Kraustymasis iš Vokietijos – ką patikėti profesionalams, kad nenuviltų?

Dirbu šioje srityje virš dvidešimt metų ir galiu pasakyti viena – kraustymasis iš Vokietijos niekada nevyksta taip, kaip planuojame "popieriuje". Vokiečiai gali būti pinigai ir technikai tvarkingi, bet kai kalba eina apie jūsų asmeninius daiktus ir pervežimus per pusę Europos, atsiranda tūkstančiai niuansų. Dažniausiai žmonės bando sutaupyti, nuomuoti "kėbulą" ir važiuoti patys, tačiau po valandos vairavimo autobane supranta, kad padarė klaidą. Profesionalų paslaugos čia ne tik fizinis darbas, tai ir tam tikras ramumas. Tiesiog reikia žinoti, kurias dalis galite padaryti patys, o kurias geriau perduoti tiems, kas kasdien vynioja sofas į foliją. Štai nuo ko pradėti, kad nepasigiltų.

Pagrindiniai klausimai apie kainas ir pasiruošimą

Kiek iš tikrųjų kainuoja kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą?

Tai klausimas, kurį girdžiu kiekvieną dieną, ir atsakymas visada vienas – "nuo ko priklauso". Jei turite tik kelias krepšelis ir kelis maišus, tai viena, bet jei keliate visą butą iš Miuncheno, tai visai kita. Kraustymasis iš Vokietijos kainuoja ne tik už kuroną. Ten yra vairuotojo darbas, mokesčiai už užliejamąją vietą Vokietijoje (Maut), kurie dabar tikrai ne maži, ir galiausiai fizinis darbas. Vidutiniškai galima sakyti, kad tai kainuoja nuo kelių šimtų eurų, jei tai dalinis krovinys, iki kelių tūkstančių, jei reikalingas sunkvežimis su liftu. Geriausia kreiptis ir gauti konkretų pasiūlymą, o ne spėlioti forumuose.

Ar verta taupyti ant dėžių ir pakavimo medžiagų?

Sakyčiau, kad ne, bet žmonės vis dar tai daro. Vienas klientas Berlyne išsivežė "Maximos" krepšius vietoj dėžių – pamiršau, kiek vėliau gėrėjau dėl to. Profesionalai atveža tvirtas dėžes, specialias padėkluotas baldams, oro burbuliukų plėvelę. Jei norite sutaupyti, galite rinkti dėžes parduotuvėse patys, tik įsitikinkite, kad jos ne drėgnos ir ne suirtos. Pakavimo medžiagos sudaro apie 10-15 proc. viso išlaidų, tai nėra taip daug, lyginant su tais rūpesčiais, kai stiklas sudūžta, nes buvo padėtas į prastą dėžę. Geriau pasidarykite kavą ir leiskite mums sudėlioti viską tvarkingai.

Kas daryti, jei neturiu pakuočių, o daiktų daug?

Nerimokite, mes viską turime savo. Kai sakome "viską", tai turiu omenyje ne tik dėžes, bet ir lipdukus, lipni juostą (gerokai storesnę nei parduotuvėse), o taip pat šiaudus ir plėvelę. Atvykstame ir įvertiname situaciją vietoje. Kartais būna taip, kad klientas mano, turi daiktų "šiek tiek", o mes ten pamatome tokį chaosą, kad net nežinome, nuo ko pradėti. Mums nėra skirtumo, ar reikės supakuoti vieną indą, ar visą virtuvę su šaldytuvu – už tai papildomai neprašome (išskyrus pačias medžiagas), tiesiog darbą. Mums svarbiau, kad krovinys atvyktų saugiu.

Ar kainą įtakoja tai, kuriame Vokietijos mieste esate?

Žinoma, kaip neįsivaizduoju. Vairuotojui važiuoti į gilią Bavariją provincija arba į Duisburgo pramoninę zoną yra skirtingi atvykimo laikai ir kuro sąnaudos. Be to, kai kurie miestai turi apribojimas sunkvežimiams (Umweltzone), kuriuose reikia specialių žaliųjų lipdukų. Jei gyvenate tokioje zonoje be leidimo, teks iškrauti ant mažesnės mašinos (šaligatvio transporterių), o tai papildomai kainuoja. Taigi, jei esate centre, prieš tai pasiskaitykite, ar galima privažiuoti 3,5 ar 7,5 tonų mašina, taip išvengsite nemalonumo stovėdami gatvėje su aktyvatoriumi.

Kaip susitarti dėl mokėjimo – grynais ar pervedimu?

Dažniausiai imame avansą, kad užtikrintume, kad klientas neatsisaks paskutinę minutę, o likusią dalį – atlikus darbą. Pervedimas yra saugesnis ir abiem pusėms, nes yra įrodymas. Vairuotojai retai kada turi su savim daug grynųjų, ypač kai važiuoja per sieną. Nors pasitaiko ir tokių, kurie nori sumokėti "ant rankos", bet tada reikia užtikrinti, kad vairuotojas gali išduoti kvitą. Aš visada patariu daryti pavedimą, tai aišku ir tvirtai. Bet jei jau sutikote su vairuotoju dėl grynųjų – tai jūsų rizika, tik tikrinkite, ar gavote popierių.

Ar galima gauti nuolaidą, jei stokosi pinigų?

Žinoma, visada galima pasikalbėti. Mes ne robotai, suprantame, kad gyvenimas būna įvairus. Jei jums reikia pervežti daiktą iš Vokietijos "šiandien-rytoj", o pinigų tikriausiai bus po algalapio, sakome tiesiai – geriau palaukti. Jei laiko daug, galima derėtis dėl datos, kai mes jau turime grįžtantį mašiną (tuomet kaina yra žymiai mažesnė). Todėl nedelskite susisiekti ankstyviau, o ne tuo laiku, kai jau stovite su iškrautomis dėžėmis kieme. Lankstumas mums svarbus, bet ir jūs turite būti sąžiningi.

Ką daryti, jei man įsigijo daugiau daiktų nei planavau?

Tai klasika. Visada sakome: "užpildykite mašiną iki galo", o paskui paskambina: "dar atsirado dviratis ir grilis". Nieko baisaus, tiesiog praneškite iš karto. Jei mašina jau paruošta, gali tekti keisti planus ar net imti didesnį sunkvežimį, bet jei dar neįvykėme, tai paprasčiausiai papildoma į kainą. Negaliuk tiek daiktų "kišti" paslėptai, nes tada gali netilpti ir reikės daryti antrą reisą, o tai jums kainaus dvigubai daugiau. Geriau daugiau kalbėkite.

Ar verta drausti turtą pervežimo metu?

Be abejo. Nors mūsų vairuotojai vairuoja saugiai ir yra patyrę, kelyje viskas įmanoma. Galiausiai koks nors "nulis" Vokietijos autostradoje gali priversti staigiai stabdyti, o tais atvejais net tvirtai surišta krovinys gali pasislinkti. Turėkite omenyje, kad standartinė draudimo suma dažnai būna nedidelė, todėl patikrinkite, ar užtenka jūsų brangiausiems daiktams. Ypatingai tai svarbu, jei vežate meno kūrinius ar labai brangią techniką. Geriau užsidirbti nervų, negu vėliau gailėtis.

Ar imate už montavimą ir išmontavimą?

Taip, tai mūsų kasdienybė. Žmonės dažnai mano, kad "spinta įeina pro duris", tačiau realybėje vokiški spintos dažnai būna labai didelės ir netelpa net į lietuviškus butus. Mums turi įrankiai – sukamieji raktai, atsukėjai, o taip pat žinios, kaip išmontuoti, kad nesugriauti. Vėliau viską surandame atgal (tikimės, kad be atliekų). Jei spinta yra integruota (pvz., virtuvės komplektas), tai reikia labiau įsigilinti, bet irgi įveikiama. Tik nereikia mums sakyti "o ji buvo sujungta su siena", kai mes jau atvykome – tai reikėjo pasakyti anksčiau.

Documentai ir biurokratija: Vokiškas chaosas

Ar reikia customo (muitinės), kai vežu daiktus iš ES?

Nereikia, jeigu tai jūsų asmeniniai daiktai ir jums atsikeliate gyventi arba juos perkate ne verslo tikslais. Kadangi Vokietija ir Lietuva yra ES erdvėje, sienos nėra (kolkas), todėl muitinės formalumų nėra. Kitas reikalas, jei vežate transporto priemonę, ką nors nupirkote ir norite parduoti Lietuvoje – tada jau gali būti apmokestinimas. Tačiau paprastam kraustymuisi iš Vokietijos pakanka paprasto inventoriaus sąrašo (pakavimo vėžėlio), kad sienos apsaugos neprisegtų ir neklausinėtų, iš kur tie daiktai.

Kas yra T2L dokumentas ir ar jis man reikalingas?

T2L reikalingas, jeigu pervežate naujus daiktus, kurie nebuvo nupirkti su PVM (mokesčiu) Vokietijoje, pvz., jeigu esate verslininkas ar esate atsivežę iš trečiosios šalies. Paprastam žmogui, kuris tiesiog veža savo sofa ir drabužius, to nereikia. Kai kurios firmos bando jį parduoti kaip "privalomą dalyką", bet tai melas. Nereikia mokėti už tuos dokumentus, jei jums jų nereikia. Geriausia klausti savo pervežėjo, jis turėtų žinoti, ką daryti. Aš asmeniškai retai kada juos matuoju, nebent vežame įmonės inventorių.

Ką daryti, jei praradau pirkimo čekius?

Nesijaudinkite, dauguma daiktų nereikalauja čekių, kai juos pervežate sau asmeniškai (jei tai ne mašina ar brangiausias aukso luitas). Muitinės (jei sustabdytų) dažniausiai vertina daiktą pagal rinkos kainą, ne pagal jūsų seną lapelį. Jeigu čekis yra ant garantinio kortelės (pvz., televizoriui), tai laikykite ją prie savęs, kad nepradėtų ginčytis, kad televizorius yra pavogtas. Bet jei tiesiog praradote čekį buitinės technikos dėžei, nieko katastrofiško – daiktą turi, tai svarbiausia. (Tik nerašykite man vėliau, kad nebegalite grąžinti į parduotuvę, nes neturite čekio, čia jau ne mūsų reikalas).

Ar galima sodybai išvežti techniką be vokiško "Abmeldung"?

Galima, "Abmeldung" (išsiregistravimas) yra reikalingas daugiau vietinei biurokratijai, kad nereikėtų mokėti radijo ir TV mokestį (GEZ). Mums, pervežėjams, tai nesvarbu. Mums svarbu, kad daiktai būtų jūsų. Jei sako, kad technika yra jūsų, mes ją vežame. Bet nepamirškite, kad jei neatsiregistruosite properly, gausite sąskaitas namo po pusmečio. Tai jau ne mūsų kompetencija, mes tiesiog užkrauname sunkvežimį ir važiuojame toliau.

Ar reikia deklaruoti didesnes pinigų sumas?

Jei gabenate su savimi daugiau nei 10 000 eurų grynaisiais, tai ES taisyklės reikalauja deklaruoti. Bet kalbame apie kraustymąsi iš Vokietijos, dažniausiai pinigus žmonės perveža banku. Jei visgi turite grynųjų mašinos gale (kas yra labai negerai saugumo požiūriu), geriau juos paslėpti geriau arba nedaryti to. Sienos pareigūnai gali patikrinti mašiną jei kas įtartina. Man atsitiko, kad vairuotojas rado kliento piniginę tarp pagalvių – buvo nemalonūs skambučiai. Taigi, pinigus laikykite sau.

Ar reikia turėti asmens dokumentus pristatymo metu?

Žinoma. Vairuotojas turi žinoti, ką perveža ir kam. Kai atvykstame į paskirties vietą, gali reikėti parodyti tapatybės kortelę, kad įsitikintume, kad perduodate daiktus teisingam žmogui. Ypač jei pervežimą užsakė kuris nors giminaitis ar draugas, o jūs esate gavėjas. Be to, jei staiga sustabdys pareigūnai, reikės parodyti dokumentus. Taigi, nepalikite jų Vokietijoje ant stalo.

Kaip sudaryti inventoriaus sąrašą (Packing list)?

Galiausiai gali būti chaotiškas. Nereikia rašyti "2 šaukštai, 3 šakutės", rašykite "virtuvės reikmenys, 3 dėžės". Svarbiausia žinoti, kiek dėžių ir kas jose yra apskritai. Jei turite ką nors labai brangaus, pavyzdžiui, paveikslą ar tūkstančio eurų vertės kompiuterį, tai išskirkite atskirai. Mano patirtis rodo, kad kuo detaliau sąrašas, tuo mažiau ginčų vėliau, kai kuris nors indas pasidaręs "pražuvęs". Nerašykite "viskas kas buvo", rašykite konkrečiai.

Ar galiu pervežti alkoholį ir tabaką?

Asmeniniam naudojimui – taip, tam yra nustatytos normos (alkoholis maždaug 90 litrų vyno ir 110 litrų alaus į leidžiamą ribą, bet tikrinamos ribos dažnai keičiasi, reikia patikrinti). Jeigu pervežiate prekybai skirtą alkoholį, tai tai jau yra verslas ir reikia licencijų. Nebandykite paslėpti dešimtį degtinės butelių tarp drabužių, jei sulaikys, tai gali baigtis nemalonumais. Vokiškas alus yra geras, bet ne toks geras, kad dėl jo būtų verta rizikuoti. Geriau išgerti kąlą prieš išvykstant.

Pervežimo procesas: kas vyksta kelyje?

Kiek laiko trunka kelionė iš Vokietijos į Lietuvą?

Paprastai tai trunka nuo 1 iki 3 dienų. Jei važiuojame tiesiai iš Frankfurto ar Miuncheno, tai gali užtrukti ilgiau dėl to, kad vairuotojas turi laikytis poilsio laikų. Negalima važiuoti 10 valandų be sustojimo. Be to, jei renkame dalinį krovinį (kai mašina priima kelis klientų daiktus), tai gali užtrukti savaitę, nes reikia suvažiuoti po visus Vokietijos miestus. Jei skubate, mokėkite už ekskursinį reisą (tai kai mašina važiuoja tiesiai jums), tada atvyksite per 24-36 valandas (priklausomai nuo atstumo).

Ar galiu būti kartu su vairuotoju mašinoje?

Techniškai galima, jei yra vietos (bename), bet tai nerekomenduojama ir dažnai draudžiama draudimo sąlygomis. Mums ne reikia keleivių, mums reikia saugiai vežti krovinių. Be to, 10 valandų praleisti sunkvežimyje, kuris šoka į duobes – tai poilsis neįsivaizduojamas. Geriau susitikti taške arba nusipirkti bilietą lėktuvu ar traukiniu. Kartais važiuoja šeimos, kai tėvai važiuoja su savo mašina, bet profesionale pervežime – ne.

Kas nutinka, jei mašina sugenda kelyje?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Prieš metus mums sprogo padangą netoli Varšuvos (o ten šaltis buvo toks, kad pirštai užšaldavo). Vėlėjome kelias valandas. Jei taip nutinka, mes pranešame jums ir organizuojame remontą arba pakaitinę mašiną. Jums nereikia nieko daryti, tiesiog laukti. Už tai papildomai neimama, nes tai techninė problema. Tik atsiprašome už vėlavimą. Toks yra gyvenimas kelyje.

Ar saugu palikti daiktus vairuotojui be priežiūros?

Saugiau nei juos palikti gatvėje Vokietijoje be stebėjimo. Mūsų mašinos yra užrakintos, o vairuotojai dažniausiai miega mašinoje arba saugiose stovėjimo aikštelėse. Tačiau reikėtų suprasti, kad vairuotojas ne sargas, jis turi miegoti ir valgyti. Jei paliksite dėžę su auksu atvirame viščiuko gale, tai aš negarantuju, kad niekas nepasižiūrės. Paprasti baldai ir drabužiai – saugu. Brangūs daiktai – geriau pasilikite pas save arba uždrauskite.

Kaip elgiamasi su didele technika (šaldytuvai, skalbimo mašinos)?

Jos turi būti išjungtos ir atšildytos prieš kelias dienas (ypač šaldytuvai, kad neištekėtų vanduo). Skalbimo mašinos turi būti fiksuotos (su specialiu laikikliu), kad būgno nešoktų. Jei ne, gali suplėšti vidų. Kartais klientai bando padėti drabužius į mašinas, kad sutaupyti vietos – to daryti negalima, drabužiai pabąs, sugis, o paskui kelsite skundą, kad mašina blogai kvapuoja. Tuščia ir sausa – tai taisyklė.

Ar galiu pervežti augalus ir gyvūnus?

Augalus galima, bet reikia žinoti, kad tamsioje mašinoje jie gali nukentėti, jei kelionė ilga. Žiemą gali užšalti. Gyvūnus mes nevežame, mums neleidžia draudimas ir higiena. Gyvūnus reikia vežti specialiomis paslaugomis ("Pet taxi") arba patyčiauti savo automobiliu. Nebandykite paslėpti katės dėžėje tarp baldų – tai baisus nusikaltimas prieš gyvūną. Augalams patariu rašyti "aštrių daiktų nedėti", kad niekas jų sulaužytų.

Kas yra "taksi" mokestis už įvažiavimą į miestą?

Dauguma Vokietijos miestų turi mokesčius už sunkvežimių įvažiavimą į centrą (Low Emission Zone arba tiesiog miesto mokestis). Jei jūsų namas yra zonoje, kur reikia mokėti, mums teks jį sumokėti, o sąskaitą įrašyti į jūsų užsakymą. Kartais pigiau susitikti už miesto ribų, pvz., pirmiausia "Park and Ride" aikštelėje, o ne važiuoti į senamiestį su 7,5 tonų monstru. Svarbu apie tai kalbėti iš anksto.

Ar vairuotojai moka lietuviškai ar vokiškai?

Dauguma mūsų vairuotojų kalba lietuviškai (kadangi mes iš Lietuvos), tačiau su vokiečiais susitinka angliškai arba rusiškai. Vokiškai kalba tie, kurie ten dirba jau ilgai. Jei jums reikia susitarti su vairuotoju tiesiogiai, jis tikrai supras lietuvišką "kur eina" arba "lauk". Biure kalbame abiomis kalbomis. Taigi komunikacijos problemų neturėtų būti, nebent jūs bandysite kalbėti su vokiečiu pareigūnu, tada gali tekti mums padėti.

Ar galima sekti krovinių padėtį realiu laiku?

Stengiamės turėti GPS stebėjimą, bet kartais signalas pradingsta (tuneliuose arba miškuose). Paprasčiausia tiesiog paskambinti vadovui ir paklausti "kur jie?". Tas GPS dažnai rodo, kad mašina stovi vietoje, nors tiesiog vairuotojas gėrė kavą. Nereikia panikuoti, jei vietoje nepajudėjo valandą – tai normalu. Mes jums pranešame, kai mašina artėja, todėl nereikia žiūrėti į telefoną kas penkias minutes.

Specifiniai atvejai ir rizikos

Kas daryti, jei bute Vokietijoje nėra lifto, o aš gyvenu 4 aukšte?

Tai mūsų kasdienybė, vadinama "nešimas laiptais". Tai kainuoja brangiau, nes reikia daugiau darbo jėgos ir laiko. Kartais, jei daugiau kaip 4 aukštai be lifto, reikia net kelti su virve per langą (ypač jei sofa neįeina į laiptinę). Nesijaudinkite, mes su tuo įveikiame, tik pasakykite iš anksto, kad nenuvyktume su viena vyrų komanda, kai reikia trijų. Vokiečiai dažnai gyvena senuosiuose name (Altbau) be lifto, tai mums įprasta.

Ar pervežiate pianinus ir safus?

Taip, bet tai ypatingas paslaugų tipas. Pianinas reikia specialių juostų, o safas – daug darbo. Jei safas sveria 300 kilogramų, be lifto mes jį neišnešime (jokia fizika nepadės). Reikės kelti su kranu per langą, o tai jau brangiausia paslauga. Pianinas taip pat gali būti labai brangus (Stainway ir pan.), todėl reikia ypatingo atidumo. Tokius daiktus verta apdrausti ypatingai.

Kas nutinka, jei sužaloju daiktą pats pakavimo metu?

Jei jūs pakavote patys, o dėžė viduje sudužo, mes neatsakingi. Mes atsakingi tik už tai, ką pakavome mes. Jei pamatysite, kad dėžė plona, o viduje stiklinis indas, pasakykite. Jei nenorite, kad mes supakuotume, ir sutrikote patys, tai vėl gi – jūsų rizika. Dažniausiai žmonėms būna gaila sumokėti už pakavimą, bet paskui gaila sudužusių vazų. Pasirinkite vieną: sumokėti dabar ar gailėtis vėliau.

Ar atsivežiate šiukšlių iš Vokietijos?

Ne, mes ne šiukšliavežiai. Kartais klientai sako: "imkite šią seną spintelę, ji aš netinkama". Jei ji tikrai netinkama (sulūžusi), mes ją išmetame Lietuvoje (už papildomą mokestį už šiukšlių išvežimą). Bet negalime užpildyti mašinos jūsų atliekomis. Iš Vokietijos galima atvežti naudotus daiktus, bet ne grynas atliekas. Aš vieną kartą teko išmesti visą "daryk pats" (IKEA) spintelę, kuri neišlaikė pervežimo, tai tikrai nėra malonus darbas.

Ar galima užsisakyti sandėliavimą Lietuvoje, jei dar neturiu būsto?

Taip, turime sandėlius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Jūsų daiktai gali stovėti mums paslaugomis, kol surasite butą ar namus. Tai kainuoja, bet kartais būna būtina, pvz., jei parduodate namą Vokietijoje ir reikia išsikrauti per dieną, o Lietuvoje dar niekas neįsirengė. Saugome, drėgnio nenaudojame (tik jei jūsų daiktai nėra drėgni). Tik žinokite, kad ilgainiui susimoka.

Ką daryti, jei vokiečiai "užmiršo" išjungti skaitiklius?

Tai reali problema. Vokietijos komunalinės paslaugos gali būti įnirtingos. Jeigu paliekate butą tuščią, o skaitikliai suka (nutekėjo vanduo arba kaimynas pajungė prie jūsų linijos), gausite sąskaitą. Būtinai pasidarykite nuotraukas skaitiklių išjungimo dieną ir atsiųskite savo housemasteriui (namų valdytojui). Mes su tuo nepadėsime, mes tik vežame daiktus, tai jūsų biurokratinis karas.

Ar pervežiate mašinas ir motociklus?

Pervežame, bet tai ne tas pats, kas baldai. Mašina turi būti užregistruota (arba turi leidimą važiuoti), o vairuotojas – turi teises. Dažniausia mašinas vežame autovežiais arba užkabiname (jei mašina eina). Jei mašina nevažiuoja, reikia vilkiko. Motociklą galima įkišti į sunkvežimį su baldais, jei yra vietos, bet jį reikia tvirtai pririšti, kad nenukristų ir nebraižytų kitų daiktų.

Ar galima pasirašyti sutartį lietuviškai?

Žinoma, mums lengviau rašyti lietuviškai. Bet jei reikalaujama vokiška, mes susitvarkome ir taip. Svarbiausia, kad sutartyje būtų aiškiai užrašyta, ką pervežiame, kada ir už kiek. Nenaudokime sudėtingų teisinių terminų, tiesiogai ir aiškiai. Jei kas nors neaišku, klauskite, kol nepasirašote. Vokiškose sutartyse dažnai būna daug smulkių raidelių, kurios gali būti nepalankios. Geriau turėti paprastą lietuvišką, nei supainiotą vokišką.

Ką daryti, jei atvyksta ne ta mašina, ką promisejome?

Tai kartais nutinka dėl techninių priežasčių. Gali sugesti didelis sunkvežimis ir tekti siųsti mažesnį. Jei mažesnė mašina netelpa, tai jau mūsų problema, kurios mes spręsime (reiks daryti kelis reisus). Jums tai neturėtų kainuoti daugiau, jei mes suklydome planuodami. Jei sutiksite mažesnę mašiną tam, kad greičiau atvyktų, tai gerai, bet jei ne – mes prisiimame atsakomybę. (Vieną kartą atvykome su 7,5 tonų vietoje 20 tonų, tai buvo šou).

Galite padėti su išmetamųjų medžiagų utilizavimu Vokietijoje?

Galime padėti išnešti daiktus į kiemą, bet vokiškas utilizejimas ("Wertstoffhof") yra griežtas. Negalima tiesiog mesti įvairių daiktų į vieną krūvą. Reikia rūšiuoti: stiklas, metalas, elektros atliekos. Jei norite, kad mes tai padarytume, tai užtrunka laiko, todėl tas darbas bus apmokamas. Geriausia pačiam nuvažiuoti į "Recyclinghof", jei norite sutaupyti. Mes ne esame ekologai, bet žinome, kad už netvarkingą išmetimą gali baudžioti.

Išvada

Galiausiai, kraustymasis iš Vokietijos yra procesas, kurį geriau patikėti tiems, kurie turi raumenis ir patirtį, o ne draugams, kurie pažadėjo padėti alumi. Nors kaina gali atrodyti didelė, tačiau taupoma nervų sistema, nugaros sveikata ir daiktų saugumas. Nereikia bijoti klausti klausimų, net jei jie atrodo kvaili, geriau paklausti dabar nei vėliau šauktis prie sulaužyto veidrodžio. Pasitikėkite profesionalais, bet ir patys būkite atsakingi – pasirūpinkite dokumentais ir pasakykite tiesą apie savo turtą. Tada viskas vyks gerai.