Kraustymasis į Vokietiją: kokią paslaugą rinktis geriausia?

Sveiki, gerbiami skaitytojai. Šioje srityje praleidau virš dvidešimties metų ir matavau viską – nuo to, kaip vairuotojai verčia pianinus į antrą aukštą pro langą, iki to, kaip klientai verčia plaukus dėl dingusių dėžių. Kraustymasis į Vokietiją: kokią paslaugą rinktis geriausia? Tai nėra paprastas klausimas, nes vienam tinka „kietas“ riešas, kitam – švelnesnis elgesys. Dažnai žmonės pagalvoja, kad pervežimas tai tik įkelti ir nuvežti, bet iš tiesų tai visa logistika, dokumentai, nervai ir tas vokiškas tikslumas, kartais suviršijantis lig pat absurdumo. Todėl štai jums mano beveik „nuogas“ žvilgsnis į tai, kas vyksta viduje, ir kaip nenukristi nuo kelių, kai renkatės partnerį. Čia nėra reklaminis tekstas, o grytas gyvenimas.

Bendras pasirinkimas ir tipai

Ar verta rinktis didelės firmos paslaugas arba mažą, šeimyninę firmą?

Tai vienas dažniausių klausimų. Didelės firmos turi gerus priekabų parkus, tačiau jose žmogus dažnai tampa būdamas tik numeris sutartyje. O tas „Vytis“ su viena sunkvežimiu gali dirbti dvigubai geriau, nes jam reputacija yra gyvybiškai svarbi. Kartais didelėse firmose vairuotojas ateina, paima daiktus ir dingia, o mažoje jis gali padėti susidėlioti baldus, nes jaučia atsakomybę. Viskas priklauso nuo to, ko tiksliai jums reikia – šalto profesionalumo ar šilto, artimo dėmesio. Pati asmeniškai esu matęs abiejų variantų ir dažniau linkstu į mažesnes komandas, nebent kalbame apie milžiniškus pramoninius pervežimus.

Kuo skiriasi pilnas krovinys nuo dalinio (samdomos vietos)?

Pilnas krovinys – kai sunkvežimis važiuoja tik su jūsų daiktais iš A į B punktu. Tai brangiau, bet greičiau ir saugiau. Dalinis krovinys, kai jūsų sofą įdeda į priekabą prie kieno nors krosnelės iš Miuncheno, užtrunka ilgiau, nes vairuotojas turi sustoti įvairiose vietose. Jei skubate, imkite pilną. Jei norite sutaupyti pinigų ir laikas nėra kritinis – dalinis tiks. Turėkite omenyje, kad su daliniu kroviniu daiktai gali šiek tiek nukristi ar pasislinkti, jei vairuotojas tingiai užfiksuos juos Eurorutuliuose (o tai, tikiuosi, negerai).

Ar galima susitarti dėl kainos be vizito į namus?

Galima, bet jūs rizikuojate. Vienas klientas telefonu sakė, kad turi „keletą dėžių“, o prieš pat išvykimą paaiškėjo, kad tas kiekis užpildė pusę priekabos. Tada kaina šokteli du kartus. Geriausia, jei atvažiuoja ekspertas ir įvertina apimtį akimi. Taip pat žiūrėkite, ar kaina yra fiksuota, ar tai tik preliminarus įvertis. Manyje, kai kalbame apie kraustymąsi į Vokietiją, vizitas yra būtinas, kad išvengtumėte nemalonumų vėliau.

Kas dėl to „viso imamo“ pasiūlymo, ar jis vertas?

Dažnai pasiūlymuose rašoma „viskas įskaičiuota“. Tikėkite, jei tai parašyta su mažomis raidėmis. Kartais „viskas“ reiškia tik vežimą, be pakavimo juostos, be dėžių, be iškrovimo įrengimų. Vokiškai tai vadinasi „All-Inclusive“, bet lietuviškai gali reikšti „viskas, kas mums patogu“. Visada klauskite, ar įeina pakavimo medžiagos, ar mokama už keliavimus lifte (o Vokietijoje liftai kartais yra mokami ir maži). Žodis „viskas“ yra labai trapus.

Kokius klausimus būtina užduoti iš anksto?

Klauskite apie draudimą. Tai pagrindas. Ką darysime, jei sunkvežimis sudegs? (O tai, pasakysiu, nutinka dažniau negu manote). Klauskite, ar vairuotojai kalba lietuviškai ar vokiškai, nes jei įvykia avarija ar muitinės patikra, kalbos barjeras gali tapti problema. Taip pat sužinokite, ar yra sekimo sistema. Aš asmeniškai niekada neleistinau savo važiuoti be GPS sekimo, nes tada nežinai, kur jūsų turtas yra realiu laiku.

Kainos ir pinigai

Kodėl kainos skiriasi taip stipriai vienoje ir kitoje firmoje?

Nes viena firma moka mokesčius, kita dirba „iš vokiško“, o trečia tiesiog perženga žmogaus bei technikos ribas. Taip pat įtakos turi kuras – kai degalai brangsta, pervežimo kyla kaip duonos kaina. O dar yra tos firmos, kurios siūlo „menką kainą“ tiesiog tam, kad gautų užsakymą, o tada kelyje priduria „priedus už rūką“, „už kalnus“ ir panašiai. Žemiausia kaina dažniausiai baigiasi brangiausiai. Yra tokia taisyklė šioje srityje – jei atrodo per gerai, kad būtų tiesa, tai paprastai taip yra.

Ar kainuoja brangiau, jei gyvenu penktame aukšte be lifto?

Žinoma, ir kaip! Vairuotojai nėra olimpiniai sunkiaatlečiai (nors kai kurie jau yra tapę). Jei reikia nešti stalus per penkis aukštus laiptais, tai papildomai mokama už kiekvieną metrą ar laiptą. Kartais tai įtraukiama į sutartį kaip „ypatingos sąlygos“. Vokiškose senosiuoseose pastatuose dažnai būna siauri laiptai, kur net neįeina sofa – tada tenka kelti pro langą arba išardyti. Tai viskas kainuoja. Taigi, jei planuojate krovininius pervežimus į Vokietiją, pasirūpinkite liftu arba pasiruoškite piniginę.

Ar galima sumokėti atvykus į vietą?

Nerekomenduoju. Yra firmos, kurios toks dalykas pritaria, bet aš būčiau atsargus. Kas nutinka, jei vairuotojas atveža daiktus, o jums staiga nepatinka kaip jis juos išdėliojo ar pasirodo, kad trūksta pinigų? Gali būti nemalonu. Dauguma solidžių firmų reikalauja avanso (apie 30-50 proc.), o likusią dalį – pavedimu prieš išvykstant arba grynaisiais prieš iškrovimą (su kvitu). Tai apsauga abiem pusėms.

Kaip mokėjimas už paslaugas veikia iš esmės?

Dažniausiai susitariama dėl avanso, kad firma užfiksuotų datą ir neleistu vietos kitiems. Likusi dalis sumokama tada, kai daiktai jau yra priekaboje arba kai atvyksta į paskirties vietą. Pinigus reikia turėti paruoštus, kad nereikėtų ieškoti bankomato Berlyno centre vidurnaktį (pabandękite tą daryt, jei jums ne 20 metų). Vokietijoje viskas labai aišku – sutartyje parašyta, tiek ir moku.

Ar yra kažkokių paslėptų mokesčių, apie kuriuos niekas nesako?

Gali būti mokesčiai už užstatą (parkavimo vietą), jei reikia užimti vietą gatvėje. Vokietijoje tai yra griežtai reglamentuota. Taip pat gali būti mokesčiai už vielų išmontavimą arba už tai, kad vairuotojas turi palaukti ilgiau negu planuota. Laikas – tai pinigai, ypač kai kalbame apie tarptautinius maršrutus. Dar vienas dalykas – dažnai pamirščiami mokesčiai už šiukšlių ivežimą, jei palikote senus baldus.

Ar verta rinktis pigų variantą be draudimo?

Niekada. Kartais žmonės sako, „o, aš tik važiuoju su dviem krepšiais“. O jei tais krepšiais yra brangūs kompiuteriai ar juvelyriniai dirbiniai? Be draudimo, jei sunkvežimis užsidega arba nukrenta į upę (o prieš metus taip nutiko Kaune), netenkate visko. Draudimas kainuoja nedaug, bet suteikia ramybės. Ypatingai svarbu tai tiems, kurie perveža daiktus į Vokietiją nuolatos.

Organizavimas ir procesas

Kaip ilgai trunka tas visas procesas?

Vidutiniškai planavimas užtrunka apie savaitę-dvi. Patį važiavimai gali trukti nuo 1 iki 3 dienų, priklausomai nuo maršruto (Vilnius-Berlinas arba Klaipėda-Miunchenas). Jei tai dalinis krovinys, gali užtrukti ilgiau, kol vairuotojas surinks visus siuntinius. Būkite kantrūs. Kartais įvyksta nesklandumų sienoje su lenkais (nors jau ES, bet vizualios patikros dar pasitaiko). Geriausia planuoti šiek tiek laiko atsargai.

Ar reikia daryti inventorizaciją (daiktų sąrašą)?

Be abejo. Be sąrašo bus chaosas. Vieną kartą turėjau klientą, kuris tikėjosi, kad viską atsimins. Atvyko į Vokietiją, o čia trūksta dėžės su indais. Kas buvo viduje? Nebeišsiaiškinti. Rašykite viską. Sąrašas taip pat padeda muitinei, jei kiltų klausimų dėl pervežamo turto vertės (nors asmeniniam daiktui tai retai būna problema, bet visada gali būti išimtis).

Kas vyksta, jei vairuotojas pavėluoja?

Vairuotojai yra žmonės, ne robotai. Gali užstringti ratai, gali būti eismas. Vokietijoje autobanų remontai yra kasdienybė. Jei pavėluoja valanda ar dvi – tai dar normalu. Jei pavėluoja dieną – tuomet turėtumėte skambinti dispečeriui. Geri firmos informuoja apie vėlavimą iš karto. Blogos – tyliai ir laukia, kol jūs patys pradėsite hysterijuoti. Būkite understanding, bet reikalaukite informacijos.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Techniškai – ne, draudimas tokio neleidžia. Taip yra dėl saugumo ir teisinių reikalavimų (tarptautiniai pervežimai turi savo taisykles). Bet yra atvejų, kai susitariama „kaip seniai pažįstami“, bet aš to nedaryčiau. Jei įvyks avarija ir jūs būsite kabinoje be sėdynės ar saugos diržų (o ten jų nėra keleiviams), draudimas nebus mokėtas. Geriau pasikrauti savo mašina ir važiuoti atskirai.

Kaip susitvarkyti su parkavimu Vokietijos miestuose?

Tai košmaras, pasakysiu jums. Vokietijos miestose gatvės siauros, vietos mažos. Reikia gauti leidimą (iš policijos arba miesto valdžios) užimti vietą ilgam laikui. Tai dažniausiai užtrunka kelias savaites. Jei planuojate baldų pervežimą į Vokietiją, apie tai pagalvokite iš anksto, kitaip vairuotojas tiesiog negalės sustoti ir teks nešti daiktus per pusę miesto.

Ar reikia rūpintis muitine?

Paprasčiausiais atvejais (kelsiatės gyventi) – ne, tai laikoma asmeninio turto pervežimu. Muitinės deklaracija nereikalinga. Tačiau jei pervežate naujus daiktus su etiketėmis (pavyzdžiui, 5 naujus televizorius), tai gali būti įtariama prekyba. Tada reikės mokėti PVM ir muito. Geriau nenuvežti naujų daiktų kartu su senais, arba juos „paleisti“ (naudoti), kad atrodytų naudoti.

Daiktai ir pakavimas

Ar turiu pats užpakuoti daiktus, ar tai daro firma?

Galite rinktis abu variantus. „Pilnas servisas“ reiškia, kad atvažiuoja komanda ir viską uždėja į dėžes. Tai brangiau, bet išlaisvina laiką. Jei norite sutaupyti, galite pakuti patys. Tik nepamirškite kruopštumo. Vienas klientas užpakavo indus be popieriaus tarp jų... rezultatas buvo tragiškas. Naudokite kokybiškas dėžes, ne tas iš parduotuvės, kurios suyra nuo svorio.

Kokias dėžes geriausia naudoti?

Stiprias, dvigubos sienelės dėžes. Mažos dėžės knygoms (knygos sunkios!), didelės – lengviems daiktams (pagalvės, antklodės). Jei įdėsite knygas į didelę dėžę, niekas jos nepakels – dugnas iškris. Tai klasikinė klaida. Taip pat nepamirškite pažymėti kiekvienos dėžės turinio (pvz., „Virtuvė“, „Miegamasis“). Tai taupo laiką iškraunant.

Kaip saugiai pervežti pianiną ar didelę sofą?

Tai reikalauja profesionalios įrangos – juostų, kėdžių keltuvų, o kartais ir kranų. Pianinas – tai atskira istorija. Jis ne tik sunkus, bet ir jautrus. Jei jį numesite arba pasuksite pernelyg staigiai, gali išsirinkti stygos. Būtinai pasakykite apie tai iš anksto. Paprastas vairuotojas su pagalbininku gali nepajėgti tokio darbo. Reikia specializuotos komandos.

Ar galiu pervežti augalus?

Taip, bet ne visus. Yra apribojimų dėl kertinių augalų, dirvožemio (jame gali būti kenkėjų). Paprastus gėles pervežti galima, tik reikia juos uždengti, kad nepriveltų ir neužšaltų kabinoje (žiema ten būna šalta, jei vairuotojas neužsidega šildytuvo). Žiemą augalus dažniausia pervežti pavojinga, jei nėra šiltos priekabos.

Ką daryti su vaistais ir chemikaliais?

Vaistus geriau vežti su savimi mašinoje, jei tai jums būtinos kasdieninės priemonės. chemikalus (baliklius, pavojingas medžiagas) vežti draudžiama be specialios leidimų. Nepamelkite ten benziną ar degalus – tai griežtai draudžiama. Viskas, kas gali sprogti ar užsidegti, turi likti namuose arba būti išvežta atskirai kaip pavojingas krovinys (kas kainuoja milžiniškus pinigus).

Ar galima pervežti alkoholį?

Asmeniniam vartojimui – taip, tam tikras kiekis. Pavyzdžiui, keletas degtinės butelių nekelia problemų. Tačiau jei bandysite pervežti šimtą butelių tai gali būti traktuojama kaip prekyba be licencijos. Be to, stiklas gali sulūžti, o tada visa turto padėtis bus bepročiška. Geriau tai supakuoti ypatingai atsargiai.

Problemos ir nesklandumai

Kas nutinka, jei kažkas sulūža kelyje?

Jei turite draudimą, rašote aktą (defektų protokolą) ir gaunate atlyginimą. Jei nėra – tai jūsų problema. Būtinai tikrinkite būklę prieš įkrovimą ir iškrovimą. Kartais sulūžta ne dėl vairuotojo kaltės, o dėl to, kad baldas buvo senas ir suplyšęs (pvz., knygų spinta). Draudimo draudikai to nemėgsta mokėti.

Ar dažnai dingsta daiktų?

Esu girdėjęs istorijų, bet su geromis firmomis tai tikėtina mažiau negu laimėti loterijoje. Pavojingiau yra daliniai kroviniai, kai daiktai iškraunami tarpinėse vietose. Gali kažkas „netyčia“ paimti gražią dėžę. Todėl brangius dalykus (documents, jewelry, pinigai) visada vežkite su savimi. Neneškite pinigų ir dokumentų dėžėse su indais.

Ką daryti, jei vairuotojas yra nepageidaujamas (čiuožia, piko)?

Būkite tolerantiški, kelionė yra ilga. Tačiau jei jis elgiasi agresyviai arba pažeidžia saugumą (geria alų vairuodamas – o tai, deja, kartais nutinka), skambinkite į dispečerinę iš karto. Negalima leisti to. Firma turi galimybę pakeisti vairuotoją arba sustabdyti transportą. Negerai, kai vairuotojas tiesiog „dingia“ su jūsų daiktais dėl to, kad jis blogai jausiasi (arba per daug gerai jausčiavo).

Ar buvote matęs, kad vairuotojas tiesiog paliko daiktus gatvėje?

Taip, buvo toks atvejis Miunchene. Klientas neatėjo laiku, o vairuotojas turėjo kitą užsakymą. Jis iškrovė viską ant šaligatvio ir išvažiavo. Pradėjo lyti. Būna beprotybių. Todėl būtinai turėkite kontakto telefono numerį ir būkite vietoje laiku. Vokiškas punktualumas čia tinka abiem pusėms. Jei jūs vėluojate, jie gali iškelti daiktus (už papildomą mokestį, žinoma).

Kaip elgtis, jei atvyksta sugadintas sunkvežimis?

Tai blogas ženklas. Jei priekaba juda ratu arba variklio dusia, tai laukite problemų. Daiktai gali būti purvu arba drėgni. Reikalaukite, kad jie būtų perkrauti į kitą transportą, jei šis atrodo nepatikimas. Nenaudinga kelti daiktus į transportą, kuris atrodo, kad vos nuvažiuos iki artimiausios degalinės.

O kas su tais „kelionės vadovais“ ar tarpininkais?

Ar verta juos naudoti? Tarpininkai užims mokestį, bet gali rasti geriausią kainą. Jei patys nesuprantate angliškų ar vokiškų terminų (CMR, tachografas), gali būti naudinga. Bet asmeniškai manau, kad geriausia susitarti tiesiogiai su vežėju. Mažiau grandyklų – mažiau galimybių klaidoms. (Nors pripažinsiu, kartais tarpininkas išgelbėja, kai abi kalbos skiriasi).

Išvada

Taigi, jei dar abejojate, kraustymasis į Vokietiją: kokią paslaugą rinktis geriausia – atsakymas paprastas: tą, kurią pasitikite. Geriausia reklama yra draugo rekomendacija, o ne Google paieška viršuje. Neleiskite sau būti apgautam, pasirašykite geras sutartis, užtikrinkite draudimą ir būkite kantrūs. Ši sritis yra kaip vokiškas automobilis – turi būti techniškai tvarkinga, o ne tik blizgi iš išorės. Sėkmės kelyje ir sekite savo daiktus!