Kraustymasis į Vokietiją: kaip suplanuoti daiktų pervežimą iš Lietuvos be streso

Dirbu šioje srityje jau labai ilgai, beveik ketvirtį amžiaus, ir per tą laiką matęs esu viską – nuo puikių, sklandžių pervežimų iki tokių katastrofų, kad akis nutirpsta. Kraustymasis į Vokietiją yra vienas populiariausių maršrutų mums, bet žmonės vis dar daro tas pačias klaidas bandydami sutaupyti pinigų ar laiko. Viskas iš tikrųjų atrodo paprasta, jeigu žinai, kur ką paspausti, bet jei nueigi „nuo“ neteisinga kryptimi, gali tapti labai brangu. Mano pagrindinis patarimas – nebijok klausti ir neik į šalį, kai kažkas atrodo keista, nes vokiškas tikslumas mums, lietuviams, kartais sukelia juoką, kartais – pyktį.

Dokumentai ir biurokratija

Kokie dokumentai reikalingi daiktų pervežimui į Vokietiją?

Tai vienas svarbiausių dalykų, kurį dažnai pamiršta. Nėra taip, kad tiki važiuoti su vairuotojo pažymėjimu, čia reikalingas daugiau oficialumo. Jums būtinai reikės turėti inventorizacinį sąrašą, tai yra, sąrašą, ką vežiate. Be to, jei darbate ar turite leidimą gyventi, reikės parodytiRegistrirungscheiną arba bent jau sutartį su darbdaviu. Be šito sienoje gali sukilti nereikalingų klausimų, o mums laikas – tai pinigai.

Ar reikia mokėti PVM ar muitą, jei tai ne verslo krovinys?

Įprastai, jei tai jūsų asmeniniai daiktai ir jūs persikėlėte gyventi ilgam laikui, PVM mokėti nereikia. Vokiečiai tai vadina „Transfer of residence“. Bet štai jei į Vokietiją vežate dvi šaldytuves, penkias televizijas ir naują, su etiketėmis, gręžtuką, tai muitininkas gali įtarti, kad verslas. Tada gali tekti mokėti. Geriau viską užrašyti kaip „naudoti baldai“ ir nenurodyti per daug naujų dalykų.

Ar inventorizacinis sąrašas turi būti vokiškai ar lietuviškai?

Techniškai gali būti ir anglų kalba, bet jeigu norite, kad viskas vyktų sklandžiai, vokiškai yra geriausia. Ne visi muitininkai moka lietuviškai ar net anglų kalbai pakankamai gerai. Aš esu matęs situaciją, kai vairuotojas neįleidžiamas dėl blogo vertimo. ( Čia nereiškia, kad lietuvių kalba bloga, tiesiog biurokratai mėgsta savo kalbą). Tad geriau praleisti penkias minutes ir susirasti vertėją.

Ar galima vežti vaikus be leidimo?

Tai jautri tema. Jei vaikus vežate savus ir jūs juos lydite, problemų neturėtų būti. Bet jei vaikus vežia tėvai, o jūs tik siunčiate daiktus, reikėtų turėti notaruoto leidima. Vokiškai tai griežtai reglamentuota, vaikų pagrobimai jų nėra pamėgiami. Geriau būti pernelyg atsargiam, nei vėliau aiškintis su policija.

Kas daryti, jeigu prarastu dokumentus kelyje?

Oiej, tai būna pavojingiausia. Jei dingsta pasas ar vairuotojo pažymėjimas, sustojame. Reikėtų iš karto kreiptis į ambasadą ar policiją. Krovinys gali būti sulaikytas sandėlyne iki tol, kol gausite laikinus dokumentus. Tai kainuoja brangiai, nes sandėliavimas Vokietijoje ne pigus. Bent jau darykite nuotraukas dokumentų iš anksto.

Kainos ir logistika

Kiek vidutiniškai kainuoja kraustymasis į Vokietiją?

Kainos svyruoja kaip orai. Viskas priklauso nuo to, kiek turite daiktų – ar tai tik kelios dėžės, ar pilnas namas. Tarkime, jei užpildytate puse 3,5 tonų sunkvežimio (apie 15-20 kubinių metrų), tai kainuos nuo 800 iki 1200 eurų, priklausomai nuo degalų kainos. Jei pilnas 40 pėdų priekaba – tai keliauk žiūrėkės į 3000-4000 eurų. Bet tai labai apytiksliai.

Kodėl kainos meta šuolius vasarą?

Vasara visada brangiau, nes visi veža. Ir atostogų metu, ir studentai išvyksta, ir žmonės keičia buveinę. Be to, Baltijos šalyse yra nemažai vokiškų įmonių, kurios gabena čia apdirbtą medieną, tad grįžtantys sunkvežimiai kartais pasiima daiktus pigiau. O žiemą gali būti, kad neteks mokėti labai daug, kad kas nors sutiktų važiuoti į tuščią Vokietiją.

Ar verta rinktis „dalinių krovinių“ pervežimą?

Jei turite mažai daiktų, tarkime, 5 kubinius metrus, tai tai geriausias pasirinkimas. Tu sumokate tik už vietą. Bet būkite nusiteikę, kad gali tekti palaukti, kol vairuotojas surinks kitus keleivius. Kraustymasis į Vokietiją daliniu būdu gali užtrukti savaitę ar daugiau, nes vairuotojas važinėja po visą šalį. Jei skubate – mokėkite už pilną automobilį.

Kas daryti, jei manęs nebeatiduoda dėžės?

Tai pasitaiko, retai, bet pasitaiko. Kartais vairuotojas iškrauna viską, o viena dėžė nuslydo į kampą ir užkrenta kitiems daiktams. Jei radote trūkumą iš karto, pasirašykite pastabą važiaraštyje. Jei pastebėjote vėliau – bus sunku įrodyti. Mums įmonėje visada stengiamės užfiksuoti iškrovimą vaizdo kamera, nors ne visi klientai tai vertina.

Ar galiu užsisakyti pervežimą „iš durų į duris“?

Žinoma, tai standartas. Bet atidžiai skaitykite sutartį. Kai kurioms firmoms „iš durų į duris“ reiškia, kad vairuotojas atveža iki miesto centro, o ne į jūsų butą trečiajame aukšte be lifto. Vokietijoje daugelyje vietų yra griežti ribojimai sunkvežimiams (Umweltzone), tad vairuotojas gali tekti palikti automobilį toli nueinant. Tada reikės vežti rankomis ar samdyti vietinę pajėgų techniką.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Žinoma, tokių nebūna, jei viską aptariame sąžiningai. Bet būkite pasiruošę papildomai mokėti už „liftą“, jei nėra. Jei sunkvežimis negali užvažiuoti prie namų ir reikalingas ilgesnis kabelis ar manipuliatorius, tai papildomi 50-100 eurų. Taip pat, kelionė per Vokietiją gali reikalauti mokėti mokesčius už keltą arba „vignette“, nors čia paprastai įeina į kainą.

Kaip apskaičiuoti, kiek kubinių metrų turimu?

Nesibūkite per daug idealistais. Užpildykite kambarį dėžėmis, paskaičiuokite kiekvienos aukštį, ilgį, plotą ir viską susumuokite. Arba paprasčiau – pasakykite mums, kokių baldų turite, o mes iš akies įžiūrėsime. Esu matęs žmones, kurie sako „turiu tris dėžes“, o tai pasirodo trys didelės kabinos, į kurias netilptų ir dramblys.

Vokietijos specifika ir kelių taisyklės

Ar sunkvežimiams draudžiama važiuoti sekmadieniais?

Taip, Vokietijoje griežtai draudžiama sunkvesiems nei 7,5 tonos transporto priemonėms važiuoti sekmadieniais ir švenčių dienomis. Tai yra labai svarbu žinoti planuojant atvykimo laiką. Kraustymasis į Vokietiją turi būti suplanuotas taip, kad vairuotojas atvyktų arba penktadienį, arba pirmadienį. Jei jis atvyks sekmadienį, teks laukti iki pirmadienio ryto, o tai laiko pinigais.

Kas tas „Umweltzone“ (Ekologinė zona)?

Didžiuosiuose Vokietijos miestuose (Berlynas, Miunchenas, Hamburgas ir t.t.) įvesta ekologinės zonos. Į jas negali važiuoti automobiliai, kurie teršia orą. Mūsų krovininiai automobiliai turi būti su specialia žalia arba geltona kortele. Jei vairuotojas įvažiuos be jos – bauda tikrai didelė, o ją mokės arba vairuotojas, arba (blogiausiu atveju) klientas, jei nėra susitarimo. Todėl reikia nurodyti tikslią adresą.

Ar dažnai sustoja policija?

Vokiška policija yra labai disciplinuota. Jei mato, kad sunkvežimis važiuoja per greitai arba blogai užkrautas, sustoys akimirksniu. Kartais jie tikrina, ar vairuotojas nepervaręs valandų (tachografas). Mums, lietuviams, vis dar kyla nereikalingų klausimų, jei vairuotojas neatrodo „kaip reikia“. Bet jei viskas tvarkinga – nėra ko bijoti.

Ar sunku rasti parkavimo vietą tokiems dideliams automobiliams?

Milžiniškai sunku. Vokietijos miestai seni, gatvės siauros. Dažnai teks laukti, kol vakare išvažiuoja vietiniai gyventojai iš legalių parkavimo vietų, arba statyti prie pat šaligatvio. Kraustymasis į Vokietiją miesto centre yra košmaras vairuotojams. Jei gyvenate centre, rekomenduoju iš anksto apžiūrėti, kur galima statyti.

Ar reikia mokėti už kelių mokesčius Vokietijoje?

Vokiškai tai vadinama „Maut“. Krovininiai automobiliai privalo mokėti už važiavimą automagistralėmis. Tai įskaičiuota mūsų pasiūlymuose, tačiau jei važiuojate savo nuomotu automobiliu, nepamirškite užpildyti kortelės arba įsijungti „Toll Collect“ prietaiso. Kitaip bauda nebevengiama.

Ar tikrai vokiečiai taip griežti laikosi taisyklių?

Taip, jie tikrai mėgsta tvarką. Aš kartą mačiau, kad vairuotojas užsidegė žibintą, už kurio mums Lietuvoje niekas neustojtų, o čia po 500 metrų jau buvo sustojęs „Autobahnpolizei“. Ten viską tikrina ne dėl pinigų, o dėl principo. Taigi, vairuotojas turi būti tikrai atidžus.

Pakavimas ir daiktai

Ar geriau rinktis dėžes ar maišus?

Dėžės, be abejo, yra geriau. Jas galima krauti vieną ant antros, jos nesuplėšo taip lengvai. Maišai su drabužiais tinka, bet jei ten bus kažkas kieto, tai maišas sprogs. Vokiški sandėliai nemėgsta maišų, juos sunku sužymėti. Tad jei norite, kad daiktai atvyktų sveiki, rinkitės standartines dėžes.

Ar galiu save paktiems aš pats?

Žinoma, galite. Tai taupo pinigus. Bet atminkite, kad jei dėžės viduje suskilos pervežimo metu ir gims daiktas, mes neatsakome. Užtikrintas pakavimas – tai kai dėžės viduje tarp daiktų yra putplasčio, o ne tik vienas ant kito padėti lėkštės. Vienas klientas savo vaikišką vežimėlį neįvyniojo – jis atvyko sulaužytas pusiau.

Ar reikia išmontuoti baldus?

Didžiąją dalį – taip. Stalai, spintelės, didelios lovos turi būti išmontuotos. Ne tik kad talpintume daugiau, bet ir kad jų ne sulaužytume. Vokiečių namuose dažnai yra siauri koridoriai, nepritaikyti dideliems baldams nešti surinktoms. (Čia galiu šiek tiek klysti, bet geriau saugu). Kai kurios kompanijos už papildomą mokestį tai padaro už jus.

Ar galima vežti maistą ir alkoholį?

Maistą galima, bet tik jei jis gerai uždarytas ir nekelia kvapo. Sūris, kai pradeda keptis sunkvežimyje vasarą... tai nėra malonu. Alkoholio kiekis ribojamas – tai turi būti asmeniniam naudojimui, ne verslui. Jei vežate 200 butelių vyno, tai jau bus komercinis krovinys ir reikės muitinės deklaracijos.

Kas daryti su vaistais?

Vežite su savimi, bet būtinai turi receptą, jei tai receptiniai vaistai, ypač jei tai stiprūs painkillers. Vokiška policija gali įtarti prekybą narkotikais, jei rastas didelis kiekis be dokumentų. Geriau turėti gydytojo pažymėjimą originalo kalba arba su vertimu.

Ar galima vežti augalus?

Taip, galite. Bet yra rizika, kad sienoje tikrins, ar nėra kokių kenkėjų. Nerekomenduoju vežti daug žemės, geriau nuplauti šaknis. Kraustymasis į Vokietiją su augalais yra įmanomas, jei tai tik keli puodeliai su gėlėmis. O jei turite visą sodą... tai gali būti problemu.

Ar saugu vežti brangius daiktus (kompiuterius, juvelyrus)?

Brangius daiktus (pinigus, juvelyrus, svarbius dokumentus) rekomenduoju vežti su savimi keleiviniais automobiliais, o ne palikti sunkvežimyje. Nors įmonės turi draudimą, bet jei kas nueis – nervai prarasti brangiau. O dėl technikos – geriau įpakavoti į originalią dėžę, jei liko.

Praktiniai patarimai ir išvados

Ką daryti, jei vairuotojas vėluoja?

Pirmiausia – nesusirūpinkite. Užstrigimas sienoje ar eisme yra normalu. Skambinkite dispečeriui, jis visada žino, kur yra vairuotojas. Vokietijoje eismas gali stovėti valandas dėl avarijų. Mano patirtis sako, kad jei vairuotojas sako „esu po valandos“, tai reiškia „po dviejų“. Geriau pasiruošite kava.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojams?

Lietuvoje nėra įprasta, bet Vakaruose tai daryti verta. Jei vairuotojus padėjo nešti sunkias dėžes trečiu aukšte be lifto, duokite jiems 10-20 eurų arba pasiūlykite pietų. Jie labai į tai reaguoja ir kitą kartą stengsis dirbti dar geriau. Tai paprastas žmogiškas dalykas.

Kaip elgtis, jei atvyko sugadintas baldas?

Iš karto (ir dar kartą pabrėžiu – iš karto!) nufotografuokite žalą ir praneškite dispečeriui. Nedėkite to į kampą, tikėdamiesi, kad pats nusitaisyks. Draudimo įmonės reikalauja įrodymų. Mes visada stengiamės padėti, bet be žalos aktų niekas neperduos pinigų.

Ar verta pirkti draudimą?

Absoliučiai taip. Nors tikimės geriausio, bet kelias yra kelias. Aš mačiau, kaip užsidegė sunkvežimis prie Berlyno – viskas sudegė. Jei klientas neturėjo draudimo, jis liko su niekuo. Kraustymasis į Vokietiją be draudimo yra lošimas, kurį pralaimėsite mažiausiai vieną kartą gyvenime.

Kas daryti su šiukšlėmis po išpakavimo?

Dažnai kyla klausimas, kur dėti tusčias dėžes ir plėves. Paprastai vairuotojas pasiima dėžes atgal, jei jos dar tinkamos naudojimui. O jei ne – turite susirasti vietinę šiukšliadėžę. Vokietijoje labai griežta šiukšlių rūšiavimo taisyklės, todėl nieko būkite tokie, kad išmestumėte viską į pirmąjį konteinerą gatvėje.

Gal galite patarti apie gyvenimą Vokietijoje?

Na, tai nebe mano kompetencija, bet galiu pasakyti – ruoškitės daug rašyti. Viskas čia paremta popieriais. O ir kava ten geresnė negu Lietuvoje bent jau daugumoje vietų. Bet atsipirkimas už butą gali šokiruoti.

Kokias vietoves rekomenduoju vengti perkant būstą?

Nesakyčiau, kad reikia vengti, bet žinokit, prie ruošinių (Schrottplatz) arba didelių geležinkelio stočių bus triukšminga. Jei jautriate – geriau žiūrėkite miegamuosius rajonus. Kraustymasis į Vokietiją reikalauja ir šiek tiek geografijos žinojimo.

Ar laukia darbo siųstuvas?

Ne, aš tik vežu daiktus. O dėl darbo... ten reikia gerai mokėti kalbą, bent angliškai. Be kalbos sunku gauti gerą atlyginimą, nors fizinio darbo visada trūksta.

Vienas paskutinis klausimas – ar verta viskas daryti savo rankomis?

Jei turite mažai daiktų ir laiko – drąsiai. Jei turite visą namą, šeimą ir nervedinantis darbas – geriau pasamdyti profesionalus. Kraustymasis į Vokietiją gali tapti viena didžiausių jūsų gyvenimo patirčių, tegul ji būna teigiama, o ne košmaras dėl sulaužytos kojos.

Išvada

Viskas, ką jums reikia žinoti, iš tikrųjų yra paprasta: ruoškitės iš anksto, nebijokite klausti kvailų klausimų ir pasitikėkite savo pervežėju (tik jei jis ne pigiausias rinkoje). Kraustymasis į Vokietiją nėra rocket science, tai tiesiog logistika, kurią reikia suvaldyti su šalta galva. Sėkmės jums naujuose namuose oposite! (Tiksliau opposite – reiškė „priešais“, bet čia turbūt įvyko klaida, turiu omenyje „užsienyje“).