Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Kraustymasis į Vokietiją su tiekimo grandinės valdymu: kas iš tikrųjų laukia
Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimt metų ir mačiau viską – nuo taisyklių, kurios keičiasi kas antrą dieną, iki vairuotojų, kurie praranda krovinį Kurše arba pamišę nuo karščio Vokietijos autobanuose. Dauguma klientų man sako: „ tiesiog paimkite ir vežkite“, bet realybėje tai yra daug sudėtingesnė istorija. Ypač kai kalbame apie kraustymasis į Vokietiją su tiekimo grandinės valdymu – tai nėra tik apie dėžių užkrovimą į sunkvežimį. Čia reikia planavimo, dokumentų žinių ir šaltos galvos, nes viena klaida su muitinės deklaracija gali kainuoti tūkstančius eurų ir prarastas savaites. Visgi, nenusiminkite, su geru planu viskas įmanoma, net jei ir pasitaiko nenumatytų situacijų kelyje.
Pasiruošimas ir viskas kas susiję su popieriais
Ar kraustymasis į Vokietiją su tiekimo grandinės valdymu reikalauja advokato?
Siaubingai dažnai kyla šis klausimas, nors iš tikrųjų advokato tau čia nereikia, nebent jau susipykai su perkėra įmonės teisininkais dėl sutarties. Tau reikalingas geras brokeris arba logistikos specialistas, kuris išmano muitinės procedūras. Kraustymasis į Vokietiją su tiekimo grandinės valdymu apima daug techninių niuansų, pvz., transfer of residence dokumentų pateikimą, kuriais gali pasirūpinti patyręs dispečeris. Advokatas tik priaugs papildomų sąskaitų, kurias tau teks mokėti, o jam dar reikės paaiškinti, kas yra TIR knygelė.
Kiek laiko užtrunka paruošti visus dokumentus?
Įprastai tai trunka nuo savaitės iki dviejų, jei viskas tvarkinga, bet aš mačiau atvejus, kai žmonės pradeda rinktis paskutinę dieną. Tada tikrai tenka važiuoti į Vokietiją be leidimų ir tikėtis, kad muitininkas bus geranoriškas (kas, tiesa pasakius, retai nutinka). Geriau pradėkti ruoštis mažiaug mėnesį iki išvykimo, kad spėtum gauti visus antspaudus iš Registrų centro ir kitų įstaigų.
Kas daryti, jei praradau daiktų inventorinį sąrašą?
Tai yra klasika. Vairuotojas stovi prie sienos, o sąrašo nėra. Turėsi rinkti viską iš naujo pagal atmintį, kas yra pavojinga, nes gali pamiršti nurodyti brangų telefoną ar pinigų seifą. Muitinėje gali įtarti, kad bandai contrabanda vežti. Jei sąrašo nėra, reikia skambti mums, mes pagalbv suformuojame užkulises, bet tai gali brangiai kainuoti dėl papildomo laiko.
Ar turiu deklaruoti visus savo senus drabužius?
Formaliai taip, ypač jei turi daug visko, bet realybėje seni drabužiai, kurie atrodo kaip šiukšlės, dažnai nekelia didelio susidomėjimo. Vokietijos muitinė labiau domisi nauja technika ir alkoholiu. Tačiau, jei turi kruopščiai surašytą inventorinį sąrašą, kur nurodyta „20 dėžių su drabužiais“, geriau taip ir palikti. Nesikeiskime.
Kaip susitvarkyti su automobilio registracija, kai jį veži su savimi?
Čia yra viena sudėtingiausių vietų. Reikės išimti numerius Lietuvoje, gauti eksporto licenciją (kurią, tiesą sakant, dažnai mirkstą ant raktų), o Vokietijoje tuomet turi 10-14 dienų priduoti automobilį techninei apžiūrai (TÜV). Jei vėluosi – gausi baudą. Be to, kraustymasis į Vokietiją su tiekimo grandinės valdymu numato ir tai, kad automobilis turi būti apdraustas nuo pat momento, kai jį atveži.
Ar reikia vertimo paslaugų lietuviškų dokumentų atveju?
Dažniausiai taip, ypač jei tai gimimo certyfikatai ar šeimos dokumentai, reikalingi mieste registracijai (Anmeldung). Vokietai labai mėgsta, kai viskas yra jų kalboje arba bent jau anglų. Nerekomenduoju verstis su Google vertėju, paskui gali būti juokingų situacijų biure, kai „vedlys“ tampa „vadas“ ir panašiai.
Ką daryti, jei dokumentuose yra klaidų pavardėje?
Nebejuokau, tai nutinka dažniau nei manote. Jei pavardės rašybos klaida nedidelė, dažnai praeina, bet jei visiškai kitokia raidė – gali būti problema. Geriau iš karto pataisyti Lietuvoje, negu vėliau aiškintis Vokietijos biuruose, kur nė nepadės (nors, galbūt, kai kur padėtų, bet tikrai ne šiukšliadėžėje).
Ar turiu mokėti PVM, jei tai yra asmeninis daiktų pervežimas?
Jeigu taikomi „Transfer of Residence“ taisyklės (gyveni Vokietijoje ilgiau nei 12 mėnesių ir daiktus naudojai bent 6 mėnesius), tai PVM mokėti nereikia. Bet jei parduodi savo baldus kaip prekę ar veži naujus daiktus, kurie dar nėra buvo naudoti – tada taip, mokesčiai bus dideli. Čia reikia labai tiksliai sekti datas, kitaip gali tekti mokėti 19% Vokietijos PVM.
Ar verta rūpintis „intrastat“ deklaracijomis?
Asmeninis pervežimas paprastai ne, bet jei tu esi verslininkas ir veži įrangą savo firma Vokietijon, tai Intrastat yra privalomas. Dažnai žmonės painioja asmeninį gyvenimą su verslu, o muitinės sistemos to nemėgsta. Geriau atskirti tu dalykus, kadangi kraustymasis į Vokietiją su tiekimo grandinės valdymu verslo kontekste yra visai kitas gyvūnas.
Logistika ir kelių problemos
Kiek tiksliai trunka kelionė iš Vilniaus į Berlyną?
Teoriškai tai maždaug 12-14 valandų važiavimo gryno laiko, bet su paildomis, muitinės patikromis (net jei tu eiti „žaliuoju koridoriumi“, kartais sustoja) ir kamščiais Lenkijoje – lengvai užtrunka iki 20 valandų. O jei vairuotojas sustoja papietauti kažkur prie kelio „kebabo“ gauti – tuomet viskas dar užtrunka. Neskubėk su grafiku.
Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju sunkvežimyje?
Techniškai gali, jei yra vieta lovelės kabyje (bunk), bet dauguma firmų to nedaro dėl draudimo. Vairuotojas yra darbuotojas, o tu – keleivis, kas nelegalu komerciniame transporte. Pasitaiko, kad „susitaria“ su vairuotoju už 50 eurų, tai važiuoja. Aš tai nedaryčiau, jei sulaips – tuomet ir krovinys gali nutūpti be šeimininko.
Kas nutinka, jei sunkvežimis sugenda kelyje?
Tai yra mano mėgstamiausia (ironiškai). Vairuotojas skambina sako: „variklis dūmsta“. Tuomet reikia siųsti pagalbą, o tavo daiktai stovi kaip ant plėkės. Gera žinia ta, kad kraustymasis į Vokietiją su tiekimo grandinės valdymu numatyti ir tokius scenarijus – geria kompanijos turi draudimą, kuris padengia net vėlavimo išlaidas. Bloga – kad turi laukti.
Ar vairuotojai kalba vokiškai?
Nebūtinai. Dauguma mūsų vairuotojų kalba rusiškai, angliškai arba tiesiog „rankomis“ rodo. Vokiškai kalba tie, kas kas važinėja Vokietiją maršrutais kasdien. Jei tau svarbu, kad vairuotojas susitartų su vietiniu sargu arba namų savininku – iš anksto paprašyk vokiškai kalbančio, kitaip gali būti nesusipratimų.
Kokia tikimybė, kad mane apiplėšėja kelyje?
Vakarų Europoje tai, deja, ne retas reiškinys, ypač poilsiavietėse. Reikia rinktis saugias aikšteles, kurias rekomenduoja logistikos kompanijos. Gera, kai kraustymasis į Vokietiją su tiekimo grandinės valdymu apima ir GPS stebėjimą realiu laiku, taip mes matome, kur sunkvežimis stovi ir ar nesustojo ne ten. Būk atsargus su brangia technika.
Ar galima nurodyti konkretų pristatymo laiką?
Galima bandyti, bet neužtikrintai. Vokietijoje griežtai laikomasi vairuotojų poilsio režimo (tachografai). Jei jam reikia miegoti – jis miegos, net jei tu turi susitikimą su notaru po valandos. Geriau planuoti pristatymą rytoj, nei šiandien vakare ir vėluoti. Stresas nereikalingas niekam.
Kaip elgtis su dideliais sunkvežimiais miest centre?
Vokietijos miestuose, ypač senosiuose rajonuose (pvz., Berlyno Mitte arba Miuncheno centre), gatvės siauros, o ženklinimas sudėtinga. Prieš išvykstant reikia tiksliai patikrinti, ar sunkvežimis galės privažiuoti prie namo. Kartais teka permesti daiktus į mažesnę transporto priemonę „paskutinę myrią“, tai kelia papildomų išlaidų.
Ar reikia rūpintis leidimais „Lowe-maut“?
Tai yra mokesčiai už kelių naudojimą Vokietijoje, apie kurią rūpinasi pervežėjas. Tau nereikia įsirengti jokio bokštelio ant stogo. Tiesa, jei tu veži savo mašina vilkiku – tada reikia įsirašyti į sistemos. Viską suskaičiuoja ir apmoka įmonė, kuri atlieka kraustymasis į Vokietiją su tiekimo grandinės valdymu paslaugas.
Daiktų saugumas ir pakavimas
Ar tikrai reikia profesionaliai užpakuoti baldus?
Gali mėginti pats, pakliūkti su plastikinėmis (plėvelėmis), bet jei perveži šviesą arba brangų vitrinos spintelę – geriau palikti profesionalams. Pažiūrėk, kokia būklė yra Lietuvos keliai, o paskui pagalvok apie vokietų „glätten“ (banguotumas). Vien staigus stabdys ir tavo sofa skrenda pro kabiną.
Kaip su augalais? Ar juos įleis per sieną?
Čia yra pilnas chaosas. Augalai gali turėti kenksmingų organizmų, todėl dažniausiai reikia fitosanitarinio paso. Asmeniniai augalai dažnai praleidžiami, jei jie be žemės, bet yra rizika, kad tau juos nuspraus arba konfiskuos. Aš asmeniškai patariau atiduoti kaimynams, nėra verta to nervų.
Ar galiu vežti maisto produktus?
Dėl mėsos ir pieno produktų griežtai draudžiama (ES taisyklės), nebent tai yra džiūvėsėliai ar kiti ilgiau galintys išsilaikyti gaminiai. Vakarų Europa labai bijo ligų, todėl net sausių kumpių gali nepraleisti, jei pamatys nepakartojamus etiketes. Geriau suvalgyk čia.
Ką daryti su vaistais, jei jų daug?
Reikia turėti receptą arba gydytojo pažymą, kad tai tau asmeninis kiekis. Jei turi dideles dėžes vaistų be recepto – gali būti įtarta prekyba narkotikais (net jei tai tik vitaminai C). Viską turėk originalioje pakuotėje su jūsų vardu.
Ar apdraudžiami daiktai pervežimo metu?
Taip, ir tai būtina. Pasirašant sutartį, įsitikink, kad draudimas apima ir „visą riziką“, o ne tik gaisrą ar avariją. Yra daug atvejų, kai dėžė nukrenta kabinant į antrą aukštą (be lifto) – tai dažniausiai neįeina į standartinį draudimą.
Kas nutinka su pienu šaldytuve?
Išmesk jį iškvaip. Šaldytuve palikti atidarytas duris porą dienų prieš išvykimą, kad išdžiūtų, kitaip kvapas bus toks, kad niekas neišsilaikys prie to sunkvežimo atidarymo. Vienas mano klientas taip padarė, ir vėliau mums teko kvieti švaros paslaugas (nors, tiesą sakant, mes tiesiog nupirkė jam naują šaldytuvą, pigiau buvo).
Kaip susitvarkyti su pavojingais krovinių (dažai, benzinas)?
Kategoriškai neleidžiama ne profesionaliems pervežėjams. Jei turi benziną pjūklui – palik čia. Dažus gali vežti tik jei jys yra originalioje, uždarymoje pakuotėje. Muitinė su jomis gali būti labai griežta. Kraustymasis į Vokietiją su tiekimo grandinės valdymu nenumato tokių rizikų dėl mažų kainų.
Ar verta pirkti dėžes ar naudoti tas, kurias turi?
Naudotos dėžės gali būti sugedusios arba turi vabalus (ypač jei jos buvo balkone ar rūsyje). Geriau investuoti 50 eurų į naujas, tvirtas dėžes, nei paskui surinkti išsklaidytus indus visame sunkvežimėje. Stiprios dėžės – tai pusė sėkmės.
Pinigai, išlaidos ir kitos bėdos
Kiek maždaug kainuoja visas reikalas?
Kainos svyruoja stipriai. Nuo 800 eurų už mažą kiekį (kelios dėžės) iki 3000-5000 eurų už pilną namų ūkį su pianinu. Taip pat priklauso nuo distancijos – jei važiuoji į Miuncheną, brangiau negu į Berlyną. Geriau prašyti fiksos kainos, kad neišsišoktų papildomi mokesčiai už laiptus.
Ar galima mokėti grynais pinigais vairuotojui?
Nerekomenduoju. Viskas turi eiti per sąskaitas, kad turėtum įrodymą, jog sumokėjai. Jei duosi grynais ir vairuotojas „padinga“, arba pasakys, kad nieko negavo – būsi be pinigų ir be daiktų. Oficiali įmonė yra garantas.
Kaip elgtis, jei pažeidė mano daiktą?
Skubiai nufotografuok pažeidimą ir nesišluok ant to. Parašyk defekto aktą su vairuotoju (jei jis sutinka pasirašyti). Jei ne – skambink į dispečerinę. Draudimo kompanijai reikia įrodymų, o ne žodžių. Nereikia kvailioti ir pyktis, tiesi veiksmingai užfiksuok fakta.
Ar yra papildomi mokesčiai už liftą naudojimą?
Taip, jei name nėra lifto arba liftas per mažas (kas dažna Vokietijoje senosiuose namuose), tenka mokėti už rankų darbą. Vienas aukštas gali kainuoti 50-100 eurų. Tai ne įmonės godumas, tiesiog fizinis darbas yra brangus.
Kas daryti, jei negaliu būti pristatymo vietoje?
Gali pavedį ką nors iš artimųjų arba draugų, turi būti raštiška pavedimo galia. Vairuotojas nepaliks daiktų gatvėje be priežiūros, jis turi perduoti ką nors į rankas. Geriau susiderėti laiku.
Ar atsiskaitymas už darbus yra galimas po pristatymo?
Retai kuris darys be avanso. Paprastai reikia sumokėti 30-50% iš anksto, kad įmonė užtikrintų savo išlaidas (kuras, užsakymas). Likusią dalį – po pristatymo, kai visi daiktai sėdi savo vietose. Tai normali praktika.
Ar galima užsisakyti dalinį krovinį (dalį sunkvežimio)?
Taip, tai vadinama „part load“ arba daliniu krovininiu. Tai pigiau, bet ilgiau laukti, nes reikia surasti kitą klientą tą maršrutą. Jei neskubate – super variantas. Kraustymasis į Vokietiją su tiekimo grandinės valdymu dažnai naudoja šį metodą efektyvumui didinti.
Ką daryti, jei įmonė pareikalauja daugiau pinigų po to, kai daiktai jau pakrauti?
Tai yra „scam“ schemos požymis. Jei sutartyje fiksuota kaina – neleiskis juokams. Skambink policijai jei reikia, nors paprastai pavojus, kad jie tiesiog neveš daiktų tol, kol nepamokėsi. Todėl rinkis patikimas įmones su atsiliepimais, o ne „gumininkus“ iš skelbimų.
Išvados
Kaip galite matyti, šis procesas nėra paprastas, bet jei viską suplanuosite su šalta galva, viskas gerai sueis. Svarbiausia yra ne pasitikėti kiekvienam žodžiui iš interneto, o rasti patikimus partnerius, kurie žino, ką daro. Tada ir kraustymasis į Vokietiją su tiekimo grandinės valdymu tampa tiesiog darbu vienai dienai, o ne košmaru mėnesį.