoti kraustymosi datą?

    Logistikoje sezonai vaidina didelį vaidmenį. Per savo ilgą karjerą pastebėjau, kad „aukštas sezonas“ prasideda nuo gegužės mėnesio ir baigiasi rugsėjo–spalio mėnesiais. Tai yra laikas, kai baigiasi mokslo metai, žmonės nori persikelti prieš vasarą atostogų, o taip pat dėl palankaus oro. Jei galite, stenkitės planuoti kraustymąsi „ne sezono“ metu (nuo lapkričio iki kovo). Tada ne tik kainos gali būti mažesnės, bet ir galimybė pasirinkti tiksliai norimą datą bei laiką yra daug didesnė.

    Taip pat verta atsižvelgti į savaitės dienas. Kraustymasis šeštadieniais ar sekmadieniais dažnai kainuoja brangiau dėl vairuotojų viršvalandžių. Be to, jei persikėliate į Vilniaus senamiestį, reikia atsižvelgti į tai, kad savaitgaliais mieste labai daug turistų, todėl sunkvežimiui gali būti sunkiau priartėti. Darbo dienomis, pvz., antradienį ar ketvirtadienį, eismas paprastai lengvesnis, o įmonės darbuotojai labiau pasiekiami.

    10. Ar reikia dalyvauti įkrovos ir iškrovos metu?

    Techniškai – ne, jei pasitikite savo vadybininku ir vairuotoju. Galite perduoti raktus ir palikti mums visą darbą. Tačiau, remiantis mano ilgamečia patirtimi, visada rekomenduoju klientams būti arba įkrovos, arba bent jau iškrovos metu.

    Kodėl? Nors vairuotojai yra profesionalai, jie nežino, kuri dėžė yra „labai svarbi“, o kuri – „galima padėti giliau“. Jūsų buvimas padeda greičiau orientuotis, kur statyti lovą, kur – virtuvės spintas. Be to, esant vienam ar kitam nesklandumui (pvz., jei staiga atsiranda įbrėžimas ant baldų, kurį pastebėsite tik iškrovos metu), geriau tai išspręsti vietoje su vairuotoju, nei vėliau rašyti prašymus ir ieškoti kaltininkų. Jei negalite būti vietoje, pasirūpinkite, kad kažkas iš jūsų artimųjų arba atstovas priimtų krovinį.

    Išvada

    Persikėlimas iš Westerstede į Vilnių yra didelis žingsnis, kuris su tinkamu planavimu gali tapti ne problema, o naujo gyvenimo pradžia.

    Užsakyk nemokamą skambutį Perskambinsime per 3 min į bet kurios šalies telefono numerį nemokamai.


    Vykdomas užsakymas…

    Vykdomas užsakymas…
    Užsakymas priimtas!

    perskambinsime jums per 3 minutes

    Klaida!

    Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.