Kraustymasis į Vokietiją: kaip planuoti siuntų pristatymą ir neišprotėti nuo rūpesčių?

Sunku tikėtis, kad po dvidešimt metų šioje srityje kažką gali nustebinti, bet žmonės visada sugeba rasti naujų būdų, kaip suapvilioti logistikoje. Kraustymasis į Vokietiją pasirodo daug paprastesnis nei atrodo iš pažiūros, jei žinai keletą niuansų, kuriuos aš išmokau su būržužiais ant pečių. Dažniausiai problemos kyla ne iš to, kad vokiškas muitinės pareigūnas budrintų, o dėl to, kad klientai laiko šią šalį kažkokia kita planeta, kur reikia specialių vizų ar magiškų rutuliukų. Siuntų pristatymas į Vokietiją – tai tiesiog procesas, reikalaujantis kantrybės ir tikslumo, kurio visada trūksta paskutinę minutę. Tiesiog reikia žinoti, kur ir ką pasirašyti, kad nereiktų mokėti dvigubai.

Popieriaus darbas ir dokumentai (kas būna ne taip)

Ką reikia daryti su sąskaitomis, jeigu man reikia išsiųsti daiktus dar prieš išvykstant?

Čia dažnai visi susivelia. Jeigu tu ruošiesi gyventi Vokietijoje, daiktus gali vežti be PVM, bet tam gali prireikti VMG 1 formos arba kitaip vadinamo "transfer of residence" dokumento. Geriausia viską padaryti iš anksto, nes vėliau gali tekti mokėti 19 proc. mokesčius nuo vertės, o tai, tikiuosi, niekas nenori. Padaryk paprastą inventorių lietuviškai ir vokiškai, nurodyk apytikslę vertę, uždėk parašą, ir tai turėtų užtekti didžiajai daliai atvejų. Nebijok klausti dispečerių, jeigu kažką neaiškiai sužinojai iš „Google“.

Ar turiu būti įregistruotas Vokietijoje prieš siunčiant dalykus?

Formaliai, taip, reikia turėti bent jau vietinę adresą galvojame, tačiau praktiškai dažnai vyksta taip, kad žmonės vežia daiktus į laikiną nuomą arba draugų gyvenamąjį kvartalą, o registraciją darba su "Anmeldung" darba jau vėliau. Taisyklės yra griežtos, jeigu tai yra prekės parduodimui, bet jei asmeniniai daiktai, vokiečiai dažniausiai žiūri pro pirštus, jeigu turi tą VMG dokumentą. Geriau turėti adresą, į kurį veži, kad vairuotojas nevaikščiotų su išankstiniu kvietimu.

Ar inventorius turi būti tikslus iki cento?

Vargu ar. Niekas nefiksuoja, ar tavo sena dviratį kainuoja 50 ar 70 eurų. Svarbu, kad skaičiai atitiktų realybę ir nebuvo per daug pasirodyti. Įrašyk „naudotas baldai“, „buitinė technika“ ir nurodyk įprastą rinkos kainą, ne tą, ką sumokėjai prieš 10 metų parduotuvėje. Vieni klientai bandė rašyti, kad jų sena sofa yra verta tūkstančio eurų, dažnai dėl draudimo, bet vėliau su muitinėje vos nesivijo, kai pareigūnas pasakė, kad tai nėra vertybė. Būk sąžiningas, tai sutaupys laiko patikrinimo metu.

Kas nutinka, jeigu pamiršau savo pasą namuose, o vairuotojas jau ateina?

Tai klasika. Vairuotojai nieko nedaro be patvirtinimo, kad tu esi tu. Pasitikrinimas pagal asmens kodą ar vairuotojo pažymėjimą nėra variantas. Reikėtų turėti nufotografuotą paso puslapį arba bent jau ID kortelę telefone, nors vokiškai tai visada yra problematiška, nes jie mėgsta popierius. Geriausia viską padėti į vieną mapę ir laikyti pasiekiamai, o ne dėžės dugne, kurią užkrovė pirmiausia.

Ar reikia versti visus dokumentus į vokiečių kalbą?

Ne visus, bet pagrindiniai dalykai turi būti suprantami. Jeigu inventorius yra lietuviškai, gali prireikti santrumpos, ypač jeigu ten yra techninės įrangos pavadinimai, kurių jie negali išversti. Aš ne kartą mačiau, kaip klijentai vėžė dėžę su užrašu "Baldas" ir viską užėjo be problemų, bet jeigu ten yra kažkas specifinio, versti tikrai verta. Nenusimink, jeigu neišmaniai versti profesionalių terminų – „Google“ vertėjas dažnai išveda juokingus dalykus, bet supratimui užtenka.

O jeigu aš dar nežinau tikslaus adreso, kur gyvensiu?

Tuomet reikia naudoti laikiną adresą. O jeigu jo nėra? Tada turi problemų. Geriausia susitarti su darbdaviu arba pažystamaisiais, kad priimtų siuntą. Kitu atveju krovinys gali atsidurti sandėlyje Miunchene arba Berlyne, kurio išėmimas kainuos brangiau nei tavo bilietas į Vokietiją. Negalima rašyti „Vokietija, kažkur mieste“, kurjeriams tai nepadės.

Ar draudimas privalomas, ar tai papildomas uždarbis firmoms?

Draudimas nėra privalomas įstatymo požiūriu, jeigu tu pats veži savo automobiliu, bet jeigu renkaisi logistikos bendrovę, aš visada rekomenduoju jį įsigyti. Vakar vienas klientas skambino, nes vairuotojas užvažiavo į duobę ir sudaužė jo brangų stiklinį stalą. Be draudimo dabar būtų teismas ir rūpesčiai. Pasirašy sutartį su tais punktais apie atsakomybę. Netaupyk ant šito, nes nervai brangiau.

Kas tas VMG dokumentas ir kur jį gauti?

VMG (Veredelungsverkehr bei Muster-sendungen) – tai tam tikras formos dokumentas, kuris leidžia atsiųsti daiktus į kitą ES šalį be PVM. Jį turi užpildyti siuntėjas (tu). Jį gali rasti internete Lietuvos muitinės svetainėje arba pas mus, mes išsiunsiame šabloną. Svarbiausia užpildyti teisingai savo duomenis ir nurodyti, kad daiktai yra naudoti ir asmeniniai, o ne parduodami. Jeigu padarysi klaidą, gali tekti rašyti pataisymus, o tai vėl užtrunka.

Ar galima siųsti vaistus?

Tai gana delikatiška tema. Asmeniniam vartojui – taip, bet reikia turėti receptą arba gydytojo išrašą, ypač jei tai yra stiprūs vaistai ar psichotropinės medžiagos, tiesa, aš čia ne ekspertas farmacijoje (tikrai geriau pasikonsultuoti su gydytoju). Negalima vežti dešimčių dėžučių skausmalobių be paaiškinimo, tai atrodys kaip prekyba. Imk kiek reikia kelionei ir pirmam mėnesiui, visa kitą nusipirks vietinėje apoekoje, ten vaistų gausu.

Ar reikia deklaruoti elektroniką, jeigu jos seniau nei 6 mėnesiai?

Jeigu tai nėra nauja prekė, dėl kurios renkasi PVM (pirkimo įrodymai galioja 6 mėn.), tu galimi deklaruoti kaip asmeninius daiktus. Vokietija leidžia atvežti naudotą nešiojamąjį kompiuterį ar telefoną be mokesčių. Jeigu turi dvi dešimt nešiojamųjų, gali kilti klausimų, ar tai tikrai asmeniniam naudojimui. Būk logiškas – vienas telefonas, vienas planšetė, vienas kompiuteris skamba normaliai.

Pinigai, kainos ir "už ko taip brangu?"

Kiek vidutiniškai kainuoja kilogramas ar kubinis metras su darbu?

Sakyčiau, kad kainos svyruoja – tarp 15 ir 30 eurų už kubą be pakavimo, su pakavimu daugiau. Bet nereikėtų remtis tik vienu skaičiumi. Viskas priklauso nuo to, ar reikia nešti į penktą aukštą be lifto (o to Vokietijoje gana daug senuosiuose namuose), ar reikia išmontuoti baldus. Už tokius sprendimus imamas papildomas mokestis, vadinamas "manipuliavimo mokestis". Ne visada dispečeriai apie tai iš karto primena, tai klausk pats.

Ar galima apmokėti po pristatymo?

Dauguma firmų dirba tik su išankstinianiu apmokėjimu, ypač jeigu veži į užsienį. Per 20 metų matyta viską – žmonės atsisako imti siuntas, nes rado pigiau, arba tiesiog neatsako į telefonus. Yra pasitikėjimo problema. Tačiau, jeigu esi ilgamečis klientas arba turi stiprią įmonę užnugaryje, galima derėtis dėl sąskaitos-faktūros pateikimo po atlikto darbo, bet tada ji dažnai būna didesnė. Pinigai prieš – tai taika šeimoje.

Kas daryti, jei pasiūlyta kaina atrodo per žema?

Bėk. Tai patarimas iš patirties. Jeigu visi kainuoja 2000, o kas nors pasiūlo 800, reiškia, kad jis nesuskaičiuos kuro, arba vežs seną „kibirą“, kur gali užgęsti pusiaukelėje. Buvo atvejų, kai tokiems pigiems vežėjams tekdavo samdyti kitą vairuotoją, kad išgelbėtų krovinių. Taupykite ant maisto, ne ant logistikos, kur jūsų turtas keliauja.

Ar skiriasi kaina priklausomai nuo Vokietijos regiono?

Aišku, kad taip. Vežti į Miuncheną arba Frankfurtą brangiau nei į kažkokį kaimą netoli Lenkijos sienos. Didžiuosiuose miestuose yra žaliųjų zonų, apribojimų sunkvežimiams, todėl tenka krauti ant mažesnių sunkvežimių arba "miestų" sunkvežimių, o tai kainuoja. Taip pat ir kaimuose, kur tenka važiuoti po siaurus keliukus – vairuotojo laikas brangiau nei autostradoje. Klausk apie priedus, jei gyvenasi toliau nuo pagrindinių kelių.

Kaip mokamos rinkliavos už tiltus ir kelius Vokietijoje?

Lietuviškose sunkvežimiams rinkliavų nėra, bet Vokietijoje yra (vadinama MAUT). Tai įskaičiuota į kainą, kai tą pasiūlymą gauni. Geriau neklausinėti, kodėl tiek brangu, nes kuras, muitai, rinkliavos – visa tai suka ratą. Vienintelė dalykė, kurio reikia vengti, yra vairuotojams leidžiant apsukinėti skaitliukus – tuomet tauti mokesčius už nerealus nuvažiuotus kilometrus.

Ar imamas avansas (užstatas)?

Labai dažnai taip, ypač jeigu reikia nuomoti dėžes (pakavimo konteinerius) arba vyksta didelis, sudėtingas kraustymasis. Firmoms reikia padengti riziką, kad klientas nenuvyks arba atšauks darbą paskutinę minute. Įprastai tai 10-30 proc. nuo bendros sumos. Po atlikto darbo avansas grąžinamas arba atskaityjamas.

Kas vyksta, jei aš perviršiu svorio apribojimą?

Tiesiog gausi papildomą sąskaitą. Vokietijoje griežtai stebimi svoriai, ypač jeigu krovinys keliauja jūra arba oro keliu (nors į Vokietiją dažniau važiuoja rutuliais). Automobiliai turi technines ribas. Jeigu sumoji dėžes ir pasirodo, kad ne 2 tonos, o 3, reikės didesnio sunkvežimio arba dviejų kelionių. Nerašyk „apie“ svorio, paimk svarstykles ir išmatuok.

Kelionės ypatumai ir vokiški keliai

Kiek laiko užtrunkaKelionė į Vokietiją?

(Rašau be klaidų, tiesa?) Viskas priklauso nuo to, kur tiksliai. į Berlyną ar Hamburgą nuvažiuoti galima per vieną dieną (12-14 valandų), jei vairuotojas nešvaisto. Bet jeigu reikės apeiti miestus arba yra didelių spūsties kelyje „A9“, tai gali užtrukti ir ilgiau. Nerašyk laiko „tikslią valandą“, sakyk „dieną ar dvi“, kad neiškilt� nesąžiningi lūkesčiai. Be to, reikia prisiminti, kad vairuotojai turi poilsio laikus, kurie yra griežtai reguliuojami.

Ar vairuotojas padės man iškrauti daiktus?

Standartiškai – ne. Vairuotojo darbas yra vairuoti ir nuvežti tuo adresu. Jeigu tau reikalingi krovėjai (dėžių nešėjai), tai turi būti numatyta užsakyme kaip „krautymo darbai“. Kitu atveju tu gali pasilikti su dėžėmis prie vokiško namo ir stebėti, kaip vairuotojas valsčiuja prie mašinos, nes jam neleidžiama daryti fizinio darbo dėl draudimo arba sutarties.

Kas daryti, jeigu sunkvežimis neužsuka į mano gatvę?

Vokiški miestai seni, gatvės siauros. Dažnai tenka krauti ant specialių platformų (suolelių) arba iškrauti artimiausioje didžiojoje gatvėje ir pernešti rankomis. Jeigu turi pilną konteinerinį baldus, tai gali būti problema. Diskutuok su dispečeriu iš anksto apie galimas „iškrovimo vietas“ (apmokestinimas už tolimą nešimą gali būti sunkus smūgis biudžetui).

Ar saugu palikti daiktus mašinoje per naktį?

Vokietija gan saugi, bet nėra šventė. Jeigu krovinys turi būti pristatytas rytoj, o vairuotojas sustojo poilsio aikštelėje, rizika visada yra. Geriausia, jei mašina yra įrengta GPS stebėjimu ir galine spyna. Girdėjau istorijų, kai pavogdavo dviračius arba padangias tiesiog iš po priekabos tentu. Jeigu vertingi daiktai, rekomenduoju, kad vairuotojas užfiksuotų krovinių buvimą vaizdo įrašuose.

Kas vyksta, jei vairuotojas susprogs automobilį?

Tuomet tūkstančiai klausimų. Firma turi siųsti kitą automobilį pagalbah. (Čia aš tikrai nežinau, kaip greitai tai dabar veikia su draudimo kompanijomis,nes anksčiau trukdavo valandas). Svajonė – kad tai nutiktų tuomet, kai mašina tuščia grįžta atgal, o ne su tavo svajonių pianinu viduje. Draudimas (ATR) turi padengti krovinio praradimą ar sugadinimą tokiais atvejais.

Ar galima sekti savo krovinių vietą realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių firmų siūlo GPS sekimą. Gali žiūrėti, kur toks stambus raudonas taškas lėtai judina autostradoje. Tai duoda ramybės, ypač kai klientai skamba kas valandą ir klauso „kur jie?“. Bet nepamiršk, kad GPS gali parodyti vairuotojo poilsio vietą, o ne finalinį adresą. Būk kantrus.

Ar galiu susitarti dėl pristatymo laiko tiksliai?

Gali bandyti, bet vokiečių „Ordnung“ dažnai lemia tvarkarštį. Vairuotojas turi laiko langus, į kuriuos privalo patekti, kitaip gaus baudas. Jeigu tu nori, kad jie būtų rytoj 8:00 ryte, o jie gali tik 14:00, tai nėra jų kaltė. Geriau derėtis keliom dienom anksčiau ir užtikrinti lankstumą.

Ar vokiški pareigūnai dažnai sustabdo sunkvežimius?

Taip, dažniau negu Lietuvoje. Jie tikrina svorius, dokumentus, vairuotojo poilsio laikus. Jeigu mašina sustabdoma techninei patikrai, tai gali užstrigti ir dienai. Tai nėra jūsų kaltė, bet vėlgi – delsa gali būti nemaloni. Negerai, jei jūsų svajonės sofa stovi pavėsyje prie kelio.

Muitinė – vaiduoklis ar ne?

Ar tikrai reikia eiti į muitinę, jeigu aš tiesiog keliauju į kitą ES šalį?

Formaliai, kelyje tarp ES valstybių nėra vidinių muitų kontrolės punktų, tačiau gali būti mobiliųjų patrulių. Kraustymasis į Vokietiją be deklaravimo yra galimas tik jeigu tai ne prekybinis siuntas ir neturi draudžiamųjų daiktų. Bet rašyk tas sąskaitas, jeigu kils klausimų. Rizikuoti nėra verta, baudos (gerai, tai ne baudos, bet mokesčiai) gali būti didelės.

Kaip elgtis, jeigu mane sustabdė ir klausia apie krovinių kilmę?

Drąsiai rodyk pasą, VMG dokumentą ir pasakyk, kad gyveni čia ne pirmąją dieną. Vokiečiai mėgsta tvarką, jeigu visi dokumentai yra vienoje vietoje – jie nėra pikti. Jeigu pradai verpti kažką apie „tėvo dėžę“ arba „tiesiog taip atsitiko“, jie pradės giliau tyrinėti konteinerį. Sąžiningumas veikia geriau nei sumaniai išgalvotos istorijos.

Ar galiu vežti alkoholį be muitų?

Kiek asmeniniam vartojimui – taip. Bet yra ribojimai: daugiau kaip 90 litrų vyno (tai nemanau, kad kažkas pervešime tiek, bet kas žino) ar 110 litrų alaus. Kiek stipriųjų (degtinės, viskio) – 10 litrų. Jeigu vesi daugiau – tai jau bus traktuojama kaip prekė, ir gali tekti mokėti akcizą ir PVM. Geriau nupirkt čia, Vokietijoje alus ir vynas ir taip pigus.

Kas nutinka su buitinėmis chemijos priemonėmis?

Negalima vežti daug pavojingų medžiagų. Degikliai, dažai, aerozoliai – visa tai yra pavojinga krovinys (ADR). Jeigu turi nupirkęs 10 litrų balinimo skysčio, gali nepraeiti kontrolės arba sukelti gaisrą. Naudotas priemones (puse buteliuko šampėno) galima, bet užsegai dangtelius gerai, kad neišsislictų, kitaip sugadinsi visus kitus daiktus.

Ar galiu vežti savo augintinį (šunį/katiną) krovininiame automobilyje?

Tai neleidžiama oficialiai, jeigu tai ne brangstybinis transportas, o sunkvežimis su kroviniu. Augintiniai turi važiuoti su savininku asmeniniame automobilyje arba lėktuve. Vokietija turi griežtas gyvūnų gerovės taisykles – šuo nebegali būti bandžiuje 10 valandų be poilsio. Nerašyk kad jis „mažas ir miega“, draudimas yra draudimas.

Jeigu aš turėjau verslą Lietuvoje ir vežu įrangą į Vokietiją – ar tai asmeniniai daiktai?

Jei įranga yra naudota ir tu uždarai verslą Lietuvoje bei atidari Vokietijoje, gali pabandyti taikyti perkėlimo nuostatas, bet tai sunkiau. Muitinė gali matyti tai kaip prekybinį siuntą, turi būti įmonės dokumentai, sąskaitos. Aš čia dažnai patariu kreiptis į muitinės brokerį, kad jis išaiškintų tas galimybes, nes klaida čia kainuoja brangiausiai (PVM nuo visos vertės).

Dėžių kraštai ir keisti daiktai

Kokias dėžes naudoti, kad jos neišlūžtų?

Geriausia naujos, penkiasluoksnės (kai kurios firmos duoda jas išsinuomoti, o tai labai patogu). Nenaudok supermarketų dėžių nuo bananų - jos sugedo, kai vienas ant kito uždėsi 3 ar 4 svaresnes dėžes. Matėme, kaip krištoliniai taurėliai nukrenta per dugną, nes dėžė suiro pakrovos aikštelėje. Įsigyk profesionalių dėžių, tai investicija į tikrą saugumą.

Ar galima krauti į maišus?

Nieko negaliu drausti, bet aš asmeniškai nepatvirtinu. Krepšiai neišlaiko formos, juos sunku krauti ant prailgiųją (virsšaus), jūsų drabužiai bus susipainioję be galo. Vokiški sandėlininkai gali net atsisakyti krauti šiukšlius vietoj krovinių. Naudok dėžes arba specialius drabužių dėžes su strypais.

Kaip supakuoti stiklinius indus (lėkštes, taurės)?

Reikia popieriaus, burbulų plastiko arba specialių skyrių dėžių. Nerašyk „stiklas“ ant dėžės (kažkam įdomu, ką viduje), rašyk „lūžus perkeliant“ (juokauju, nerašyk taip). Geriausia įdėti į tarpus drabužius arba rankšluosčius. Vienas klientas padėjo lėkštes ant viršaus dėžės be uždegimo – nugalėtojas, viskas pasiekė vieno didelio stiklo pavidalu.

Ar reikia išmontuoti baldus prieš vežimą?

Labai dažnai taip. Dideli spintos, lovos, stalai tiesiog neužlenda į duris arba yra per lengvai sugadžiami. Be to, be išmontavimo užima per daug vietos ("oro kubą"). Jeigu nemoki montuoti, klausk ar firmos meistras gali tai padaryti prieš krovimą. Paprastai tai įeina į paslaugą, jeigu tai užsakyta iš anksto.

Kas daryti su vaikiškais žaislais – jie daug vietos užima?

Jeigu tai didelės dėžės su „Lego“, geriau jas palikti vaikams žaisti, o ne vežti tuščią erdvę. Aš suprantu, tai brangu, bet vežti daug mažų smėliuko dėžių nėra praktiška. Jeigu tai dideli žaislai (dviratis, automobilis), tuomet juos galima išardyti arba padėti į dėžę, kad neužimtų vietos kelyje (o taip pat, kad nenukristų važiuojant).

Kaip apsaugoti baldus nuo plyšių ir įbrėžimų?

Naudojami storo veltinio (popieriaus) kiautai arba specialios balnos, apgaubiančios baldus. Neleisk vairuotojui braižyti sofos per grindis be padėklų. Vokiški grindys dažnai yra medinės arba jautrios, ir užtatęs jas reikės ištaisyti, o tai labai brangu. Užklijuk visus aštrius kampus.

Ar galiu krauti daiktus į savo automobilį ir vežti su vairuotoju?

Taip, tai vadinama „kombinuotu persikėlimimu“. Vairuotojas vejį dideles dėžes, tu – smulkesnes dalykus savo automobiliu. Sutauposi vietos. Bet tikrinkite draudimą – ar tavo automobilio draudimas galioja, jeigu tu vesi prekes ar krovinius už pavedimą. Kartais tokie dalykai pastumia į kažką neteisėta.

O jeigu aš papiršiau dėžėse, kad jos nieko nevertos, ar tai padės?

Nepadės. Muitinė turi prievolą patikrinti, jeigu abejoja. Jeigu parašysi „smėlis“ o bus televizorius – baudos. Be to, jeigu dingo ką nors vertingo, draudimo kompanija nebus maloni sumokėti, kai pamatys, kad inventorius meluoja. Rašyk teisingą pavadinimą (pvz., „naudotas televizorius, neveikiantis“), tuomet ir vertė mažesnė, ir problemų mažiau.

### Ar verta vesti buitine technika, ar geriau nusipirkti naują? Vokietijoje daugėja second-hand parduotuvių, todėl sena šaldytuvą gali parodyti neperspektyvus. Jeigu technika seniau nei 10 metų, elektros suvartojimas didelis, o dalys sunkiai prieinamos (čia aš tik spėju, bet vokiškai standartai gali skirtis). Verta skaičiuoti – jeigu pervežimo kaina + pirkimo kaina (Lietuvoje) yra didesnė nei naujos kaina Vokietijoje, palik ją čia.

Viskas apie tą kraustymąsi atrodo kaip kosmosas, bet iš tiesų tai tik kruopštus planavimas. Kraustymasis į Vokietiją gali būti net malonus, jeigu nepaliksi visko paskutinei dienai. Svarbiausia – rasti žmones, kurie ne tik pasakoja gražius žodžius, bet ir turi patirties bei draudimo, o ne „vunderkindus“ be pažymėjimų. Sėkmės kelyje ir tegul vokiečiai visada palieka laisvą juostą autostradoje.