Kraustymasis iš Vokietijos – ekonomiškos transporto galimybės

Kai manęs klausia, kaip pigiau persikraustyti iš Vokietijos į Lietuvą, visada atsidūstu. Per dvidešimt metų šioje „virtuvėje“ mačiau visko: nuo žmonių, kurie bando visą gyvenimą sutalpinti į „VW Transporter“ ir tikisi, kad niekas nesuduš, iki tų, kurie samdo profesionalus, bet vis tiek bando sutaupyti ten, kur nereikėtų. Kraustymasis iš Vokietijos – ekonomiškos transporto galimybės yra tema, kurioje lengva pasiklysti tarp „pigiai“ ir „kokybiškai“. Dažnai klientai galvoja, kad suradę pigiausią skelbimą „Facebook“ grupėje, jie laimėjo loteriją. Deja, realybė dažnai būna tokia, kad „fura“ vėluoja tris dienas, o CMR'as (tarptautinis važtaraštis) net nėra užpildytas. Šiandien pasidalinsiu savo patirtimi, kaip iš tikrųjų optimizuoti kaštus, neprarandant ramybės.

Planavimo subtilybės ir klaidos

Ar tikrai verta pačiam nuomotis mikroautobusą ir vairuoti iš Berlyno į Vilnių?

Mano praktikoje tai yra viena dažniausių klaidų, kurią daro žmonės, norintys sutaupyti. Taip, iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nuomotis „busiuką“ yra pigu – sumoki už nuomą, kurą ir keltą. Tačiau niekas neįskaičiuoja savo laiko, nuovargio ir rizikos, kad kažkas suges viduryje Lenkijos. Kai vairuoji 1500 kilometrų, tavo dėmesys krenta, o tai pavojinga. Be to, jei neturi patirties tvirtinant krovinius, tavo baldai atvyks į Lietuvą kaip „dėlionė“. Aš visada sakau: jei turi tik kelias dėžes – nuomokis, bet jei kraustai visą butą, patikėk tai tiems, kurie turi tinkamą įrangą ir draudimą. (Na, nebent esi profesionalus vairuotojas, tada gal ir pavyks sutaupyti).

Kaip veikia dalinių krovinių (LTL) gabenimas ir ar tai tikrai pigiau?

Dalinis krovinys arba LTL (Less than Truckload) yra geriausias draugas tiems, kurie nori sutaupyti. Esmė paprasta: tavo daiktai užima tik dalį „furos“ priekabos, o likusią vietą užpildo kiti kroviniai. Tai leidžia dalintis transporto kaštais su kitais klientais. Tačiau čia yra niuansas – laikas. Kadangi vežėjas turi surinkti krovinius iš kelių taškų Vokietijoje, tavo daiktai gali keliauti ilgiau nei užsakytas pilnas automobilis. Mano patirtis rodo, kad jei neskubi, tai yra pats ekonomiškiausias būdas. Tik visada pasitikrink, ar vežėjas turi vietos tavo baldams, nes kartais vadybininkų pažadai, kad „viskas tilps“, baigiasi tuo, kad tavo sofa lieka stovėti sandėlyje Hamburge.

Kodėl svarbu tiksliai suskaičiuoti tūrį kubiniais metrais prieš užsakant transportą?

Tai yra kritinis momentas, kurį daugelis praleidžia. Kai skambini vežėjui, jis klausia: „Kiek kubų?“. Jei pasakai „nežinau, tiesiog viskas iš dviejų kambarių“, gausi kainą su „atsarga“, kuri dažniausiai būna gerokai didesnė. Aš visada patariu klientams susirašyti viską: spintos, lovos, dėžės. Jei tiksliai žinai tūrį, gali derėtis. Pavyzdžiui, jei tavo krovinys užima 12 kubų, o vežėjas turi laisvą vietą 15 kubų, tu moki tik už savo dalį. Jei neįvertinsi, gali tekti mokėti už visą „furos“ vietą, net jei ji bus pustuštė. Tai elementari matematika, bet ji sutaupo šimtus eurų.

Ar verta kraustymosi paslaugas užsisakyti per tarpininkus ar tiesiogiai?

Čia visada kyla ginčų. Tarpininkai (ekspeditoriai) turi didelį tinklą ir gali greitai rasti laisvą mašiną, bet jie užsideda savo maržą. Tiesioginis vežėjas yra pigesnis, bet jei jo mašina sugenda, tu lieki „ant ledo“, nes jis neturi kuo pakeisti transporto. Mano nuomone, jei kraustaisi iš didelio miesto, kaip Miunchenas ar Frankfurtas, lengviau rasti tiesioginį vežėją. Tačiau jei esi kažkur provincijoje, tarpininkas gali būti išsigelbėjimas, nes jis suorganizuos „surinkimą“. Būna atvejų, kai tarpininkas sugeba suderinti maršrutus taip, kad kaina tampa net mažesnė nei tiesioginio vežėjo, nes jis „užpildo“ tuščias mašinas.

Kokie yra paslėpti kaštai, apie kuriuos vadybininkai dažnai nutyli?

O, čia mano mėgstamiausia tema. „Viskas įskaičiuota“ dažnai reiškia tik transportą nuo durų iki durų. Bet ar įskaičiuotas užnešimas į trečią aukštą be lifto? Ar įskaičiuotas krovimas, jei mašina negali privažiuoti prie pat laiptinės? Dažnai vadybininkai nutyli apie prastovas. Jei vairuotojas laukia prie tavo namų, kol tu krausi daiktus, po valandos prasideda papildomi mokesčiai. Taip pat būna papildomų mokesčių už specifinius krovinius, pavyzdžiui, pianiną ar seifą. Visada reikalauk raštiško patvirtinimo, kad kaina yra galutinė ir jokių „siurprizų“ nebus. (Nors, tiesą sakant, visada pasilik 10-15% biudžeto nenumatytiems atvejams).

Ar verta daiktus pakuoti patiems, norint sutaupyti?

Žinoma, kad verta, jei turi laiko ir tinkamas medžiagas. Profesionalus pakavimas kainuoja brangiai, nes moki už darbą ir medžiagas. Jei pats perki burbulinę plėvelę, kartonines dėžes ir lipnią juostą, sutaupysi nemažai. Tačiau čia yra rizika: jei daiktas suduš dėl blogo pakavimo, draudimas gali nemokėti. Aš visada sakau: dūžtančius daiktus pakuok pats, bet labai kruopščiai, o baldus palik profesionalams, nes jie turi specialius apvalkalus. Kartą vienas klientas taip „sutaupė“, kad visus indus sudėjo į vieną dėžę be jokios apsaugos – rezultatas buvo krūva šukių. Taupymas turi turėti ribas.

Kaip veikia „atgaliniai kroviniai“ ir ar tai tikrai pigiausias būdas?

„Atgalinis krovinys“ (backload) yra logistikos aukso kasykla. Kai fura atveža krovinį iš Lietuvos į Vokietiją, ji dažnai grįžta tuščia. Vežėjui geriau paimti tavo krovinį už pusę kainos, nei važiuoti tuščiam. Tai yra pigiausias būdas, bet turi vieną didelį trūkumą – lankstumą. Turi taikytis prie vairuotojo grafiko. Jei jis sako, kad bus trečiadienį, vadinasi, turi būti pasiruošęs. Jei vėluosi, jis tiesiog išvažiuos. Tai reikalauja geležinės disciplinos ir pasiruošimo. Mano praktikoje tai puikiai veikia, jei esi lankstus ir gali palaukti kelias dienas.

Ar verta drausti krovinį, jei nori sutaupyti?

Daugelis galvoja: „Kam mokėti už draudimą, jei viskas bus gerai?“. Tai didžiausia klaida. Tarptautinis pervežimas yra rizikingas procesas. Net jei vairuotojas yra profesionalas, gali įvykti avarija ar vagystė. Draudimas kainuoja nedaug, palyginus su visų daiktų praradimo verte. Aš visada rekomenduoju draustis, ypač jei vežiesi brangią techniką ar antikvarinius baldus. Jei vežiesi tik seną sofą, galbūt ir neverta, bet jei kraustaisi su visu gyvenimu, draudimas yra tavo ramybė. Tai ne išlaidos, o investicija į tai, kad naktį galėtum ramiai miegoti.

Kaip derėtis dėl kainos su pervežimo įmonėmis?

Derybos yra menas. Niekada nesutik su pirma kaina. Visada paprašyk kelių pasiūlymų ir palygink juos. Jei turi pigesnį pasiūlymą, parodyk jį kitam vežėjui ir paklausk, ar jie gali pasiūlyti geriau. Tačiau būk realistas – jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Galbūt jie neturi licencijos ar draudimo. Aš visada klausiu: „Ką galite padaryti, kad kaina būtų mažesnė?“. Galbūt galiu pats atvežti daiktus į jų terminalą? Galbūt galiu palaukti savaitę? Visada yra būdų optimizuoti kainą, jei esi atviras dialogui.

Ar yra skirtumas tarp kraustymosi iš didmiesčio ir kaimo vietovės Vokietijoje?

Didelis skirtumas. Iš didmiesčių (Berlynas, Miunchenas, Hamburgas) visada lengviau rasti transportą, nes ten didelis srautas. Iš mažų miestelių ar kaimų kaina bus aukštesnė, nes vežėjui reikia atvažiuoti iki tavęs, o tai yra „tuščia rida“. Jei gyveni nuošaliau, bandyk susitarti su kaimynais, gal ir jie nori kažką siųsti? Jei užpildysi visą mašiną, kaina bus daug geresnė. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas iš mažo kaimelio Bavarijoje suorganizavo visą gatvę, kad visi siųstų daiktus į Lietuvą – kaina jiems gavosi juokinga.

Kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę pagal krovinio pobūdį?

Jei turi daug baldų, tau reikia „furos“ su tentine priekaba, nes ten lengviau krauti. Jei turi daug smulkių dėžių, užtenka mikroautobuso. Jei turi trapių daiktų, ieškok mašinos su hidrauliniu keltuvu, kad nereikėtų visko mėtyti. Svarbu suprasti, kad kiekviena mašina turi savo specifiką. Jei bandysi viską sugrūsti į netinkamą mašiną, sugadinsi daiktus. Aš visada patariu nufotografuoti savo daiktus ir nusiųsti vežėjui – jie geriau žino, kokia mašina tam tinka. Tai padeda išvengti „netikėtumų“, kai atvažiuoja mašina, į kurią tavo sofa tiesiog netelpa.

Ar verta naudotis „krovinių biržomis“?

Krovinių biržos yra puikus įrankis, bet ne pradedantiesiems. Ten gali rasti labai pigių variantų, bet ten pilna ir „pilkųjų“ vežėjų. Jei nuspręsi naudotis, visada tikrink įmonės reitingus ir atsiliepimus. Niekada nemokėk visos sumos iš anksto. Aš pats kartais naudojuosi biržomis, kai reikia skubiai rasti transportą, bet visada atlieku „namų darbus“. Jei matai, kad įmonė neturi jokios istorijos ar kontaktai atrodo įtartini – bėk. Tai vieta, kur galima rasti pigiai, bet galima ir skaudžiai nudegti.

Kaip teisingai paruošti baldus transportavimui?

Baldai yra didžiausias galvos skausmas. Išardyk viską, ką įmanoma. Stalčiai, lentynos, kojelės – viskas turi būti atskirai. Kiekvieną detalę apvyniok burbuline plėvele ir kartonu. Jei paliksi stalčius spintoje, jie iškris ir sugadins visą konstrukciją. Aš visada sakau: „Baldas turi būti toks, kad jį būtų galima mesti nuo laiptų (aišku, nebandykite to!) ir jam nieko nenutiktų“. Tai galioja ypač pigiems baldams iš „Ikea“, kurie nėra skirti dažnam kilnojimui. Jei tinkamai neparuoši, po kelionės turėsi malkų krūvą.

Ar verta kraustytis žiemą ar vasarą?

Sezoniškumas turi didelę įtaką kainai. Vasara yra „pikas“, visi kraustosi, todėl kainos kyla. Žiemą, ypač sausį ar vasarį, vežėjai turi mažiau darbo ir yra labiau linkę derėtis. Jei turi galimybę rinktis laiką, kraustykis ne sezono metu. Sutaupysi ne tik pinigų, bet ir laiko, nes vežėjai bus labiau paslaugūs. Be to, vasarą gali tekti ilgiau laukti laisvos mašinos, nes visi nori kraustytis tuo pačiu metu. Mano patirtis rodo, kad geriausias laikas yra vėlyvas ruduo arba ankstyvas pavasaris.

Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Vėlavimas yra logistikos dalis. Niekada neplanuok skrydžio ar svarbaus susitikimo tą pačią dieną, kai turi atvykti tavo daiktai. Visada palik bent 2-3 dienas „atsargai“. Jei krovinys vėluoja, svarbiausia yra komunikacija. Skambink vadybininkui ir reikalauk tikslios informacijos. Jei jie nekelia ragelio – tai blogas ženklas. Kartą mano klientui vėlavo krovinys savaitę, nes vairuotojas susirgo. Svarbu turėti planą B: turėti būtiniausius daiktus su savimi, o ne viską išsiųsti „furoje“.

Ar verta naudotis „krovėjų“ paslaugomis, ar geriau patiems?

Jei turi daug sunkių daiktų, samdyk profesionalius krovėjus. Jie žino, kaip teisingai kelti, kad nesusižeistum nugaros ir nesugadintum baldų. Jei bandysi pats su draugais, tikėtina, kad kažkas bus numesta arba kažkas susižeis. Profesionalai turi diržus, vežimėlius ir patirtį. Tai kainuoja papildomai, bet tai yra saugumo garantija. Aš visada sakau: „Savo nugarą turi tik vieną“. Jei gali sau leisti, samdyk krovėjus. Tai viena geriausių investicijų kraustymosi metu.

Kaip teisingai užpildyti CMR važtaraštį?

CMR yra tavo draudimo polisas. Jei jame nėra tiksliai surašyta, ką veži, įvykus nelaimei nieko neįrodysi. Visada patikrink, ar įrašytas tikslus vietų skaičius ir svoris. Jei vežiesi kažką labai vertingo, būtinai tai pažymėk. Aš visada patariu klientams patiems pasidaryti krovinio sąrašą ir pridėti jį prie CMR. Tai apsaugo nuo ginčų, jei kažkas pasimestų. Tai nuobodus popierizmas, bet jis yra kritiškai svarbus. (Na, bent jau tol, kol viskas gerai, tada niekas į jį nežiūri).

Ar verta kraustytis su „pilnu servisu“?

„Pilnas servisas“ reiškia, kad jie viską supakuoja, išardo, perveža, iškrauna ir surenka. Tai brangu, bet tai yra visiškas komfortas. Jei turi pinigų ir neturi laiko – tai geriausias variantas. Tačiau visada būk šalia, kai jie pakuoja, kad prižiūrėtum procesą. Kartą mačiau, kaip „profesionalai“ tiesiog viską sumetė į dėžes be jokios tvarkos. Visada stebėk procesą, net jei moki už „pilną servisą“. Tai tavo daiktai ir tavo atsakomybė.

Kaip išvengti „prastovų“ mokesčių?

Prastovos atsiranda, kai mašina stovi ir nieko nedaro. Kad jų išvengtum, viską paruošk iš anksto. Kai mašina atvažiuoja, viskas turi būti prie durų, paruošta krovimui. Jei vairuotojas turi laukti, kol tu dar pakuosi daiktus – mokėsi. Tai paprasta taisyklė. Aš visada sakau klientams: „Būkite pasiruošę likus valandai iki mašinos atvykimo“. Tai sutaupys nervų ir pinigų.

Ar verta vežtis viską, ar geriau parduoti Vokietijoje?

Tai klausimas, kurį užduodu kiekvienam klientui. Ar tikrai tau reikia tos senos spintos, kurią pirkai prieš 10 metų? Pervežimas kainuoja. Kartais pigiau yra viską parduoti „eBay Kleinanzeigen“ ir nusipirkti naujus daiktus Lietuvoje. Tai ne tik sutaupo transporto kaštus, bet ir suteikia galimybę atsinaujinti. Aš visada patariu: „Jei daiktas nėra vertingas emociškai ar finansiškai, parduok jį“. Tai geriausias būdas optimizuoti kraustymosi biudžetą.

Kaip patikrinti vežėjo patikimumą?

Internetas yra tavo draugas. Ieškok atsiliepimų „Google“, „Facebook“, specializuotuose forumuose. Bet žiūrėk ne tik į žvaigždutes, o į tai, kaip jie reaguoja į neigiamus atsiliepimus. Jei įmonė ignoruoja skundus – tai blogas ženklas. Taip pat paprašyk jų draudimo poliso kopijos. Tikra transporto įmonė visada turi CMR draudimą. Jei jie vengia rodyti dokumentus – bėk. Tai elementarus patikrinimas, kuris apsaugo nuo didelių problemų.

Ar verta kraustytis su „fura“ ar su „busiuku“?

Tai priklauso nuo tavo krovinio kiekio. „Fura“ yra pigesnė už kubinį metrą, bet „busiukas“ yra greitesnis ir gali privažiuoti prie pat durų. Jei gyveni siauroje gatvelėje, „fura“ ten tiesiog neįvažiuos ir turėsi mokėti už perkrovimą į mažesnį automobilį. Tai papildomos išlaidos. Visada įvertink privažiavimo galimybes. Kartais „busiukas“ yra brangesnis, bet bendroje sumoje pigesnis, nes nereikia papildomų krovėjų ar perkrovimo.

Kaip elgtis, jei krovinys sugadintas?

Tai blogiausias scenarijus. Jei matai, kad daiktai sugadinti, iškart fotografuok ir surašyk viską į CMR važtaraštį. Tai privaloma! Jei pasirašysi, kad viskas gerai, vėliau nieko neįrodysi. Tada kreipkis į vežėją raštu ir reikalauk kompensacijos. Tai ilgas procesas, bet jei turi visus įrodymus, laimėsi. Aš visada patariu klientams būti principingiems. Jei jie sugadino – jie turi atlyginti.

Ar verta naudotis „krovinių konsolidavimo“ paslaugomis?

Tai panašu į LTL, bet dažniausiai vykdoma per tarpinius sandėlius. Tai labai pigu, bet daiktai gali būti perkeliami iš vienos mašinos į kitą kelis kartus. Tai didina riziką, kad kažkas pasimes ar suduš. Jei tavo daiktai nėra labai trapūs, tai puikus būdas sutaupyti. Bet jei turi brangios technikos – geriau rinkis tiesioginį pervežimą. Tai balansas tarp kainos ir rizikos.

Ar yra kokių nors „slaptų“ maršrutų?

Nėra jokių slaptų maršrutų, yra tik patirtis. Patyrę vairuotojai žino, kur yra kamščiai, kur geriau važiuoti naktį, o kur geriau sustoti. Tai ir yra jų pridėtinė vertė. Jei samdai pigiausią „vairuotoją iš gatvės“, jis važiuos pagal GPS ir gali įstrigti ten, kur patyręs vairuotojas net nevažiuotų. Tai irgi yra „ekonomija“, kuri vėliau kainuoja brangiau.

Išvada

Kraustymasis iš Vokietijos į Lietuvą yra rimtas iššūkis, bet su tinkamu planavimu jis neturi būti košmaras. Svarbiausia – neskubėti, viską skaičiuoti ir nebijoti klausti. Mano patirtis rodo, kad pigiausias variantas ne visada yra geriausias, o brangiausias – nebūtinai kokybiškiausias. Raskite aukso viduriuką, būkite atviri su vežėjais ir visada turėkite planą B. Sėkmės kraustantis, tikiuosi, kad jūsų daiktai pasieks tikslą sveiki ir gyvi!