Kraustymasis į Vokietiją – patarimai ir rekomendacijos iš 20 metų veterano

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtys metų, ir pasidariau toks, kaip senas vairuotojas, kuris matyta viską. Pradėjau nuo tai, kad pats kėlėm dėžes sunkvežimyje, o dabar žiūriu į visą procesą iš šalies, bet dažnai tenka kištis į procesus, kad klientams nešaltų galva. Kraustymasis į Vokietiją – tai ne tik fizinis daiktų pervežimas, tai nervų vargymas, biurokratija ir begalė mažųjų niuansų, kurie gali sugadinti dieną, jei apie juos nežinote. Dažnai žmonės sako, „o, tai tik Vokietija, ji šalia, važiuojam ir viskas“, tačiau realybė būna šiek tiek kitokia. Čia ne Lietuva, kur galima pašaukti draugą su „Gazelės“ ir viską nuvežti per savaitgalį. Vokietija mėgsta taisykles, o jei jas nesilaikysi, kraustymasis į Vokietiją gali tapti brangia mokykla. Rašysiu tiesiogiai, kaip yra, be filtrų, todėl nepykite, jei kur kas skambės šiokiu tokiu ciniškai – tai yra patirtis.

Dokumentai, biurokracija ir tas begalinis popierizmas

Ką daryti su dokumentais pirmiausia?

Tai, kad turi pasą, nereiškia, kad gali tiesiog važiuoti gyventi. Svarbiausia yra sužinoti, kokia vizą ar leidimą tau reikia, nes čia dažniausiai viskas prasideda. Vokietijos konsulatai gali būti lėti, kartais reikia laukti mėnesį, o kartais ir ilgiau, kol susitvarkysi su kvietimu. Be to, visi dokumentai turi būti verčiami į vokišką arba anglišką kalbą, o ne lietuvišką, jei nori, kad juos priimtų bez jokių klausimų. Nereikia būti naiviam, manydamas, kad su lietuvišku pažymėjimu ką nors įrodysi prieš vokiečių pareigūną.

Kaip greitai galima gauti „Anmeldung“?

Tai vienas baisiausių žodžių kiekvienam, kuris atvažiuoja į Vokietiją. „Anmeldung“ tai registracija mieste, ir be jos negaliojai nei bankas nei darbdavys. Dideliuose miestuose kaip Berlynas ar Miunchenas terminai gali būti užimti iki 3-4 mėnesių į priekį, todėl reikia rašytis iš karto, kai tik žinai atvykimo datą. Yra vietų, kur galima ateiti be registracijos ir stovėti eilėje nuo ryto, ar tai tikrai verta laiko? Kartais gali laukti ir 5 valandas, tai tikrai ne smagu, ypač jei su vaikais.

Ar lietuviškas vairuotojo pažymėjimas čia tinka?

Jei atvažiuoji tik apsilankyti, tai gerai, bet jei gyventi, tai greičiausiai teks keisti į vokišką. Yra kalbų, kad keisti nereikia jei iš EU, tačiau dažnai draudimo įmonės reikalauja vokiško, arba turi problemų su policija sustabdyme. Geriau tai padaryti iš karto, nei vėliau gaudyti baudas ar nervintis kai sustabdys. Asmeniškai maniau, kad mano senasis pažymėjimas užtenka, bet... (na, teko keisti, vėliau supratau, kad geriau taip).

Kiek laiko trunka vizų tvirtinimas?

Viskas labai priklauso nuo to, kur kreipiesi ir koks turi atvejis. Kartais tai užtrunka dvi savaites, o kartais gali užtrukti ir keletą mėnesių, jei trūksta kokių nors popierių. Nereikia tikėtis, kad viskas įvyks per dieną, vokiečiai mėgsta tikrinti viską iki smulkmenų. Geriau turėti visus dokumentus paruoštus iš anksto, nei vėliau bėgioti po notarus ir gimdyklas Lietuvoje.

Ar reikia turėti sveikatos draudimą iš karto?

Be sveikatos draudimo čia nejudėsi nė žingsniu. Net ir tada, kai eiti registruotis „Anmeldung“, gali būti prašoma parodyti draudimo polisą. Be to, kai kreipiesi į darbdavį, jis beveik visada klausia apie draudimą. Lietuvoje įsigytas kelionės draudimas netinka, jis turi būti tinkamas ilgam laikotarpiui.

Dėl ko dažniausiai atsisako vizos?

Dažniausiai dėl to, kad žmogus neturi pakankamai pinigų pragyvenimui arba neturi užtikrinto būsto. Vokiečiai labai bijo, kad atvykus asmuo taps „socialiniu našta“, todėl reikia įrodymų, kad tesi pinigų arba darbo sutartį. Kartais atsisako dėl blogai parengtų dokumentų, pvz., vertimų klaidų.

Ar tikrai reikia versti visus vaiko gimimo liudijimus?

Taip, vokiečai mėgsta tvarką, todėl bet koks dokumentas, nėra vokiškai, turi būti įvertintas. Yra atvejų, kai priima ir anglų kalba, bet lietuvių kalba jie nesupranta. Geriau tai padaryti Lietuvoje, čia pigiau nei vokiškame notare.

Kaip sužinoti, koks mano atvejis?

Geriausia kreiptis į Vokietijos ambasadą arba konsulatą, nes jie suteiks oficialios informacijos. Internete daug pasenusios informacijos, todėl nepasitikėk viskuo, ką skaitai forumuose.

Daiktų gabenimas ir logistika: kaip nenusivilkti

Ką daryti su baldais, juos vežti ar pirkti naujus?

Tai vienas dažniausių klausimų. Kraustymasis į Vokietiją su senaisiais baldais gali apsimokėti tik tada, jei jie yra labai aukštos kokybės arba turi sentimentalios vertės. Vokietijoje baldai gana pigūs, yra daug parduotuvių (kaip IKEA arba kitos vietinės), todėl kartais pigiau nupirkti naujus nei mokėti už transportą. Turiu vieną klientą, kuris neleido atiduoti senos sofos, kuri jam brangiai kainavo vežti, o ji galų gale netilėjo į liftą Vokietijoje. Teko ją išmesti kieme.

Ar galima vežti maistą?

Taip, bet yra apribojimų, ypač jei tai mėsos arba pieno produktai iš šalių, kuriose yra ligų. Geriau nevežti dešrų ir sūrių dideliais kiekiais, galime gauti didelę baudą muitinėje. Vieną kartą mums tejo atiduoti visą kiaulienos atsargą lenkiškoje pasienio punkte, buvo labai liūdna.

Kaip supakuoti daiktus, kad nesužaloti?

Gerai, pagalvok, kad sunkvežimis vairuojamas vokiškame kelyje, kur nėra tokios „rusiškosios taisyklės“, o gatvės dažnai blogos. Reikia naudoti kokybiškas dėžes, užpildyti tuščias vietas burbuliuku plėvele. Neklausk kaimyno, kuris sako, kad senas laikraštis užtenka – neužtenka.

Ar reikia inventoriaus sąrašo?

Būtina, be jo nepraeisi per muitinę, jei turi daug daiktų. Sąrašas turi būti detalus, su nurodytais apytiksliais vertėmis, nors ir ne visada tiksliai. Vokiečai labai tikslūs, jei pamatys, kad sąraše parašyta „knygos“, o viduje yra televizorius, bus problema.

Kiek laiko trunka pervežimas?

Paprastai nuo 1 iki 3 dienų, priklausomai nuo to, kur į Lietuvą ar į Vokietiją važiuoja. Jei tai tik dalinis krovinys (t.y. dalis sunkvežimio), tai gali šiek tiek užtrukti ilgiau, nes ten reikia surinkti kitų klientų daiktus. Nežadu konkrečių valandų, nes vairuotojai taip pat turi poilsio laikus.

Ar saugu duoti daiktus atsitiktinėms firmoms?

Nebūtinai, yra daug „tarpininkų“, kurie tiesiog paima užsakymą ir perduoda kitiems. Patirkite, ar įmonė turi savo techniką, ar tik skelbia internete. Yra atvejų, kai žmonės laukė savo daiktų savaitę, nors buvo pažadėta trys dienos.

Kas dėl pianino arba sunkių daiktų?

Tai reikalauja specialios technikos, ne kiekvienas vairuotojas gali tai pakelti. Pasakyk iš karto, kad turi tokių daiktų, kad reikėtų keltuvo, kitaip gali atvykti maža „Gazelė“ ir vairuotojas tik nusikraips petį. Pianinų gabenimas į Vokietiją yra atskiras menas, ypač jei reikia įvežti į antrą aukštą be lifto.

Ar draudžiama vežti alkoholį?

Nedideliais kiekiais asmeniniam naudojimui galima, bet dideliais kiekiais jau reikia mokėti mokesčius. Geriau nesitikti, kad parduosi degtinę draugams ir uždirbsi, muitinės darbuotojai tai moka geriau nei tu.

Kaip elgtis, jei daiktai sugadinti?

Būtinai reikia susirašyti defektų aktą tiesiog vietoje, kol vairuotojas dar yra. Jei pasirašai dokumentus, kad viskas gerai, o vėliau rasi sulaužytą koją, nieko nebegalėsi padaryti. Turiu vieną situaciją, kur klientas nepasitarė, o vėliau teko eiti į teismą.

Gyvenimas Vokietijoje: butai, vaikai ir kasdienybė

Kaip rasti butą Vokietijoje?

Tai yra vienas didžiausių iššūkių. Naudokis portalais kaip „ImmoScout24“ ar „WG-Gesucht“, bet būk pasiruošęs konkurencijai. Turėk paruoštus dokumentus (Schufa, pažymėjimai apie pajamas), kadangi butą gaus tas, kuris visus juos pateiks greičiausiai. Vokiečiai labai tikslūs, net nebandyk rašyti „aš geras vaikinas“, jiems rūpi tik tavo pinigai ir reputacija.

Kas yra „Schufa“ ir kodėl visi ja gąsdina?

Tai yra tavo kreditingumo istorija Vokietijoje. Jei kada nors vėlavai mokėti sąskaitas arba turi skolų, tavo „Schufa“ bus bloga, ir tu negausi nei buto, nei telefono kontrakto. Svarbu iš karto pradėti gyventi „švariai“, kad vėliau nekęstum.

Ar vaikus sunku įrašyti į darželį?

Gali būti, ypač dideliuose miestuose, vietų stoka. Reikia rašytis į sąrašus iš karto, kai tik žinai, kad važiuoji. Kartais teka laukti kelis mėnesius, o jei esi darbuotojas, gali būti, kad gausi vietą greičiau.

Kaip su vokiška kalba?

Nebijok kalbėti, net jei darai klaidas. Vokiečiai dažnai moka angliškai, bet jie labai vertina, jei bandai kalbėti vokiškai. Yra vietų, kurie atsakys tik vokiškai, net jei supranta angliškai, tiesiog iš principo.

Kiek kainuoja maistas?

Maistas parduotuvėse (kaip Aldi, Lidl) yra pigesnis nei Lietuvoje, bet restoranuose ir kavės baruose žymiai brangesnis. Negalvoju, kad kasdien galėsi lankytis kavinėse, jei nori sutaupyti.

Ar saugu gyventi Vokietijoje?

Didžiuosiuose miestuose yra nusikalstamumo, bet bendrai saugumo lygis yra aukštas. Žinoma, reikia saugotis piniginės turistiniuose miestuose, bet tai visur taip.

Kas dėl šiukšlių išvežimo?

Tai gana griežta taisyklė, šiukšles reikia rūšiuoti labai atidžiai. Jei padėsi ne tą dėžę, gali gauti raštą ir baudą. Vieną kartą kaimynas išmėtė mano šiukšles po kiemu, nes aš padėjau plastiką į popieriaus dėžę (netyčia žinoma). Buvo nepatogu.

Kaip susirasti darbą?

Jei turi specialybę, yra daug portalų (kaip „StepStone“), bet dažnai darbą randama per pažintis. Vokiečai labai vertina patikimumą ir nuoširdumą, o ne tik diplomą.

Ar verta turėti mašiną?

Miestuose geriau naudotis visuomeniniu transportu, kuris veikia labai tiksliai (nors kartais vėluoja). Kaimiškose vietose mašina būtina, kadangi ten autobusai važiuoja retai.

Ką daryti, jei sergu?

Vokietijoje reikia eiti pas gydytoją, bet pirmiausia kreipiantis į namų gydytoją (Hausarzt). Negalima tiesiog eiti į ligoninę, nebent tai avarija.

Pinigai, mokesčiai ir kiti niuansai

Ar sunku atidaryti banko sąskaitą?

Prisijungus prie „N26“ arba „DKB“, tai galima padaryti internetu, kai dar esi Lietuvoje. Bet jei nori eiti į „Sparkasse“, gali reikalauti „Anmeldung“ ir vizą. Be sąskaitos nebus algos.

Kiek mokesčių imama iš atlyginimo?

Vokietijoje mokesčiai gana dideli, gali gauti apie 50-60% mažiau, nei parašyta sutartyje. Bet iš to gauni geras socialines garantijas, ligos ir t.t.

Kas yra „Rundfunkbeitrag“?

Tai privalomas mokestis už televiziją ir radiją, mokamas kas mėnesį. Net jei neturi televizoriaus, turi mokėti, nes turi telefoną ar kompiuterį. Daugelis to nemėgsta, bet reikia mokėti.

Ar galima gauti socialinę paramą?

Jei neturi pinigų pragyvenimui, gali kreiptis į „Jobcenter“ dėl „Bürgergeld“. Tai nėra šventė, reikės pildyti daug dokumentų ir įrodyti, kad stengiesi rasti darbą.

Ką daryti su telefonu?

Gali naudotis lietuviška sim kortele, jei turi pigių tarptautinių skambučių, bet geriau pasiimti vokišką, kad galėtum skambinti vietiniams numeriams be problemų. Yra daug pigių pasiūlymų (kaip „Fonic“ ar „O2“).

Ar reikia kažką daryti su lietuviška licencija?

Jei gyveni čia ilgiau kaip 6 mėnesius, privalai pakeisti licenciją į vokišką. Procedūra nėra sudėtinga, bet reikia eiti į „Fahrerlaubnisbehörde“.

Ar verta siųti vaikus į mokyklą Lietuvoje?

Tai klausimas, kurį kiekvienas sprendžia pats, bet vaikai greitai įsisavina vokiečių kalbą mokykloje. Vokiška mokykla gali būti kitokia nei lietuviška, bet ji suteikia galimybes toliau studijuoti Vokietijoje.

Kaip susitvarkyti su internetu?

Interneto paslaugos Vokietijoje gali būti lėtos, ypač kaimiškose vietose. Geriausia pasirinkti didžiausius tiekėjus (kaip „Deutsche Telekom“), nors jie ir brangesni.

Kas dėl draudimo nuo nelaimingų atsitikimų?

Tai nėra privaloma, bet labai rekomenduojama, ypač jei turi vaikų. Vokiškas „Haftpflichtversicherung“ kainuoja nedaug, bet apsaugo nuo didelių nuostolių, jei netyčia padarysi žalą kieno nors turtui.

Išvada

Galiausiai, kraustymasis į Vokietiją nėra pabaiga, o tik naujas pradžia. Tai reikalauja kantrybės, pasiruošimo ir gebėjimo prisitaikyti prie griežtų taisyklių. Nors biurokratija gali būti erzinanti, o kalba sunki, gyvenimo čia kokybė dažnai atsiperka. Svarbiausia yra nebijoti klausti ir ieškoti pagalbos, nes vienas viską sužinoti per sunku. Kraustymasis į Vokietiją gali būti vienas geriausių sprendimų, jei į jį žiūri protingai ir be per didelio streso. Sėkmės kelyje, o jei kas neaišku – skambink man, išaiškinsim.