Kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą mikroautobusu privalumai: kodėl verta rinktis šį būdą

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir mačiau viską – nuo suirusių vilkikų autostradose iki klientų, kurie bandydami sutaupyti, patirdavo didžiulį stresą. Dažnai žmonės klausta, ką tiksliai pasirinkti, kai reikia parvežti daiktus iš užsienio, ir manau, kad kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą mikroautobusu privalumai čia yra tiesiog neabejotini. Kasdien bendrauju su vairuotojais, tvarkau dokumentus ir žinau, kur gali įstrigti ratas. Sakyčiau, tai yra auksinis vidurkis tarp brangaus sunkvežimio ir nepatogios asmeninės machinos. Čia ne tik apie kainą, bet ir apie tai, kad jūsų baldai nenukrenta per pusę kelio, o vairuotojas neša į butą, o nenuvažiuoja tik iki gatvės ženklo.

Kodėl visgi mikroautobusas ir ne sunkvežimis?

Ar tikrai taip verta rinktis būtent mikroautobusą?

Žinoma, ne visada, bet dažniausiai taip. Didelis vilkikas telpa daugiau, bet jis negali važiuoti į kiekvieną kiemą, ypač Miuncheno ar Berlyno centre. O kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą mikroautobusu privalumai pasireiškia tame, kad mes galime užvažiuoti tiesiai po jūsų langą. Buvau atvejų, kai vilkikai įstrigdavo turnuose ir reikėdavo perkrauti daiktus į mažesnes mašinas, o tai kainuoja pinigus ir nervus. Mikroautobusu judrumas šiuo atvejuu (tokia smulki klaida, praleiskite pro akis) tiesiog neišmatuojamas.

Ar tai saugiau nei kiti būdai?

Mano patirtis sako, kad taip, nes vairuotojas dažniausiai dirba su vienu klientu ir žino, ką veža. Dideliuose pervežimuose krovinys dažnai „šokinėja“ tarp sandėlių. O čia – užkėlė, uždarė ir važiuoja tiesiai. Beje, dauguma šių mašinų dabar turi „gandrus“ (keltuvus gale), tad net sunkus šaldytuvas nenukrenta.

Kiek laiko tai užtrunka lyginant su dideliu pervežimu?

Čia viskas aišku – kuo mažiau sustojimų, tuo greičiau. Dedikuotas reisas į Lietuvą trunka maždaug tiek, kiek ir asmeninis automobilis, tik su lėtesniu greičiu. Didelis vilkikas turi važiuoti 80 km/h, o mikroautobusas gali tiesti 100 km/h (jei leidžia sąlygos). Taip daroma mažiau perkraustymų tarp sandėlių Kaune ar Vilniuje.

Ar galiu su savimi važiuoti keleiviu?

Tai klausimas, kurį girdžiu kas antrą dieną. Oficialiai, vežant krovinius, draudžiasti vežti keleivių be tam tikrų licencijų, nors daug kas tai daro „už akies“. Aš asmeniškai to nedaryčiau rekomenduodamas – nuopolis iškeliaus problemų su draudimu jei kas nutiktų kelyje. Geriau sau nusipirkti bilietą į lėktuvą ar traukinį ir ramiai laukti namuose.

Kas su daiktais, jei jų nėra daug?

Jei tik dviknygės, tai tikrai neapsimoka. Bet jei turi butą dalinai ar pilnai – tai idealus variantas. Nereikia laukti, kol surenkamas pilnas krovinys, kaip tai būna su didžiosiomis firmomis. Mes su kiekvienu klientu derinam laiką atskirai.

Pinigai ir kaip jie susiformuoja realybėje

Kodėl kaina gali skirtis dvigubai?

Čia daug veikia grįžtamojo krovinio (return load) klausimas. Jei vairuotojas važiuoja tuščiu atgal iš Vokietijos, jis gali nuleisti kainą. Jeigu turi užsakymą grįžti, kaina bus aukštesnė. Kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą mikroautobusu privalumai irgi pasireiškia čia – mažiau degalų suvartojama nei vilkike, tad bazinė kaina mažesnė. Tačiau niekas nedirba tik dėl pinigų, kurių net už degalus neužtektų.

Ar į kainą įskaičiuotas krovimas?

Dažniausiai ne, tai visada papildoma paslauga. Vairuotojas yra vairuotojas, ne krovikas, nors dažnai jis padeda už tam tikrą mokestį. Reikia tai aptarti iš anksto, kad nebūtų nemalonumo, kai jis atvyks ir saky: „Aš tik vairuoju“. Geriau užsidėti porą stiprių vyrų iš šalies arba derėtis su pervežėju.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Turbūt vienas nemaloniausių dalykų yra kelių mokesčiai Vokietijoje (Maut). Jis privalomas sunkesniems transportams. Dauguma nekompetentingų vežėjų apie tai pamiršta pasakyti, o paskui kyla konfliktų. Tikrai patikrinkite, ar įskaičiuota, ir prašykite kvito (karto) – tai sutaupys daug nervų.

Ar galima atsiskaityti grynaisiais?

Vokiškoje realybėje viskas traukia prie „grynieji ar kortelė“. Dauguma vairuotojų mėgsta grynaisius, kadangi kortelės apmokejimas gali „ušlikti“ arba komisiniai per dideli. Bet oficialios įmonės imsis tik pervedimų. Čia kaip su sutartimi – reikia susitarti prieš kelionę.

Kokia vidutinė kaina už kelionę?

Sakyčiau, jei važiuojate iš vakarinės Vokietijos (prieš Brėmeną ar Hanoverį), tai svyruoja nuo 600 iki 1000 eurų už mašiną, priklausomai nuo kuro kainos (o ji dabar... aišku, pakilusi). Jei iš Miuncheno – brangiau. Verta palyginti kelis pasiūlymus, nebijoti klausti.

Vokietijos specifika ir dokumentų chaosas

Ar reikia kur nors registruoti išvykimą?

Jei galvojate apie „Abmeldung“ (išsiregistravimą iš gyvenamosios vietos), tai tai jūsų reikalas, ne pervežėjo. Bet dėl daiktų – jei nebešenate nieko vertingo, dokumentų mažai. Jei vežate naujus daiktus su priedėklais, gali būti problemų su muitinės, jei neatrodysite, kad tai asmeniniai daiktai.

Kaip su CMR sąskaita?

Tai pagrindinis dokumentas. Be jo joks normalus vairuotojas nevažiuos. CMR (Convention relative au contrat de transport international de Marchandises par Route) – tai jūsų draudimas, kad jei kažkas dingsta, jūs turite pagrindą reikalauti. Kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą mikroautobusu privalumai taip pat ir tas, kad tokios sutartys paprastos, ne tokios sudėtingos kaip jūrų laivuose.

Ar reikia deklaruoti daiktus Lietuvoje?

Jei tai naudoti daiktai ir jūs grįžtate gyventi arba tiesiog perkeliate savo daiktus – deklaravimas nereikalingas ES viduje. Buvo atvejis, kai muitininkas sustabdė vyrą, kuris vežė 5 naujus šaldytuvus aiškinimu „dovana seseriai“. Tai nepraėjo. Naudoti daiktai – gerai, prekybiniai – blogai.

Ką daryti, jei daiktai liko bute po išsiregistravimo?

Tai klasika. Vokietijai savo taisyklės, ir jei palikite šiukšles, baudos didelės. Patariu viską išsivalyti prieš vairuotojo atvykimą. Jis ne bus laimingas krauti jūsų senų batų su purvu į savo švarią mašiną (nors kartais tenka ir taip padaryti už papildomą mokestį).

Ar turi būti inventoriaus sąrašas?

Būtina. Be jo, kas vėliau teks įrodyti, kad šalia stovėjęs brangus tėvo servizas buvo pakrautas? Pasirašykite viską, nufotografuokite padėtį mašinoje prieš išvykimą ir atvykus. Tai užsiduoda nuo triukšmo.

Kelionės eiga ir vairuotojo nuotaikos

Kiek laiko trunka viena kelionė?

Iš Berlyno iki Vilniaus – tai maždaug 12-14 valandų važiavimo be sustojimų. Bet realiai vairuotojui tenka ilsėtis, tai užtrunka apie parą. Nebenaudingu spaudžioti jį, kad jis atvyktų ryte, kai jis pradėjo važiuoti vakare – tai saugumo klausimas.

Ar vairuotojas gerai pažįsta kelią?

Dauguma jų važinėja šiuo maršrutu kas savaitę. Žino, kur geriau pavalgyti, kur degalai pigesni (Lenkijoje), kur nustumti ratą. Kartais tik nukrypsta į šalį, nes nusimano navigacija, bet tai retai. Pasitikėkite juo, jis ne nori prarasti laiko.

Kas vyksta, jei sužalojate mašiną?

O, čia jau rimta. Jei jūs padedate krauti ir nusileidžiate šaldytuvą ant rato... tai draudimas nebus padengtas. Viskas turi būti tvarkingai užfiksuota. Esu matęs, kaip klientai mėgsta įsiliesti į krovimo procesą girti, tai baigiasi liūdnai.

Ar galima sekti mašiną realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių įmonių turi GPS stebėjimą. Užtenka paprašyti nuorodos. Taip jums bus ramiau, o vairuotojui nebereiks atsilieptinėti į telefoną kas valandą klausiant „kur jūs“.

Kaip elgtis jei vairuotojas vėluoja?

Vokietijoje dažnai būna „stau“ spūstys. Nerašykite skundų iš karto. Pasiūlykite jam užsakytą maistą ar kavą, jei jis atvyks vėliau – tikrai padės (ne šioje vietoje, bet susitariai gerėja). Vėlavimai dėl techninių priežasčių ar remonto taip pat įvyksta.

Daiktų saugumas ir nepageidaujami siurprizai

Ar reikia ypatingai supakuoti baldus?

Būtina. Viskas turi būti įvyniota į burbuliuką arba kartoną. Vokietijos keliai, ypač ties Lenkijos riba, gali būti labai bjaurūs, o duobės neleidžia jokiose „greitose“ važiuoti. Jei paliksite baldus be apsaugos – gausite įbrėžimus.

Kaip su kruopščiais daiktais (porcelianas, tėvynės kraštas)?

Geriausia juos krauti į mašiną paskutinius ir pirmus išimti. Nuleiskite juos žemyn, kad jų nebelenktų viršutiniai dėžės. Vairuotojas neatsakingas už jūsų blogą pakavimą, jei dėžė sužemė. (Nors geras vairuotojas visada pasiūls pagalbą).

Ar galima vežti augalus ir dviračius?

Taip, augalus galima, bet saugokitės dirvožemio – jei yra ligų ar kenkėjų, gali būti problemų. Dviratčius reikia gerai užfiksuoti, kad jie nebraižo sienelės. Vieną kartą teko braižyti padangas mikroautobuso viduje... nepavykęs eksperimentas.

Kas dėl alkoholio ar maisto produktų?

Asmeniniam naudojimui – galima, bet nežiūrėkite, kad bus prekybinis kiekis (pvz., 100 litrų alaus). Tai gali būti traktuojama kaip kontrabanda, nes aišku, kad to nesusigersite per savaitę. Maistas turi būti supakuotas, kad neužterštų kitų daiktų (pavyzdžiui, sviestas atsidaro vasarą...).

Ar yra draudimas nuo vagystės?

Taip, bet visada patikrinkite sumas. Dažnai draudimas apmažina vertę iki 1-2 EUR už kg. Tai reiškia, jei dingsta 1000 kg vertės daiktų, gausite tik labai mažai. Ypatingai brangius dalykus (gintaras, juvelyriniai dirbiniai) geriausia vežti su savimi.

Bėdos, su kuriomis susiduriame (ir kaip išvengti)

Ar dažnai įvyksta avarijų?

Ačiū Dievui, ne taip dažnai, bet įvyksta. Ypač žiemą Lenkijoje. Jei įvyksta avarija, procesas sustoja, reikia laukti techninės pagalbos ir dalyvauti dokumentacijos surinkime. Čia svarbu, kad pervežėjas būtų patikimas, o ne „kaimyno Povilo“.

Kas nutinka, jei vairuotojas susirga?

Tai realus scenarijus. Esu matęs, kaip vairuotojas negalėjo vairuoti dėl skausmų. Tada reikia ieškoti pakeitimo arba laukti. Gerai, kai įmonė turi rezervinius vairuotojus toje šalyje, bet dažniausiai tai būna ilga drama.

Ar gali būti, kad daiktai pasilikta kelyje?

Įsivaizduokite situaciją: vairuotojas sustoja pavenę, užsirašo užkabinus keletą dėžių ant gatvės. Tada tobulai niekas nesikreipia į judesius. Taip, tai būna. Reikia tikrinti, ar uždarytos durys ir ar veikia „lock“ sistema.

Kaip elgtis jei atvykta be visų daiktų?

Pirmiausia – nepanikuokite. Kartais tiesiog nukrito už sėdynės arba liko ankstesnioje stotelėje. Skambinkite vairuotojui. Jei dingsta brangus dalykas – reikia rašyti pareiškimą policijai (ir Vokietijoje, ir Lietuvoje).

Kodėl kai kurie vairuotojai būna nepagarbūs?

Tai ne visada jų kaltė. Po 14 valandų vairo jie pavargę, o jei dar klientas spaudžia ir šneka... Čia reikia supratimo. Bet aš asmeniškai niekai nesileidžiu chuliganizmo – jei vairuotojas elgiasi negerai, skambinu įmonės vadovui iš karto.

Išvada

Visas tas chaosas su dokumentais, krovimu ir laukimu gali atrody baisus, bet jei pasiruošiate, viskas einasi sklandžiai. Svarbiausia yra pasitikėjimas savo pervežėju ir supratimas, kad kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą mikroautobusu privalumai ne tik ekonomiški, bet ir praktiški. Nereikia rinktis pigiausio varianto internete be atsiliepimų, geriau pasidomėti, kas tik važiuos. Jūsų ramumas, kai atidarote duris ir matyte savo daiktus sausus ir sveikus, vertas to laiko, praleisto paieškose. Gerai įsivaizduoju, koks malonu po to viską padėti į savo vietas ir gerti kavą be streso.