Kraustymasis į Vokietiją – kaip pasirinkti efektyvią paslaugą ir išvengti nenumatytų problemų

Sveiki, taigi nusprendėte šokinėti per vandenį ir kraustytis į Vokietiją. Gerai, labai gerai, darbas ten tikrai yra, o ir gyvenimo lygis kitoks. Bet čia ne apie tai, o apie tą patį procesą, kuris dažnai tampa tikru košmaru. Esu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir mačiau viską – nuo tų, kurie vežė tik vieną krepšį, iki milžiniškų vilkikų, užstrigusių ties Miunsteriu. Kraustymasis į Vokietiją gali būti sklandus, jei žinai, ką ieškoti, o ne tik renkasi pagal mažiausią kainą portale. Efektyvi paslauga nėra tas, kuris atvykta ryte, bet tas, kuris nenusprogo pusiaukelėje ir neatnešė nervų sutrikimų. Štai trumpas vadovas, kaip protingai pasiruošti šiam žygiui.

Bendri klausimai ir pasiruošimas

Kiek laiko užtrunka visas pervežimo procesas į Vokietiją?

Viskas labai priklauso nuo to, kiek turite daiktų ir kur būtent Vokietijoje esate. Jei tai tik keletas dėžių į Berlyną ar Miuncheną, tai gali įvykti per dvi–tris dienas, jei vairuotojas žaidžia pagal taisykles. Bet jei reikia vežti visą butą su baldais iš kažkurio gilaus Lietuvos kaimo, tai užtrunka ilgiau, reikia suderinti grįžtamuosius reisus. Kartais vyksta taip, kad surandame krovinių iš kitų klientų, kad sumontuoti pilną mašiną – tada laukimas gali prailgti iki savaitės. Geriau derėtis iš anksto.

Kaip iš viso pradėti rengti pervežimą?

Pirmiausia, neskubėkite šokti į pirmą pasitaikiusį pasiūlymą. Susiraskite kelias firmas, paprašykite apžiūrėti turimą turtą arba bent jau siųskite išsamų sąrašą su nuotraukomis. Aš asmeniškai visada rekomenduoju, kad atvyktų vertintojas, nes telefonu žmonės dažnai nepastebi to, kiek iš tikrųjų yra tos knygų ar senų židinių. Kraustymasis į Vokietiją reikalauja tikslumo, jei norite, kad kaina nebūtų pakeista vėliau.

Ar verta rinktis brangesnes firmas?

Sunku tiesiai pasakyti, bet dažniausiai – taip. Pigūs pervežėjai dažnai taupo ant vairuotojų, degalų, o ir draudimas gali būti formalus. Turiu omenyje tokią situaciją, kai klientas taupė 50 eurų, o paskui mums teko gelbėti jo daiktus iš sugedusio „pusbrolio su vaziu“ kažkur prie Hanoverio. Brangesnė kaina dažniausiai reiškia, kad jie turi gerą įrangą, patirtį ir, svarbiausia, atsakomybę.

Kas dėl patikros, ar firma normali?

Pasidomėkite, kiek jie egzistuoja rinkoje. Jei įmonė atsirado prieš mėnesį ir siūlo „nuostabias“ kainas, tai gali būti signalas. Pažiūrėkite atsiliepimus, bet ne tas, kurie atrodo kaip nukopijuoti vienas iš kito. Geriausia paklausti pažįstamų, gal jie kažką naudojosi. Kraustymasis į Vokietiją – ne tas dalykas, kurį reikia tikti eksperimentuoti su abejotinais kompanijomis.

Ar galima kažką paslėpti, kad pigiau išeitų?

Nulūžau... (t.y., nereikėtų). Niekada neslėpkite, kad turite pianiną ar labai sunkų seifą. Vairuotojai tai sužino, kai bus reikia kelti laiptais, o tada kaina padidės dvigubai arba jie tiesiog atsisims vežti. Geriau iškarto pasakyti tiesą ir gauti normalų, sąžiningą įkainį.

Kainodara ir mokėjimai

Kodėl kainos skiriasi taip stipriai?

Kainą formuoja ne tik degalai. Čia įeina vairuotojo darbo užmokestis (Vokietijoje jis kur kas didesnis), mokesčiai už važiavimą keliais, o ir paties krovinio sudėtingumas. Jei reikia išardyti baldus ar naudoti keltuvą, tai viskas kainuoja. Be to, efektyvi paslauga ne visada yra pigiausia, nes greitas pristatymas reiškia, kad mašina važiuoja tik jūsų kroviniu.

Ar reikia mokėti už išmatavimus?

Dažniausiai ne, jei tai daroma artimiausiuose miestuose. Bet jei esate už miesto ribų, pavyzdžiui, Aukštaitijoje, o reikia važiuoti į giliausią kaimą, tai gali būti papildomas mokestis už „kryptingo reiso“ nuostolius. Vokietijoje taip pat, jei tenka važiuoti į mažą kaimelį be pravažiavimo dideliame kelyje.

Kiek vidutiniškai kainuoja pervežimas?

Sakyčiau, kad mažam butui tai gali kainuoti nuo tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų, priklausomai nuo tūrio. Dideliems namams – žymiai daugiau. Tikslios kainos be apžiūros sakyti negaliu, nes būna taip, kad klientas sako „turiu tris dėžes“, o prie jų dar stovi dviejų metrų ilgis sofa. Kraustymasis į Vokietiją turi būti kainojamas pagal realų tūrį kubiniais metrais.

Ar galima derėtis dėl kainos?

Visada galima pabandyti, bet neikiškite galvos į lanką. Jei suma jau ir taip reali, per daug gundyti nverta. Kai kurios firmos gali pasiūlyti nuolaidą, jei sutinkate laukti, kol jims surinks kitą krovinį tame pačiame regione. Tai gali padėti sutaupyti 10–15 procentų.

Kokią įmoką reikia padaryti iš anksto?

Standartinė praktika yra 30–50 procentų avanso. Niekada nemokėkite 100 procentų iš anksto – tai pavojinga. Gavę avansą, firma įsipareigoja rezervuoti jums datą ir mašiną. Likusią dalį sumokėkite tik tada, kai daiktai yra pasiekę vietą arba yra pakraunami.

Ar kainuoja brangiau, jei reikia laikyti daiktus sandėlyje?

Taip, saugojimas Vokietijoje nėra pigus. Jei negalite iš karto įsikrauti į naują butą, reikės susimokėti už kiekvieną dieną sandėlyje. Geriausia derėtis, kad pervežėjai galėtų palikti mašiną porai dienų prie jūsų namų, jei leidžia vietos nuostatos, tai būna pigiau.

Ar galima mokėti kortele ar grynais?

Daugelis mėgsta grynais, ypač vairuotojai, bet oficialios firmos dažniausiai priima pervedimus. Pervedimas yra saugesnis, nes turite dokumentą. Vokietijoje viskas labai centruota apie sąskaitas, todėl grynais gali būti nepatogu sumokėti didelę sumą vietoje.

Dokumentai ir Vokietijos niuansai

Kokius dokumentus reikia tur�ti su savimi?

Būtinai reikia turėti pasą ar asmens kodą, o jei pervežate daiktus, kuriuos vėliau gali registruoti (pvz., transporto priemones), tai reikia techninių pasų. Taip pat reikia surašyti daiktų sąrašą – vokiškai arba angliškai. Muitinės Vokietijoje gali būti griežtos, jei atrodote įtartai.

Ar reikia deklaruoti naudotus daiktus?

Jei persikeliate gyventi ilgam, naudoti asmeniniai daiktai paprastai atleidžiami nuo mokesčių, bet reikia užpildyti specialią formą (pvz., 0350 formą). Tai reiškia, kad jūs deklaruojate, kad tai ne prekybinis krovinys, o jūsų turtas. Be to, reikės įrodymo, kad gyvenote Lietuvoje mažiausiai metus.

Kas dėl technikos ir elektronikos?

Telefonų, kompiuterių nešioti galima, bet jei turite penkis naujus notebookus dėžėse, gali kilti klausimų, ar tai tikrai asmeninis naudojimas. Geriau pažymėti sąraše, kad tai naudota technika. Vokietijai svarbu, kad nevežtumėte prekybai skirtų kiekivių be mokesčių.

Ar galiu vežti alkoholį ir tabaką?

Galima, bet ribotais kiekiais. Tas pats tabakas – jei turite dešimtis kartonų, tai jau gali būti laikoma prekyba. Alkoholis taip pat, ypač jei tai brangios rūšies. Nerekomenduoju vežti degtinės „kibirais“, muitininkams tai akimirksniu įkanda. Kraustymasis į Vokietiją nėra prekybinė kelionė.

Kaip su vairuotojo pažymėjimu, jei pats vairuoju?

Jei vežate patys, tai reikės tarptautinio vairuotojo pažymėjimo, jei sveriate daugiau nei 3,5 tonos. O jei mažiau, tai paprastas vairuotojo pažymėjimas tinka, bet tik prisiminkite apie „Umweltplakette“ – ekologinę kortelę Vokietijos miestuose.

Ar reikia vertimo dokumentų?

Kai kurie sertifikatai ar techniniai pasai gali reikėti vertimo, bet dažniausiai daiktų sąrašą sugebame suprasti ir anglų kalba. Jei turite kokį nors labai specifinį dokumentą, geriau jį išversti iš anksto, kad išvengtumėte nesusipratimų.

Pakavimas ir daiktų apsauga

Ar firmos patys supakuoja daiktus?

Dauguma siūlo šią paslaugą už papildomą mokestį. Jei norite, kad būtų padaryta tvarkingai ir profesionaliai, geriau pasinaudoti jų dėžėmis ir popieriumi. Jie žino, kaip uždengti baldus, kad jie nebraižytų. Aš mačiau, kaip žmonės patys supako indus į senas duonos dėžes – nuo to daug kas susilaužo.

Kur gauti dėžes?

Galima nusipirkti iš pervežėjų, jos būna tvirtos ir vienodo dydžio, labiau lengva krauti. Arba važiuoti į parduotuves ir prašyti tuščių, bet jos dažnai būna skirtingos, ir krauti ant viršaus tokią „pyragą“ yra pavojinga. Efektyvi paslauga prasideda nuo to, kad turi ką krauti.

Kaip supakuoti brangius daiktus?

Brangiausius daiktus (papuošalus, dokumentus, pinigus) geriau vežti su savimi keleivinėje mašinoje arba rankiniame bagaže. Nesiųskite šeimų lobio pervežimo firmai, net jei jie pasako, kad yra saugu. Visada yra rizika, nors maža, bet prarasti paveldėtą auksą dėl kelių eurų taupymo neverta.

Ar reikia išardyti baldus?

Didelius spintas, lovas, vitrinas dažniausiai reikia išardyti, ne tik kad tilptų į liftą, bet ir kad nesužalotų. Geri pervežėjai tai padaro patys. Jei darote patys, žymykite detalės, kad nesukristumėte surinkdami vėliau Vokietijoje be instrukcijos.

Kas dėl augalų?

Augalus vežti galima, bet reikia atidžiai juos apžiūrėti, kad nebūtų kenkėjų. Vokietija yra griežta dėl fitosanitarijos. Be to, žiema augalams gali būti šalta, net jei mašina su šilumine. Geriau juos laikyti viduryje krovinio, o ne prie šaltų sienelių.

Ar galiu vežti maisto produktus?

Nerekomenduoju vežti mėsos, pieno produktų ar ką nors, kas gali sugesti arba pradėti blogai kvepėti. Vairuotojas gali tiesiog išmesti, jei kelių dienų kelionėje bus karšta, o jūsų sūris iškeps. Dėžė su konservais – gerai, bet šaldytu reikia – ne.

Rizikos ir problemų sprendimai

Kas dėl draudimo?

Draudimas yra būtinas. Patikrinkite, ar jis dengia ne tik transporto priemonės sužalojimą, bet ir pačių daiktų praradimą ar sugadinimą. Yra „All Risk“ ir „Basic“ draudimai. Kraustymasis į Vokietiją be gero draudimo yra lošimas. Užsisakykite draudimą, kuris atitiktų jūsų turto vertę, o ne minimalų.

Kas nutinka, jei kažką sulaužo?

Reikia nedelsiant pranešti vairuotojui ir užfiksuoti žalą nuotraukomis. Nešokite ant jo su kumščiais, bet ir nepasirašykite dokumentų, kad viskas tvarkoje, jei nėra. Tada rašome pretenziją draudimo kompanijai. Procesas gali trukti, bet pinigus galima atgauti.

Ar dažnai įvyksta avarijos?

Statistiškai retai, mes vairuojame atsargiai. Bet keliai yra keliai, ypač žiemą Lenkijoje ar Vokietijos autostradose esant rūkui. Esu matęs ir apvirtusius vilkikus su baldais. Todėl ir svarbu pasirinkti patikimą firmą, kuri turi techninę pagalbą.

Ką daryti, jei vairuotojas pavėluoja?

Pirmiausia sušaukite nervus ir paskambinkite į dispčerinę. Kartais įvyksta techniškų gedimų arba užstrigimas ties pasienio punktu. Jei pavėluoja dieną-dvi, tai dar kažką suprantama, jei savaitę – tai jau problema. Turėtumėte gauti bent kokį nors atsiprašymą.

Ar galiu pasitikėti vairuotoju?

Dauguma vairuotojų yra paprasti žmonės, dirbantys sunkų darbą. Bet yra ir tokių, kurie gali bandyti paprašyti „už gerą darbą“ (arba tiesiog pinigų) virš sutartos kainos. Tokiu atveju neduokite ir skambinkite vadovui. Tai nelegalu.

Kas dėl turtinės atsakomybės?

Firma turi turėti licenciją, todėl jie yra atsakingi jums už turtą. Jei įmonė vežia „juodai“ be licencijos, ir ji dingsta su jūsų baldais, gaudyti bus beveik neįmanoma. Todėl visada patikrinkite, ar jie legalūs.

Ar saugu vežti pinigus?

Niekada nevežkite didelių sumų pinigų kroviniuose. Net jei paslėpsite po kojuine, niekas negarantuoja, kad kas nors nepažiūrės. Banko pavedimas yra vienintelis saugus būdas persikelti turtą. Pinigai Vokietijoje reikalingi tik kasdieniams išlaidoms pirmąsias dienas.

Išvada

Na, tiek apie tą šventą tiesą apie pervežimus. Kraustymasis į Vokietiją tikrai nėra lengvas įvykis, bet jei pasiruošiate ir renkatės ne tik pagal kainą, viskas gali būti gerai. Efektyvi paslauga pasiekiama tada, kai abi pusės aiškiai susitaria ir viena kita gerbia. Sėkmės naujuose namuose ir vokiškuose keliuose, tik važiuokite saugiai.