Kraustymasis į Vokietiją – kokius formalumus būtina žinoti?

Sveiki, draugai. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir regiu viską – nuo pavienių studentų su viena kelia maistą iki didelių šeimų, vežančių pusę namų įfabrikėlės. Kraustymasis į Vokietiją visada atrodo kaip didelis nežinomasis, nors, sakyčiau, techninis požiūris čia gan aiškus. Tačiau, kaip visada su vokiečiais, detalės galiauja. Žmonės dažnai bijo biurokratijos kaip ugnies, bet iš tikrųjų tai tikrai nėra taip baisu, jeigu žinai, kur eiti ir ką pasakyti. Būna, kad viskas vyksta sklandžiai, o kartais – oi, būna ir nesusipratimų, kai pasirodo, kad trūksta vieno parašo ar dėžės per daug. Štai trumpai ir paprastai, kaip tai atrodo iš mano pusės.

Pagrindiniai dokumentai ir reikalavimai

Ar man reikia vizos ar leidimo gyventi?

Jei esi Lietuvos pilietis, tai laimingas, nes vizos tau nereikia – mums ES erdvė. Tiesiog imk savo pasą ar asmens kodą ir važiuok. Tačiau jeigu planuoji čia gyventi ilgiau nei tris mėnesius, reikės susitvarkyti registraciją. Apie ją kalbėsime vėliau. O jeigu esi iš trečiosios šalies, tuomet situacija sudėtingesnė ir be vizos ar leidimo (Aufenthaltstitel) čia neapsisieisi. Geriau pasitikrinti konsulate iš anksto, kad nevažiuotum veltui.

Kuo skiriasi pasas ir asmens kodas čia?

Vokiškai tai nebėra joks skirtumas, abu tinka. Bet patirtis rodo, kad pasas visada saugesnis variantas, ypač kai reikia įrodyti tapatybę urmuose ar pareigūnams. Asmens kodą gali užduoti daugiau klausimų, nors jis legalus. Asmeniškai visada patariu pasiimti pasą, o asmens kodą palikti kaip atsarginį variantą kišenėje. Nereikia sau nereikšmingų problemų su dėžutės (čia turiu omenyje kortelės) mechaniniu pažeidimu.

Ar turiu išsiregistruoti iš Lietuvos?

Techniškai tai nėra privaloma prieš išvykstant, bet labai rekomenduojama. Ypač jeigu turi nuosavybės ar gauni išmokas. Vėliau vokiškos institucijos gali pareikalauti pažymos, kad gyvenamoji vieta Lietuvoje uždaryta. Paprasčiau užeiti į seniūniją prieš kelionę nei rašyti prašymus iš užsienio ir laukti pašto savaitėmis. Pasidaryk tai iš anksto, taip sutaupysi nervų.

Kokius dokumentus reikia tur�ti su savimi kelyje?

Turi būti pasas, vairuotojo pažymėjimas (jei vairuosi) ir techninė apžiūra mašinai. Be to, jeigu veži brangius daiktus, pavyzdžiui, juvelyrinius dirbinius, gerai turėti jų įvertinimo dokumentus. Kartais sulaiko muitinėje ir klausia, kur gavai šitą grandinėlę. Negaliu pasakyti 100%, kad visada tikrina, buvu atvejų, kai tiesiog nuleido ranką ir praleido. Geriau turėk ir būk ramus.

Kas dėl vaikų dokumentų?

Vaikai turi turėti savo pasus. Be to, jeigu vaikas keliauja su vienu iš tėvų, gerai turėti raštišką kitojo tėvo leidimą. Mūsų pasienyje retai klausia, bet vokiškoje pusėje gali būti griežčiau, ypač jeigu kyla įtarimų dėl vaiko pagrobimo. Geriau nezaisti lošimų ir pasidaryti paprastą lapą su antspaudu. Niekada nežinai, kas gali nutikti kelyje.

Ar reikia notaruotų vertimų?

Dauguma dokumentų, tarkim, gimimo liudijimai ar vedybų sertifikatai, dažnai reikalauja vertimo į vokiečių kalbą. Kalbame ne apie tuos, kuriuos rodai policijai kelyje, o tuos, kur reikia įteikti įstaigose (Kindergarten, Arbeitagentur). Geriau padaryti tai Lietuvoje, nes čia kainos brangnios. Buvau atvejų, kai klientai neįsivaizdavo, kiek kainuoja vienas lapas Vokietijoje, ir verksdavo.

Kiek laiko trunka viskas parengti?

Jei planuojate Kraustymasis į Vokietiją sėkmingai, pradėkite ruoštis maždaug prieš 2-3 mėnesius. Dokumentus surengti per savaitę įmanoma, jeigu gyvenati Vilniuje ir turi laiko. Bet jeigu reikia gauti pažymas iš kelių vietų, tai užtrunka. Skubėjimas šioje srityje – tai pinigai ir prastai išgertas kava. Neskubėkite, geriau viską padarykite ramiai.

Muitinė, daiktai ir apribojimai

Ar tikrai nereikia eiti į muitinę?

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra ES erdvėje, tai fizinės muitinės kontrolės (tų barjerų) nėra. Jūs tiesiog važiuojate. Tačiau jeigu turi komercinį krovinį, tada reikia deklaruoti. Paprastiems žmonėms, perkeliantiems savo daiktus, nieko nereikia. Tikrai. Esu matęs, kaip žmonės baiminasi, kad sustabdys ir tikrins, kiek dėžių veža, bet tai pasitaiko retai, tik jei atrodo įtartai.

Kas dėl alkoholio ir tabako?

Čia yra griežtos taisyklės, jeigu vaziuoji sau, tai daugiau mažiau toleruojama, bet yra normos. Alkoholio negali turėti daugiau kaip tam tikrą kiekį (tarkime, degtinės 10 litrų – skaičiai gali keistis, patikrinkite). Jeigu maždaug atitinkai, nieko nepasakys. O jeigu mato pilną vagoną alaus, tai gali būti įtarimas dėl prekybos. Geriau nevežti per daug, nebent nori pradėti verslą be leidimo.

Ar galiu vežti maistą?

Asmeniniam vartojui – taip. Vokiškai yra griežti taisyklės dėl mėsos ir pieno produktų iš ES šalių, bet Lietuva yra ES, taigi techniškai leidžiama (žiūrėk, dėl kiaulienos kartais būna nuomonės skiriasi, geriau pasitikrinti aktualią informaciją). Bet nevežk kebabo su sau, kas įstrigo po sėdynės prieš metus. Bendrąja prasme, uždarytos dėžutės su makaronais ar cukrumi nekelia problemų.

Ką daryti su vaistais?

Vežk tik tuos, kurius tau parašė gydytojas, ir turi receptą su savimi. Ypač jeigu tai stiprūs vaistai ar narkotinės medžiagos. Be recepto gali būti didelių problemų, net teisinių. Kartais žmonės neįsivaizduoja, kad jų įprastas nuskausminamasis gali būti čia uždraustas. Geriau pasidaryti sąrašą ir turėtė gydytojo pažymą lietuviškai arba angliškai.

Ar galiu vežti savo šaldytuvą?

Galima, bet ar verta? Šaldytuvą reikia išjungti ir išdžiovinti bent parą prieš kelionę, kitaip pakenks kompresorius. Be to, seni šaldytuvai sukuria daug drėgmės, o vokiški namai dažnai būna labai sausi ir su grindų šildymu. Gali būti, kad pigiau nusipirkti naują čia, negu mokėti už kuro suvartojimą seno "monsterio" vežimui.

Kas dėl ginklų ar šaudmenų?

Tai tabu. Jeigu turi medžioklinį ginklą, turi būti visi leidimai ir europinis ginklų passas. Be to, reikia deklaruoti muitinėje. Niekada nebandykite įkišti kažko į dėžę tarp marškinių. Vokietija yra griežta šioje srityje, ir tokių dalykų čia nejuokais. Buvau girdėjęs istorijų, kai už tokias smikses darė didelius rūpesčius.

Ar galiu vežti savo augalus?

Asmeniniam vartojimui – taip, bet turi būti tikrinama, kad nėra kenkėjų. Jeigu turi didelę kolekciją kaktusų, gali tekti rodyti fitosanitarinį pažymą. Paprastai žmonėms leidžia vežti keletą vazų, bet jeigu atrodai kaip dendrariumas, gali užsustoti. Vokiečiai labai bijo parazitų, todėl augalų kontrolė yra griežtesnė nei drabužių.

Logistika: kaip viskas vežama

Kaip rasti normalią pervežimo firmą?

O, tai yra didžiausia bėda. Rinkis ne tas, kurios reklama šokinėja ant akis, o kurios turi realių atsiliepimų. Pasitikrink forumuose, paklausk draugų. Būna firmų, kurios pasako vieną kainą telefonu, o prieš pat išvykimą pareiškia, kad kėlimas į trečią aukštą kainuos papildomai 200 eurų. Tokių "gėdingų" situacijų mačiau daugiau nei norėčiau.

Kiek kainuoja Kraustymasis į Vokietiją?

Kainos labai svyruoja. Jeigu tai smulkius siuntas (pavėsinės kėdės ir kelios dėžės), gali būti ir už 300-500 eurų. Jeigu visi buto baldai, tai prasideda nuo 1500 eurų ir baigiasi... na, be galo. Visas Kraustymasis į Vokietiją priklauso nuo tūrio, atstumo ir, žinoma, padėties (ar galima priarteti sunkvežimiui prie namų). Neužsibrėžk kainos iš karto, geriau prašyk apžiūros.

Ar verta pirkti dėžes?

Nesikrapštyk po parduotuves, kad sutaupytum 5 eurų. Pervežimo firmos dažnai parduoda arba nuomoja dėžes, kurios yra stiprios ir vienodo dydžio. Tai labai palengvina kraunamąjį darbą vagonuose. Jeigu dėžės skirtingos, jas sunku užpilti stabiliai, ir gali nukristi kelio metu. Naudok profesionalią įrangą, tai sutaupys nervų.

Kas dėl draudimo?

Būtinai klausk apie transporto draudimą. Jeigu vairuotoja užkerta ant kelio gervė ir išverčia mašiną su tavo sofa viduje – kas tada? Be draudimo liksi su griuvėsiais. Ypatingai tai svarbu, jeigu veži brangius daiktus. Pasirašyk sutartį, kurioje aiškiai parašyta, kas atsakinga už žalą. Neik šitą po kilimą.

Ar reikia inventorizacijos sąrašo?

Taip, būtinai. Ne dėl to, kad ką nors tikrina, o dėl tavo saugumo. Kai vairuotojas iškrauna, gali pradingsti dėžė arba kažkas nulūžti. Jeigu turi sąrašą su pasirašymu "priimta", gali reikalauti atlyginimo. Be sąrašo bus tavo žodžiai prieš vairuotojo žodžius, o teisme (oiki, ne visada iki tiek nueina, tačiau) vėlgi, be dokumentų nieko neįrodysi.

Kas vyksta, jei vairuotojas vėluoja?

Tai nutinka dažnai. Užstrigo ant kelio, sugedo mašina arba paskutinis klientas vėlavo pakrauti. Geriau iškarto susitarti dėl pranešimo. Sakyk, jei vėluoji daugiau kaip 2 valandas, skambink man. Taip nešvaistysi laiko stovėdamas prie namų ir bijodamas, kad vairuotojas niekas neateis.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Daugelis firmų to neleidžia dėl draudimo ar saugumo. Bet kai kurios leidžia už papildomą mokestį (nelegaliai, reikia pripažinti). Asmeniškai nepatarčiau – ilgai kelionė sunkvežimiu be oro kondicionieriaus (kuris dažnai išjungtas, kad nešvaistytų degalų) yra kančia. Geriau susitikti vietoi.

Ką daryti su šiukšlėmis?

Neužmesk savo šiukšlių vokiečių konteineriuose, jeigu dar neesi oficialiai užsiregistravęs. Tiesą sakant, net ir esamas, turi savo "Gelben Tonne" (geltoną maišą). Buvo atvejų, kai lietuviai užpildė visus konteinerius ir kaimynai iškvietė policiją. Būk tvarkingas, pirmas įspūdis labai svarbus.

Automobiliai ir technika

Ką reikia daryti su savo mašina?

Jeigu atveži mašiną iš Lietuvos, turi 12 mėnesių laiko ją užregistruoti Vokietijoje (jeigu čia gyveni). Turi eiti į TÜV (techninę apžiūą) ir gauti leidimą. Tą laiką gali važinėti su lietuviška numeriais, bet turi turėti galiojančį draudimą. Be to, gauti lietuvišką draudimą ilgam laikui gali būti keblu.

Kiek kainuoja užregistruoti mašiną Čia?

Nesu tikras dėl šių metų kainų, bet paprastai tai kainuoja nuo 50 iki 150 eurų už pačią registraciją, plius mokesčiai pagal CO2 išmetimus ir galią. Senos, galingios mašinos gali kainuoti labai brangiai. Dar pridėk TÜV apžiūrą, jeigu mašina neturi vokiško "geltono lapo".

Ar sunku gauti numerius?

Ne, jeigu turi visus dokumentus. Eini į "Straßenverkehrsamt", pateiki TÜV, draudimą ir asmens dokumentus. Viskas padaroma per valandą. Vienintelis dalykas, kuris gaišta laiką – yra eilės. Geriau atvykti ryte arba užsiregistruoti internetu, jeigu tokią galimybę turi tavo miestas.

Kas dėl mašinos pervežimo?

Jei mašina nevažiuoja, gali ją įvežti su priekaba (turi būti užregistruota priekaba ir vairuotojas turi turėti teises). Arba sukrauti į autovežį. Tai paprasta užduotis logistikos firmoms. Nereikia jokio specialaus leidimo išmesti, tik techninis arešto dokumentas (arba tiesiog sutartis su servisu). (neparašiau "techninės", bet turėjau omenyje būklę, kai važiuoti negalima).

Ar verta vežti seną mašiną?

Jei mašina per daug sena, gali nepraeiti apžiūros be didelių investicijų. Vokiškai reikalavimai degalų sistemoms ir išmetimams yra griežtesni. Kartai pigiau parduoti Lietuvoje už 500 eurų nei čia leisti tūkstantį remontui, kad gautum numerius. Aš asmeniškai nariau tokių eksperimentų nebėra.

Gyvenimas atvykus: kas toliau?

Kas yra tas Anmeldung?

Tai adreso registracija. Be to čia nieko nebegali padaryti – nei gauti darbo, nei banko sąskaitos, nei interneto. Tai absoliutus privalomas žingsnis. Eini į savo rajono "Bürgerbüro", pateiki nuomos sutartį ir užpildai formą. Tai kainuoja maždaug 10-30 eurų (priklauso nuo miesto).

Kiek laiko turiu jį padaryti?

Turi 14 dienų nuo atvykimo. Jeigu pavėluoji, gali gauti baudą. Žinoma, jeigu atvykai prieš mėnesį ir niekas nesužinojo, nebūsi baudžiamas, bet oficialiai tą terminą reikia laikytis. Nežinau, kaip dabar, bet anksčiau vokiečai tikrai tikrindavo datas.

Kur galiu laikinai gyventi?

Kol surandi butą, gali gyventi drauge arba išsinuomoti "Zwischenmiete" (laikiną nuomą). Yra svetainių, kurios specializuojasi tik laikinoje nuomoje. Taip pat galit gyventot viešbučiuose, bet tai prastai kainuoja. Ilgalaikės nuomos rinka kaip tik dabar yra kažkas nepaprastai sudėtingos, ypač miestuose.

Ar privalu mokėti lietuviškas mokesčius?

Jei išsiregistruojai iš Lietuvos ir užsiregistruoji Vokietijoje, tampa Vokietijos mokesčių mokėtoju. Turi deklaruoti pajamas Vokietijoje. Jeigu dirbi nuotoliniu būdu lietuviškam darbdaviui, situacija gali būti dviprasmiška, bet paprastai turi mokėti ten, kur gyvena daugiau nei 183 dienas. Pasikonsultuok su buhalteriu, nes mokesčių (ir baudų už jų nemokėjimą) aš neesmu ekspertas.

Kas dėl sveikatos draudimo?

Vokietijoje sveikatos draudimas yra privalomas. Jeigu dirbi, darbdavys jį ims. Jeigu ne, turi turėti savo (Freiwillige Gesetzliche Krankenversicherung arba privatus). Be draudimo negausi kortelės, o be jos į ligoninę varteliuose neįeisi. Tai nėra kaip Lietuvoje, kur gali eiti ir mokėti už vizitą grynais.

Ar sunku rasti darbą?

Priklauso nuo profesijos. Jeigu esi inžinierius ar gydytojas – rasit greit. Jeigu be specialybės, gali tekti dirbti fizinį darbą (sandėliuose, statybose). Kalba būtina. Be vokiečių kalbos bent B1 lygmeniu, bus labai sunkiai net su paprasčiausiu darbu. Vokiečiai nelabai mėgsta kalbėti angliškai kasdieniniame gyvenime.

Kaip su vaikų darželiais?

Tai didelė galvos skausmas. Vietų trūksta, ypaip dideliuose miestuose. Reikia užsiregistruoti laukimo sąrašuose (Kita-Gutschein) vos tik atvyksti ar net anksčiau. Vokietijoje "Kindergarten" neprivalomas, bet be jų tėvai negali dirbti, todėl sistema yra įtempta.

Ar galiu vežti savo naktinį stalą?

Taip, kodėl gi? Bet tikrai patikrink, ar jis perrenka per duris. Buvau atvejų, kai reikėjo išmontuoti stalą ar net išlaužti langą, nes klientas užmiršo pamatuoti. Matuok viską du kartus prieš kraunant. Vokiški butai dažnai turi siaurus laiptines.

Kas dėl elektros instaliacijos?

Vokietijoje dažniausiai naudojami kitokie kištukai (Schuko), tipo F, kurie mums taip pat įprasti. Tačiau srovė stiprumas gali skirtis, jeigu atveži kažką iš JAV ar JK. Jeigu iš Lietuvos, viskas turi veikti, tiesiog įsidėk kelis adapterius, kol visus perjungi. (Čia aš galvoju apie tuos senus kištukus, kurie neturi žemėjimo).

Kaip susirasti lietuvių bendruomenę?

Visur yra lietuvių. Paieškok "Facebook" grupių, tarkim, "Lietuviai Miunte" ar "Lietuviai Berlyne". Ten galite paklausti patarimų, kur parduoti dėžes ar kur geriausia kepti duoną. Bendruomenė padeda išgyventi pirmąsias savaites, kol įsijungsiete vietinę gyvenimą.

Trumpai tariant, Kraustymasis į Vokietiją yra procesas, reikalaujantis kantrybės ir pasiruošimo. Nieko nepavyks per vieną dieną, tačiau žingsnis po žingsnio viskas susitvarko. Svarbiausia – nebijoti klausti ir kreiptis pagalbos, nes biurokratinis masinas čia veikia savo ritmu, o mes turime jam pritaikyti.