Kraustymasis į Vokietiją – kaip pasirinkti efektyvias paslaugas ir nenuvilti?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt tris metus ir, turiu pripažinti, kasdienybė kartais sukelia pilką plauką. Matyti, kaip žmonės susiduria su nekokybiškomis firmomis arba visiškai nesupranta, ką juos laukia tolimame kelyje, yra beviltiška. Kraustymasis į Vokietiją atrodo paprasta – pakrauti ir vežti, tačiau realybėje tai sudėtingas mechanizmas, kurį sudaro tūkstančiai smulkių detalių. Jei pasirinksite blogą partnerį, vietoj ramaus gyvenimo Vokietijoje gausite nervus ir sugadintus baldus. Štai kodėl reikia žinoti, kaip atskirti profesionalus nuo tiekėjų, kurie tik žiūri į jūsų piniginę.

Kaip pradėti ir ką ieškoti

Kaip išvis rasti normalią pervežimo firmą?

Nesitikėkite, kad pirmasis Google pasiūlymas bus geriausias. Dažnai tie, kurie daugiausia investuoja į reklamą, taupo darbo jėgą arba naudoja senius technikos parko sunkvežimius. Kraustymasis į Vokietiją reikalauja patikimos technikos, o ne gražios svetainės. Rekomenduoju klausti draugų arba ieškoti forumuose, kur žmonės pasidalija realia patirtimi, nešluojant dulkės po kilimu.

Ar tikrai reikia vietinės Vokietijos firmos, ar lietuviška užtenka?

Tikrai nebūtina ieškoti vokiečių. Vokiečiai dirba brangiai ir griežtai pagal grafiką – jei pavėluosite penkias minutes, gali tekti mokėti papildomai už laukimą. Lietuviškos firmos dažniausiai yra lankstesnės, o kaina yra dvigubai, net triskart mažesnė. Be to, lietuviškai kalbant daug lengviau paaiškinti, kur dėti tą subtilią porceliano vazą, kad neišsirtų kelyje į Berlyną.

Ką tikrinti prieš pasirašant sutartį?

Visų pirma, ar sutartyje įrašytas tikslus adresas ir darbo apimtis. Buvo atvejų, kai atvažiuodavo tik vairuotojas vienas, o reikėjo keturių krovėjų, nes klientas nenorėjo brangiai mokėti už kompleksą. Taip pat patikrinkite, ar nėra paslėptų mokesčių, pavyzdžiui, už kelių mokesčius (vokiškas Maut) arba už degalus. Geriausios paslaugos visada turi aiškią kainą be jokių „nepnumatytų“ staigmenų.

Ar reikia, kad atvyktų įvertinti turtą gyvai?

Būtina. Telefonu apibūdinti turtą yra neįmanoma tiksliai. Vienam „sofa“ reiškia nedidelį dvivietį kampą, kitam – milžinišką „U“ formos sofą, kuri net neinapernešti pro duris. Kai įmonės atstovas atvyksta ir pamato, ką reikės nešti pro trečią aukštą be lifto, tada jis gali pasakyti realią kainą. Kiti tiesiog uždirba iš to, kad paskui keliauja papildomi sąskaitos.

Kiek laiko užtrunka visas procesas?

Viskas priklauso nuo atstumo ir tūrio. Kraustymasis į Vokietiją iš Vilniaus gali trukti vieną dieną, jei tai tik keli dėžės, arba dvi-tris dienas, jei reikia rinkti krovinius iš kelis adresų. Viską taip pat įtakoja ir pasienio kontrolė, nors dabar, kai esame Schengen erdvėje, ten dažniausiai tik pravažiuojame, nebent yra ką nors deklaruoti. Bet vokiečiai mėgsta sustoti ir patikrinti dokumentus.

Ar verta rinktis brangiausią pasiūlymą?

Ne visada. Brangumas dar nereiškia kokybės. Aš mačiau firmas, kurios imdavo po 50 eurų valandą ir darydavo viską lėtai, kad uždirbtų daugiau. O mažos šeimos imonės, kurios dirba greitai ir be pertraukų, gali būti gerokos pigesnės. Svarbiausia yra ne kaina, o tai, ką jums garantuoja už tiek pinigų – ar tai bus pilnas komplektas, ar tik nuoma sunkvežimio.

Ką daryti, jei firmos atstovas atrodo įtartai?

Pasitikėkite savo intuicija. Jei jis vengia akies kontakto, neįrašo nieko į sutartį arba sako „viskas bus aišku vėliau“, bėkite tolyn. Manau, kad patikimumas šioje srityje yra svarbiau už bet kokias nuolaidas. Geriausios efektyvios paslaugos visada remiasi švara ir aiškumu. (Nors kartais ir aš pats sužinoju naujus dalykus iš klientų, kurie mane išmoko, kad reikia viską fiksuoti raštu).

Ar reikia bijoti sukčių?

Deja, rinka yra pilna ir jų. Yra firmų, kurios pasiima avansą ir išnyksta, arba vežia jūsų daiktus į sandėlį ir reikalauja išpirkos. Todėl niekada nemokėkite pilnos sumos iš karto. Avansas gali būti, bet ne daugiau kaip 30–40 proc. Likusią dalį sumokėkite tik tada, kai daiktai jau yra pas jus naujajame name arba bute.

Kaip susitarti dėl mokėjimo?

Geriausia banko pavedimas, tačiau dažnai vairuotojai nori gauti grynaisiais, kad nereikėtų laukti, kol pinigai „užkliuns“ į sąskaitą. Jei mokate grynaisiais, būtinai reikalaukite kvito (pasirašyto vairuotojo). Be dokumento, pinigai tiesiog išnyks ore, o jei kas nors nutiks su kroviniu, nebus įrodymo, kad jūs esate sumokėjęs.

Ar į kainą įeina pakavimo medžiagos?

Paprastai ne, nebent tai nurodyta kaip „viskas įskaičiuota“. Dėžės, burbuliukai, lipdukas – tai viskas kainuoja. Jei turite daug knygų, reikės stiprių mažų dėžių, jei indų – specialių dėžių su skyrieliais. Nepamirškite paklausti, ar jie atveš medžiagas iš anksto, ar turėsite juos nusipirkti patys (o tai kainuoja brangiau statinėse).

Ar galiu vežti savo maistą?

Gali, bet atsargiai. Vokietijoje griežtai kontroliuojami gyvūniniai produktai, mėsa, kiaušiniai, pienas. Jei vežate džiovintus produktus arba konservus, turėtų būti gerai. Bet jei bandysite pervežti kumpį iš močiutės, o jus sustabdys muitinė (nors tai retai, nutinka), gausite didelį baudą. Geriau suvalgykite tai kelionės metu arba palikite Lietuvoje.

Ką daryti su augintiniais?

Jei turite šunį ar katę, negalite tiesiog įdėti juos į dėžę su baldais. Tai yra draudžiama ir nehumaniška. Reikia specialių transportavimo būdų – arba jūs juos vežate savo automobiliu, arba samdate specialų pervežimą. Įmonės, kurios siūlo efektyvias paslaugas, paprastai gali pasiūlyti kontaktus, kurie padės su šia problema.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Brangiausius dalykus (papuošalus, dokumentus, pinigus) visada reikia vežti su savimi. Niekada nepalikite jų sunkvežimyje, net jei vairuotojas atrodo kaip jūsų brolis. Yra atvejų, kai sunkvežimiai apiplėšiami stovėjimo aikštelėse, o tada įmonės sako, kad tai ne jų kaltė. Geriau saugokite brangenybes pas save.

Ar reikia rūpintis draudimu?

Būtinai. Įsitikinkite, ar įmonė turi krovinių draudimą (CMR draudimas). Jis apmoka žalą, jei, pavyzdžiui, sunkvežimis užsidegs arba apsivers. Tačiau skaitykite sudėtį – kartais draudimo suma per maža, kad padengtų visą jūsų turtą. Jei vežate brangų pianiną, gali tekti papildomai jį apdrausti.

Kas dėl pianinų ir seifų?

Tai atskira istorija. Paprasti krovėjai su tuo neįveiks. Reikia specialių keltuvų ir patirties. Pianiną nešti žemyn laiptais be įrangos yra nepripažįstamas darbas. Jei turite tokio tipo daiktų, praneškite apie tai iš karto, kitaip atvyks mašina, kurioje tiesiog neįmanoma jų pakrauti. (Kartais net ir aš susimąstau, kaip mes anksčiau tai darė be jokių technologijų).

Ar galima pasitikėti dėžėmis, kurias duoda firma?

Taip, jei tai yra naujos arba labai geros būklės dėžės. Nenaudokite senų, sugedusių dėžių iš parduotuvės – jos suyra po apkrovos, ypač jei jose yra knygos. Geriausia pasiimti specialias pervežimo dėžes, kurios stipresnės ir turi specialias rankenas.

Dokumentai ir Vokietijos biurokratija

Ar reikia T2L dokumento?

Jeigu judate iš vienos ES šalies į kitą (Lietuva į Vokietiją), T2L (eksporto deklaracija) dažniausiai nereikalingas, nes tai yra vidaus prekyba. Tačiau jei daiktai buvo nupirkti ne ES šalyje arba yra mokesčių atleidimo reikalavimų, gali tekti rodyti pirkimo čekius ar kitus dokumentus. Geriausia pasikonsultuoti su muitinės brokeriu, jei abejojate. (Arba tiesiog klauskite vairuotojo, jis dažnai žino daugiau nei aš).

Kas yra inventoriaus sąrašas ir ar jis būtinas?

Tai sąrašas, kuriame surašyti visi jūsų daiktai, jų būklė ir apytikslė vertė. Vokietijoje jis gali prireikti drąstumo (Ummeldezettel) pateikimui arba draudimo atvejais. Be jo, jei dingsta dėžė su indais, neįrodysite, kad ten buvo porcelianinis servisas, o ne seni keptuvės.

Kaip deklaruoti techniką?

Rašykite modelius, serijinius numerius (jeigu žinote) ir nufotografuokite. Technika dažnai dingsta arba sugadinama. Jei turite brangų kompiuterį ar fotoaparatą, geriau jį vežti su savimi rankiniame bagaže. Neabejotinai Kraustymasis į Vokietiją turi apimti ir technikos apsaugą, nes tai dažniausiai brangiausia dalis namų ūkyje.

Ar reikia mokėti mokesčius už daiktus?

Jei perkėlijate savo asmeninį turą, kurį naudojote ne mažiau kaip 6 mėnesių, mokesčių (PVM ir muito) mokėti nereikia. Tai vadinamas perkėlimo išimtis. Tačiau jei vežate daug naujų daiktų su etiketėmis, muitininkas gali pagalvoti, kad tai prekyba, ir pareikalauti mokėti mokesčius.

Kokius dokumentus reikia tur�ti vairuotojui?

Vairuotojas turi turėti savo vairuotojo pažymėjimą, kelionę lapą (CMR), sutartį su jumis ir, jei reikia, draudimo polisą. Be to, jei vežate transporto priemonę, reikia jos techninio paso. Viskas turi būti tvarkinga, nes vokiečių policija tikrina labai kruopščiai.

Ar galiu vežti vaistus?

Asmeniniams vaistams reikia turėti receptą arba gydytojo pažymėjimą, ypač jei tai yra stiprūs narkotiniai vaistai. Kiekviena šalis turi savo sąrašą leidžiamų vaistų, todėl geriau pasitikėti su vaistų pavadinimais lietuviškai ir lotyniškai.

Vokietijos specifika ir eismo taisyklės

Ar sunkvežimis gali važiuoti bet kur?

Ne. Vokietijoje yra daug miestų centrų, kur įvažiavimas sunkvežimiams uždraustas (Umweltzone). Reikia specialios žalios spalvos etiketės. Be to, daugelyje vietų reikia specialių leidimų stovėjimui, ypač jei reikia užimti vietą gatvėje krovimui. Jei vairuotojas nesugebs susitvarkyti su leidimais, gausite baudą, kurią teks mokėti jums.

Ką daryti, jei neįeina į liftą?

Tokios situacijos yra dažnos senuosiuose Vokietijos namuose. Tada reikia nešti laiptais, o tai kainuoja papildomai. Už kiekvieną aukštą imamas papildomas mokestis, nes tai fiziškai sunkus darbas. Būtinai aptarkite šį scenarijų iš anksto, kad nustotumėte prie laiptų su rankomis nuleistomis.

Ar dirba savaitgaliais ir švenčių dienomis?

Vokietijoje yra griežti darbo laiko apribojimai ir tylėjimo valandos. Savaitgaliais ir švenčių dienomis krovimas gali būti draudžiamas arba labai brangus. Jei norite atvykti sekmadienį, pasiruoškite sumokėti už viršvalandžius. Taip pat nepamirškite, kad vokiečai labai mėgsta ramybę, o triukšmas gali sukelti Policiją.

Kas dėl parkavimo mieste?

Tai didelė galvos skausmas. Miestuose kaip Miunchenas ar Hamburgas vietų nėra. Reikia iš anksto užsisakyti vietą arba tikėtis, kad vairuotojas rasts vietą toliau ir neš daiktus pėsčiomis. Kartais tai gali prailginti darbą kelias valandas. (Buvau atvejų, kai vairuotojas parkuodavo už 3 km ir važinėdavo taksiais – neefektyvu, bet kažkaip reikėjo išsiversti).

Ar reikia mokėti už tiltus ir kelius?

Vokietijoje nėra mokamų kelių lengviesiems automobiliams, bet sunkvežimiai turi mokėti mokesčius (Maut). Šis mokestis įtraukiamas į sąskaitą. Taip pat kai kuriuose miestuose yra mokami tuneliai arba tiltai, tačiau tai retai pasitaiko per paprastą pervežimą.

Ką daryti, jei vokiečių kalbos nežinojau?

Nesijaudinkite, dauguma vairuotojų iš Lietuvos ir Lenkijos kalba angliškai arba supranta pagrindinius žodžius. Be to, dauguma dokumentų yra dvikalbiai. O jei reikia kalbėtis su namų administratoriumi (Hausmeister), paprašykite vairuotojo pagalbos – jie dažnai turi patirties tokiose situacijose.

Ar reikia registruoti gyvenamąją vietą iš karto?

Ne, bet rekomenduojama. Kadangi su jumis atvyksta daiktai, gali tekti parodyti sutartį su pervežimo įmone, kaip įrodymą, kad tikrai gyvensite adresu. Tai padeda greičiau gauti drąstumo pažymėjimą. Kraustymasis į Vokietiją su šiuo požiūriu yra tik pirmas žingsnis link legalizacijos.

Ar galiu būti kartu su vairuotoju kelyje?

Techniškai galima, tačiau dauguma įmonių to nedaro dėl draudimo priežasčių arba vidaus tvarkos. Be to, kelionė sunkvežimiu nėra labai patogi – jie vėjuoti, triukšmingi ir lėti. Geriau susitikti tiesiog priešties vietą.

Kas dėl smėlių žaislų ir padargų lauke?

Jei turite didelę sodybą su smėliuku, reikės ištuštinti jį, nes neįmanoma pervežti pilno smėlio. Taip pat lauko baldus reikia gerai supakuoti, nes jie gali susibraižyti nuo vėjo arba purvo kelyje.

Kas jei daiktai netilps į vieną mašiną?

Tada reikės organizuoti antrąją mašiną. Tai brangina procesą, tačiau geriau nei stumti viską į vieną ir rizikuoti, kad dėžės suspaudž ir suirs. Profesionalios kompanijos tiksliai apskaičiuoja tūrį, tačiau jei klientas prieš pat išvykimą įmeta dar kelias dėžes su senais daiktais, gali kilti bėdų.

Ką daryti su atliekomis?

Išsikraunant daiktus, lieka daug šiukšlių – popieriai, dėžės, plastikas. Vokietijoje atliekų rūšiavimas yra labai griežtas. Negalima tiesiog viską mesti į vieną konteinerį. Vairuotojas gali pasiimti pakuotę, tačiau likusius atliekas turite išmesti patys pagal vietinę tvarką (Gelber Sack ir pan.).

Ar saugu vežti vaikus?

Vaikai gali važiuoti, bet turi būti įrengtos sėdynės. Tačiau aš niekada nerekomenduoju važiuoti su mažais vaikais kelyje, nes tai nėra saugu ir lengva. Geriau, jei jie važiuoja atskirai su kitu šeimos nariu.

Kaip elgtis, jei pažeistas daiktas?

Iš karto praneškite vairuotojui ir užfiksuokite žalą nuotraukomis. Nerašykite priėmimo-pavedimo dokumente (CMR), kad „viskas tvarkoje“, jei nėra. Vėliau bus per vėlu įrodyti, kad indas buvo sukratas dar iki pakrovimo. Viskas turi būti užfiksuota vietoje.

Ar galima pasitikėti įmonės reputacija?

Patikrinkite, ar įmonė egzistuoja ne vienus metus. Naujos firmos dažnai pasiūlo žemas kainas, bet neturi patirties arba bankrotuoja po pusmečio. Ilgaamžiškumas šioje srityje rodo, kad jie moka dirbti ir išsiveržti sunkiose situacijose. Patirtis – tai geriausia garantija.

Išvada

Viskas apie Kraustymasis į Vokietiją gali atrodyti kaip košmaras, jeigu bandote tai padaryti be pagalbos arba pasikliaujant kaimynu su „Gazelė“. Efektyvios paslaugos kainuoja, bet jos sutaupo jums nervus ir laiką, kuris, žinoma, brangiau nei keli šimtai eurų. Pasirūpinkite dokumentais, išsirinkite patikimą komandą ir viską aptarkite iš anksto, o tada naujasis gyvenimas užsieniu prasidės sklandžiai be nereikalingų staigmenų.