Kraustymasis į Vokietiją su baldų pervežimu be pažeidimų

Kraustymasis į Vokietiją su baldų pervežimu be pažeidimų nėra tik „pakrovėm ir važiavom“. Čia reikia galvoti apie pakavimą, tvirtinimą automobilyje, lifto rezervaciją Berlyne ar Hamburge, laiptinių plotį Miunchene ar Diuseldorfe ir tai, ar sena spinta iš Kauno išvis pralįs pro duris Frankfurte prie Maino ar Kelne kartais būna net nebe ta problema – problema prasideda garažo rampa ir žemu lubų aukščiu požeminiame garaže). Per daugelį metų mačiau visko: nuo idealiai supakuotų IKEA PAX spintų iki sulaužytos sofos dėl prasto kampe padėto dėžių bloko). Jei norite ramybės ir mažiau nervų – ruoškitės ne tik pinigais, bet ir informacija apie savo baldus bei adresus abiejose pusėse).

Kodėl kraustymasis į Vokietiją su baldų pervežimu be pažeidimų prasideda ne gatvėje

Ar galima iš Lietuvos į Vokietiją vežti senus medinius baldus saugiai?

Taip, galima – bet tik jei jie tinkamai paruošti ir nevažiuoja „kaip yra“. Senesni mediniai baldai dažnai turi silpnas vietas prie kampų arba lankstosi kitaip nei nauji plokštiniai baldai iš prekybos centro). Reikia apsaugoti kampus kartonu ir plėvele bei tvirtinti juos taip, kad jie nesisuktų ant grindų važiuojant A7 ar A9 greitkeliais). Jei spinta sena ir sunki – geriau ją išardyti arba bent pritvirtinti vidines dalis). Kartais klientai sako „ten tik kelias valandas kelio“, o tada gaunam nuotrauką nuo kelio ir jau aišku – nieko gero nebus).

Kodėl kai kurie baldai gauna įbrėžimų net kai atrodo gerai supakuoti?

Nes apsauga nėra vienintelis dalykas – dar svarbu kaip krovinys stovi automobilyje). Jei dėžės guli ant minkšto čiužinio arba šalia stiklinės vitrinos keliauja sunki komoda – rizika didėja labai greitai). Reikia atskirti sunkius daiktus nuo trapių ir naudoti diržus bei kilimėlius prieš slydimą). Per daugelį metų mačiau atvejį kai dėl vienos blogai pastatytos dėžių krūvos sugriuvo pusė krovinio dar prieš Lenkiją). Ir tada klientai klausia „kaip taip?“ – atsakymas paprastas – netvarka prasideda nuo netvarkingos apkrovos).

Ar verta pačiam apvynioti baldus plėvele prieš kraustantys į Vokietiją?

Verta labai verta jei turite laiko ir kantrybės). Bet neperlenkite – viena plėvelės sluoksniu ant lakuoto paviršiaus kartais galima palikti lipnumo žymių ypač kai karšta arba baldas stovėjo šiltoje patalpoje). Geriau naudoti popierinį sluoksnį pirmiausia o tik tada tempimo plėvelę ant viršaus). Jei kalbam apie brangius baldus – geriau pasikviesti žmones kurie kasdien daro pakavimą nei eksperimentuoti virtuvėje su žirklėmis ir kavos puodeliu šalia). Ir taip – kavą geriau pasilikti namuose nes ji niekam nepadeda pakavime).

Kokie baldai dažniausiai nukenčia vežant iš Vilniaus ar Kauno į Berlyną ar Hamburgą?

Dažniausiai nukenčia stalai su stiklu vitrinos spintelių durys lovos rėmai ir kampinės sofos dalys). Ne todėl kad kelias būtų kažkoks baisus o todėl kad žmonės neįvertina vibracijos sukimosi ir staigių stabdymų). Ypač pavojingi ilgi stalviršiai kai jie „išlenda“ kaip svirtis ir juda kiekvienoje posūkio vietoje). Jei važiuojate iki Hamburgo ar Bremeno dažnai būna vėjas o tai reiškia kad krovinys juda kitaip nei ramioje vietovėje šalia Kauno ar Marijampolės). Todėl tvirtinimas yra toks pat svarbus kaip pats pakavimas).

Pakavimas ir apsauga vežant baldus tarptautiniu maršrutu Lietuva–Vokietija

Kuo skirtumas tarp paprasto pakavimo ir profesionalaus baldų pakavimo?

Profesionalus pakavimas nėra tik „apvyniot gražiai“. Tai reiškia žinoti kur yra silpnos vietos kaip elgiasi mediena stiklas metalas ir minkšti paviršiai bei kaip juos atskirti vienus nuo kitų krovininėje erdvėje). Paprastas pakavimas dažnai užmaskuoja problemą o ne išsprendžia ją). Per ilgą laiką mačiau daug „gražių“ dėžių kurios iš vidaus buvo visiškai tuščios arba atvirkščiai – perpildytos taip kad plyšta siūlės dar iki sienos miesto Kelne ar Diuseldorfe). Geriausias ženklas yra kai darbuotojai neskuba o žiūri ką daro kaip žmonės kurie jau matė blogiausias situacijas).

Ar reikia fotografuoti baldus prieš pakrovimą?

Taip reikia fotografuoti viską kas brangu kas lengvai braižosi arba kas jau turi senesnių pažeidimų prieš pradedant vežti į Vokietiją su baldais iš Lietuvos). Nuotraukos nereiškia nepasitikėjimo – tai normali praktika kai dirbama rimtai ir kai vėliau reikia spręsti ginčą dėl draudimo arba pretenzijos pagal CMR sąlygas). Jei spintos kampas jau buvo nubrozdintas Vilniuje o jūs apie tai nežinojote – nuotrauka padės suprasti kas buvo prieš kelionę o kas atsirado po jos). Ir patikėkit kai ateina laikas ginčytis dėl pinigų visi nori turėti ką parodyti o ne pasakoti „man atrodo taip buvo“).

Ar apsauginiai kampučiai tikrai ką nors keičia vežant spintas ar komodas?

Keičia labai daug ypač kai kalbam apie kampus kurie pirmieji gauna smūgį kraunant automobilį arba važiuojant siaurais kiemais Berlyne ar Miunchene). Kampai dažniausiai yra silpniausios vietos nes jie išsikiša ir lengvai atsitrenkia į sieną lifto platformą arba kitą krovinį). Paprastas kampinis kartonas gali atrodyti kvailai kol nepamatysi kaip jis sugeria smūgį vietoje kur kitaip būtų nulupęs lakuotą paviršių iki medžio). Tai nėra grožio dalykas tai paprasta praktinė apsauga kuri kainuoja mažai bet taupo daug nervų vėliau kai viskas jau stovi naujame bute Hamburge ar Frankfurte prie Maino).

Ar verta naudoti dėžes specialiai drabužių spintoms vežant baldus tarptautiniu maršrutu Lietuva–Vokietija?

Verta jei turite kabamų drabužių nes kitaip viskas susiglamžo susimaišo arba prarandasi kabliukai ir tvirtinimai). Tokios dėžės leidžia perkelti spintos turinį beveik tiesiai iš vienos vietos į kitą o tai labai palengvina išpakavimą naujame būste Vokietijoje ypač kai reikia greitai gyventi jau pirmomis dienomis po atvykimo į Berlyną ar Kelną). Bet reikia saugotis perpildymo nes kabantys drabužiai gali būti sunkesni nei atrodo ypač žiemą kai yra paltai batai ir kiti sunkūs daiktai). Jei dėžė pernelyg sunki ją sunkiau nešti laiptineje o tai didina riziką ne tik daiktams bet ir žmonėms kurie juos neša aukštyn ketvirtame aukšte be lifto miesto centre Diuseldorfe ar Hamburge Altonoje kur laiptinės dažnai siauros ir senos architektūros)). Tai nėra smulkmena nes kartais viena sunki dėžė sugadina visą dieną labiau nei visas ilgas kelias iki sienos)). Tai buvo klaida rašant bet paliksiu nes taip žmonės kalba greitai)).

Tvirtinimas krovininėje erdvėje ir rizikos mažinimas kelyje Lietuva–Vokietija

Kodėl baldai gali pasislinkti net jei automobilis važiuoja ramiai iki Vokietijos sienos?

Nes krovinys juda ne tik nuo posūkių bet ir nuo vibracijos stabdymo pagreičio bei netolygaus grindinio automobilyje kur gali būti nedidelių tarpelių tarp apkrovos elementų)). Kai važiuojama ilgą kelią iš Lietuvos per Lenkiją iki Hamburgio Berlyno Miuncheno ar Frankfurto prie Maino net maži tarpai gali virsti dideliais spragomis po kelių valandų)). Todėl reikia naudoti antifrikcines kilimėlių juostas diržus pleištus ir tinkamą apkrovos išdėstymą)). Blogiausia kai krovinys tiesiog „susikiša“ kaip tetris be jokio tvirtinimo nes tada pirmoje geresnėje situacijoje viskas pradeda gyventi savo gyvenimą)). O tada kaltina vairuotoją nors kaltas netinkamas paruošimas)).

Ar galima vežti didelius baldus ant padėklų jei norima kraustytis į Vokietiją su baldais saugiai nuo durų iki durų?

Galima bet ne visada tai yra geriausias variantas nes padėklai užima vietą ir kartais apsunkina iškrovimą siaurose miesto gatvėse)). Jie tinka sunkioms komodoms stalams vitrinoms ar brangiems daiktams kai reikia stabilumo ir galimybės juos tvirtinti diržais)). Tačiau jei kalbam apie didelę sofą ar kampinę lovą kartais geriau vežti gulint ant specialaus pagrindo nei statyti vertikaliai ant padėklo)). Čia svarbiausia žinoti kokios yra durys lifto plotis laiptinės posūkiai ir kur bus laikinas sandėliavimas jei iškrovimas vėluoja dėl parkavimo leidimo Hamburge Berlyne ar Miunchene)). Todėl prieš sutariant kainą reikia parodyti nuotraukas vietos o ne tik sakyti „turime porą spintelių“)).

Kodėl kai kurie vežėjai atsisako vežti tam tikrus baldus net jeigu klientas moka daugiau už kraustymasi į Vokietiją su baldais saugiai nuo durų iki durų?

Nes rizika kartais būna didesnė už uždarbį ypač jei baldas trapus senas labai brangus arba netelpa standartiniame automobilyje)). Geras vežėjas kartais pasakys ne vietoj to kad pažadėtų stebuklą o blogas vežėjas pasakys taip viską sutvarkysim kad tik gauti pinigus)). Skirtumas aiškėja tada kai po kelių savaičių ieškoma kas atsakingas už sugadintą vitriną ar nulaužtą stalviršį)). Todėl klausimai apie gamintoją matmenis svorį nuimamas dalis ir pakavimo būdą nėra užgaida)). Tai normalūs klausimai žmonės kurie dirba rimtai juos užduoda nuo pirmo pokalbio o ne tada kai jau viskas sugriuvo automobilyje prie Frankfurto prie Maino ar Kelno)).

Ar reikia specialaus dokumento jei vežu savo senus baldus iš Lietuvos į Vokietiją kaip fizinis asmuo persikeliant gyventi nuolat?

Dažniausiai persikeliant gyventi ES viduje nereikia tokios pačios muitinės procedūros kaip vežant prekes verslui tačiau dokumentai vis tiek gali būti reikalingi ypač jei reikia patvirtinti kad tai asmeniniai daiktai o ne komercinė siunta)). Reikia turėti adresus sąrašą svarbiems daiktams sutarties kopiją darbo sutarties registracijos pažymėjimą arba kitus dokumentus kurie padeda paaiškinti persikraustymo priežastį)). Esu matęs situaciją kai dėl netvarkingo popierių kratinio žmonės gaišta laiką ne dėl pačių baldų o dėl klausimų kurie atsirado vėliau prie administracijos arba draudimo bendrovės)). Todėl geriau turėti paprastą inventorinį sąrašą negu vėliau aiškintis kodėl niekas nieko nežino)).

Kada geriau rinktis mikroautobusą o kada didesnį krovininį automobilį kraunant baldus Lietuva–Vokietija

Ar mikriukas tinka kraustymuisi į Vokietiją su nedideliais baldais iš Lietuvos iki Berlyno ar Hamburgo?

Tinka jei turite nedaug daiktų pavyzdžiui kelias dėžes stalą porą kėdžių nedidelę sofą lovą ar keletą spintelių kurios telpa standartinėje erdvėje)). Bet reikia žinoti kad mikriukas nėra mažas stebuklas kuris gali sutalpinti viską kas atrodo maža namuose)). Ypač atsargiai reikia vertinti aukštumą ilgį ir svorį nes viena didelė virtuvės spintelė gali užimti daugiau vietos nei visa krūva dėžių drabužių)). Jei važiuojate iki Berlyno Hamburgo Kelno ar Frankfurto prie Maino reikia galvoti ne tik apie talpą bet ir apie iškrovimo sąlygas miesto centre kur sunku sustoti ilgai)). Todėl prieš renkantis transporto tipą geriau parodyti nuotraukas nei manyti kad „kaip nors tilps“)).

Kada dideliam kraustymuisi į Vokietiją geriau rinktis krovininį automobilį nei mikriuką net jei kainos atrodo didesnės?

Geriau rinktis didesnį automobilį kai yra daug aukštų dėžių didelės lovos spintos stalviršiai technika arba keli kambariai vienu metu kuriuos reikia perkelti saugiai tarp Lietuvos ir Vokietijos)). Didelėje erdvėje lengviau tvirtinti krovinį atskirti sunkius daiktus nuo trapiųjų ir palikti vietos saugiems praėjimams pakrovimo metu)). Mikriukas dažnai verčia viską grūsti kompaktiškai o tai didina riziką ypač kai kelias ilgas o iškrovimo vieta sunki pavyzdžiui siauras kiemas Miunchene arba senoji laiptinė Hamburge kur nėra vietos manevruoti)).. Todėl jei turite daugiau nei vieną kambarį pilną daiktů geriau rinktis tinkamą dydį nei taupyti keliasdešimt eurū kuriuos vėliau galite permokėti už žalŲ laukimŲ papildomŲ darbŲ ar net sugadintŲ baldu tvarkymŲ))..

Kodėl kartais pigesnis variantas kraustytis su mikriuku tampa brangesnis po iškrovimo Vokietijoje?

Nes pigiau dažniausiai reiškia mažiau vietos mažiau pagalbos mažiau apsaugos arba trumpesnį darbo laiką kuris greitai baigiasi kai prasideda realybė)).. Kai iškrovimo vietoje Berlyne Hamburge Miunchene ar Kelne paaiškėja kad reikia laukti lifto ieškoti parkavimo leidimo nešti daiktus ilgiau nei planuota arba papildomai saugoti dalį krovinio garaže klientui tenka mokėti daugiau nei būtų mokėjusi už tinkamai suplanuotą didesnį automobilį)).. Be to jei krovinys sutalpintas pernelyg tankiai jis greičiau gauna pažeidimų ypač ilgajame maršrute per Lenkiją)).. Tai nemalonus dalykas bet tiesa – kartais pigumas moka brangiausiai))..

Kaip pasiruošti iškrovimui Vokietijoje kad baldai nebūtų subraižyti laiptinėse liftuose ar garažuose

Koks svarbiausias dalykas prieš iškraunant baldus naujame būste Vokietijoje po tarptautinio perkraustymo Lietuva–Vokietija?

Pirmiausia reikia patikrinti maršrutą nuo mašinos iki durų liftui laiptinei garažo rampai ir pačiai patalpai kur stovės baldai)).. Tai atrodo akivaizdu kol nepastovi prieš duris Miunchene ar Hamburge ir nematai kad spinta nepraeina pro posūkį arba liftas per siauras)).. Todėl prieš kelionę verta pasimatuoti duris koridorius lifto angas laiptinių posūkius bei garažo aukštį)).. Jei kas nors neatitinka reikia planuoti kitokią iškrovimo schemą pavyzdžiui dalinį išardymą lifto nuomą arba laikinŲ sandėliavimŲ)).. Geriau tai žinoti prieš važiuojant nei stovint gatvėje po langais su pilnu automobiliu))..

Ar verta užsisakyti lifto nuom Ų iškraunant didelius baldu po kraustymosi Lietuva–Vokietija mieste kaip Berlynas Miunchenas Hamburgas ar Diuseldorfas?

Verta kai yra sunkūs dideli arba trapūs daiktai ypač jei gyvenate aukštame aukšte senam name be vidaus lifto)).. Lifto nuoma kainuoja bet ji dažnai pigesnė už sugadint Ų baldu taisym Ų nugar Ų traum Ų arba papildom Ų darbo valand Ų)).. Miestuose kaip Hamburg Altona Miuncheno senieji rajonai Diuseldorfo centras arba Berlyno Kreuzberg dažnai būna siauros laiptinės kurios neatleidžia klaid Ų)).. Todėl jei kalbam apie didelę sof Ų vitrin Ų pianin Ų ar sunkią komod Ų geriau naudoti special Ų technik Ų nei bandyti „kaip nors“ nešti rankomis))..