Kraustymasis iš Vokietijos – kaip išvengti problemų ir neišprotėti nuo biurokratijos

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtis metų ir, turiu pasakyti, kraustymasis iš Vokietijos iš pradžių atrodo paprasta, bet... žodžiu, pasirodo, kad ne. Vokiečiai yra disciplinuoti, bet kai ateina laikas išsikraustyti, viskas susivelia į didelį kamuolį. Dažnai žmonės klausia, kodėl taip brangu ir kodėl tiek daug popierių. Čia ne tik apie tai, padėti dėžę į sunkvežimį. Čia apie tai, kad jums nereikėtų vėliau raudoti prie muitinės ar ieškoti dingusių indų. Štai kaip tai veikia iš vidaus, be jokių gražių žodžių.

Dokumentai ir Vokietijos biurokratija (arba kodėl viskas taip sudėtinga)

Kokie dokumentai reikalingi išvykstant iš Vokietijos?

Viskas prasideda nuo popierių. Jums tikrai reikės galiojančio paso arba asmens kodo. Taip pat, kraustymasis iš Vokietijos reikalauja „Abmeldung“ dokumento, tai yra, išsiregistravimo iš gyvenamosios vietos pažymos. Be šio lapo, daugelis dalykų vėliau gali būti problematiška, ypač jei grįžtate atgal. Beje, pasidėkite ir sutartį su daiktų pervežimo įmone, kad muitinėje nekiltų klausimų, iš kur tiesiog atsirado šitas pilnas sunkvežimis jūsų daiktų.

Ar turiu atlikti „Abmeldung“ procedūrą?

Žinoma, turite. Tai nebūtina, jei norite, kad jūsų buvę buto savininkai arba „Einwohnermeldeamt“ jus vėliau ieškotų dėl neapmokėtų mokesčių (pvz., radijo mokesčio arba šiukšlių). Vokietijos sistema sujungta, ir jei neišsiregistruosite oficialiai, gali būti nemalonumų. Geriau nueiti į Bürgeramt prieš kelias savaites, gauti tą lapelį ir ramiai gyventi. Nėra nieko blogiau, nei kai vairuotojas laukia pasienyje, o jūsų nėra sąrašuose.

Kas su automobiliu, jeigu jis registruotas Vokietijoje?

Tai dažnas klausimas. Jei kraustymasis iš Vokietijos vyksta permanentai, automobilį reikia išregistruoti iš Vokietijos ir perregistruoti Lietuvoje. Negalima tiesiog važinėti su vokiškais numeriais amžinai, jei nebesigateinate ten. Yra tam tikros lenktinėsios sąlygos, bet jos trunka trumpai. Pasirūpinkite draudimo nutraukimu kitaip jums tęsis ir mokėsite už vokišką „Versicherung“ net nevažiuodamas ten.

Ar reikia mokėti mokesčius už daiktus?

Paprastai ne, jeigu tai jūsų asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote ilgiau nei 6 mėnesius. Tai vadinama „transfer of residence“ procedūra. Tačiau jeigu nusprendžite vežti naują, su etiketėmis, televizorių, tai gali būti įtraukta į deklaraciją. Muitinės pareigūnai mėgsta tikrinti, ar nepervežate prekybai skirtų naujų daiktų. Geriau tą naują stalą su pakuoimu palikite Vokietijoje arba paimkite kvitą, kad įrodytumėte – ne parduodate.

Kas daryti su šunimi ar kate?

Gyvūnai tai ne daiktai, jiems reikia „EU pet passport“. Turi būti mikroschema, skiepai prieš kelionę (ypač pasiutligės). Vokietijos veterinarijos taisyklės griežtos. Vieną kartą mačiau situaciją, kai žmonės bandė vežti šunį be tinkamo pasų, ir juos tiesiog pasienyje pasukė atgal. Nenorėkite patirti toko streso. Pasirūpinkite dokumentais iš anksto, gyvūnui tai taip pat stresu.

Dėžės, daiktai ir visi kiti šiūdiniai

Ar verta pirkti naujas dėžes?

Galvojate, kad paimsite iš parduotuvės dėžių po bananų? Blogai. Tokios dėžės sutrupa po 50 kilogramų knygų. Kraustymasis iš Vokietijos reikalauja tvirtos taros. Geriau pasiimti specialių pervežimo dėžių, kurios yra dvigubai sienelės. Taip jūsų indai nenukris ant grindų vairuotojui stačiai stabdžius. Naudoti naudotas dėžes galima, bet tik jei jos tikrai tvirtos, o ne sugedusios nuo drėgmės.

Kaip supakuoti indus?

Pirmiausia, nenaudokite laikraščių, jei nenorite, kad indai būtų juodi nuo spaudos. Naudokite burbuliukų plėvelę arba specialų popierių. Indus stenkite vertikaliai, ne horizontaliai, kaip padėtumėte lentynoje. Taip jie išlaiko daugiau apkrovos. Ir užpildykite tuščias vietas dėžėje, kad indai nešoktų. Vienas klientas taip supako, kad atvykus viskas buvo susmulkinta – gaila, bet tiesiog nebuvo užpildytos tarpinės erdvės.

Ar galiu vežti alkoholį?

Taip, bet tik tam tikrą kiekį asmeniniam naudojimui. Nebandykite pervežti viso savo vyno rūsio, jei ten yra šimtai butelių – tai jau atrodo kaip prekyba. Muitinė turi limitus (pavyzdžiui, 90 litrų vyno ir pan.), bet geriau būti saugiam. Kraustymasis iš Vokietijos nėra priežastis užpildyti sunkvežimį pigiu alumi. Jeigu daug, gali tekti mokėti akcizą, o tai Lietuvoje nestandartinė istorija.

Kas su vaistais?

Vežkite tik tiek, kiek jums reikalinga gydymui su receptu. Jei turite didelių kiekių narkotinių vaistų arba kažką panašaus, be griežtų dokumentų jums neleis. Geriau pasiimti gydytojo pažymą lietuvių ar vokiškai kalba. Nemanau, kad norite praleisti valandą pasienyje aiškindami, kas tas „Ibuprofen“ (nors jis be recepto, bet kiekiai gali kelti įtarimų).

Ar galiu vežti dviratį?

Žinoma, dviračiai dažnai vežami. Bet geriau juos apsaugoti – nuleisti vairą, apvynioti plėvele, nes grandinės gali įbrėžti kitus daiktus arba pačią dėžę. Jeigu dviračias brangus, gali būti reikalinga papildoma draudimo polisa. Kartais žmonės bando įkišti dviratį į mašiną paskutinę minutę, bet tada neužtenka vietos kitiems daiktams.

Kaip supakuoti drabužius?

Drabužius geriausia supakuoti į specialius krepšius ant koto (wardrobe boxes). Taip jums nereikės juos lyginti atvykus. Paprastus drabužius galite dėti į dėžes, bet stenkitės, kad dėžės netaptų per sunkios. Vieną kartą matęs, kaip moteris supako visus drabužius į maišus, o tuos maišus į dėžes... vairuotojai buvo nepatenkinti, nes tai nėra stabilu.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Didžiąją dalį – taip. Lovos, spintos, dideli stalai turi būti išmontuoti. Kraustymasis iš Vokietijos dažnai vyksta per senus namus (Altbau), kur laiptai yra vingiuoti ir siauri. Neišmontuota spinta tiesiog neišlįs per duris. Užsirašykite, ką išmontuojate patys, o ką – meistrai. Tai sutaupo laiko ir pinigų, nes vairuotojams mokėjimas už montavimą yra brangiau.

Kainos ir pinigai (kurie visada pasirodo per dideli)

Kiek kainuoja kraustymasis iš Vokietijos?

Klausimas kaip „kiek kainuoja maistas“. Viskas priklauso nuo tūrio (kubinių metrų) ir atstumo. Vidutiniškai galima sakyti, kad kraustymasis iš Vokietijos kainuoja nuo 30 iki 50 eurų už kubinį metrą, plus kuro mokesčiai ir darbas. Jeigu turite tik kelias dėžes, tai gali būti ir pigiau (daliniame krovininyje), o jeigu pilną namą – tai kelia tūkstančiai. Be to, kainos šiuo metu šoktelėjo dėl kuro.

Kuo skiriasi kaina nuo kubinių metrų?

Kuo daugiau daiktų, tuo brangiau, bet kaina už vieną metrą gali kristi. Taip pat svarbu, kur Vokietijoje esate. Miunchenas ar Berlynas brangiau nei kaimas vietovėje, ten kur įvažiavimas į miestą apribotas (Umweltzone). Taip pat, jeigu reikia nešti daiktus toliau nei 20 metrų nuo sunkvežimio iki durų, tai papildomai mokama už „long carry“.

Kas yra „long carry“ mokestis?

Tai kai sunkvežimis negali važiuoti prie pat jūsų namų durų. Gali būti, kad gyvenat pėsčiųjų zona arba privažiavimas per statybas. Tada vairuotojai turi nešti dėžes rankomis. Tai fizinis darbas, todėl jie tai apmoka. Planuokite iš anksto – galima nuomoti mažesnį sunkvežimėlį (7.5t), kuris įvažiuoja beveik visur, bet jis telpa mažiau daiktų.

Ar verta imti draudimą?

Be abejo. Žinote, kas nutinka per vingiuotus Vokietijos kalnelius? Kartais stabiai užstringa, o kartais kažkas nukrenta. Pagrindinis draudimas (All Risk) padengia daugumą žalų. Beje, vienas klientas atsisakė draudimo, kad sutaupytų 50 eurų, ir vėliau gailėjosi, kai buvo nulūžęs kojelės stalas. Draudimas tai ramybė.

Kodėl kaina pakilo po apskaičiavimo?

Paprasčiausia priežastis – jūsų pridėjote daiktų. Žmonės dažnai sako: „o, dar ši dėžė, dar tą padėkime“. Ir staiga tūris padidėja 2 kubiniais metrais. Taip pat gali būti, kad įvažiavimas į miestą reikalauja specialios leidimo arba vairuotojui teko laukti ilgiau nei planuota. Visada klauskite, ar kaina yra fiksuota.

Ar galima mokėti grynais?

Galima, bet nerekomenduoju. Yra saugiau pervesti pinigus į sąskaitą. Jei mokate grynais, užtikrinkite, kad gavote kvitą (kaip tai vokiškai... Quittung?). Vokietijoje didelių sumų grynaisis pinigais judėjimas yra ribojamas, o vairuotojai gali būti nepatenkinti nešiodami didelius pinigus sau kišenėje. Bankinis pavedimas paliekia pėdsakus.

Logistika ir patys pervežimai

Kiek laiko trunka kelionė?

Paprastai 1-2 dienas, priklausomai nuo to, kur tiksliai esate. Jei kraustymasis iš Vokietijos vyksta iš pietų į šiaurę, gali užtrukti ilgiau. Taip pat reikia laiko pakrovimui (paprastai pusė dienos) ir iškrovimui. Neplanuokite atvykti į naują namą tą pačią dieną vakare, nes gali būti, kad vairuotojas pavėluos dėl eismo įvykių arba policijos patikros.

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Jei renkatės lietuvišką firmą, taip. Bet jei tai tarptautinė firma, vairuotojai gali būti iš Lenkijos, Ukrainos ar net Vokietijos. Tada susikalbėsite angliškai arba rusiškai arba rankomis. Geriau iš anksto pasiklausti, kas važiuos. Nėra nieko keisčiau, kai vairuotojas stovi prie durų ir nieko nesupranta.

Kas vyksta, jei sugenda sunkvežimis?

Tai retkas atvejis, bet įvyksta. Tada firma turi siųsti kitą sunkvežimį arba pagalbą. Jūsų daiktai gali šiek tiek pavėluoti. Pagrindas – ne panikuoti. Tokios firmos turi draudimą ir pagalbos tarnybą. Vieną kartą mačiau, kaip padėjėjas neteko raktų nuo sunkvežimio... tai buvo ilga diena visiems.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai galima, jei yra vietos (kabinoje 3 vietos). Bet dažniausiai tai draudžiama saugumo sumetimais arba dėl draudimo. Vairuotojui reikia poilsio, o jis neįsivaizduoja, kad jame keleivis. Geriau susitarti dėl savo transporto arba traukinių/bilietų. Kraustymasis iš Vokietijos nėra turistinis kelionė.

Ką daryti, jei vėluoja?

Skambinkite dispečeriui. Kartais vėluoja dėl kliento prieš tai – pavyzdžiui, ankstesnis klientas nebuvo pasiruošęs. Būkite kantrūs, bet reikalaukite informacijos. Jei jie neatsako, tada jau pradėkite nerimauti. Paprastai geros firmos praneša, jei bus vėlavimas bent valanda.

Ar saugu duoti raktus?

Jei reikia išmontuoti baldus, taip. Bet tikrai užtikrinkite, kad raktai grąžinami. Geriau padaryti raktų kopiją, jei įmanoma, arba stovėti šalia. Yra buvę atvejų, kai vairuotojai pametė raktus arba uždaro juos viduje. Tada tada reikia skambinti kriauklių meistrams, o tai papildomi pinigai ir laukimas.

Baisios istorijos ir kaip jų išvengti

Kaip atpažinti blogą firmą?

Jei kaina per žema (pvz., 10 eurų už kubą), bėkite. Taip pat jei jie reikalauja 100% išankstinio mokėjino į anoniminę sąskaitą. Tikrinite atsiliepimus ne tik jų puslapyje, bet ir „Google Maps“ ar „Trustpilot“. Jei matote daug neigiamų atsiliepimų apie dingusius daiktus, ieškokite kitų. Kraustymasis iš Vokietijos per „gugu“ rastus skelbimus be pavadinimo – tai pavojinga.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Su patikimomis firmomis – retai. Su „juodąja danga“ – dažnai. Ypaik dingsta maži, brangūs daiktai (juvelyriniai dirbiniai, piniginės, telefonai). Tokius daiktus visada vežkite su savimi, o ne palikite dėžėse. Vienas klientas padėjo piniginę ant spintos... atvykus jos nebebuvo. Niekas nepripažino kaltės.

Kas daryti, jei buvo padaryta žala?

Fotografuokite viską iš karto. Nebraižykite sąrašo atmintyje, nes stresas nuslopins smulkmenas. Parašykite defektų aktą (CMR protokolas) ir pasirašykite abipusiai. Jei nepasirašote, vėliau įrodyti, kad lūžo kojelė buvo ne jūsų kaltė, bus beveik neįmanoma.

Ar galiu pasitikėti „Facebook“ skelbimais?

Būkite atsargūs. Ten daug „brokerių“, kurie tiesiog paima užsakymą ir perduoda kitiems. Jie nežino, kas bus su jūsų daiktais. Geriau rasti firmą, kuri turi savo techniką ir vairuotojus. Nors ir ten gali būti klaidų, bet bent jau turite su ką kalbėtis tiesiogiai.

Kodėl reikia vengti pigių pasiūlymų?

Nes pigu reiškia, kad jie sutaupys kur nors kitur. Pavyzdžiui, neįsampons daiktus, naudos senas dėžes arba važiuos su per apkrauta mašina, kas pavojinga kelyje. Vokietijos keliai griežti, ir policija dažnai stabdo sunkvežimius. Jei mašina nelegali, jūsų daiktai gali būti areštuoti iki išsprendimo. Ar to norite?

Ar reikia gerti vairuotojui kavą?

Nebūtina, bet malonu. Etiketas sako, kad jei vairuotojai dirba gerai, galite pasiūlyti vandens ar kavos. Tačiau gerti alkoholį draudžiama – tai saugumo taisyklė. Nė vienas normalus vairuotojas neims gerti darbo metu, o jei ims – skambinkite į firmą iš karto. Tai signalas, kad kažkas negerai.

Kas daryti su šiukšlėmis?

Išsivežkite savo šiukšles. Vokietijoje šiukšlių išvežimas labai brangu (Gelber Sack ir pan.). Neleiskite vairuotojams užpildyti savo sunkvežimio jūsų atliekomis. Nors jie gali sutikti padėti keletą maišų, bet ne visą butą. Už tai paprastai papildomai imamas mokestis, nes jie turi tai mesti legalioje vietoje.

Ar saugu vežti augalus?

Saugu, bet žiemos metu gali užšalti jeigu mašina nešildoma. Vasarą gerai. Vokietijos muitinė dažnai tikrina, ar augalų žemė nėra užteršta kenkėjų. Neneškite didelių kiekių žemės. Augalus geriau supakuoti į dėžes, kad jie nevirpėtų ir nebraižytų kitų daiktų.

Kas su vaikiškomis lovelėmis?

Jos dažnai būna sudėtingos išmontuoti. Jeigu neturite instrukcijos, gali tekti palaužti. Geriau nuotraukęs, kaip viskas sujungta, prieš išmontuodamas. Vaikiškas lovelės dažnai turi specifinius fiksatorius, kurie be instrukcijos sunkiai atsirenka. Nenorėkite rasti vaiko naktį sujungtumėte lovelę.

Ar turiu daryti inventorizaciją?

Labai rekomenduoju. Sąrašas, kur parašyta „3 dėžės su virtuvės reikmenimis“ yra gerai, bet „dėžė Nr 1: lėkštės, dėžė Nr 2: puodai“ – dar geriau. Jei dingsta dėžė, žinosite kas joje buvo. Inventorius (packing list) taip pat padeda muitinėje greičiau praeiti kontrolę, nes aišku, kad tai asmeniniai daiktai.

Kas daryti, jei nežinau tikslaus adreso Lietuvoje?

Tai problema. Jeigu dar nusipirkote namo, gali tekti dėžes laikyti sandėlyje. Tai papildoma kaina. Geriau susitarti dėl laikino adreso arba draugų namų, negu laukti, kol vairuotojas stovi prie kiemo ir reikalauja kur dėti daiktus.

Ar galiu vežti malkas?

Kodėl jums malkos? Jei tai krosnelėms, tai galima, bet jos turi būti sausos ir be kenkėjų. Vokietijoje yra griežtos taisyklės dėl medienos pervežimo (quarantine pests). Jei paimsite šaknį su žeme, gausite didelį baudą. Geriau nusipirkti malkas Lietuvoje, jų čia pakankamai.

Ar reikia mokėti už lifto rezervaciją?

Vokietijoje dažnai tenka rezervuoti liftą ir mokėti už tai „Hausverwaltung“ (namų valdybai). Ypač jei gyvenate dideliame name. Be to, jei liftas nedirba, mokėsite už nešimą rankomis. Pasidomėkite iš anksto, kiek kainuoja išsiregistruoti laiką liftui, kad nenuviltumėte ryte.

Ką daryti su piemenų kūdžiu? (Turiu omenyje šaldytuvą)

Šaldytuvą reikia išjungti 24 valandas prieš kelionę, kad ištirptų ledas. Vanduo turi būti nuleistas. Jei paliksite vandens, jis nuteks į kitas dėžes ir sugadins viską. Vienas kartas buvo taip, kad piemenų kūdis buvo pilnas ledų... atvykus buvo pilnas vandens. Nėra geresnio jausmo nei drėgni kilimai.

Ar galiu vežti grandinėsąvartę?

Galima, bet reikia nuleisti grandinę ir ją užfiksuoti. Ji gali pažeisti sunkvežimį arba kitus daiktus jei bus laisva. Taip pat sveria daug. Kraustymasis iš Vokietijos nėra pigus malonumas, o sunkios metalo konstrukcijos tik padidins kainą. Galverti pagalvoti, ar ne pigiau nusipirkti naują Lietuvoje.

Kaip elgtis su netvarkinga kompanija?

Jei jie neatsiliepia į skambučius, rašykite įsipareigojimų neįvykdymo pareiškimą. Jei dar neatsiskaitėte, niekam nemokėkite. Jei jau mokėjote, kreipkitės į vartotojų teisių gynėjus. Žinoma, jei įmonė užsienyje, tai sudėtingiau, bet ES taisyklės veikia. Geriau išvengti tokių situacijų iš anksto.

Ar reikia duoti arbatpinigių?

Vokietijoje tai nėra privaloma, bet jei vairuotojai padarė viską greitai ir be problemų, 10-50 eurų (priklausomai nuo darbo apimties) yra malonus gestas. Jie tai prisimins. Bet neprivalote. Jei darbas blogas – neduokite nieko.

Kas daryti, jei pasibaigia vieta?

Jei supakavote daugiau daiktų nei planavote, o sunkvežimis užpildytas... teks daryti antrą kelionę. Tai kainuos dvigubai. Stenkitės tiksliai apskaičiuoti tūrį. Jei abejojate, pasirinkite didesnę mašiną arba pasakykite apie galimą viršyjimą iš anksto.

Ar saugu vežti dujas?

Butelines dujas (balionus) ne. Tai pavojinga ir draudžiama daugumoje pervežėjų. Jei turite kaitlentę su dujomis, dujų balioną turi išimti. Neneškite sprogmenų. Tai ne tik pavojinga, bet ir nelegalu. Nusipirkite naują balioną Lietuvoje.

Galutinis patarimas – kada pradėti rinkti firmą?

Kuo ankščiau, tuo geriau. Kraustymasis iš Vokietijos yra populiaraus, ypač vasarą ( rugsėjis, spalis). Geriausia rinkti firmą mėnesiu iki išvykimo. Tada turite laiko susitarti dėl kainos, dokumentų ir visko kito. Paskutinę minutę rasti gerą vairuotoją beveik neįmanoma.

Išvada

Galiausiai, kraustymasis iš Vokietijos nėra mokslas, bet reikalauja planavimo. Nereikia tikėtis, kad visos kelnės patys susirinks ir iššoks į dėžes. Pasidėkite dokumentus, pasirūpinkite dėžėmis ir pasitikėkite savo intuicija renkantis firmą. Jei kažkas atrodo per daug pigu ar įtartai – geriau nueiti. Sėkmės naujuose namuose ir tikiuosi, kad jūsų indai atvyks sveiki.