Kraustymasis iš Vokietijos – ką svarbu žinoti pirkėjams

Dirbu jau beveik dvidešimt penkerius metus tarptautinių pervežimų srityje, maždaug nuo tada, kai Lietuvoje atsirado pirmieji tikri vilkikai, o ne tik seni „Ikarusai“. Kraustymasis iš Vokietijos yra tas kasdieninis duonos darbas, kuris atrodo paprastas tik iš pirmo žvilgsnio. Vokietija – tai tvarka ir disciplinas, bet kai ateina laikas išvežti visus gyvenimo daiktus iš „Altbau“ buto ketvirtame aukšte be lifto, tą tvarką tenka kurti patiems pervežėjams. Dažnai klientai manyje, kad tai tiesiog užsakymas pas „Bolt“, bet realybėje tai sudėtingas logistinis mazgas. Čai kalbėsime tiesiai, be paslėptių niuansų, apie tai, ką geriau žinoti iš anksto, kad nereikėtų vėliau sukti galvos dėl sugadintos sofos ar prarastų dėžių su asmeniniais daiktais.

Bendrai apie procesą ir laiką

Kiek laiko užtrunka tas viskas pervežimas?

Tai vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų, ir atsakymas nėra vienas. Įprastai, jeigu kalbame apie standartinį 20 kubinių metrų krovininį automobilį, kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą trunka nuo trijų iki penkių darbo dienų nuo pakrovimo momento. Visgi reikia suprasti, kad mes ne vėžiojame tik jūsų daiktus – mes juos kombinuojame su kitais kroviniais, kad būtų pigiau. Jeigu reikalingas ekskliuzyvinis pervežimas, tai galima padaryti ir per parą, bet tuomet kaina šoktels į dangų. Dar pridėkime tai, kad vokiečai mėgsta savo pietus ir poilsio laiką, todėl vairuotojas negali važiuoti 24 valandas per parą, kaip anksčiau būdavo galima.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Techniškai – ne, o legaliai – dar kartą ne. Draudimas nedengia keleivių, kurie nėra įrašyti į vairuotojo pažymėjimus ar krovininių transporto priemonių draudimo polisus. Esu matęs situacijų, kai klientai lipdavo į kabinoje, sakydami, kad „taip ir čia važinėja“, bet sustojus policijai, baigdavosi didelės baudos ir problemų. Vairuotojui reikia ramybės ir poilsio, o jis ne jūsų asmeninis vairuotojas per ekskursiją. Geriau susitarti dėl vietos Lietuvoje, kur jums patogiausia pasitikti sunkvežimį, nes jis gali atvykti naktį.

Kas nutinka, jei vairuotojas užstringa ant kelio?

Tai retas atvejis, bet įvyksta. Kartais tiesiems sugenda technika, kartais – avarija arba blogas oras, ypač žiemą per Vokietijos automagistrales. Tokiu atveju mes pranešame ir stengiamės išsiųsti kitą automobilį, jeigu įmanoma, arba perduoti krovinį kitiems kolegoms. Žinoma, tai gali prailginti laiką diena ar dvi. Būna, kad klientai išsigąsta, kad daiktai dingę, bet čia tiesiog logistika. Vieną kartą mūsų vilkikas užstrigo dėl sniego pūgos prie Hanoverio, ir teko laukti tris dienas, kol nuvalyta kelią. Niekam nepatinka tokių naujienų, suabejojau (galbūt net per ilgai trukome tada), bet saugumas svarbiau už greitį.

Kada geriausia planuoti kraustymąsi?

Geriausia tai daryti ne vasarą, o pavasarį ar rudenį. Vasarą visi kuriasi ir kainos šokturiuoja, o laisvų automobilių kažkas ieška su durklais. Jeigu galite, planuokite bent mėnesį iki norimos datos, o dar geriau – dvi. Taip pat verta atsižvelgti į vokiškas šventes, per kurias neveikia jūsų buto sandėliukai ar parduotuvės dėžėms. Nors kraustymasis iš Vokietijos vyksta ištisus metus, intensyviausia būna būtent rugpjūčio mėnesį.

Kainos ir mokesčiai

Kiek maždaug kainuoja pervežimas?

Kainos labai svyruoja, bet maždaugiai galite tikėtis nuo 800 iki 2000 eurų už butą, priklausomai nuo tūrio ir atstumo. Jeigu turite daug baldų arba pianiną, kaina bus aukštesnė. Taip pat įtakos turi, ar reikia nešti daiktus iš ketvirto aukšto be lifto – tada daromi papildomi mokestiai už sunkų darbą („Schwerarbeit“). Nereikėtų tikėtis, kad už 300 eurų parvesime visą dviejų kambarių butą iš Miuncheno, tai paprasčiausiai neįmanoma dėl degalų kainų ir darbo sąnaudų.

Ar kaina gali pasikeisti pakrovimo metu?

Taip, deja, tai įvyksta dažniau nei norėčiau. Viskas prasideda nuo to, kad klientas sako „aš turiu tik kelias dėžes“ arba „vieną lovą“, o atvykus paaiškėja, kad yra pilnas sandėlis baldų ir dviračių. Tokiu atveju mes negalime įkrausti daugiau, nei sutarta, todėl reikia ieškoti papildomo automobilio. Vieną kartą teko ieškoti antr vilkiko, nes klientas „pamiršo“ paminėti apie didžiulę garso aparatūros sistemą, kuri užėmė pusę krovininės dalies. Tad būkite sąžiningi, kad ir jums būtų aišku.

Ką reiškia kaina „nuo“?

Tai marketingo triukas, kuriuo naudojasi ir mažos, ir didelės firmos. Kaina „nuo“ paprastai reiškia mažiausią galimą kainą už minimalų kiekį, pavyzdžiui, 5 kubinius metrus. Jeigu jūsų daiktai užima daugiau vietos, kaina didėja proporcingai. Taip pat ten neįskaičiuotos papildomos paslaugos, tokios kaip pakavimo medžiagos arba įrengimas. Visada klauskite, ar tai galutinė kaina, ar tik preliminari.

Ar verta rinktis pigiausią variantą?

Mano patirtis sako, kad ne. Jeigu kaina žymiai mažesnė nei rinkos vidurkis, tai gali reikšti, kad vairuotojas važiuos be poilsio, arba bus naudojamas senas technikos automobilis. Dar blogiau, jei tai įmonė, kuri neturi licencijos. Kraustymasis iš Vokietijos reikalauja atsakomybės, o ne tik žemos kainos. Užsisakykite pas patikimus žmones, net jeigu teks mokėti šimtą ar du daugiau. Taip sutaupysite nervų.

Ar reikia mokėti avansą?

Dauguma firmų prašo nedidelio avanso, kad užtikrintumėte, kad rimtai planuojate. Tai nebūtinai didelė suma, dažnai 10-20 procentų. Jei įmonė nieko neprašo iš karto, tai gali būti įtartina (gali atsirasti ir dingti). Avansas užtikrina, kad automobilis bus skirtas jums. Mokėkite tik sąskaitą-faktūrą, ne į asmeninę sąskaitą.

Dokumentai ir muitinė

Kokius dokumentus reikia tur�ti?

Būtinai reikia turėti asmens dokumentą (pasą arba ID kortelę). Taip pat reikia surinkti daiktų sąrašą (inventara) – jis turi būti parašytas vokiškai arba angliškai. Sąraše nurodykite apytikslę vertę ir daiktų kiekį. Jeigu pervežate techniką, reikia serijinių numerių, kitaip muitinė gali įtarimas, jog tai prekyba. Vokiškas „Abmeldung“ išsiregistravimas iš buto taip pat praverčia, bet nebūtinas.

Ar reikia eiti į muitinę?

Jei pervežate daiktus, kurie priklauso jums ilgiau nei 6 mėnesius ir jūs grįžtate gyventi į Lietuvą, tai dažniausiai muitinės procedūros atliekamos supaprastintai. Reikia pateikti deklaraciją, bet dažnai tai galima padaryti elektroniniu būdu arba tiesiog ties pasienio punktu. Jeigu daiktai nauji, gali tekti mokėti PVM ir muito mokesčius. Kraustymasis iš Vokietijos į kitą ES šalį yra laisvas, bet taisyklės dėl senumo griežtos.

Kas dėl transporto priemonių?

Automobilius ir motociklus galima vežti tame pačiame vilkike, jeigu ten yra vietos, arba suvesti ant priekabos. Reikia suteikti techninius pasus ir įsigaliojantį draudimą. Jeigu automobilis yra naujas (mažiau nei 6 mėn.), jis laikomas preke, todėl reikės sumokėti mokesčius Lietuvoje. Naudotų mašinų pervežimas be mokesčių įmanomas tik tada, jei jos priklauso jums ne mažiau nei pusę metų.

Ar galima vežti vaistus ir chemikalus?

Vaistus galima vežti tik asmeniniam naudojimui ir būtina turėti receptą arba gydytojo išrašą, ypač jei tai stiprūs narkotiniai vaistai. Chemikalus, tokius kaip dažai arba tepalai, reikia kruopščiai uždaryti, kad neišsilietų, kitaip gali sugadoti kitus daiktus. Degalus nevežame – tai griežtai draudžiama.

Ar galiu vežti ginklus?

Tai labai jautri tema. Jeigu turite sportinius ginklus, turite turėti visus leidimus ir juos deklaruoti. Asmeniniai ginklai turi būti iškrauti ir saugiai pakrauti. Be dokumentų ginklų pervežimas yra nelegalus ir baigiasi baudomis bei areštu. Geriau iš anksto pasikalbėti su vadybininku.

Daiktai, baldai ir pakavimas

Ar reikia ištuštinti spintas ir stalčius?

Taip, būtinai. Net jei spinta atrodo stipri, per važiavimą paviršius juda, o stalčiai gali išlėkti ir sudaužyti baldus arba sugadinti kitus daiktus. Taip pat tuščios spintos lengviau pakelti. Vienintelė išimtis yra jeigu spinta yra sufiksuota specialiomis juostomis, bet vis tiek rekomenduoju išimti sunkius daiktus.

Kaip elgtis su jautriais daiktais?

Stiklas, veidrodžiai, paveikslai turi būti užpakuoti specialiu burbuliuku popieriumi arba putomis. Reikia pažymėti dėžę kaip „Kruopščiai“ („Zerbrechlich“). Aš visada sakau – geriau per daug pakuočių nei per mažai. Paveikslus geriausia guldyti ant grindų, o ne statyti šonuose. Vieną kartą gavau paveikslą, kurį klientas „apsaugo“ tik rankšluosčiu, ir, aišku, jis atvyko sulūžęs.

Ar galima vežti maistą?

Džiovintus maisto produktus ir konservus galima, bet reikia tikrinti, kad jų galiojimo laikas nebūtų pasibaigęs. Šviežius maisto produktus (mėsą, sūrį, daržoves) generally nevežame, kadangi gali sugesti ir užteršti visą krovinį. Ypač jei vasarą karšta, tai tiesiog pavojinga. Vokietijoje dauguma maisto produktų pigesni, tad geriau nusipirkti naujus Lietuvoje.

Kas su alkoholiu ir tabaku?

Asmeninio vartojimo kiekį alkoholio galima vežti, bet jis turi būti pakrautas kartu su kitais daiktais, ne atskirai. Jeigu pervežiate prekybiniu kiekiu (pvz., 100 litrų viskio), tai bus laikoma verslu ir už tai gausite didelę baudą. Tabako gaminiai taip pat ribojami. Nekelkite viso savo baro krepšio, tai neapsimoka.

Ar reikia surašyti kiekvieną dėžę?

Būtina ne kiekvieną dėžę, bet turi būti bendras sąrašas. Pavyzdžiui: „10 dėžių su virtuvės reikmenimis“, „5 dėžių su drabužiais“. Tačiau brangius daiktus (kompiuterius, juvelyrinius dirbinius) reikia išskirti atskirai ir nurodyti jų vertę. Jeigu dingsta dėžė be aprašymo, draudimas negalės nieko padaryti.

Ar galima palikti dėžių ant gatvės?

Vokietijoje tai griežtai reglamentuojama. Dažnai reikia iš anksto užsisakyti vietą („Verkehrsfläche“), ypač miestuose. Jeigu paliksite dėžes netinkamoje vienoje, gali atvykti policija arba miesto tarnybos ir jas nuvežti. Be to, niekas negarantuoja, kad jų niekas nepavogs. Vokietija saugi, bet bet kas nutinka.

Nerealios situacijos ir patarimai

Kas nutinka, jei sugenda liftas?

Tai košmaras, kurį matome kartą per mėnesį. Jeigu liftas sugenda prieš pat pakrovimą, mums tenka nešti rankomis. Už tai paprastai imamas papildomas mokestis, nes tai fizinis sunkus darbas, ne logistika. Vieną kartą teko nešti pianiną penktu aukštu, nes liftas neveikė, o klientas nepasakė. Buvo labai pavojinga, bet nėra ką daryti – reikia baigti darbą.

Ar turiu padėti vairuotojams?

Jei norite – galite, bet nebūtina. Mūsų komanda įprusi dirbti pati. Kartais tikrai trukdo, kai klientas bando „padedu“, bet iš tikrųjų užkelią kelią. Jei jums patinka šokinėti su dėžėmis, gerai, tik atsargiai su nugarą. Vairuotojai turi savo metodus, kaip krauti, kad būtų stabilu.

Ką daryti, jei kažkas sulūžo pervežimo metu?

Reikia nedelsiant pranešti vadybininkui ir padaryti nuotraukas. Negalima laukti, kol vairuotojas išvažiuos. Draudimas taikomas tik tada, jei žala pastebėta iškrovimo metu arba tada, kai dėžė atidaryta. Jei pastebėjau sulaužytą koją po to, kai vairuotojas išvyko, gali būti sunku įrodyti, kad ne jūs tai padarėte pats.

Ar galima veži augalus?

Galima, bet tai rizika. Žiemą augalai gali užšalti vilkike, net jei jis šiltas. Vasarą gali perdegti. Be to, reikia turėti fitosanitarinius pažymėjimus, jei augalai yra reti arba dideli. Paprastus gėles galima, bet aš asmeniškai nerekomenduoju vežti tą savo didelį fikusą, kurį auginate 10 metų – jis gali neatsilaikyti.

Ar reikia draudimo?

Be abejo. Standartinis draudimas dažnai dengia tik kelias dešimtis centų už kilogramą. Jei turite brangių daiktų, prašykite papildomo draudimo. Tai nedidelis papildomas mokestis, tačiau suteikia ramybės. Geriau užsidrausti ir nieko neprireikti, nei verkti dėl sugadinto televizoriaus.

Kas dėl šiukšlių?

Mes ne šiukšliavežiai. Jeigu turi daiktų, kuriuos norite išmesti, juos reikia išmesti prieš mūsų atvykimą arba susitarti dėl atskiros paslaugos. Kartais klientai bando užpilti šiukšlių į mūsų dėžes (nors mes jas duodame), bet tai draudžiama. Vokietijoje šiukšlių išvežimas labai brangus, tai geriau susitvarkyti patys.

Ar galima veži gyvūnus?

Gyvūnus galima veži tik jeigu jie yra specialiuose būsteliuose ir su visais dokumentais. Negalima tiesiog padėti šuns į dėžę su daiktais – tai nelegalu ir pavojingas gyvūnui. Vairuotojas negali prižiūrėti gyvūno, tad jis bus vienas keleivis. Geriau pasiimti gyvūną į savo mašiną.

Ką daryti, jei vairuotojas kalba tik vokiškai?

Dauguma mūsų vairuotojų kalba lietuviškai arba bent angliškai, bet kartais atsitinka, kad dirbame su subrangovais iš kitų šalių. Tokiu atveju vadybininkas veikia kaip vertėjas telefonu. Niekada nebijokite klausti, jei nesupratote ko nors – geriau paklausti kelis kartus nei nesusiprasti dėl atvykimo laiko.

Ar galiu pasitikti sunkvežimį naktį?

Taip, galite, bet atkreipkite dėmesį į tai, kad sunkvežimis gali būti labai didelis ir gali neįvažiuoti į smulkių gatvelių centrus. Susitarkite dėl susitikimo vietos didesnėje aikštelėje arba prie prekybos centro, kad neužstrigtumėte. Vairuotojui taip pat lengviau iškrauti, jei yra pakankamai vietos manevruoti.

Ką daryti su raktais nuo seno buto?

Juos reikia palikti vokiškame bute pagal instrukcijas arba perduoti savininkui. Neretai klientai pamiršta palikti raktus ir juos veža visą kelią į Lietuvą, o tąd tenka juos siųsti atgal paštu, kas kainuoja ir laiko, ir pinigų. (Nors kartais irmes juos į dėžę su daiktais, bet tada bėdų nelieka mažiau).

Ar turiu duoti arbatpinigių?

Tai nėra privaloma, bet vairuotojai visada verta gerą požiūrį ir gėrimą, ypač jeigu darbas buvo sunkus (nešimas be lifto, daug laiptų). Lietuviškas paprotys duoti arbatpinigių yra gerai žinomas, tai pagerina nuotaiką ir darbo kokybę.

Kas dėl „Pfand“ sistemą?

Jei turite butelius su depozitu (Pfand), juos verta gražinti prieš išvykdami, o ne vežti. Jie sveria daug ir už juos gausite tik keletą centų, o mums už tai reikės sumokėti už svorį. Nereikalingas svoris – tai pinigai iš jūsų kišenės.

Kaip susitarti dėl iškrovimo Lietuvoje?

Reikia tiksliai nurodyti adresą ir prieigos sąlygas. Jeigu įvažiavimas užtvertas arba reikia raktų, tai reikia pasirūpinti iš anksto. Vieną kartą laukėme valandą, kol klientas atvažiavo atidaryti vartų, nors buvo sutarta, kad jie bus atidaryti. Geriau, kai kas nors laukia vietoje.

Ar galima vežti dviračius?

Taip, dviračius galima, bet jie turi būti išardyti arba uždėti ant specialios dviračių laikiklio viršuje. Jeigu tiesiog padėsite dviračius ant grindų, jie užims daug vietos ir gali būti sugadinti. Už dviračius taip pat imamas papildomas mokestis.

Ką daryti, jei nežinau tikslios krovimo datos?

Tada susitariame apie laikotarpį (pavyzdžiui, „trečia savaitė gegužės“). Mes jums pranešame tikslų datą 2-3 dienas iki tai. Lankstumas yra svarbus, kadangi maršrutai keičiasi. Kraustymasis iš Vokietijos reikalauja adaptacijos.

Ar saugu duoti brangius daiktus?

Draudžiame, bet visada geriau brangiausius daiktus (gintarus, didelius pinigų sumas, dokumentus) vežti su savimi. Nors mes ir saugūs, bet rizika visada egzistuoja. Ypač jei dėžė nėra uždaryta ant spynos.

Ar galiu keisti planą paskutinę minutę?

Galima, bet tai kainuoja. Jeigu mes jau išvykę ir jūs staiga sakiniate, kad perkeliate dieną, gali tekti mokėti baudą už tuščią važiavimą. Vokiečiai labai mėgga planus, o jų keitimas beveik visada kainuoja.

Išvados

Viskas, kas susiję su pervežimais, atrodo sudėtinga tik tol, kol nepradėsite veikti. Svarbiausia yra pasirinkti patikimą partnerį ir sąžiningai papasakoti apie savo daiktus bei sąlygas. Kraustymasis iš Vokietijos gali būti lygus mažam projektui, jeigu viską suplanuojate iš anksto. Nenusivilkite dėl smulkių detalių, tokių kaip dėžių užrašai ar raktų palikimas, nes būtent jos sukuria didžiausią stresą. Tikiuosi, šie patarimai padės jums išvengti tų klaidų, kurias aš mačiau per savo dvidešimt metų, o jūsų baldai pasieks namus saugiai. Sėkmės kelyje ir atsargaus vairavimo (tiek vairuotojams, tiek jums pačiams).