Kraustymasis į Vokietiją: kokie microautobusų privalumai?

Sveiki, gi vėl susirinkome pašnekėti apie tą patį – kūdikius (ne tik tikrus, bet ir tą turtą, kurį renkatės metis). Pastaruoju metu itin padidėjo interesas išvykti į Vakarus, o ypač dažnai tenka girdėti apie tai, kaip vyksta kraustymasis į Vokietiją. Žmonės dažnai susiduria su dilema: ką rinktis – didelį sunkvežimį, kuris gali atvežti viską viena eile, bet kainuoja milžiniškus pinigus ir negali važiuoti į kiekvieną kiemą, ar kažką lankstesnio? Aš, kaip žmogus, praleidinėjęs po šių kelių ir sunkvežimių kabinų beveik du dešimtmečius, galiu pasakyti viena – microautobusai (arba tie krovininiai „Vidukai“) dažnai yra tas auksinis vidurkis. Žinoma, viskas turi savo pliusų ir minusų, bet šiandien norėčiau paaiškinti būtent tai, kodėl dažnai verta rinktis mažesnę transporto priemonę, kai keliaujate į Vokietijos miestus ar kaimus.

Kodėl verta rinktis mažesnę transporto priemonę?

Ar microautobusas tikrai vertas dėmesio?

Tikrai vertas, ypač jei kraustymasis į Vokietiją vyksta ne iš rūsio pilno seno baldų, o iš standartinio buto. Sunkvežimis su puspriekabė yra milžinas, jam reikia vietos manevruoti, o Vokietijoje, ypač senosiuose miestuose, gatvės siauros, o parkavimo vietos tokios mažos, kad ten net „Smartas“ susiraušią. Microautobusas pro šiuos „gripus“ praslenka beveik nepastebimai. Be to, jis dažnai gali važiuoti į zones, kur sunkvežimiams įvažiavimas griežtai draudžiamas arba apribotas. Taip, telpa mažiau, bet jums turbūt ne visi namai reikalingi iš karto? Galima padaryti kelis važiavimus, jei atstumai ne per dideli.

Kiek iš tikrųjų telpa daiktų?

Tai priklauso nuo to, ką vadinate „daiktais“. Į standartinį krovininį mikroautobusą, kurio važiuoklės pakelta, paprastai telpa apie 10-15 kubinių metrų krovinio. Tai yra maždaug dviejų kambarių buto turinys, jei be didelių sofų ar spinčių. Jei planuojate vežti pianiną ar didelę sieninę spintą, gali tekti sulaužyti arba išmontuoti. Vakar buvau konsultacijose, klientas tikėjosi, kad į „Mercedes Sprinter“ įkins dviaukštę lovą – ne, neįkins. Bet jei tai dėžės, krepšiai, baldai be kojų – tai puiku. Erdvė ten ganėtinai gera, svarbiau mokėti tai viską įkišti taip, kad neiškristų važiuojant pro vokiškas duobes.

Ar jis greičiau nei sunkvežimis?

Daugeliu atvejų – taip. Sunkvežimiui reikia daugiau laiko įsibėgėti, jis lėčiau važiuoja kalnais (o Vokietijoje jų nemaža, ypač link Bavarijos), o oš priekabos užkabinimas ir atkabinimas tai papildoma valanda ar dvi. Microautobusas tiesiog važiuoja kaip paprasta mašina, tik lėčiau ir sunkiau. Jis gali naudotis greitkelių juostomis (nors dešinėje) ir nekelti problemų eismo sąrašuose. Be to, jei kraustymasis į Vokietiją vyksta į toliau esančius kaimus, mažas autobusiukas gali trumpesniu maršrutu važiuoti vietinėmis keliukais, kur sunkvežimis važiuoti negali dėl svorio apribojimų tiltuose.

Kas su pavarų keitimu? Ar sudėtinga?

Dažniausiai šie mikroautobusai yra su mechaninėmis pavarų dėžėmis, nors pasitaiko ir automatų. Jei vairuotojas patyręs, jam nebus problemų. Bet čia ne tas pats kas vairuoti „Passatą“. Sunkesnis ratai, ilgesnis ratas – mieste varginantis. Ypač jei tenka važiuoti į kalną su pilnu kroviniu, gali „užvirti“ pavaros, jei vairuotojas nemoka įsijungti. Geriau klausti iš karto, kokia mašina, kad nereikėtų vėliau stebėti, kaip jis stovi semafore ir degina sąvarą.

Kas laukia kelyje? (Kelionės niuansai)

Kiek laiko užtrunka nuvažiuoti iki Berlyno?

Tai priklauso nuo to, iš kur keliaujate, bet paprastai iš Lietuvos tai apie 12–14 valandų važiavimo be ilgos poilsio pertraukos. Jei kraustymasis į Vokietiją numatomas į pietus, prie Miuncheno, pridėkite dar kelias valandas. Reikia atsižvelgti į eismą, kuris ties Varšuva ar Poznane gali stovėti valandų valandas. Be to, Vokietijoje dažnai vyksta remonto darbai, ir ten eismo ribojimo juostos yra ilgesnės nei mūsų autostrados. Žinoma, jei vairuotojas važiuoja saikingai, viskas vyks gerai, bet jei gaus baudą už greitį, tai vėluos.

Ar vairuotojas padeda pakrauti?

Tai klausimas, kurį reikia aptarti iš anksto. Standartiškai, jei užsakote transportą, vairuotojas yra tik vairuotojas – jis važiuoja. Jei jums reikia „krovikų“ rankų, tai papildoma paslauga, kurią reikia numatyti užsakyme. Aš mačiau ne vienąkart, kai klientai laukia prie vairo, o vairuotojas sėdi kabinoje ir geria kavą, nes niekas nesakė, kad turi kelti dėžes. Nerekomenduoju rizikuoti, geriau pasakykite iš karto – „mums reikia, kad padėtumėt nuleisti dėžę nuo antro aukšto“.

Ar reikia eiti per muitinę?

Kadangi Vokietija yra ES šalis, formaliai muitinės patikros neturi būti, jei tai ne komercinis krovinys. Tačiau jei kraustymasis į Vokietiją atrodo įtartai, pavyzdžiui, vairuojate nauja mašina su pilnu krovininiu mikroautobusu, jūsų gali sustabdyti pasienio kontrolėje (prieš Lenkiją arba jau Vokietijoje) ir paprašyti parodyti daiktų sąrašą. Geriau turėti viską parašytą, su vertybėmis, kad nebūtų klausimų, iš kur tie brangūs televizoriai ar kompiuteriai.

Kas jei vairuotojas užstrigs spūstyje?

Vokietija yra žinoma ne tik autobanais, bet ir spūstimis. Buvo atvejis, kai mūsų vairuotojas stovėjo net 4 valandas ties Hanoveriu dėl avarijos. Tokiu atveju jis privalo susisiekti su jumis ir pranešti, kad vėluoja. Profesionalios firmos turi planą „B“, bet jei pasamdate privatų vairuotoją per skelbimą, gali būti, kad jis tiesiog nervedins ir praleis susitikimą laiku. Nuo tokio niekas neapsaugo, tik nuo savo pasirinkimo.

Ar galima važiuoti sekmadieniais?

Vokietijoje yra griežti taisyklės dėl tylos ir poilsio, bet krovininis transportas gali važiuoti ir sekmadieniais, jei tai nėra pavojingi krovimai. Tačiau dauguma smulkių pervežėjų vengia važiuoti sekmadieniais, nes degalines aptarnaujančios personalo nėra (tik automatinės), o jei dingsta rakta ar sugenda mašina – bėdos. Geriau planuoti atvykimą darbo dieną.

Kainos ir biurokratija

Kiek kainuoja toks pervežimas?

Kainos svyruoja labai stipriai. Maždaug nuo 400 iki 800 eurų už vieną kryptį (priklausomai nuo atstumo ir krovinio svorio). Kraustymasis į Vokietiją mikroautobusu dažnai išeiga pigiau nei sunkvežimiu, nes mažiau degalų sunaudojama (nors taip pat ne mažai) ir nereikia mokėti už didelės mašinos išlaikymą. Tačiau jei reikia daryti kelis važiavimus, kaina gali išaugti ir viršyti sunkvežimio kainą. Visada reikia skaičiuoti – vienas važiavimas mikroautobusu ar vienas sunkvežimiuku.

Ar kainuoja mažiau už sunkvežimį?

Apibendrinant – taip, jei daiktų nedaug. Jei jums tenka išvežti visą namų ūkį, sunkvežimis bus pigiau vienam važiavimui. Bet jei tai tik dalis baldų ir dėžių, mikroautobusas laimi. Be to, daugelyje Vokietijos miestų sunkvežimiams už važiavimą į „žaliąją zoną“ (Umweltzone) reikia mokėti mokesčius arba turėti specialią leidimą, o mikroautobusams, kurie svorio neviršija 3,5 tonos (ar 7,5 tonų su kai kuriais pakeitimais), dažnai taikomi lengvesni reikalavimai.

Kas nulemia kainą?

Atstumas, svoris, kuro kaina (o ji dabar, kaip žinote, šokinėja), ir ar reikia grįžti tuščia. Jei vairuotojas turi važiuoti atgal tuščia be užsakymo, jis jums už tai prikraus papildomai, kad padengtų degalus. Tai vadinama „tuščio važiavimo mokesčiu“ (deadhead). Taip pat įtakos turi tai, ar reikia įvežti daiktus į namus su liftu, ar tik iškrauti ant gatvės.

Ar reikia mokėti už laiką, jei vėluojame pakrauti?

Taip, dauguma firmų turi standartinį laukimo laiką, pavyzdžiui, 1 valandą pakrovimui ir 1 valandai iškrovimui. Jei jūs negalite rasti raktų, ar darbate dėžes (pakavimas) tuo metu, kai vairuotojas jau atvyko, kiekviena papildoma valanda kainuos. Paprastai tai apie 30-50 eurų per valandą. Geriau būti pasiruošusiam, negu stebėti, kaip laikrodis renka minutes.

Ar yra mokesčiai už važiavimą miestuose?

Vokietijoje nėra mokesčių už automobilių (mokesčiai už sunkvežimius yra, bet čia kalbame apie mikroautobusus). Tačiau yra mokesčiai už važiavimą tuneliais ar keliais (pvz., „Herren tunnel“ netoli Kielių). Tai nėra dideli pinigai, apie 5-10 eurų, bet juos reikia turėti grynaisiais arba kortele, nes dažnai ten nėra kelių, kuriuose mokėtų kortele Lietuvoje išduota. Vairuotojai tai žino, bet verta paminėti.

Buitinės detalės ir dokumentai

Kaip su tais Vokietijos leidimais? (Ekologinės zonos)

Čia yra viena vieta, kur aš visada šiek tiek abejoju, kas ten dabar vyksta. Žinau, kad miestuose reikia žaliąją (Umweltplakette) kortelę ant stiklo. Be jos gausite baudą (80 eurų ar daugiau). Tačiau ar reikia ja mikroautobusiui? Paprastai tą pačią kaip lengvajam automobiliui, jei svoris mažesnis. Bet jei mikroautobusas užregistruotas kaip krovininis (C rūšis), gali būti kitokia tvarka. (Geriau paklauskite vairuotojo, jis turi turėti tas kortelės pas save, kitaip gausite problemų Miuncheno centre).

Ar galima vežti keleivius kartu su daiktais?

Oficialiai – ne. Jei tai yra krovininis pervežimas, vairuotojas turi būti vienas, o keleiviai negali būti krovininiame skyriuje dėl saugumo. Kraustymasis į Vokietiją dažnai sukelia pagundą nusipirkti pigiau bilietą ir važiuoti su daiktais. Nerekomenduoju. Jei sustabdys policija, gali konfiskuoti mašiną ir baudžiau nubausti tiek vairuotoją, tiek keleivį. Neverta rizikuoti dėl 50 eurų taupymo.

Ar reikia pranešti policijai apie pervežimą?

Nėra tokio reikalavimo, kad reikėtų eiti į policiją ir deklaruoti, kad keliaujate su savo sofa. Tačiau jei pervežate brangius daiktus (daugiau nei 10 000 eurų vertės), geriau turėti draudimo polisą (CMR), kuris padengtų nuostolius, jei kas nutiktų kelyje. Policija domėsis tik tuo, jei mašina važiuoja pažeidžiant taisykles ar yra įtarta vagyste.

Ar reikia specialių dokumentų daiktams?

Sąrašas (inventorius) būtinas. Jis neturi būti notariškai patvirtintas (nors kai kas reikalauja), bet turi būti išsamus. Parašykite, kas kas yra – „sofa“, „dėžė su indais“, „televizorius Samsung“. Jei dingsta, be sąrašo įrodyti, kas ten buvo, bus beveik neįmanoma. Vokietijai svarbu tikslumas, jie mėgsta, kai viskas parašyta.

Kaip su tais „kairiais“ vairuotojais?

Tai senas mitas, kad Lietuvoje vairuojami „dešiniai“ (iš Japonijos ar Anglijos) automobiliai. Krovininiai mikroautobusai dažniausiai yra „kairieji“, todėl nėra jokių problemų. Vairuotojas matės kaip ir visi kiti. Nebijokite, jis nebus važiuodamas pervažiuoti į priešais važiuojančią juostą.

Rizikos ir nepatogumai (Apie ką niekas nenori kalbėti)

Kas jei sugenda mašina?

Tai blogiausia scenarijaus dalis. Jei sugenda sunkvežimis, jį dažniau ir greičiau aptarnauja techninė pagalba (su keliomis kabinais). Mikroautobusas gali likti pakelėje ilgiau. Turėtumėte susitarti dėl to, kas moka už pristatymą, jei techninė pagalba negali pristatyti krovinio laiku. Paprastai tai vairuotojo problemos, bet jei jums skubia, gali tekti samdyti taksi dėžėms.

Ar daiktai bus saugūs lietaus metu?

Krovininiai mikroautobusai yra uždaros dėžės, taigi lietus netrukdys. Tačiau reikia pasirūpinti, kad dėžės būtų uždengtos plėvele arba klijų juosta, nes jei vairuotojas staigiai stabdys (o Vokietijoje dažnai stabdo staigiai prieš „raudoną“), dėžė gali nukristi ir atsidaryti. Drėgmės viduje neturėtų būti, nebent mašina būtų su pažeistu stogu (kas retai, nutinka su senais „Renault Traffic“).

Ar sunku rasti vietą stovėjimui Vokietijoje?

Labai sunku. Jei vairuotojas atvažiuoja į miesto centrą ir negali rasti vietos, jis gali tiesiog išmesti daiktus ant gatvės (jei leidžia) ir važiuoti ieškoti parkavimo. Jums gali tekti bėgioti su dėžėmis, kadangi jis negali laukti ten, kur yra „stojimo draudimas“ ženklas. Susitarkite dėl vietos iš anksto – geriau užsisakykite vietą gatvės (Anwohnerparken) su leidimu, negu vėliau gaudyti baudą.

Kas jei vairuotojas girtas?

Tai nepageidaujama situacija, bet, deja, pasaulyje ne idealu. Profesionalios firmos tikrina vairuotojus, bet jei radote „kiemo“ vairuotoją, rizikuojate. Jei jaučiate, kad kažkas ne taip, nedarykite jį važiuoti. Geriau praleisti dieną, negu gyvybę. Aš asmeniškai niekada neduodu vairuoti girtų, bet girdėjau istorijų, kai klientai tiesiog leisdavo, kadangi tikėjosi, kad „nusiprastų“ kelyje. Nedarykite taip.

Ar verta rinktis pigias firmas?

Žinau, kiekvienas nori sutaupyti. Bet kai kalbame apie kraustymasis į Vokietiją, pigiausia pasiūlymai dažnai baigiasi tuo, kad vairuotojas atvyksta su sena, rūdžiota mašina, neturi keltuvo, o paskui prašo papildomai už kiekvieną laiptą. Pasidarykite patikrinimą – pažiūrėkite atsiliepimus (ne tik tuos, kurie parašyti prieš 5 metus). Dabar daugeliui svarbi reputacija, bet vis tiek pasitaiko „kiemo“ meistrų.

O kas su tais „perkrautais“ mašinomis?

Lietuvoje mėgstati įkišti viską, kas telpa. Vokietijoje tai labai griežtai tikrinama. Jei vairuotojas užveš per daug daiktų ir mašina bus sulaikyta svarsčiu, gausite didelę baudą (virš 500 eurų), o daiktus gali priversti iškrauti ant kelio. Užtikrinkite, kad vairuotojas nežaidžia „tetriso“ ir neviršija leistinos 3,5 tonos (arba kiek ten leidžiama).

Išvada

Na, trumpai tariant, kraustymasis į Vokietiją nėra toks jau sudėtingas dalykas, jei viską suplanuojate protingai. Microautobusai suteikia tam tikros laisvės, kurios neturite su sunkvežimiu – jie lankstesni, pigesni trumpiems atstumams ir gali atvažiuoti tiesiai po jūsų langą (beveik). Žinoma, reikia susitarti dėl krovimo, pasirūpinti dokumentais ir tikėtis, kad kelyje nepasitaikys spūstys ar techninės bėdos. Svarbiausia – nepasiduoti pigiems skelbimams be patikrinimo, kadangi jūsų turtas vertas daugiau nei 50 eurų sutaupymo. Sėkmės kelyje ir laiko susitvarkyti tuose vokiškuose biurokratiniuose labirintuose, kurie, nors ir griežti, bet veikia.