Kraustymasis iš Vokietijos – kaip tiksliai suplanuoti procesą ir išvengti nenušvitimų?

Sveiki, sukirbau. Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir per tą laiką mačiau viską – nuo tobulai suplanuotų karštųjų pervežimų iki tokių katastrofų, kurios verčia plaukus nutraukti. Kraustymasis iš Vokietijos atrodo paprasta: užsiregistravai, pakrovei, važiuoji. Tačiau realybėje, ypač kai kalbame apie tarptautinius pervežimus, visada iškyla būtent tų dalykų, kurių nesitikėjote. Vokiečiai, žinoma, yra labai tvarkingi, bet kai pradedi derinti jų standartus su mūsiškio „kažkaip įsivers“ arba su kelių eismą Vokietijoje, tampa įdomu. Štai trumpas vadovas (ir keletas patarimų iš mano patirties), kaip tai padaryti taip, kad nereikėtų raudoti prieš vairuotoją arba ieškoti naujo būsto Lietuvoje vos atvykus.

Pasiruošimas ir dokumentai (boring, bet būtina)

Ar tikrai reikalingas dalykių sąrašas ar tai per daug?

Žinoma, kiekvienas sakys, kad reikia, bet iš tiesų dažnai žmonės rašo „dėžė su knygomis“ ir viskas. Kraustymasis iš Vokietijos reikalauja tikslumo, ypač jei vežate brangius daiktus. Vienas kartas klientas parašė „kompiuteris“ o ten buvo trys serveriai verti tūkstančių. Geriau padaryti paprastą Excel lentelę, kurioje pažymėtumėte, kas kurioje dėžėje yra. Tai sutaupys nervų ir tada, kai reikės kažką greitai rasti naujame bute. Nerašykite „visi kiti daiktai“, nes tada muitinė (jei tik netyčia užkliūns) ar draudimas gali sukelti problemų.

Kiek laiko reikia skirtos dėžių surinkimui?

Mano patirtis sako, kad mažiausiai savaitę. Nedarykite to per naktį. Vienas klientas iš Miuncheno bandė surinkti viską per dvi dienas ir rezultate buvo taip, kad dėžės tiesiog išsilydė. Gaukite dėžių iš parduotuvės (dažnai jų duodama nemokamai, jei klausat švelniai) arba nusipirkite specialių. Geriau pažymėkite kambarius, pvz., „Virtuvė-1“, „Virtuvė-2“. Tai greičiau nei vėliau ieškoti šakutės tarp drabužių dėžės.

Kokius dokumentus reikia paruošti išvykstant iš Vokietijos?

Čia visada yra painio vieta. Jums reikės „Abmeldung“ (išsiregistravimo) iš buto, taip pat galbūt ir vežėjo draudimo polisos. Jei vežate transporto priemonę, būtinai reikia „Fahrzeugbrief“. Kartais pamirštate, kad reikia patvirtinti išsinuomoto buto grąžinimą (Übergabeprotokoll). Be šių lapelių vėliau gali būti problemų su grąžinamu depozitu. Geriau visus dokumentus sudėti į vieną aplanką ir nešti su savimi vairuotojui, jei staiga kas kils kelyje.

Ar verta vežti senus baldus ar geriau nusipirkti naujus?

Sunkus klausimas. Vokietijose seni baldai dažnai yra kokybiškesni nei mūsų parduotuvėse, bet jų pervežimas kainuoja. Kraustymasis iš Vokietijos gali tapti brangus, jei vežiate sunkius, rąstinius spintas. Aš asmeniškai patarčiau atsikratyti senų minkštų baldų (sofų, kilimų), nes juos neapsiverčia vežti dėl bakterijų. O tą solidią vokišką spintą – tikrai verta, jei ji jums brangi.

Kaip elgtis su pavojingais daiktais (dažai, benzinas)?

Negalima jų tiesiog įmesti į dėžę. Tai yra draudžiama ir pavojinga. Turi būti specialios inde, uždarytos, gerai užfiksuotos. Kartais žmonės bando vežti degalus žoliapjovei plastikiniame butelyje – tai pykčio priežastis vairuotojui. Jei tokio daiko daug, geriau juos atiduoti kaimynams arba specialiai utilizavimo aikštelei Vokietijoje prieš išvykstant.

Ar reikia pranešti savininkui apie išsikraustymą anksčiau?

Absoliučiai taip. Vokietijoje tai yra griežta. Turi būti nurodyta 3 mėnesiai (Kündigungsfrist), jei tai nuomojamas būstas. Jei ne, gali tekti mokėti už dar vieną mėnesį. Niekada nežinai, kada gali užstringti dėl to. Geriau susitarti anksčiau ir gauti raštišką patvirtinimą, kad paliksite butą tvarkingai.

Pinigai, kainos ir kur jos dingsta

Kiek vidutiniškai kainuoja kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą?

Čia labai plačiai. Jei tai tik kelių dėžių siunta (pvz., 3–5 m³), tai gali kainuoti apie 300–500 eurų. Jei pilnas butas (40 m³), tai skamba kaip 1500–2500 eurų. Viskas priklauso nuo to, ar reikia keltės, ar yra aukštų pastatų, ar reikia išmontuoti baldus. Degalai Vokietijoje ne tokie pigūs (na, šiaip, ir Lietuvoje ne), tad atsiranda papildomų kaštų už kilometrus.

Kas daro didžiausią įtaką galutinei kainai?

Atstumas ir krovinio tūris, aišku. Bet dažnai žmonės pamiršta apie prieinamumą. Jei vairuotojas negali privažiuoti tiesiai prie durų (pvz., centre yra zona, kurioje negalima stovėti), jis turi nešti daiktus toliau. Tai uždirbis papildomai. Taip pat, jei reikia išmontuoti ir vėl surinkti komplektą spintų – tai darbo valandos, kurios nėra nemokamos.

Ar reikia mokėti užsakymo avansą?

Įprasta prašyti 10–20 proc. avanso, kad būtų užrezervuota data. Jei kas prašo 100 proc. iš karto – bėkite. Aš pats mačiau situaciją, kai žmogus sumokėjo viską ir vėliau nebegalėjo susisiekti su įmone. Kraustymasis iš Vokietijos turi būti saugus. Avansas užtikrina, kad vairuotojas tikrai atvyks į jūsų adresą, o ne neš vėl kam kitam.

Ar galima sutaupyti, surinkus daiktus pats?

Žinoma, galite. Bet tik įsitikinkite, kad dėžės neišsilydo. Vienas kartas klientas taip sutaupė, kad dėžės su indais tiesiog subyrėjo kelyje per vėžimą. Tai gali brangiai kainuoti dėl sudaužytų daiktų. Jei neturite patirties, geriau pasamdyti pakavimo paslaugą bent pačiam trapiausiam daiktams.

Ką daryti, jei kaina pasirodė per didelė vienoje įmonėje?

Klauskite kitos. Bet neburkite tik pagal kainą. Pigu gali būti todėl, kad jie nebus apdrausti arba važiuos senas, techniką (šiaip sakyčiau, „šrotą“). Geriau pasirinkti vidutinę kainą su geromis atsiliepimais. Nekokybės pervežimas gali kainuoti daugiau nei sutaupyta suma.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Kartais gali būti mokestis už sunkų kėlimą (jei nėra lifto ir reikia nešti 5 aukštus) arba už laukimą. Jei jums užtrunka ilgiau nei planuota krauti, vairuotojas gali pridėti mokestį už laiko viršijimą. Geriau aptarti šiuos dalykus iš anksto, kad nebūtų staigmenų.

Techninė pusė, kroviniai ir kiti "malonumai"

Kaip tinkamai paruošti šaldytuvą?

Tai viena dažniausių klaidų. Jį TURI išjungti ir išlydyti bent 24 valandas prieš išvykimą. Kartais žmonės įjungia vėl jį vos užkrovę į mašiną, o tada jis drėgna kelią sugadina. Be to, palikti maistas viduje – tai tiesiog kvapas, kurio nebeįmanoma išvalyti. Vienas kartas teko vėluoti 3 valandas, nes klientas nepašalino vandens iš bakelio ir viskas išsipylė.

Ar galima vežti pianiną ar didelį muzikos instrumentą?

Galima, bet tai ne paprastas kėlimas. Reikalingos specialios juostos, o kartais ir kėlimo kranas (jei langas per mažas). Kraustymasis iš Vokietijos su pianinu visada brangesnis. Nerekomenduoju šitą dalyką liesti patys, jei nesate profesionalai – instrumentas gali nukristi ir jau nebus atkuriamas.

Ką daryti su dviračiais?

Geriau juos apversti aukštyn kojomis arba uždėti ant dviračių laikiklių (jei vagonas tokius turi). Jei tiesiog padėsite ant grindų, gali nukristi ir sugadinti kitus daiktus. Dar geriau – išmontuoti priekinį ratą (jei tai leidžia konstrukcija), taip sutaupote vietos.

Ar saugu vežti brangius elektronikos daiktus?

Asmeniškai aš visada patariu juos vežti su savimi mašinoje (jei važiuojate patys), o ne krovežio vagone. Pervežimo metu yra vibracijų, smūgių. Nors ir įdedame į putlas, visada yra rizika. Nešiojamieji kompiuteriai, telefonai, dokumentai – viskas turi būti su jumis.

Kaip vežiami seifai?

Seifai yra sunkūs kaip pragaras. Reikia tiksliai žinoti jo svorį. Kartais neteisingai nurodytas svoris (klientas sako „apie 100kg“, o yra 300kg) sukelia problemų – vairuotojas tiesiog negali jo pakelti. Gali reikėti pakelti su keliu vyrais, o tai kainuoja.

Ar reikia rūpintis draudimu?

Būtinai. Profesionali įmonė turi turėti draudimą (CMR), bet patikrinkite, ar jis dengia ir jūsų daiktus. Kartais yra dedukcibilė (nuostolis), kurį turite padengti patys. Užsisakykite papildomą draudimą, jei vežate labai brangius daiktus, pvz., meno kūrinius ar vintage baldus.

Kelyje, problemos ir realus gyvenimas

Kiek laiko trunka kelionė iš Vokietijos į Lietuvą?

Paprastai tai viena diena, jei vairuotojas važiuoja tiesiai. Bet jei turi sustoti pas kitus klientus (kombinuotas krovinys), tai gali užtrukti ir dvi, ir tris dienas. Reikia kantrybės. Vokietijoje taip pat dažnai būna „stau“ (spūstys) greitkeliuose, ypač prie Miuncheno arba Bauhauso.

Kas daryti, jei vairuotojas užstrigo sienoje?

Tai nutinka dažniau nei manote. Vokietijos kaimuose gatvės siauros, o sunkvežimis didelis. Tada reikia iškviesti pagalbą (policiją arba techninę pagalbą), kad nukreiptų eismą. Kraustymasis iš Vokietijos gali tapti nuotykiu. Būkite pasiruošę, kad gali tekti nešti daiktus 200 metrų toliau, nei planavote.

Ar galima veži gyvūnus?

Galima, bet tik jei vairuotojas sutinka. Ypač šunys, jei ausi, gali trukdyti. Geriau juos vežti savo automobiliu. Jei turi keliu šunims, reikia specialios būdos. O katės? Vienas kartas vairuotojas pastebėjo katę, kuri slydėjo iš dėžės mašinoje... (nenuvertinkite gyvūnų išradingumo).

Ar vairuotojas gali atvykti anksčiau nei planuota?

Kartais taip nutinka, jei kelyje nebuvo spūsčių. Tada jis gali paskambinti ir klausti, ar gali ateiti anksčiau. Jei negalite – tiesiog pasakykite. Jis praleis laiką prie kavos arba degalinėje. Nereikia panikuoti.

Ką daryti, jei sugedo daiktas atvykus?

Tikrinti būklę dar prieš vairuotojo akis. Jei pastebėjote įtrūkimą arba skilimą, tai užfiksuokite sąraše (kuriame pasirašinėjate) ir padarykite nuotrauką. Po to, kai vairuotojas išvažiuoja, bus per vėlu ką nors įrodyti. Draudimo kompanijos mėgsta „užsidaryti“ be įrodymų.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Dauguma įmonių to nedaro dėl draudimo ar saugumo taisyklių. Sunkvežimis yra darbo vieta, o ne taksi. Kraustymasis iš Vokietijos nėra turistinis kelionė. Geriau susitarti, kad vairuotojus jus pasitinka paskirties taške.

Kaip elgtis su buitinės technikos įpakavimu?

Skalbimo mašinas ir indaploves reikia užfiksuoti, kad būgnas neišsiritų. Yra specialios plastikinės sąvaržos (paprastai eina komplekte, jei ne, reikia nusipirkti). Jei ne užfiksuosite, būgnas gali sulaužti korpusą arba išlūžti pervežimo metu.

Ar yra garantijos, kad daiktai atvyks laiku?

Nėra 100 proc. garantijų. Gali užgęsti variklis, gali būti avarija. Geriausios įmonės turi planą B (rezervinį vairuotoją arba techninę pagalbą), bet blogiausiu atveju gali šiek tiek pavėluoti. Nekelkite reikšmingų susitikimų tą pačią dieną, kai planuojate atvykti.

Ar reikia padėti vairuotojui krauti?

Jei jūsų sutartyje nėra nurodyta, kad tai daro vairuotojas, jis gali tikrai tikrai vertinti pagalbą. Ypač jei daug daiktų arba sunkių. Bet neįsikiškite, jei jis daro savo darbą – gali būti, kad jam trukdo. Geriausia paprašyti: „Ar galiu ką nors padėti?“.

Kas daryti, jei pasilikote daugiau daiktų nei planavote?

Tai problema, nes vagonas gali būti pilnas. Tada reikia skambinti įmonės vadovui ir spręsti, ar reikia siųsti antrą mašiną (kas brangu), ar dalį daiktų palikti (kas neįmanoma, jei išsikraustote visiškai). Tiksliai išmatuokite tūrį prieš užsakydamą.

Ar saugu palikti daiktus vagone per naktį?

Paprastai vagonai užrakinami ir stovėjimo aikštelėse su apsauga, bet rizika visada yra. Ypač jei vairuotojas sustoja ne oficialioje vietoje. Brangius daiktus visada geriau paslėpti giliau, o ne palikti prie pat durų.

Ką daryti su liekanomis maisto (milteliai, makaronai)?

Geriau suvalgyti arba atiduoti kaimynams Vokietijoje. Milteliai gali „užkristi“ drėgmei per pervežimą, o makaronai gali sutrūkinėti. Nėra prasmės vežti 5 kg cukraus per visą Europą už 2 eurų vertę.

Ar galima vežti alkoholį?

Taip, bet ribotą kiekį asmeniniam naudojimui. Jei bandysite vežti dešimt dėžių vyno, gali būti problema su muitine arba su draudimu (jei pasilūž). Geriau tai susitarti su vairuotoju iš anksto.

Kaip susitarti dėl iškrovimo, jei nėra lifto?

Reikia žinoti, kiek aukštų. Jei 5 aukštas be lifto – tai brangus malonumė. Kartais klientai sako „yra liftas“, o atvykus paaiškėja, kad liftas per mažas arba sugedęs. Būkite sąžiningi, kad gautumėte tikslią kainą.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Nebūtina, bet jei jis padarė darbą gerai, padėjo su sunkiais daiktais arba buvo malonus, labai vertinama. Lietuvoje dar tai nėra tokia tradicija kaip Vakaruose, bet vairuotojui tai visada malonu nuoširdus „ačiū“.

Ar galima sekti savo krovinią kelyje?

Dauguma įmonių turi GPS stebėjimą, bet jums retai duoda prieigą prie realaus laiko. Galite paprašyti vairuotojo paskambinti, kai jis artėja. Nerašykite jam žinučių kas valandą „kur tu?“, jis vairuoja.

Ką daryti, jei dėžės atvyko drėgnos?

Tai gali būti didelė problema. Jei pastebėjate, kad grindys vagone drėgnos, nedėkite ant jų dėžių. Jei dėžės drėgnos atvykus – nedelsiant praneškite vadovui ir fotografuokite. Drėgmė sugadina baldus greičiau nei bet kas.

Ar verta rūpintis dėžių utilzavimu Lietuvoje?

Dauguma vairuotojų tiesiog pasiima dėžes atgal, jei jos geros būklės (kad nereikėtų pirkti naujų). Jei norite jas palikti, pasakykite iš anksto. Kartos žmonės mano, kad tai jų nuosavybė, bet įmonės dažnai taip taiko.

Išvada

Galiausiai, visa ši šventė vėl pasibaigs ir jūsų gyvenimas įsibus naujame (ar sename) name. Kraustymasis iš Vokietijos tikrai nėra lengvas procesas, bet jei pasiruošiate bent šiek tiek protingiau nei tas paskutinis, kuris bandė vežti atvirą indą su sriuba, viskas gerai sueis. Svarbiausia – nebijokite klausti vairuotojo arba vadovo, jei kažką nesuprantate, ir viską užrašykite. Sėkmės naujoje vietoje, ir tikiuosi, jūsų dėžės bus saugios!