Kraustymasis į Vokietiją su mikroautobusu: ką reikia žinoti?

Sąžiningai sakant, per šiuos dvidešimt metų, kai praleidau už vairo ir sandėliuose, mačiau viską. Nuo to, kaip žmonės bando sutalpinti visus savo gyvenimo daiktus į seną „Ford Transitą“, kuris retai kada pasiekia 80 km/h valandos, iki tų, kurie važiuoja šiuolaikiškais mikroautobusais, bet neturi jokio supratimo apie dokumentus. Kraustymasis į Vokietiją su mikroautobusu: ką reikai žinoti? Tai nėra tiek paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, ypač jei norite išvengti nemalonumų su vokiečių policija ar muitinės. Čia nėra jokių magiškų triukų, tiesiog reikia suprasti sistemą, kuri kartais veikia beveik kaip laikrodis, o kartais – kaip senas rusiškas televizorius. Pasidalinsiu patirtimi be jokio „lakštinio“ politkorektiškumo.

Dokumentai, biurokracija ir visi tie lapai

Ar reikia specialių dokumentų mikroautobuso vairavimui užsienyje?

Viskas priklauso nuo to, ką vairuoji ir kiek svorio. Jei turi įprastą B kategoriją, tai gali vairuoti mikroautobusą, kuris sveria mažiau kaip 3,5 tonos (pats automobilis, ne krovinių svoris). Bet jei turi „dvigubą kabiną“ (9 vietos žmonėms), tai gali būti problema, nes Vokietijoje taisyklės griežtesnės nei Lietuvoje. Geriausia turėti C kategoriją, jei tik kiek abejoji, tačiau dažniausiai B pakanka, jei tai ne komercinis pervežimas. Tik patikrink techninę apžiūrą, kad ji būtų tvarkinga, kitaip gali nukeliauti į aikštelę.

Kas dėl to T1 dokumento, ar tikrai jis būtinas?

Tai vienas sudėtingiausių dalykų. Jei veži daiktus, kurie nebus parduodami (tavo asmeniniai daiktai), tai techniškai tai nėra komercinis krovinys, todėl T1 gali nebūtinas. Bet... (ir čia yra to bet) muitininkai mėgga matyti dokumentus. Jei veži techniką ar baldus be jokio užrašo „asmeniniai daiktai“, gali tekti mokėti už užtikrinimą (TIP). Aš visada patariu susisiekti su brokeriu – nėra nieko blogiau nei stovėti pasienyje su pilnu mikroautobusu ir nežinoti, ką daryti.

Ar CMR kontraktas būtinas, jei vežu savo daiktus?

Techniškai ne, jei tai ne komercinis reisas. CMR reikalingas, kai vežėjas gauna pinigus už paslaugą. Tačiau jei tave sustabdys policija Vokietijoje ir paklaus, kodėl tu veži tiek daug daiktų, tu gali parodyti CMR arba bent jau parašytą „Perkelimo sutartį“ su savimi (tarp savęs ir savęs?). Vokiškai tai padeda lengviau paaiškinti, kad tai nėra kontrabanda ar nelegalus verslas, o tiesiog kraustymasis į Vokietiją su mikroautobusu.

Ką daryti su draudimu? Ar manęs Lietuvoje draudimas veikia Vokietijoje?

Dauguma „Zalias“ draudimų veikia visoje Europoje, tai nėra problema, bet būtinai patikrink, ar draudimo poliso numeris sutampa su technine. Buvo atvejis, kai klientas nupirko naują mikroautobusą, o draudimas liko prie senojo. Nors tai smulkmena, vokiečiams polisas yra šventas. Ir svarbiausia – jei veži brangius daiktus, pasidomėk krovinių draudimu, nes standartinis KASKO nedengia daiktų, jei juos pavogti iš salono.

Ar galiu vairuoti savo mikroautobusą Vokietijoje be vokiškų numerių?

Taip, gali trumpą laiką (pvz., 6 mėnesius), jei esate registruotas Lietuvoje. Bet jei ten gyvensi ilgiau, turi tą reikalą įregistruoti Vokietijoje. Vokietijos numeriai leis tau vengti nereikalingų klausimų. Be to, jei turi lietuviškus technines apžiūros lapus, juos geriau turėti su savimi, nes jų sistemoje gali neatsirasti iš karto. Yra keblu su tais duomenimis.

Ar reikia tarptautinio vairuotojo pažymėjimo?

Jeigu tai tavo asmeninis kelionė ir tu niekam nemoki, tai nereikia. Jeigu tu užsiimi verslu ir gauni už tai pinigus, tai taip, be jokio abejojimo. Policija Vokietijoje tikrina ne tik tai, kas už vairo, bet ir kas rašoma įgulos sąraše (jei toks yra). Geriau neturėti to sąrašo, jei jis nereikalingas, nei turėti jį su klaidomis (kažkas prirašytas, kas nevažiuoja).

Kas nutinka, jei pamiršau vairuotojo pažymėjimą namuose?

Ooj, tuomet gali būti nemalonumų. Jei tai nekomercinis reisas, gali išsisukti su lietuvišku pažymėjimu arba net pasu, bet jei kils įtarimų, kad tu dirbi nelegaliai, gali tekti praleisti naktį poste arba mokėti baudą. Geriau viską sudėti į vieną aplanką ir laikyti po ranka, o ne paslėpti giliai bagažinėje tarp šiukšlių.

Ar reikia vertimo į vokiečių kalbą dokumentams?

Nebūtinai visiems, bet techninės apžiūros ar draudimo liudijimai turi būti suprantami. Dažniausiai užtenka angliškų arba lietuviškų (jei laimingi), bet klausimas dėl „Transfer of Residence“ formos gali reikalauti vertimo. Geriau pasirūpink šiuo dalyku iš anksto, nes pasienyje niekas nesivers tau tekstų.

Kelionės eiga, keliai ir techninės bėdos

Kiek laiko trunka kelionė iš Lietuvos iki Vokietijos?

Paprastai trunka apie 12–14 valandų, jei važiuoji per Lenkiją (Švecicėja) ir be stabdymų. Bet su pilnu mikroautobusu ir keliais vairuotojais tai nerealu. Skaičiuok, kad užtruksi dieną su poilsiais. Ir nepamiršk, kad Vokietijoje yra daug statybų aikštelių (Baustelle), kurios gali prailginti kelionę valanda dvi. Nebūk nuliūdęs, tiesiog įsijunk navigaciją.

Ar geriau važiuoti per Lenkiją ar per Latviją ir Švediją?

Per Lenkiją. Nors keliai kartais būna „raižyti“, o vairuotojos ten... tiesiog stebuklos (ne visos, bet dauguma), tai trumpiau ir pigiau. Važiuoti per Švediją jums su mikroautobusu reiškia keltus, brangius degalus ir daugiau laiko. Jei tik nekeliaujate į Hamburgą iš šiaurės, važiuokite per Varšuvą. Tik žiūrėk, kad neprivažiuotum į ką nors – ten važiavimo kultūra yra savita.

Ką daryti, jei mikroautobusas sugriežtą kelio viduryje?

Pirmiausia, nepamiršk įjungti „avarinių žibintų“ ir užsidėti lietpalčius. Vokietijoje pagalba ateina greitai, bet ji brangi (ADAC arba pan.). Jei neturi draudimo, bus skaudu. Turiu neilgą istoriją: važiavome vienas klientas, o jam nutrūko guolis. Stovėjome 4 valandas prieš Berlyną, kol atvažiavo techninė pagalba. Turėk su savimi bent jau šaltuko ir vandens.

Kur galima ir kur negalima stovėti su mikroautobusu Vokietijoje?

Čia griežta. Negalima stovėti tiesiog miesto centre ar po namais, jei yra uždraustaženkis. Mikroautobusą (virš 3,5t arba daugiau kaip 9 vietų) dažnai priskiria prie sunkvežimių, todėl turi stovėti mėlynoje zonoje arba specialiose stovėjimo aikštelėse. Jei pastovėsi ne ten, gali atvykti vilkikas ir tempti tave į aikštelę, o ten ištraukimas kainuoja kaip naujas telefonas.

Ar sunku rasti degalinę, kurioje galima užpilti mikroautobusą?

Nėra, Vokietijoje degalinių daug. Problema yra ta, kad kai kurios degalinės miestuose turi aukščius statomus stogus, kuriuos nepataikysi su aukštu mikroautobusu (pvz., „Transporter“ su dėže ant stogo). Žiūrėk į aukščio informacinius lentynas prie įvažiavimo. Jei nežinai – važiuok į didžiąsias (Tank&Rast ar panašias) automagistralėse.

Kokie greičio ribojimai Vokietijoje?

Mikroautobusams (iki 3,5t) tiek pat kėbuliniams automobiliams – 50 km/h mieste, 100 užmiestyje (jei nenurodyta kita). O ant greitkelių (Autobahn) – rekomenduojama 130 km/h, bet daug kur ribojimas yra 120 arba 80 km/h (darbo zonos). Būk atsargus, vokiečiai myli greitį, bet jei tu veži sunkią krovinį, stabdymo kelias gali būti ilgesnis, nei manote.

Ar dažnai stabdo policija ir ką ji tikrina?

Labai dažnai, ypač netoli sienos su Lenkija arba netoli Duisburgo (tas „mikroautobusų laikymo“ rajonas). Tikrina dokumentus, svorį, padangų gylį ir ar neveži nelegalių migrantų (seriozai). Jei viskas tvarkoje, tiesiog linksmi ir kadžiok. Jei turi nors vieną neveikiantį šviesą, gali gauti užrašą.

Ar saugu naktį stovėti poilsio aikštelėse (Rastplatz)?

Daugelyje vietų taip, ypač poilsio aikštelėse automagistralėse, kuriose yra daug kitų vairuotojų. Bet venk atsitiktinių stovėjimų miesto pakraščiuose prie „Lidl“ arba parkuose – gali išvogti daiktus arba išmušti langą. Vokietijoje vagysčių nėra daugiau nei kitur, bet užsienio numeriai traukia akį.

Ar reikia mokėti už kelių mokesčius Vokietijoje?

Nėra bendro mokesčio lengviesiems automobiliams ar mikroautobusams iki 3,5t (kaip Lietuvoje arba Lenkijoje su vinjetėmis). Sunkvežimiai moka mokesčius pagal svorį ir distanciją (Toll Collect), o tu važiuoji nemokamai. Vienintelis mokesčis yra už tunelius arba kai kuriuos tiltus (pvz., netoli Hamburgo Herste tunelis), bet tai retas atvejis.

Daiktų pakavimas, muitinė ir realus gyvenimas

Kaip geriausia supakuoti daiktus, kad niekas nesužlugtų?

Nenaudok plastikinių dėžių, jei jose turi sunkių daiktų – jos plyšta po šaltuko. Geriau naudoti stiprius kartono dėžes ir užpildyti tarpus putomis arba senais laikraščiais. Vienas mano klientas padėjo indus į plastikinį krepšį viršuje – pirmas posūkis, ir viskas subyrėjo. Užsegk viskas diržais, kad kabinėje niekas neišsilystų.

Ar galiu vežti maisto produktų (dešros, sūriai iš Lietuvos)?

Taip, gali vežti sau ir savo šeimai, bet ne verslui. Muitinės taisyklės sako, kad galima vežti tam tikrą kiekį (pvz., kelių kilogramų mėsos ar sūrio). Jei turi pilną mikroautobusą duonos ir dešrų, tai jau komercinis krovinys. Būk protingas, nebandyk vežti dešimt šakų rūkytos dešros, jei nori išvengti paaiškinimų.

Kiek alkoholio galima vežti į Vokietiją be muito?

Nėra griežtų ribų tarp ES šalių (Lietuva ir Vokietija yra ES), jei tai asmeniniam vartojimui. Tačiau jei turi 1000 litrų viskio, gali kilti klausimų, ar tai tik tau ar prekybai. Kelios butelkeliais – viskas gerai. Tiesiog uždenk tai gerai, kad nesilsėtų.

Ar galiu veži savo motociklą atgal mikroautobuse?

Galima, tik jis turi būti užfiksuotas (tvirtai pritvirtintas). Negali tiesiog padėti jį ant šakėmis – jis gali nukristi ir susidaužyti kartu su kitais daiktais. Be to, jei motociklas neregistruotas arba be draudimo, gali būti problema. Geriau nupirkite specialią fiksaciją arba pasiklauskkite profesionalų.

Ar reikia inventoriaus sąrašo (packing list)?

Labai rekomenduoju. Muitinės pareigūnai gali parodyti į savo pilną mikroautobusą ir paklausti: „Kas čia yra?“. Tu gali duoti lapą, kur parašyta „2 sofos, 4 dėžės su indais, 1 lova“. Tai sukuria įspūdį, kad tu organizuotas žmogus, ne „keliaujantis cirkas“. Rašyk dvi kalbomis (lietuviškai ir vokiškai/arba angliškai).

Ar turi teisę tikrinti mano daiktus be priežasties?

Jei tu keliuj per sieną, taip, jie turi teisę tikrinti be priežasties. Jei tu jau esi Vokietijoje viduje, jiems reikia pagrindo (įtarimas), tačiau dažnai jie tiesiog gali užmegzti pokalbį ir pažiūrėti, kas vyksta. Nepriešinkis, tikrai nepadės. Geriau būti atviras.

Kas dėl elektronikos? Ar galiu vežti 5 kompiuterius?

Gali, jei tai ne nauji (dėžėse). Jei turi 5 naujus „MacBook“ dėžėse, tai gali būti įtarimas dėl prekybos. Jei tai naudoti asmeniniai daiktai – užtenka pažymėti sąraše „Naudotas nešiojamas kompiuteris“. Vokietijos muitinė labai mėgsta naują elektroniką ( iPhones, iPad), nes čia didelė rinka.

Ar galiu veži gyvūnus (šunį, katę)?

Taip, gali. Bet reikalingas „Passport“ (pasas) gyvūnui, su mikroschema ir skiepų įrašais (pasitraukimas nuo rabies). Be to, turi būti čipuotas. Negerai, jei bandysi tiesiog paslėpti šunį – tai bauda. Ir negerai pačiam šuniui, jam karšta.

Ar galima vežti degalus arba kitus pavojingus daiktus?

Gali ne. Degalus benzine baką gali veži tik tiek, kiek telpa į standartinį (10 litrų) kanistrą ir turi būti tvirtai pritvirtintas. Kiti pavojingi daiktai (dažai, chemija) turi būti pažymėti. Nebandyk vežti kai kurių daiktų, kurie gali sprogti, nes tai ne tik bauda, bet ir pavojus gyvybei.

Ar verta pirkti dėžes Vokietijoje ir vežti tuščias atgal?

Nėra prasmės. Dėžės Vokietijoje brangesnės nei Lietuvoje. Geriau nusipirkt čia, supakuoti, išvežti, o ten tiesiog išmesti arba duoti kaimynams (jei gerai išsilaikysi). Vokietijai daiktų pervežimas iš Lietuvos yra pigesnis, jei neperkašlini dėžių ten.

Ką daryti, jei ką nors sudaužau kelionės metu?

Jei tai tavo daiktai – deja, jau pasidarė. Jei tai kliento daiktai, tu privalai jį atšaukinti (arba bent jau pasakyti tiesą). Aš vieną kartą užstrigau ant „sleeping policemen“ ir užsidegė indų dėžė. Buvo nepatogu, bet teko kompensuoti. Draudimas šiuo atveju igelbėja.

Pinigai, kainos ir apgavystės

Kiek kainuoja degalai Vokietijoje dabar?

Degalų kainos svyruoja, bet dažniausia brangesnės nei Lietuvoje. Skaičiuok, kad benzinas (E10) gali būti apie 1,70–1,90 EUR, dyzelis – 1,60–1,80 EUR (priklausomai nuo vietos). Degalinėse prie automagistralių (autobahn) brangiau nei miestuose. Naudokis programėlėmis (pvz., „ADAC“ ar „Tankstellen“), kad rasti pigiausias.

Ar verta nuomoti mikroautobusą Lietuvoje ar jį pirkti parduoti Vokietijoje?

Labai sudėtinga klausimas. Jei pirksi seną mikriuką Vokietijoje, gali gauti daug problemų su TÜV (technine). Parduoti jį taip pat nelengva. Nuoma dažniausiai brangu (apie 80–120 EUR per diena be degalų). Jei turi savo geras – važiuok savo. Jei ne – ieškok patikimos nuomos firmos, ne „gatvės“.

Kokios paslėptos kainos gali iškilti?

Paslėptų kainų nėra daug, bet yra baudos už greitį, stovėjimą, užtikrinimo mokestis muitinėje (jei nežinai dokumentų). Be to, degalai Kanistrai? Ne, degalai yra brangiausias dalykas. Ir kavinės poilsio aikštelėse – kebabas ten kainuoja kaip vakarienė Lietuvoje.

Ar galiu uždirbti pinigų, perveždamas kitų žmonių daiktus į Vokietiją?

Galima, bet tai yra verslas. Reikia įmonės, vairuotojo pažymėjimo, draudimo, taisyklių laikymosi (poilsio laikas). Jei tai darysi „šiaip sau“ ir gausi pinigus už ranką – tai yra nelegalus verslas („Schwarzarbeit“ Vokietijoje baudžiama labai smarkiai). Nesiūlyk to savo draugams Facebook‘e, jei nori miegoti ramiai.

Kaip susitarti dėl kainos su vežėju, jei samdin?

Nepasiduok pirmajam pasiūlymui. Paprastai kainos svyruoja nuo 500 iki 1500 EUR priklausomai nuo vietos (Berlynas brangiau nei kaimas Bavarijoje) ir krovinio dydžio. Pasiūlyk savo kainą, bet būk realus. Žiūrėk, ar įkainis įeina į kainą, ar reikia mokėti atskirai (dažnai įeina).

Ar saugu mokėti grynaisiais pinigais už pervežimą?

Geriau ne. Vokiškai kalbant, „Barzahlung“ virš 10 000 EUR yra ribojama (pinigų plovimo kontrolė). O mažesnėms sumoms visada geriau turėti sutartį. Jei moki iš karto, gali likti be daiktų ir be pinigų, jei vairuotojas paspruks. Nors retai kas pasprunka su pilnu mikroautobusu, bet nutinka.

Ar brangu pervežti pianiną arba safą?

Labai brangu. Pianinas turi apie 300–400 kg. Reikalingos specialios juostos, o ne tik „vyrų jėgos“. Toks pervežimas gali kainuoti kelis šimtus eurų vien už pakėlimą. Neneigk iš anksto, kad tai brangu, ir nustebk savo vairuotoją (arba jo nugarą).

Ar galiu susitarti dėl mokėjimo atvykus į vietą?

Galima, bet dauguma vežėjų nori avansą (bent 30%), kad nevažiuotų tuščiomis atgal, jei klientas pasikeis minties. Nėra nieko blogiau nei važiuoti 1000 km, o tu ten pasakai: „Ačiū, manereikia“. Avansas – tai garantija.

Ar yra kokių nors apgavysčių, apie kurias reikia žinoti?

Yra. Yra firmos, kurios siūlo „pigiausią kainą“, o tada, kai įkrauna daiktus, pareikalauja dvigubai daugiau „dėl svorio“ ar „dėl laiptų“. Taip pat yra „fake“ vairuotojai, kurie pasisavina daiktus. Visada tikrink įmonės kodą, atsiliepimus ir, jei įmanoma, pasirašyk sutartį.

Kiek iš viso gali kainuoti toks kraustymasis į Vokietiją su mikroautobusu?

Skaičiuok: degalai abiem kryptims (apie 300–500 EUR), maistas ir nakvynės (jei reikia), ir galbūt vairuotojo darbas (jei ne tu pats). Iš viso galima susimokyti nuo 500 (jei pats važiuoji su savo daiktais) iki 2000 EUR (jei samdi profesonalų su dideliu mikroautobusu). Viskas priklauso nuo tavo poreikių.

Išvados

Na, tai turbūt viskas, ką reikėjo žinoti apie šitą procesą. Kraustymasis į Vokietiją su mikroautobusu: ką reikia žinoti – dabar jau turi vaizdą. Nebijok klausti, nedaryk spėjimų, ypač su dokumentais, ir viskas turėtų pavykti. Sėkmės kelyje ir vokiškų autoplienojų (jei to kas nors tikrai nori).