Kraustymasis iš Hilden: ką žinau po 20+ metų tarptautinių pervežimų

Kai paskambina klientas ir sako: „Man reikia kraustymo iš Hilden“, aš iš karto žinau, kad bus istorija. Ne šiaip pervežimas, ne šiaip maršrutas. Hildenas – čia tas miestas Vokietijoje, tarp Diuseldorfo ir Vupertalio, kur pramoninė zona persipina su gyvenamaisiais kvartalais. Ir žinot ką? Per 20 metų aš tiek kartų iš ten daiktus traukiau, kad galiu užsimerkęs pasakyti, kur tas vienas posūkis prie Benz gamyklos, kur visi naujokai vairuotojai pasimeta. Bet apie tai vėliau. Šiandien papasakosiu jums viską apie kraustymąsi iš šito miesto – be pagražinimų, gyvai, kartais chaotiškai. Kaip pats daryčiau, jei jums reikėtų.

Nes jei galvojat, kad kraustymas iš Hilden yra paprastas reikalas – sukrauni daiktus ir važiuoji – tai jūs arba niekada to nedarėt, arba jums pasisekė, arba samdėt tokią kontorą, kur viską už jus darė. O realybėj visko būna. Ir būna įdomiai.

Dažniausi klausimai apie kraustymąsi iš Hilden – mano atsakymai iš patirties

Ar kraustymas iš Hilden visada brangus?

Žiūrėkit, priklauso nuo to, ką jūs vadinate brangiu. Jei lyginate su pervežimu iš Berlyno ar Miuncheno – taip, kartais kaina gali pasirodyti didesnė. Hildenas yra tankiai apgyvendintas regionas, o gatvelės siauros. Kartais mūsų vilkikas netelpa, tenka samdyti mažesnį furgoną, kad daiktus išvežtų iš kiemo iki pagrindinio kelio, kur stovi didžioji mašina. Tas tarpinis pervežimas – papildomi pinigai. Plius Vokietijoje darbo jėga brangi. Bet jei samdai vietinę vokiečių firmą – kaina kosmosas. Mes, lietuviai, dirbam pigiau, bet vis tiek ne už dyka. Vidutiniškai už pilną kraustymąsi iš Hilden į Lietuvą, tarkim, 3 kambarių butą, kaina prasideda nuo 1200 eurų. Bet čia be papildomų darbų, tik transportas ir krovimas. O jei dar baldus reikia ardyti, pakuoti, pas jus Vilniuje į ketvirtą aukštą be lifto nešti – kaina auga. Ir auga pagrįstai.

Kodėl kai kurios firmos siūlo kraustymą iš Hilden už 800, o kitos už 2000?

Nes vieni vagia, kiti nevagia (juokauju, bet ne visai). Rimtai – yra firma, kuri pasiūlo žemą kainą, paskui prideda mokesčių už kiekvieną dėžę, už kiekvieną kilogramą virš sutarto svorio, už tai, kad lifto nėra. O paskui skambina klientas man ir sako: „Tu sakei 1200, o čia jau 1800 sumokėjau, ir dar daiktų pusės negavau.“ Būna, kad dempingas pritraukia klientus, o paskui jie lieka be pinigų ir be baldų. Arba gauna sąskaitą su prierašu: „Papildomas draudimas, nes jūsų spinta sena.“ Aš tokių bajerių nenaudoju. Bet žinau, kad kiti naudoja. Tai kaina gera tada, kai ji skaidri. Nėra paslėptų mokesčių, viskas ant popieriaus.

Kokie daiktai dažniausiai keliauja iš Hilden?

O, čia įdomu. Hildenas – pramoninis miestas. Daug žmonių dirba tarptautinėse kompanijose, inžinieriai, vadovai. Jie kraustosi ne tik buitinius daiktus. Būna, vežam laboratorinę įrangą, būna, vežam brangius dviračius (čia vokiečiai mėgsta gerus dviračius), būna, vežam pianinus. Pianinai iš Hilden – atskira tema. Kartą vežiau tokį seną Steinway, kurį klientas paveldėjo iš senelio. Svoris – beveik 300 kilogramų. Turėjom išsikviesti papildomą žmogų su specialiais diržais, nes laiptai buvo klaikiai statūs. Bet pianinas atvažiavo sveikas, klientas apsiverkė iš laimės. Aišku, buvo ir atvirkščiai – vežėm pigų kinišką pianiną, kuris, atrodo, subyrėjo dar Vokietijoje, kol pakrovėm. Bet čia jau ne mūsų kaltė.

Ar reikia specialių leidimų kraustymuisi iš Hilden?

Ne, jei jūs Europos Sąjungoj. Bet jei vežat kažką labai specifinio – tarkim, meno kūrinius ar antikvarą – tada taip. Kartą vežėm klientui paveikslų kolekciją, jis turėjo dokumentus, kad čia ne nacionalinės vertybės, ne iš muziejaus pavogta. Be dokumentų gali būti problemų pasienyje, nors pasienio beveik nėra. Bet kartais Lenkijoje ar Lietuvoje patikrina. Nežinau 100%, ar čia standartinė procedūra, bet man yra tekę rodyti sąskaitas faktūras, įrodinėti, kad čia ne kontrabanda. Geriau turėt popierius.

Kiek laiko užtrunka kraustymasis iš Hilden iki Lietuvos?

Kai viskas sklandžiai – dvi dienos. Pirma diena – pakrovimas, antra – kelionė ir iškrovimas. Bet retai būna sklandžiai. Kartą užtrukom keturias dienas, nes sugedo mašina ties Hanoveriu. Tai klientui buvo šokas, jis jau galvojo, kad daiktai dingo. Bet mes suradom servisą, sutvarkėm, ir važiavom toliau. Aišku, aš jam paskambinau iškart, pasakiau, kad vėluosim. Kai kurie vežėjai to nedaro – tiesiog tyli ir vėluoja. Tai paskui žmonės rašo skundus. Normalus terminas – 48–72 valandos, priklausomai nuo maršruto ir oro sąlygų. Žiemą kartais ilgiau, jei keliai slidūs.

Ar jūs supakuojate daiktus prieš kraustymą iš Hilden?

Galiu ir aš, ir mano komanda. Bet sąžiningai pasakysiu: ne visada aš pats pakuoju. Kartais samdau vietinius vokiečius, kurie moka tą daryti greičiau nei aš. Jie turi specialių medžiagų, burbulinės plėvelės, kartoninių dėžių su rankenom. Bet jei klientas nori sutaupyti – tegul pats pakuojasi. Tik tada aš neatsakau, jei lėkštės sudaužytos, nes pats jas metė į dėžę be jokios apsaugos. Vokiečiai, beje, dažniausiai patys pakuojasi, ir daro tai pedantiškai. Lietuviai – įvairiai. Vieni super tvarkingi, kiti sumeta viską į maišus. Ir paskui verkia, kad veidrodis suskilo.

Kas būna, jei pamiršau deklaruoti kažką svarbaus?

O, čia mano mėgstamiausia situacija. Kartą klientas „pamiršo“ pasakyti, kad turi seifą su dokumentais. Svoris papildomas – gal 200 kilogramų. Mes jau buvom susitarę dėl kainos, o čia staiga toks siurprizas. Aš jam pasakiau: „Klausyk, bičiuli, arba moki papildomai, arba seifą palieki Hilden.“ Jis sumokėjo. Bet buvo ir kitaip – moteris nesakė, kad turi akvariumą su gyvom žuvim. (Akvariumą, ne žuvis – žuvis ji atidavė kaimynams, bet akvariumą vežėm.) Ir dar su vandeniu, kurio neišpylė. Tai važiuojant posūkyje tas vanduo išsiliejo, sugadino kelias dėžes. Gerai, kad ne ant elektronikos. Tai visada sakau: deklaruokit viską. Net jei atrodo smulkmena. Nes paskui nervai kainuoja brangiau nei pinigai.

Kaip išsirinkti patikimą vežėją kraustymui iš Hilden?

Klausykit atsiliepimų, bet ne tų, kurie „super, 5 žvaigždutės“. Klausykit tų, kurie rašo konkrečiai: „vėlavo valandą, bet daiktai sveiki“ arba „vairuotojas buvo pavargęs, bet krovė atsargiai“. Realūs atsiliepimai. Ir dar – skambinkit, kalbėkit. Jei žmogus telefonu atsako normaliai, paaiškina, o ne tik „atsiųskit užklausą į email“ – jau gerai. Aš pats visada kalbu su klientais gyvai. Kartais net per daug kalbu, bet žmonės bent žino, kas jų laukia. Ir dar vienas patarimas: niekada nemokėkit visos sumos iš anksto. 30% avansas – maksimum. Aš pats taip dirbu. Jei kas prašo 100% – bėkit.

Ar galima vežti automobilį kartu su baldais?

Taip, bet tada jau ne kraustymasis iš Hilden, o kombinuotas pervežimas. Turiu platformą, telpa du automobiliai ir dar šiek tiek dėžių. Bet jei jūs turit prabangų Mercedes, kurį norit vežti, ir dar pianiną, ir dar spintą – tada jau reikia dviejų reisų arba didesnio vilkiko. Ir kaina atitinkamai didesnė. Bet aš pats ne kartą vežiau ir mašiną, ir baldus vienu reisu. Tik svarbu, kad mašina būtų gerai pritvirtinta, nes kitaip stabdant ji „važiuoja“ į baldus. Kartą turėjom atvejį, kai kliento Audi vos nenuslydo ant stiklinio stalo. Laiku pastebėjom, sustojom, perdėjom tvirtinimus. Čia ne juokai.

Kada geriausia planuoti kraustymąsi iš Hilden?

Vasara – pikas. Visi nori kraustytis, kai šilta, vaikai turi atostogas. Bet tada ir kainos aukštesnės, ir vežėjai užimti. Aš pats liepą ir rugpjūtį kartais net neatsakau į skambučius, nes tiesiog per daug darbo. Tai jei norit pigiau – planuokit pavasarį arba rudenį. Tik venkit gruodžio, nes tada kalėdinės prekybos pikas, visi veža dovanas, siuntas, mašinos užimtos, ir dar orai baisūs. Sausis – geras metas, tik šalta, bet kainos normalios. Bet aš dirbu visus metus, tai man nesvarbu. Tik jums gali svarbu būti.

Kas atsitinka, jei baldai netelpa į liftą?

O, čia klasika. Hildene daug senų namų su siaurais liftais arba išvis be liftų. Ir tada prasideda: „O gal išardykim spintą?“ Aš sakau: „Galim, bet tai kainuos papildomai.“ Nes ardymas – ne krovimas. Tai užtrunka laiko, reikia įrankių, atsargumo. Kartą teko per balkoną kelti sofą, nes liftas buvo metro pločio, o sofa – metro dvidešimt. Tai išsinuomojom specialų keltuvą. Klientas sumokėjo papildomus 150 eurų, bet sofa atsidūrė bute. Kitą kartą klientas sakė: „Ne, aš pats įnešiu.“ Tai jis su draugu tą sofą įstrigo laiptinėje, ir mes dar turėjom juos gelbėti. Tai geriau samdyti profesionalus.

Ar draudžiate krovinį?

Taip, bet standartinis draudimas – iki tam tikros sumos. Jei vežate kažką labai brangaus – deklaruokit iš anksto ir imkit papildomą draudimą. Aš pats nesu draudimo agentas, bet galiu pasiūlyti partnerius. Kartą klientas vežė porceliano kolekciją, vertė – kosminė. Jis pats apsidraudė atskirai, ir gerai, nes viena vaza atvažiavo su įskilimu. (Nežinau, ar čia mūsų kaltė, ar jau buvo įskilusi, bet draudimas išmokėjo.) Jei nedraudžiat – rizikuojat. Aš už neapdraustus daiktus atsakau tik jei akivaizdžiai pats suklydau – pavyzdžiui, numečiau dėžę. Bet jei kelio duobė sukrėtė ir kažkas įtrūko – čia jau force majeure.

Koks jūsų asmeninis rekordas kraustyme iš Hilden?

Baisiausias – kai vežiau laboratorijos stiklą. Ne paprastus buteliukus, o mėgintuvėlius, kolbas, viskas trapūs, ploni stiklai. Klientas – chemikas, kraustėsi į Lietuvą dirbti universitete. Aš važiavau lėčiau nei bet kada, kiekvieną duobę apvažiavau, bet vis tiek vienas mėgintuvėlis suskilo. Gerai, kad ne su pavojinga medžiaga. Bet chemikas buvo labai malonus, pasakė: „Čia nieko, aš turiu atsarginių.“ O didžiausias – kai vežiau visą namą, keturių aukštų, į Lietuvą. Tai truko savaitę, su dviem vilkikais. Ten buvo visko – nuo žaislų iki traktoriaus (mažo, sodo). Tai po to reiso aš miegojau parą.

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet aš ne mėgėjas. Augalai reikalauja specialių sąlygų, o vilkike jos ne visada būna. Kartą vežiau fikusą, tai jis numetė visus lapus per kelionę. Klientė verkė, sakė, kad čia jos močiutės augalas. Aš jai paaiškinau, kad fikusai nemėgsta skersvėjų, o mes negalėjom uždaryti ventiliacijos, nes patys uždustume. Tai dabar visada perspėju: augalus vežkit savo rizika. Arba samdykit specialų transportą su klimato kontrole.

Kokių kvailiausių situacijų būna?

Kartą klientas man paskambino ir sako: „Aš jau Hilden, bet mano daiktai dar Frankfurte.“ Pasirodo, jis manė, kad aš važiuosiu į Frankfurtą paimti daiktų, o paskui į Hilden jo pasiimti. Bet sutartis buvo dėl kraustymosi iš Hilden, ne iš Frankfurto. Tai teko derėtis iš naujo. Galiausiai sutarėm, kad aš važiuoju į Frankfurtą, bet už papildomą mokestį. O jis manęs laukė Hilden stotyje su trim lagaminais. Tai va, kartais žmonės nesupranta, kad „iš Hilden“ reiškia, jog daiktai jau ten.

Kaip su mokėjimais – grynais ar pavedimu?

Priimu abu. Bet sąskaitą faktūrą išrašau visada. Jei norit grynais – prašau, bet tada jau be jokių „pamiršau piniginę“. Yra buvę, kai klientas sako: „Palauk, aš nubėgsiu iki bankomato.“ O bankomatas Hilden centre, o mes stovim užmiesty, ir aš negaliu palikti mašinos su jo daiktais. Tai dabar visada sakau: arba pavedimas iš anksto, arba grynieji jau rankoje, kai atvažiuoju.

Ar jūs vienas dirbat, ar su komanda?

Priklauso nuo užsakymo. Jei butas mažas, galiu ir vienas, su krovėju iš vietinių. Bet dideliems darbams turiu komandą – du ar tris vyrus. Kartais samdau vokiečius, kartais atsivežu lietuvius. Vokiečiai brangesni, bet punktualūs. Lietuviai – savi, pigesni, bet kartais su humoru tokiais, kad klientas nesupranta. Bet ką aš žinau – visi normalūs, dirbam. Tik kartą vienas lietuvis krovėjas Hilden užmigo mašinoj, kol mes krovėm. Tai teko jį žadinti su šaltu vandeniu. Po to juokėmės, bet klientas žiūrėjo rūgščiai.

Ar vežate tik į Lietuvą?

Ne, vežu ir į Latviją, Estiją, kartais į Lenkiją. Bet dažniausiai Lietuva. Hildenas turi gerą susisiekimą – netoli autobanai A3 ir A46. Tai iš čia patogu važiuoti bet kur. Tik kartais, jei užsakymas į Estiją, aš važiuoju per Lietuvą, nes man taip arčiau namų. O klientui gal skirtumo nėra, svarbu, kad daiktai atvažiuotų.

Koks jūsų transportas?

Turiu vilkiką su priekaba, tentinį. Ne pats naujausias modelis, bet prižiūrėtas. Dar turiu mažesnį furgoną miestui. Kai kraustymasis iš Hilden vyksta siaurom gatvelėm, furgonas – išsigelbėjimas. O vilkikas stovi prie išvažiavimo į autobaną. Bet kartais, jei užsakymas didelis, samdau papildomą transportą iš partnerių. Tada kaina didesnė, bet aš pats neapsikraunu.

Ar reikia būti namie per pakrovimą?

Idealiai – taip. Bet jei negalit – duokit raktus patikimam žmogui. Aš esu dirbęs, kai klientas buvo Berlyne, o aš jo butą Hilden kroviau su jo kaimynu, kuris turėjo raktus. Buvo keista, bet viskas gerai. Tik paskui klientas skundėsi, kad kaimynas jam ne taip dėžes sudėliojo. Tai geriau būkit patys. Arba bent jau per FaceTime, kaip dabar madinga. Aš galiu rodyti, ką kraunu, jūs matot, ir ramiau.

Ar galite padėti ardyti baldus?

Taip, bet už atskirą mokestį. Nes ardymas – laikas. O laikas – pinigai. Vokietijoje darbo valanda brangi, Lietuvoje pigiau, bet aš moku savo vyrams pagal Vokietijos standartus, kai jie ten dirba. Tai jei jūsų spinta su 48 varžtais – tai užtruksim. Bet ardau viską – lovas, spintas, virtuves. Tik dušo kabinų nemėgstu – jos trapios, ir kartą man viena subyrėjo rankose. Po to samdžiau santechniką, kad sutvarkytų. Tai dabar sakau: dušo kabinas geriau palikti arba samdyti specialistą.

Kas jei krovimo dieną lyja?

O, čia dažna problema. Hildene lietus – ne retenybė. Mes turim tentus, plėveles, bet vis tiek nemalonu. Kartą krovėm per liūtį, ir dėžės šlapo, nors aš jas dengiau. Klientas paskui sakė, kad knygos išbrinko. Bet ką aš galiu padaryti prieš gamtą? Dabar visada turiu papildomų vandeniui atsparių dėžių, bet ir jas ribotai. Jei prognozė prasta – geriau perplanuoti. Aš lankstus, galim tartis.

Ar vežate šiukšles?

Ne, šiukšlių nevežu. Kartą klientas norėjo, kad aš išvežčiau seną sofą į Lietuvą, o ji buvo visa purvina, suplėšyta. Sakau: „Čia ne kraustymasis iš Hilden, čia šiukšlių išvežimas. Vežkit į perdirbimo aikštelę.“ Jis įsižeidė. Bet aš ne šiukšlininkas. Mano mašina turi vežti normalius daiktus, o ne atliekas. Yra specialios tarnybos tam.

Kaip dėl muito?

Kaip ir sakiau – ES nėra muito. Bet jei vežate trečiųjų šalių piliečio daiktus, arba jei pats esate ne ES pilietis – tada gali būti formalumų. Aš nesu ekspertas, bet kartą vežiau ukrainiečio daiktus, ir jis turėjo dokumentus, kad čia asmeniniai daiktai, ne komercinė siunta. Lenkijos pasienyje patikrino, bet praleido. Tai visada sakau: pasitarkit su muitinės tarpininku, aš tik vairuotojas.

Ar galima sustoti pakeliui?

Galima, bet tik jei sutariam iš anksto. Jei norit, kad aš nakvočiau Varšuvoj, o jūs ryte atvažiuotumėt pasiimti vienos dėžės – gerai, bet tai kainuos papildomai už stovėjimą ir apsaugą. Nes aš negaliu palikti mašinos su jūsų daiktais bet kur. Kartą sustojom prie Lidl, tai per naktį kažkas bandė įsilaužti. Gerai, kad signalizacija suveikė. Tai dabar stoviu tik saugomose aikštelėse arba pakelės moteliuose su kamera.

Kaip greitai galite atvažiuoti į Hilden?

Žiūrint iš kur pradedu. Jei aš Lietuvoj – per 18–20 valandų pasiekiama. Bet jei jūs skambinat šiandien, o kraustymasis iš Hilden reikalingas rytoj – tai nerealu. Normalus terminas – savaitė, kartais dvi, priklausomai nuo užimtumo. Bet būna, kad atsiranda langas – tarkim, klientas atšaukė, ir aš galiu atvažiuoti per tris dienas. Visada klauskit, gal pasiseks.

Ar vežate pianinus?

Jau minėjau, kad taip. Bet pianinai – atskira specializacija. Aš nesu pianinų meistras, bet turiu kontaktą, kuris moka juos ardyti ir derinti. Jei vežat Steinway ar Bechstein – samdykit specialistą. Aš galiu tik transportuoti, bet už suderinimą neatsakau. Kartą klientas man sakė: „Tu sakei, kad pianinas gros.“ Aš sakiau: „Aš sakiau, kad jį atvešiu sveiką. Gros – čia jau kito žmogaus darbas.“ Tai va, aiškinkitės iš anksto.

Ar turit draudimą nuo vagystės?

Taip, bet jis galioja tik jei mašina užrakinta, signalizacija įjungta, stovi saugomoje vietoje. Jei aš palieku mašiną nelegalioje aikštelėje, o jūs prašot – aš atsakau. Bet tada ir jūs rizikuojat. Vagysčių beveik nepasitaikė, bet kartą pavogė dėžę su drabužiais, kai stovėjom prie autobano tualeto. Matyt, kol aš buvau viduj, kažkas atidarė tentą. Po to dabar visada su savimi turiu antrą žmogų, kad vienas visada budėtų.

Ką darot, jei klientas nepatenkintas?

Pirmiausia – klausau. Kartą moteris rėkė ant manęs, kad aš jai subraižiau komodą. Aš pažiūrėjau – braižymas senas, dar iš Vokietijos laikų. Bet ji sakė: „Čia tu.“ Aš pasiūliau nudažyti, ji nesutiko. Tada pasiūliau nuolaidą kitam kartui. Ji sutiko. Bet apskritai stengiuosi, kad nebūtų nepatenkintų. Jei kaltė mano – taisau. Jei ne mano – aiškinuosi kantriai. Kartais tiesiog atsiprašau, net jei nesu kaltas, nes žmonėms svarbu jausti, kad jų išklauso.

Ar kraustymas iš Hilden skiriasi nuo kraustymo iš kitų Vokietijos miestų?

Taip, ir iš esmės. Hildenas mažesnis, bet labai pramoninis. Daug įmonių, sandėlių, logistikos centrų. Tai reiškia, kad gatvės pritaikytos sunkvežimiams, bet gyvenamieji kvartalai – ne. Ir dar vienas niuansas: Hildene yra daug užsieniečių, ypač iš Rytų Europos, tai kartais kalba būna problema. Aš kalbu angliškai, vokiškai (prastai, bet susikalbam) ir rusiškai. Tai man lengviau. Bet klientui reikia žinoti – jei jūsų vokiečių kalba nulinė, geriau samdyti žmogų, kuris kalbės jūsų kalba. Nes kitaip per krovimą gali būti nesusipratimų.

Galiausiai – ar verta?

Visada verta, jei darot su protu. Kraustymasis iš Hilden gali būti sklandus, jei pasiruošiat, išsirenkat normalų vežėją, deklaruojat viską ir nesitikite stebuklų už 200 eurų. Aš pats padariau šimtus reisų iš ten, ir 90% jų buvo geri. 10% – su problemom, bet problemas sprendėm. Gyvenimas nėra tobulas, ir pervežimai nėra tobuli. Bet kai paskui klientas sako: „Ačiū, viskas puiku“ – tada suprantu, kodėl vis dar dirbu šitą darbą.

Išvada – kraustymasis iš Hilden nėra kosmosas

Taigi, ką aš galiu pasakyti po tiek metų? Kraustymasis iš Hilden yra tas pats, kas ir iš bet kur – tik su savais niuansais. Siauros gatvelės, kartais brangoka, kartais lietus, kartais klientas su seifu, apie kurį pamiršo. Bet jei rasit normalų vežėją (gal net mane), kuris neapgaudinėja, kalbasi atvirai ir dirba sąžiningai – viskas bus gerai. Svarbiausia nebijoti klausti, skambinti, derinti. Nes tyla ir spėlionės kainuoja daugiau nei papildoma valanda darbo ar pora dėžių. Aš pats vis dar mėgstu šitą darbą, nors nugara jau nebe ta, ir kartais norisi mesti. Bet paskui ateina naujas klientas, sako: „Man rekomendavo tave dėl kraustymo iš Hilden“ – ir aš vėl sėdu į vilkiką. Nes žinot – kai daiktai atvažiuoja sveiki, o žmogus laimingas, tada viskas turi prasmę.