Kraustymasis į Vokietiją – kaip organizuoti visą procesą?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir kažkaip vis stebiuosi, kaip žmonės visada viską palieka paskutinę valandą. Kraustymasis iš Lietuvos į Vokietiją yra sudėtingas dalykas, nepaisant to, kad kelias yra toks pat kaip į Lenkiją, tik ilgesnis. Dažnai man telefone klaustelėja „o kaip čia dabar viskas vyksta?“, ir turiu paaiškinti, kad magiško mygtuko, kuris viską perkelia vienu štapsu, nelabiau yra. Jeigu norite išvengti nervų griūties ir sugadintų baldų, reikia žinoti keletą pagrindinių dalykų, kuriuos susistengsiu papasakoti štai čia, gana paprastai be jokių oficialiųjų formulažų.

Kas būna, kai pradedi galvoti apie išvykimą

Kada pradėti planuoti kelionę į Vokietiją?

Nesu toks didelis planuotojas, bet pervežimo srityje matau vieną dalyką – ankstyvasis planavimas išgelbėja nervus. Maždaug prieš mėnesį ar du tikrai būtų protinga pradėti galvoti, jeigu kalbame apie didesnį kiekį daiktų. Žinoma, jei tenka važiuoti kitą dieną dėl darbo, įvykių čia nebesuplanuosi, bet tuo atveju tikrai teks mokėti už skubą. Kartais atsit taip, kad vairuotojas laisvas tik po savaitės, o tu jau seniai pasirašei darbo sutartį Miunchene. Taigi, kuo anksčiau, tuo geriau, kitaip gali likti su tuščiomis rankomis prie durų.

Ar tikrai reikia įmonės, ar galiu važiuoti pats?

Tikrai gali, jeigu turi kaimyną su „Gazelė“ ir daug energijos. Bet tada atsiranda problemų krūva. Kas darys, jei tą kaimyną užkabins skrandis arba kelią užkels sniegas Vokietijoje? Profesionalios įmonės turi tam draudimą, ir jei kas nors nutinka tavo daiktams – draudikis moka. Be to, jei turi didelę sofą ar spintą, vienam ar su draugu jas neužkelsi be specialios įrangos. Matau darbe kartą, kad žmonės bando taip sutaupyti, o paskui skambina sužaloti arba su nulūžusia nugarą. Kraustymasis į Vokietiją – kaip organizuoti visą procesą be pagalbos? Sunku, labai sunku, net nerekomenduoju.

Kiek laiko užtrunka patį pervežimą?

Pats važiavimas į takes dėžęs, paims maždaug 12–14 valandų, priklausomai nuo to, kur Vokietijoje eini – ar į Berlyną, ar į kažkurį kampelis prie pasienio su Danija. Bet čia nėra tik važiavimas, dar reikia įkrauti bei iškrauti. Jeigu tai būtų paprastas būsto keitimas viename mieste, tai užtruktų dieną, bet čia kirsti sieną. Taigi, įsivaizduok, kad išsiveži ryte, vakare jau būsi gatavas krauty prie naujo namo vartų. Bet jei reikia surinkti baldus, tai pridėk dar dieną arba pusę. Visada sakau klientams, geriau planuokite dviejų dienų laiką, kad nektų skubėti.

Kaip surengti daiktus, kad nepasužiūrėtų?

Na, čia esminis dalykas. Jeigu tiesiog viską numesi į krūvą į priekabą, tai atvažiuojus bus vienas didelis supuvęs obuolys. Reikia dėžių. Geros, tvirtos dėžės. Mažus daiktus – indus, knygas – dėk į mažesnes dėžes, kad negalėtum jas išmesti per pečių. Didelius daiktus – sofas, lentynos – turi būti apvynioti oro burbuliukais arba kilimėliais. Vienas kartą, važiuodamas pro Kauną, mačiau, kaip viena šeima vyniojo televizorių į antklodę... Nu, tikrai nerekomenduoju taip daryti.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Tai priklauso nuo įmonės politikos, bet dažniausiai – taip. Ypač jeigu turi šunį ar katę, tai kartais vienintelis būdas nenuvaryti gyvūno atskirai. Bet nepamiršk, tai ne ekskursija. Vairuotojas vairuoja, jis nedirbs gidu. Tau teks sėdėti keleivio vietoje ir laukti, kol jis pails Ir tavo automobilio vairuotojas gali nenusimanyti apie tuos gražius Vokietijos miestelius. Kartais žmonės net klaust, ar galima sustoti papietauti kažkur puikiame restorane. Žinoma, galima, bet tik tada, jei tai įeina į grafiką, o ne tada, kai vairuotojui skubėjimas kaulus laužo.

Kas daryti su gyvūnais?

Gyvūnai – tai atskira istorija. Jeigu turi šunį, reikia pasirūpinti veterinariniu pažymėjimu (čipsas, skiepai), be to, Vokietija griežta. Kates dažniausiai vežti telpa į specialias transportines dėžutes, kurios telpa salone. Kartais įmonės neturi leidimo vežti gyvūnų, tai tai reikia susitarti iš anksto. Negali tiesiog užsiženklinti su šuniu atgalinėse sėdynėse, ne visi vairuotojai tuo linksmai žiūri. Yra buvę atvejų, kai žmonės neprisiduoja, kad keliauja su Špicu, o vairuotojas alergiškas

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinėje?

Nesi tikras ar čia visada taip, bet jeigu persikeli gyventam, tai daiktai, kuriuos tu naudojai ilgiau nei 6 mėnesius, yra be muito. Tą reikia įrodyti, dažniausiai tai užtenka pasakyti, bet kartais reikia parodyti senas sąskaitas ar nuotraukas (pvz., kad tais telefonu jau prieš metus skambinai). O jeigu perkate naujus daiktus prieš išvykdami ir bandote juos įvežti kaip „naudotus“ – tai griežtai draudžiama. Muitininkai Vokietijoje tikrai tikrina, ypač jei daiktai visi šviežia ir su etiketėmis. Geriau nelupti, nes baudos didelės.

Kainos ir biurokratija: kas pasiūlo didžiausią galą

Kiek vidutiniškai kainuoja toks kelias?

Klausimas apie kainą yra pats populiariausias, bet ir sunkiausias atsakyti. Už ką tikrai mokėsi? Už degalus, už vairuotojo darbą (ir jo grįžimtu tuščia), už įkrovimą-iškrovimą. Nedidelis 1–2 kamb. butas gali atsieiti 800–1200 eurų, o jeigu tai didelis namas su baldais visais, tai žiūrėk į 3000 ir daugiau. Nu pigu nebūna, jei nori kokybės. Kraustymasis į Vokietiją – kaip organizuoti visą procesą, kad nebūtų per brangu? Geriausiai susiderėti dėl fiksuotos kainos, o ne važiuoti pagal valandinius, nes tiesiai sakant, valandiniai vargina abi puses – vairuotojui skubėti, o klietui stebėti laikrodį.

Kodėl kainos skiriasi tarp įmonių?

Nes vienos įmonės moka mokesčius ir turi draudimą, o kitos – darbas „šeškiapė“ vairuotojas be jokio apdraudimo. Žemiausia kaina visada įtartina. Tas, kas ką tik gavo „Gazelę“ ir suskambino skelbime, gali pasiūlyti už pusę kainos, bet kas bus, jei jis suvirš kelią arba pames tavo daiktus? Tu nieko negausi. Aš visada sakau – brangu ne tas, kas už trunka pinigus, o tas, kas kainuoja nervus. Taip pat įtakoja kuro kainos, kurios šokuoja kaip nutįręs, o ir vairuotojo algos Vokietijoje aukštesnės negu Lietuvoje.

Ar reikia mokėti užpirdu?

Standartinė praktika yra ta, kad reikia padėti užstatą arba sumokėti iš anksto, kad įmonė garantuotų, kad po įkrovimo tu nesitrauksi į prikloną. Paprastai tai 30-50 proc. sumos, likutį – atlikus darbą. Jei kas nors prašo mokėti 100 % iš anksto – bėk toli. Kas nutinka, jei vairuotojas neatsiranda? O jei atsiranda, bet išgeria? Tai realios situacijos. Užstatas apsaugo tiek mane, tiek tave – žinai, kad aš atvažiuosiu, o aš žinau, kad už darbą gausiu.

Kaip susitarti dėl mokėjimo?

Geriausia sutarti įrašytais žodžiais, ar bent elektroniniu laišku, kad nė kiek nebūtų abejonių. Grynaisiais šiandena jau beveik niekas nemoka, visi pavedimai. Kartais atsitinka taip, kad vairuotojas reikalauja pinigų grynaisiais vietos, jeigu buvo neplanuotas išlaidų padidėjimas (pavyzdžiui, reikėjo iškviesti keltą arba ekspeditoriumi išlaisvinti sunkvežimį). Bet tokias detales galima aptarti tikėtiniai.

Ar galima sutaupyti dėl savaitgalio?

Jei gali persikelti darbo diena, būtinai daryk tai. Savaitgalis Vokietijoje yra brangus. Muitinės dirba kitaip, vairuotojai reikalauja papildomo už darbą poilsio dienomis. Ir be to, sunkvežimius Vokietijoje savaitgaliais dažnai draudžiama važiuoti tam tikrose zonose, ypač miestuose. Kraustymasis į Vokietiją – kaip organizuoti visą procesą pigiau? Pasirink vidurines dienas, antradienį-arba-ketvirtadienis, tai geriausias variantas ir tiek piniginės, tiek nervų atžvilgiu.

Ką daryti, jei daiktų atėjo per daug?

Tai klasika. Viską susiskaičiuojame remiantis tais, ką tu pasakei telefone, o prieinant prie buto matau, kad čia yra du kartus daugiau dėžių. Tokiu atveju, jei sunkvežimis nebetelpa, reikia skambinti dėl papildomo transporto, o tai kainuoja. Negaliu taip tiesiog visko numesti į kabriolietą. Jeigu abejoji dėl daikto kiekio, geriau nufotografink visus kambarius ir atsiųsk man, aš tiksliau įvertinsiu.

Kas daryti su neganaudomais daiktais?

Nesivežk šiukšlių! Vokietijoje šiukšlių ivežimas labai brangu. Senus Sofas, kuris jau turi skyles, arba nereikalingus spintas geriau atiduoti Charity parduotuvėmis Lietuvoje. Nes tais pinigais, kur sumokėtum už išvežimą, galėtum nusipirkti naujus. O ir vairuotojai nėra šiukšliavežiai, jie turi krovti turtą, ne atliekas. (Nors kartais gali suderinti už papildomą mokestį, bet tikrai ne verta).

Praktiniai niuansai ir problemos

O jeigu vairuotojas neįvažiuoja į gatvę?

Tai labai dažna Vokietijos problema, ypač senamiestyje. Jos gatvės siauros, o sunkvežimis didelis. Jei turi didelį daiktų kiekį, reikia tikrinti, ar sunkvežimis gali privažiuoti prie pat namo, ar reikės nešti per 300 metrų. Jeigu neįvažiuoja, tuo atveju reikia rasti mažesnį sunkvežimį (LKW su liftu), kuris gali įvažiuoti, bet tai brangiau. Arba reikės samdyti papildomus nešikus. Nenuostabu, jeigu prieš tavo namus stovi didelis ženklas „Anlieger frei“ ir ten tik automobiliai gali važiuoti. Tuomet mes statom mašiną arčiau ir nešiomis.

Kaip sužinoti, ar reikia leidimo?

Gerai susirašinėk su savo naująja savivaldybe Vokietijoje (Straßenverkehrsamt). Dažniausiai reikia specialaus leidimo stovėjimui atokiauto (Verkehrsbeschränkung). Jie gali leisti stovėti valandai ar dienai, už tam tikrą mokestį. Jeigu nieko nenurodysi, galiu gauti baudą, o tada ją reikės mokėti tau, arba bus reikalaujama, kad aš ją sumokėčiau. Geriau leidimas yra pasirūpinta iš anksto.

Ar įmonė turi draust mano daiktus?

Be abejo. Profesionali įmonė turi turėti transporto draudimą (CMR) ir atsakingumo draudimą daiktams. CMR draudimas dengia tik 8,33 SDR (Special Drawing Rights) vienam kilogramui – tai nedaug, apie 10 eurų. Tuo atveju, jeigu turi vertingų daiktų (brangūs paveikslai, elekttronika), verta pasidomėti, ar įmonė siūlo papildomą draudimą. Buvau atvejų, kai vairuotojas užkliuvo ir daiktai nukrito ant žemės – be draudimo tai būtų nuostolis.

Kas daryti, jei kažkas sulūžo pervežimo metu?

Viską fiksuok. Kai vairuotojas iškrauna, tikrink būklę. Jei matau, kad spinta sudužo arba buvo įbrėžimas, parašykite tai į knygą (CMR konosamentą) arba padaryk nuotraukas. Vėliau, jeigu pasakysi „aš pastebėjau vėliau“, niekas nepatikės, gali būti, kad pats sužalojai. Reikia būti atidžiam tą momentą. O vėliau rašyti pretenziją. Be įrodymų gana sudėtinga kažką gauti atgal.

Ar reikia išpakuoti dėžes?

Tai priklauso nuo tavo užsakymo. Įprastai vairuotojas padeda išnešti dėžes į kambarius, bet jis nerašo knygų lentynose, nėra ir dėžių. Kai kurios kompanijos siūlo „VIP“ paslaugą, kai viską surenką į vietą. Bet tai jau kainuoja kaip iš uodega. Jeigu pageidauji, kad vairuotojas surengtu visus baldus, tai tai reikia numatyti sutartyje, o ne prašyti vėliau, kai jis jau užsiverčia išvykti.

Ar reikia rūpintis parkavimu vairuotojui?

Vokietijoje parkavimas yra problemų šaltinis. Jeigu sunkvežimis turi stovėti gatvėje, o ten yra mokamas parkavimas, tu moki. Arba reikia rasti vietą automobilių stovėjimo aikštelėje. Vairuotojai dažnai stovi „po pilku“ (nelegaliai) dėl to, kad nėra vietos, bet aš tokios praktikos nepalaikau, nes galiu gauti baudą. Geriau iš anksto pažiūrėk, kur mašina galėtų laisvai stovėti bent valandą.

Kas daryti, jeigu vėluoja?

Vokietijoje eismo spūstys yra kasdienybė, ypač ties Ai (Autobahn). Jeigu vairuotojas vėluoja valandą ar dvi – tai normalu. Skambink ir klausk. Jei vėluoja dieną – tai problema. Gali būti tied su techniniu gedimu arba muitinės problema. Tokiu atveju būtinai gauk informaciją iš dispečerio, kad žinotume, kas vyksta. Neleidžia tiesiog laukti be žinių.

Ar galiu vežti maisto produktus?

Gali, tik nepriklausomai nuo to ar tai yra sūris, mėsa ar kiti produktai, reikiažiūrėti galiojimo datas. Muitinė gali pasiūlyti, kad tai prekybinis siuntas, jeigu kiekis per didelis. O jei tai tik keletas dėžučių mamos kepto pyrago, tai gerai. (Buvo atveju, kai vežė visą šaldytuvą kumpio, tai teko daug paaiškinti muitininkui, kad tai ne prekyba).

O jeigu aš nuomoju butą Vokietijoje, o dar neįsirašiau?

Neproblema. Vairuotojas gali laukti, kol tu įsirasysi, bet tai laikas kaip skubėjimas arba už laukimą gali tekti mokėti. Jeigu sandėliuoti daiktus reikia porai dienų, tai reikia rasti sandėlį Vokietijoje. Tai nėra brangu, bet reikia susitarti. Kraustymasis į Vokietiją – kaip organizuoti visą procesą, kai dar neturi raktų? Geriausia susitarti dėl laiku įsirašymo, kad vairuotojas nebeliektų gatvėje su pilnu krovininiu.

Ar reikia rūpintis liftu?

Būtinai. Jeigu bute yra liftas, reikia sužinoti, ar jis telpa soją? Dažnai senosiuose namuose liftai yra maži. Jeigu liftas netelpa, reikia kelti per laiptus, o tai kainuoja ir pavargina. Jeigu bute be lifto penktame aukšte – tai tikrai brangus dalykas, tokiu atveju dauguma įmonių pasiūlys pakelti kainą arba papildomus nešikus.

Kaip elgtis su vaizdo ar garso įranga?

Televizorių, kompiuterius, stereo sistemas reikia krauti į originalią arba gerai apsaugotą dėžę. Nerekomenduoju krauti kartu su knygomis arba metaliniais daiktais – vibracija gale sunaikinti jautrius detalių. Jeigu turi brangią įrangą, geriau vežti su savimi asmeniniu automobiliu, o ne krovinyje. Ypač jeigu tai didelis projektorių arba sudėtingas skaitytuvas. Buvau atveju, kai 65 colų televizorių padėjo ant grindų ant viršaus dėžių krūvos... Nupirko naują.

Ar galima vežti alkoholį?

Taip, bet ribotą kiekį. Asmeniniam naudojimui, tarkime, 10 litrų degtinės (kai kuriose zonuose skirtingai). Kai knieti pervežti visą tėvo rūsio kolekciją, tai gali būti laikoma prekyba arba reikės mokėti akcizo mokestį. Geriau pasikonsultuoti iš anksto, o ne rizikuoti, kad muitinė viską konfiskuos patikrinimo metu.

Ką daryti su važiuojamaisiais transporto priemonėmis?

Automobilius, motociklus galima vežti autovežiais. Jeigu automobilis registruotas Lietuvoje ir jį veži kaip asmeninį daiktą, tai daiktai yra be muito, tačiau reikia pateikti techninį pasą ir asmens dokumentus. Jeigu automobilis nebraižomas, tada tai kita tema. Taip pat reikia susitarti dėl to, kad vairuotojas gali užlipti ant autovežio su daiktais arba ne. (Kai kurie vairuotojai tingli kelti, tai reikia įsitikinti).

Ar visada vairuotojai kalba lietuviškai?

Deja, ne visada. Jeigu turi specifinių reikalavimų, pvz., kaip surengti lovą, arba kaip sulyginti grindį, o vairuotojas kalba tik vokiškai ar rusiškai, tai gali kilti nesusipratimų. Jeigu tau svarbi komunikacija, prašyk lietuviškai kalbančio vairuotojo arba dispečerio, kuris galėtų versti. Be to, dauguma vokiškų įmonių vairuotojai tiesiog dirba pagal instrukcijas ir nedrīsčia nieko daryti be leidimo.

Kas daryti, jeigu pervežė ne tą dėžę?

Tai retas atvejis, bet įvyksta. Jei dėžės yra pažymėtos numeriais, labai lengva sekti. Viską užrašykite inventoriaus sąraše (packing list). Jeigu dėžės nėra sąraše, arba skaičiai nesutampa, nedingsite klausinėti. Vienas kartas teko vežti dviems klientams vienu metu, ir dėžės nukrypo tarp miestų. Buvo gan įdomu vartyti dviems klientams, nors viskas pasibaigė gerai, dėl to, kad numeriai buvo tikslūs.

Ar reikia rūpintis dėžių išvežimu?

Įprastai taip. Vairuotojas iškrauna daiktus, o tu lieki su kalnu dėžių. Galima susitarti, kad įmonė juos išveža į perdirbimo centrą. Kartais tai yra įtraukta į kainą, kartais reikia papildomai sumokėti. Nerekomenduoju dėžių palikti kaimynui, tai gali sukelti konfliktą, ypač jei tai vokiški kaimynai, kurie myli tvarką.

O jeigu aš turiu pianiną?

Pianinas – tai atskira istorija. Jis sunkus ir jautrus. Jo neįmanoma nešti per laiptus paprastai, reikia specialių juostų. Buvau, kai reikėjo įkelti pianiną pro langą, nes nepateko per laiptus. Tikrai reikia profesionalų (Klavierumzug). Paprastas pervežėjas gali tiesiog numesti jį nuo laiptų. Taip pat reikia pasirūpinti, kad po pervežimo reikėtų išderinti (įderinti) pianiną.

Ar reikia daryti inventorizaciją (sąrašą)?

Labai rekomenduoju. Bent apskritai – „3 dėžės virtuvės reikmenų, 1 dėžė knygų“. Jeigu turi brangiausių daiktų, juos geriau užfiksuoti atskirai su nuotraukomis. Inventorius padeda ne tik prarasti, bet ir draudžiami atveju. Be to, Vokietijoje gali reikėti parodyti, ką atsiveži, jeigu kils abejonių dėl prekybos.

Kaip elgtis su nepervežiamais daiktais?

Kai kurie daiktai tiesiog netelpa į sunkvežimį arba juos neįmanoma pervežti (pvz., uždaras baseinas, didelė sodo augalų kolekcija). Tokiu atveju reikia juos palikti arba parduoti. Nepervežk augalų, jeigu nesu tikras, ar tai leidžiama fitosanitariniu požiūriu. Vokietija griežta dėl uogų, medžių ir dirvožemio. Gali gauti baudą už įvežamus vabzdžius ar ligas.

Kas daryti, jeigu pasikeitė adresas?

Susisiekti iš karto su dispečeriu. Jeigu vairuotojas jau važiuoja į seną adresą, tai bus problema, jam teks sukti atgal (ir tu moki už važiavimą). Adreso keitimas paprastai kainuoja papildomai, nes tai keičia maršrutą. Geriau iš anksto tiksliai susitarti dėl vietos, o ne keisti jau kelyje.

Apibendrinant

Sutrukau šiek tiek su tuo pianinu ir visais tais smulkesniais dalykais, bet tik tikiuosi, kad štai šis tekstas padės susigaudyti. Kraustymasis į Vokietiją – kaip organizuoti visą procesą? Iš tikrųjų, tai nėra taip sunku, kai žinai, ko laukti ir klausai teisingų klausimų. Svarbiausia – nesikreipk į pigiausią variantą be draudimo, pasirūpink dokumentais tiksliai, o daiktus susirūpink saugiai. Sėkmės tame naujame etape Vokietijoje, ir tikiuosi, kad tavo sofos vėluos nusklęsti per pusę kelio.