Kraustymasis į Vokietiją: kokie mikroautobusai tinkami daiktams?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, ir galiu pasakyti viena – žmonėms visada atrodo, jog jų daiktų yra mažiau nei yra iš tikrųjų. Kraustymasis į Vokietiją: kokie mikroautobusai tinkami daiktams? Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien, ir dažniausiai jis kyla tada, kai jau vėluojama. Viskas paprasta: jeigu turite butą su baldais, negalite važiuoti paprasta furgonu, o jeigu tik kelių krepšių siuntas, nereikia ir didelio sunkvežimio. Būna visokiaip, kartais net tokio chaoso, kad nebelieka žodžių. Štai kodėl reikia suprasti kas yra kas, kadangi Vokietijoje tvarka ir keliai yra kiek kitokie nei čia, o klaidos kainuoja brangiai.

Apie tai, ką ir kaip reikia vežti

Ar telpa visi mano daiktai į 3,5 tonų mikroautobusą?

Žiūrėkime, čia viskas labai priklauso nuo to, ką tu vadini „visais daiktais“. Standartinis 3,5 tonų mikroautobusas, toks kaip Ford Transit ar Mercedes Sprinter, turi apie 13-18 kubinių metrų tūrį. Tai paprastai pakanka 1-2 kambarių butui, jeigu nėra sunkių seifų ar stambių sofų. Bet turiu omenyje, kad dažnai žmonės sako „tik dvi spintos“, o iš tiesų tų spintų yra penkios ir dar pusė virtuvės. Taigi jeigu telpa į tą vietą, tai telpa ir į mašiną, bet geriau suskaičiuoti kubus.

Koks skirtumas tarp „bokšto“ (Luton) ir įprasto furgono?

„Bokštas“ tai toks furgonas su aukštu gaubtu viršum, labai populiarus Anglijoje, bet ir pas mus randamas. Jis puikus tuo, kad ten telpa daugiau daiktų aukštyn, bet yra ir blogai – labai pučia vėjas, o jeigu kelyje yra stiprus štormas Vokietijoje (pavyzdžiui, prie Hamburgo), vairuotojas gali jaustis nepatogiai. Tiesiog tampa lengviau krauti nespaudžiant nugaros, nes viską įmeti per galą. Tačiau kelyje jis lėtesnis ir vartoja daugiau degalų, o kainos degalams dabar... o jei.

Galima nuomotis mikroautobusą su vairuotoju ar be jo?

Žinoma, abiejų variantų yra. Jeigu turi teises (B kategorija), gali nuomotis be vairuotojo ir važiuoti pats, tai bus pigiau, bet tikrai daugiau rūpesčių. Su vairuotoju brangiau, bet tu nieko nedarysi – jis prives, užkraus, iškraus. Tiesa, kartais pasitaiko, kad vairuotojai (ypač jei tai ne profesionalios kompanijos) gada vėluoti. Aš vieną kartą mačiau situaciją, kai vairuotojas užmigo vietoje ir klientas laukė 4 valandas (gi čia tokia realybė).

Ar reikia specialių dokumentų daiktams pervežti į Vokietiją?

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra ES erdvėje, paprastai jokių didelių muitų deklaravimų nereikia, jei tai tavo asmeniniai daiktai. Bet jeigu veži kažką labai brangaus (pvz., brangų paveikslą ar daug elektronikos, kuri atrodo kaip prekybinis krovinys), gali sustoti muitinė. Geriau turėti sąrašą su vertėmis, kad neaiškintum kas čia per daiktai. Ypač jeigu turi naujus daiktus su etiketėmis, muitininkai gali įtarti, jog prekiau.

Kokia yra mašinos aukštis limitas?

Tai labai svarbu. Įprastas furgonas yra apie 2,2-2,4 metro aukščio. „Bokštas“ gali būti virš 3 metrų. Jeigu važiuosi pro žemo tipo tunelius arba po keliais Vokietijoje (kur daugiau tiltų ir ženklų), gali atsitikti negerai – tiesiog nuplėšti galą. Visada tiksliai sužinok aukštį ir žiūrėk į kelio ženklus, nes dažnai vairuotojai į juos nepažiūri ir tada problemų netenka (taip sakau iš patirties).

Ar tinkami šaldytuvai ir skalbimo mašinos tose mašinose?

Tikrai, bet reikia įsitikinti, kad mašina yra su „užraktu“ (t.y., su įranga, kuri neleidžia judėti daiktams). Šaldytuvai reikalauja specialaus pervežimo vertikaliai, jeigu nenori, kad išsilytų kompresorius. Ką gi, dauguma mikroautobusų turi tvirtinimo juostas, bet geriau pasikalbėti su darytoju, kad jis padėtų užtvirtinti. Niekada nemegstu kai žmonės tiesiog įmeta šaldytuvą į vidų be nieko – tai pavojinga.

Ar galiu vežti savo dviratį ar motociklą?

Gali, bet turi būti vietos. Dviračius paprastai pakabi ant sienos arba padeda ant grindų, užtvirtindami juos. Motociklas jau sunkesnis reikalas, reikia įkalnių (rampų) įvažiavimui. Jeigu turi didelį „Harley“, gali tekti jį vežti atskirai arba ieškoti mikroautobuso su pakėliuku. Bet taip, įprastai įtelpa, jeigu kiti daiktai neužima visos vietos.

Kiek kainuoja toks mikroautobuso nuoma?

Kainos svyruoja labai stipriai. Už vieną dieną galima gauti nuo 80 iki 150 eurų, be degalų. Jei su vairuotoju – tai nuo 150 eurų per dieną ir daugiau, priklausomai nuo atstumo. Vokietija toli, todėl dažniausiai tai kainuoja brangiau nei važiavimas į Latviją. Beje, nepamiršk关于 depozito – dažnai imama apie 300-500 eurų užstatas, kurį grąžina, kai grąžini mašiną nepajuodą.

Ar saugu vežti vertingus daiktus?

Kiek saugu? Taip, kaip ir visur. Jeigu turi juvelyrinius daiktus ar daug pinigų, geriau juos vežti su savimi keleivio vietoje, o ne bagažinėje. Mikroautobusai dažnai neturi saugyklos (seifo), o jeigu paliksi mašiną nakvynei prie viešbučio su brangmenimis viduje... geriau netaisyk. Turiu omenyje, kad vagystės vyksta, todėl visada naudok raktus užrakinti duris.

Ar galima veži augalus?

Galima, bet žiema gali būti problema. Mikroautobuso variklis šildo, bet jeigu tiesiog įmesi augalus į šaltą furgoną ir važiuosi kelias valandas -5 laipsnių šaltyje, gali užšalti. Vasarą nieko tokio, žiūrėk, kad netyčia nepažalotum. Vokietijai įstatymai dėl augalų ne labai griežti, jei tai asmeniniai augalai, ne kertiniai.

Kas daro, jeigu daiktų per daug ir netelpa?

Tada reikia skambinti darytojui ir prašyti didesnės mašinos arba daryti kelias keliones. Kartais žmonės sako „o, galim padėti ant stogo?“, bet ne, negalima. Stogas nėra skirtas kroviniui. Taigi, arba metai dalį daiktų, arba kuriam antrą reisą. Antras reisas, žinoma, brangiau, bet geresnis nei neišeina visko sudėti.

Ar turi būti draudimas?

Privalomai. Beveik visos nuomos kompanijos duoda KASKO draudimą, bet jis dažnai turi franšizę (pvz., 500 eurų). Jei susidaužysi veidrodį ar pataikysi į stulpą Vokietijoje (o ten yra daug siaurų gatvių senamiestyje), teks mokėti. Geriau pasidomėk ar galima papildomai apsisaugoti sumažinant franšizę. Nemanau, kad tavo draudimas nuo automobilio apsaugos krovinį.

Kelionės niuansai ir Vokietijos specifika

Ar sunku važiuoti tokiu dideliu mikroautobusu Vokietijos miestuose?

Gali būti iššūkis. Miestuose kaip Miunchenas ar Berlynas gatvės siauros, o dviračių takai dažnai eina tiesiai šalia kelio. Vokietiečiai yra disciplinuoti, bet jei užsižiopsi ar užblokuosi eismą, jie iškart signalizuos. Beje, daugumoje miestų centrų reikia specialios „Umweltplakette“ (ekologinės ženklinės) – be jos gausi baudą. Tą ženklinę reikia užsisakyti iš anksto internetu.

Kiek laiko trunka kelionė į Vokietiją?

Priklauso kur važiuoji. į Berlyną ar Hamburgą - tai apie 10-12 valandų važiavimo. į Miuncheną - ilgiau, gal 14 valandų. Reikia atsižvelgti į poilsį, vairuotojai negali važiuoti be sustojimų. Jeigu važiuoji pats, būk atsargus, nuovargis kažką blogo sukelia. Geriau padaryti pertrauką kas 2 valandas, nors ir norisi nuvažiuoti kuo greičiau.

Ar yra keliu mokesčiai (mokesčiai už kelią)?

Vokietijoje sunkvežimiai moka mokesčius (LKW-Maut), bet 3,5 tonų (ir mažesnių) mikroautobusai dažniausiai nemoka, jeigu jie nenaudojami komerciniais tikslais (t.y. jei tu neperveži prekių už pinigus, o savo daiktus). Bet čia yra pilkas pavojus - jeigu turi komercinės registracijos mašiną, gali tekti mokėti. Geriau patikrinti iš anksto, nes kortelės skiriasi, o baudos didelės.

Kur geriausia praleisti naktį kelyje?

Yra daug poilsio aikštelių (Rasthof) prie autobanų, jos yra saugios, turi tualetus ir dušus. Tačiau šios vietos kartais būna pilnos, ypač naktį. Taip pat gali nakvynei užsukti į „Autohof“ - tai toks restoranas su stovėjimu aikštelėje sunkvežimiams. Aš visada patariu neleisti mašinos gatvėje mieste, jeigu nežinai to rajono – gali būti, kad tą naktį niekas neliks (kalbu apie vandalizmą).

Ar vairuotojai kalba lietuviškai?

Jei renkasi lietuviškas pervežimo firmas, taip, dauguma vairuotojų lietuviai. Jeigu nuomi iš Vokietijos firmos, vėlgi kalbėsi vokiškai ar angliškai. Bet jei turi problemų kelyje ir reikia šaukti pagalbą, verta turėti su savim vertėją telefone arba mokėti angliškai bent trumpai. Tikrai nežinau kaip būtų jeigu reikėtų aiškintis su policija be kalbos.

Ką daryti jei sugenda mašina Vokietijoje?

Pirmiausia, skambinti pagalbos tarnybai, kurią duoda nuomos agentūra. Nieko nedaryk pats, jeigu nesupranti mechanikos. Vokietijos gelbėjimo tarnybos labai greitai atvyksta, bet tai kainuoja brangiai. Turiu omenyje, kad jei sava iniciatyva skambinsi kitokiam vilkikui, gali būti, kad nuomos kompanija neatmokaus. Visada sekv numerius iš anksto.

Ar galima veži gyvūnus?

Tiek mikroautobusuose, tiek visur kitur, gyvūnai leidžiami, bet jie turi būti transportuojami saugiai. Šunį reikia laikyti būdoje arba narve, kad jis nebėgiotų po mašiną ir nedarytų žalos daiktams. Katę - nešiojamoje narvelėje. Vokietijoje labai mėgsta gyvūnus, tačiau taisyklės dėl jų pervežimo griežtos (negerai jei gyvūnas paliktas pavieniui karštoje mašinoje).

Ar reikia mokėti už parkavimą?

Taip, miestuose viskas mokama. Didžiuosiuose miestuose viena valanda gali kainuoti 2-3 eurus, o centruose ir daugiau. Sunkvežimių parkavimo aikštelės (LKW-Parkplatz) dažnai taip pat mokamos, ten gali nakvoti už 10-15 eurų. Nemokamų vietų beveik nebėra, ypač netoli miestų centrų.

Koks degalų suvartojimas tokių mikroautobusų?

Neblogas klausimas. 3,5 tonų furgonas, pilnai pakrautas, vidutiniškai suvartoja 8-12 litrų šimtui (priklauso nuo variklio). Jeigu daug važiuoji po kalnus (pavyzdžiui, į Bavariją), suvartojimas šuolis aukštyn. Degalai Vokietijoje brangesni nei Lietuvoje, todėl verta užsipilti čia prieš pat sieną arba Lenkijoje, jei važiuoji per ją (dabar ten dar pigiau).

Ar galiu važiuoti bet kuriuo greitkeliu (Autobahn)?

Daugiausia taip, bet yra vietų, kuriose draudžiama važiuoti transporto priemonėms virš 3,5 tonų (arba 7,5 tonų, priklauso nuo ženklo). Žiūrėk į ženklą su sunkvežimio piešiniu. Jeigu jis užkirstas raudonai, negali važiuoti. Taip pat, kai kuriose vietose ribojamas greitis (pvz., 60 km/h ar 80 km/h) sunkiai apkrautiems furgonams. Nelaikyk taisyklių, fotoaparatai stovi.

Pinigai, paslaugos ir reali patirtis

Kodėl kainos tokios skirtingos pas skirtingus pervežėjus?

Kodėl? O todėl, kad vienas veža „savaitei“, kitas „brolui“, o trečias – tai didelė logistika. Didelės kompanijos turi draudimą, sandėlius, atsakomybę, todėl jų kaina aukštesnė. Maži „kirpėjai“ gali pasiūlyti pigiau, bet jeigu kas nors nutinka (nulūžta koja, sugenda mašina), jie gali tiesiog išjungti telefoną. Aš pats mačiau, kai žmonėms atėjo per brangiau išeiti dėl to, kad pasirinko pigųjį variantą.

Ar galima pasitarti su vairuotoju dėl krovimo?

Žinoma, ir netgi reikia. Vairuotojas jau matyts daugybę kartų, kaip krauti, kad netektų griūti. Jis gali pasakyti „dėk šitą į šalį, kad neblokuotų durų“. Klausk patarimų, jų darbas ne tik vairuoti, bet ir išvengti žalos. Tiesa, jei jis atrodo pavargęs ar blogai nusiteikęs (kaip ir mes visi kartais būname), geriau nedirginti ir tiesiog leisti jam dirbti.

Kas daryti jei atvykus pasirodė, kad daiktų yra daugiau nei numatyta?

Tai klasika. Vairuotojas gali paprašyti papildomo mokesčio už antrą reisą arba už papildomą laiką. Jeigu suderėjai už fiksuotą kainą, tokios situacijos vengiama. Geriau iš anksto nufotografuoti visus daiktus ir išsiųstti pervežėjui, kad jis galėtų įvertinti tūrį. Negana to, jeigu mašina per maža, gali tekti palikti daiktus čia, o to niekas nenori.

Ar būna, kad vairuotojas atsisako vežti ką nors?

Gali būti. Jeigu tai pavojingi daiktai (ginklai, sprogmenys be leidimo), chemikalėj arba daiktai, kurie galima sugadinti mašiną (pvz., skysčiai be specialios pakuotės). Taip pat, jeigu krovinys yra netvarkingas, purvinas (su dulkių kamuoliais), kai kurie vairuotojai gali atsisakyti, kad nesuterštų savo furgono. Prieš tai vienas klientas bandė įkrauti šiukšles ir sakyti, kad tai „daiktai“.

Ar verta įsigyti „Kasko“ draudimą nuomai?

Be abejo. Nuomojantis mašiną, atsakomybė ant tavęs. Jeigu užkabinsi šaką, kuri yra per žemai (o Vokietijos miškuose to dažnai būna), gali tekti mokėti už žalą tūkstančius eurų. Kasko (arba jo dalinis atitikmuo) užtikrina, kad sumokėsi tik franšizę. Nemanau, kad nori rizikuoti savo pinigais dėl klaidos.

Kaip apskaičiuoti tūrį jei neturiu metro?

Naudok savo ūgį ir aukštį. Vidutinis vyras apie 1,8 metro. Pabandyk pastatyti daiktus vieną šalia kito ir įsivaizduoti. Taip pat gali suskaičiuoti dėžių kiekį – standartinė judesio dėžė yra apie 0,1 kubo. Tiesiog padaugink dėžių skaičių iš 0,1. Ne taip sudėtinga kaip atrodo. Žinoma, visada geriau nuokrypis viršų, negu žemyn.

Ar galiu sekti savo daiktus kelyje?

Jei pasirinksi didesnę ir geresnę firmą, gali gauti GPS sekimą, kur rodo mašinos vietą realiu laiku. Mažesnės firmos dažnai tiesiog skambina „esu čia ir čia“. Bet jeigu turi nerimą, tiesiog skambink vairuotojui (negalima jam skambinti kai jis vairuoja, tik sustojus!). Aš pats visuomet randu laiką pranešti, kur esu.

Kas daro su baldais jei netelpa į liftsą namuose Vokietijoje?

Dažna problema. Vokiečių namuose dažnai siauri laiptai arba nėra lifto. Tada reikia kelti per langą arba naudoti specialias kėlimo sistemas. Tai kainuoja papildomai. Jeigu turi didelę spiną, apie tai reikia galvoti iš anksto. Gali būti, kad teks išardyti baldą (pvz., nuimti durys nuo spintos). Geriau turėt atsuktuvą su savimi.

Ar galima pasirašyti sutartį lietuviškai?

Jei abiejų šalių sutikimu, taip. Tačiau dažniausiai sutartys rašomos vokiškai arba angliškai, kadangi tai tarptautinis pervežimas. Jeigu kas nelabai aišku, prašyk paaiškinimo. Pats geriausiai, kai viskas yra rašytinai, o ne „žodžiu“, kadangi vėliau gali būti sunku įrodyti kas buvo sutarta. Tikrai nežinau kodėl žmonės pasitiki be popieriaus.

Ką daryti jei daiktai atvyko sudaužyti?

Pirmiausia, nedėk parašo ant dokumento, kad viskas tvarkoje. Pasirašyk pastabą (protokolą) apie žalą. Tuomet skambink į draudimo kompaniją arba pervežėjui. Jeigu turi draudimą, jis turėtų padengti žalą. Be to, nuotraukos iš anksto (prieš pakrovimą) padeda įrodyti, kad buvo sveika. Nerašyk parašo, jei matai, kad spinta sulaužyta.

Ar galima užsakyti dėžių nešimą?

Taip, dauguma kompanijų siūlo šią paslaugą už papildomą mokestį. Tai labai palengvina gyvenimą, ypač jeigu turi daug knygų ar indų. Geriau sumokėti keliasdešimt eurų už dėžes, nei susirgti nugarą arba kad sudužtų tavo lėkštės. Dėžės taip pat užima mažiau vietos mašinoje, nes jos vienodo dydžio.

Ar reikėtų duoti arbatpinigių vairuotojui?

Tai nėra privaloma, bet jeigu vairuotojas padėjo labai daug, buvo mandagus ir dirbo virš valandų, duoti keletą eurų arba pasiūlyti kavos/pietų – tai normalus dalykas. Lietuviškas etiketas to neleidžia? Leidžia. Paprasčiau žmogaus požiūris. Aš pats visada vertinu, kai mane gerbia.

Kokios išvados

Viskas su tuo kraustymusi susijęs atrodo sudėtinga, kol tik pradedi planuoti. Kraustymasis į Vokietiją: kokie mikroautobusai tinkami daiktams – tai tik pradžia, svarbiausia yra ne mašina, o tai, kaip ją užpildysi ir koks yra tadas planas. Pasirink tinkamą furgoną, nešvaistyk pinigų ant nereikalingų paslaugų, bet ir taupyk ant draudimo nereikėtų. Sėkmės kelyje ir lauk namuose.