Kraustymasis į Vokietiją: kaip efektyviai supakuoti daiktus ir neišprotėti

Žiūrėk, po dviejų dešimtmečių šioje srityje jau mažai ką gali nustebinti, bet žmonių, kurie ruošiasi kraustymasis į Vokietiją, klaidos kartojasi kaip dejuje. Viskas prasideda nuo to, kad žmogus nusipirko per daug dėžių, o baigiasi tuo, kad vairuotojas gatvėje negali pastatyti sunkvežimio, nes nėra kur. Vokietija – tai ne Lietuva, ten taisyklės griežtesnės, o oreliai su šaknimi dažnesni. Esu matęs viską – nuo idealiai sudėliotų dėžių su spalvotomis etiketėmis iki to, kai užrakintas automobilis su visa buitine technika teko palikti pasienio punkte dėl vien lacking popieriaus. Čia nėra joks mokslas, bet tam tikrą logiką turėtum žinoti, kad nereiktų mokėti dviejų kainų.

Kas geriau – pirkti naujas ar rastas panaudotas?

Ar verta pirkti naujas dėžes?

Manau, kad geriau nesisukti galva ir nusipirkti naujų, ypač jei turi brangios technikos. Naudotos dėžes iš parduotuvių, ypač po daržovių, gali būti drėgnos arba sulūžusios. Kraustymasis į Vokietiją kainuoja ir taip nemažai, tai kodėl tuos kelis šimtus eurų reikėtų sutaupyti ant kartono? Naujos dėžes yra vienodo dydžio, tai leidžia geriau juos sukrauti sunkvežimyje, jos neslysta ir neišsitiesia. Tiesa, jei esi studentas ir perveži tik drabužius, tada gali ir ieškoti nemokamų, bet būk atsargus su jų tvirtumu.

Kur rasti pigias dėžes?

Nesuok, gal eik į „Obi“ arba „Bauhaus“, ten kartais parduoda po kiekvieną atskirai, bet brangiai. Geriausia užsukti į didelį prekybos centrą prie sandėlių, kai tik kur kas išsikrauna, – ten vadovai dažnai padovanoja tiek, kiek sutalpini į mašiną. Dar gali paieškoti „Facebook“ grupėse „Dovanoju“ ar „Kraustymasi“. Tik atkreipk dėmesį, kad būtų be kenksmingųjų medžiagų ženklo, o ne po chemikalų.

Koks dėžės dydis optimalus?

Žiūrėk, nenaudok tų didžiulių, kuriuos parduoda šaldytuvams. Jas užpildžius knygomis ar virtuvės reikmenimis, nebekelsi nė su keltu. Idealus – vidutinis, maždaug 50x40x40 cm. Tokią pakrausi drabužių, bet ne per daug sunkių daiktų. Vairuotojams lengviau rankenioti, o tobulas kraustymasis į Vokietiją priklauso nuo to, kiek greitai išsikrauname. Jei dėžė per didelė, ji sutrūkimo apačioje, ir tu vėliau rasi suskilusius indus, kai atsiversi Berlyne.

Ar reikalingos specialios dėžės drabužiams?

Jos patogios, tikrai. Tais pačiais, turiu omenyje su strypais viršuje, galima nebeperklysti drabužių, tiesiog užkabi ant kablys. Bet jei nori taupyti, gali tiesiog dėti į paprastas dėžes, tiesai perlygindamas. Viena kartą tebuvome kraunami, kur klientas visus švarkus įmetė į didelius maišus – nuėjo daugiau vietos nei įtiko. Geriau investuoti į tas dėžes su strypais, kadangi jos taip pat lengviau stumiamos ant vežimėlio.

Baldai ir dideli daiktai

Ar verta vežti senus baldus į Vokietiją?

Sunku pasakyti. Vieni sako, kad vežti vertą, kiti – kad geriau nusipirkti naujus „IKEA“ jais. Kraustymasis į Vokietiją brangsta pagal kubinius metrus, o senas sofa gali užimti tiek pat vietos, kiek kainuoja jo pervežimas. Jei turi antikvarinių baldų ar tėvų paveldėtų daiktų, tai aišku, vežk. Bet jei tai tas pats nukreiptas kampas, kurį nusipirkai prieš 10 metų „Senukų“ aikštelėje, palik jį čia. Vokietijoje baldai gali būti pigesni, ypač jei sutampa su išpardavimais.

Kaip išmontuoti baldus?

Viską, ką tik įmanoma, išskręk. Lovos galines, stalus, spinteles – turi būti atskirtos. Ne tik dėl vietos, bet ir kad nesutruškytų. Vieną kartą klientas neleido išskręti virtuvės spintelės, sako, kad seniai suremontuota ir bijo, kad nesuruos. Galune spintelė nukrito nuo sunkvežimio grindų ir atitrūko visi fasadai. Geriau pasiskambinti meistrui ir padaryti tai gerai, nei gailėtis vėliau. Sriegius ir varžtus uždėk į užsegamus maišelius ir priklijuok prie paties baldo.

Kaip supakuoti lagaminą ar šifravimo spintelę?

Čia yra būtina įdėti į vidų kažką, kad ji neužplūstų. Tarkime, antklodę ar pagalvę. O išorę – gerai suvynioti storu burbuliuku. Turiu omenyje ne tą ploną, kurį parduoda prekybos centruose, o okeaninių pervežimų standarto. Užrašyk markiruotuotu „NELENKTI“, nes vairuotojai kartais tiesiog meta juos ant vienos kruvos, jei skubą. Jei šifravimas nėra išimamas, gali tekti specialiai dėti į didelę dėžę, kad jos rankenos neužkabintų už kitų daiktų.

Ką daryti su čiužiniais?

Čiužinius reikia įdėti į specialius maišus, ypač jei jie yra su paviršiaus memory putomis. Jeigu paliksiš tiesiog ant rato, jis sugers kvapus iš sunkvežimio (dyzelinas, drėgmė), o vėliau miegosi ant to. Be to, taip apsaugosi nuo purvo ir drėgmės. O taip, jei čiužinys yra didelis „king size“, įsitikink, ar jis perės per duris tavo naujame bute Vokietijoje. Ten namai dažnai statyti seniai, ir angos gali būti siauresnės.

Keblūs ir trapūs daiktai

Kaip supakuoti indus?

Niekada nestatyk indų vieną ant kito be tarpinio. Viską turi būti apvyniota, net šaukšteliai. Naudok popierių, bet ne laikraštį – spalva nusiteps ant indų. Geriausia tinka „pakavimo popierius“, jis minkštesnis. Geriausia indus statyti vertikaliai, taip jie mažiau lūžta. Praeitą savaitę matiau, kaip klientas įdėjo lėkštės vieną ant kitos ir užpyldė popieriumi – viršutinės visai sulūžo savo svorio. Kraustymasis į Vokietiją reiškia ir ilgas keliones, kurgi svyravimas didelis.

Ar reikia ištuštinti skysčių butelius?

Būtinai. Niekada nevežk atidarytų sultinių, aliejaus ar skysčių butelių, nebent tai yra sandariai uždarytos hermetinės pakuotės. Vieną kartą buvo situacija, kai klientas įdėjo virtuvės rūgštį į dėžę – ji sprogo visame krovežyje, buvo baisu kvapas, ir teko išmesti pusę dėžių su drabužiais. Geriau nusipirkti naujus Vokietijoje, nei rizikuoti visais turtas. O jei jau labai nori, užsukaiuk laisvai viršuje juos skystuose maišeliuose (ne, turiu omenyje uždėt viršum į maišelį apsaugai).

Ką daryti su technika?

Televizorių, kompiuterį, monitorius reikia supakuoti į originalias dėžes, jei dar jas turi. Jei ne, turi susirasti specialias dėžes su putomis, pritašytomis prie dydžio. Neklausk manęs, kodėl žmonės meta monitorių į bagažinę be apsaugos. Vokietijos keliai geros, bet požymiai yra, o vairuotojai gali staigiai stabdyti. Prieš išjungiant pasidaryk nuotrauką laidų išdėstymo gale, kad nukreipę būtų lengviau viską vėl sujungti.

Ką daryti su paveikslais ir veidrodžiais?

Veidrodžius – tiktai į dėžes su storomis sienelėmis arba į specialias karkasines dėžes. Niekada nebedėk horizontaliai, visada vertikaliai. Kraustymasis į Vokietiją dažnai įvyksta žiemos metu, kai yra drėgnu, o veidrodžiai labai jautrūs temperatūros pokyčiams. Jei veidrodis brangus, geriau jį pervežti asmeniniu transportu, arba uždėk storą storą pjuvenų plokštę prieš jį. Paveikslus taisyklingai nebus galima išlyginti, jei jis bus sulenktas.

Dokumentai ir pinigai

Kur dėti dokumentus?

Dokumentus pasilikti sau. Turiu omenyse pasą, vairuotojo pažymėjimą, sutartis, gyvenimo vietos deklaracijas. Juos nešiok pas save rankiniame bagaže. Niekada neik į dėžę, kuri eina į sunkvežimį, net jei ją užrakinsi. Yra buvę atvejų, kai dėžės dingdavo arba buvo atidarytos pasienio kontrolėje. Tau reikės dokumentų iš karto, kai atvyksi į Vokietiją, įsiregistruoti mieste (Anmeldung), o jei jie bus giliai sunkvežimyje, bus bėdų.

Ar galima vežti grynaisiais pinigais?

Galima, bet iki 10 000 eurų (jeigu atvyksti iš ES). Jei turi daugiau, privalai deklaruoti, kitaip gali prarasti viską arba gauti didelį baudą. Kraustymasis į Vokietiją – tai ne tik daiktų pervežimas, bet ir biurokratinis ritualas. Geriau pinigus pervesti į sąskaitą, nei važiuoti su kuprine užpildyta eurais. Vokietijai verykite, kad cenzoriai labai griežti (t.y. muitinės).

Ar reikia inventoriaus sąrašo?

Be abejo. Tai ne būtinumas dėl pačio pervežimo, bet dėl draudimo. Jei dings kažkas, draudikas be sąrašo nieko nekompensuos. Parašyk viską, kas verta daugiau nei 50 eurų. Nereikia rašyti „15 porų kojinių“, rašyk „dėžė su drabužiais, maždaug 10 kg“. Taip pat nufotografuok brangiausius daiktus prieš supakuodamas. Vienas klientas taip išsigelbėjo, kai vairuotojas „prarado“ dėžę su servizu.

Vokietijos specifika ir kelyje

Ką daryti su maistu?

Maistą geriau nevežti, nebent tai yra džiovinti gėrimai arba uždarytos konservos. Mėsos, pieno produktų, vaisių negali vežti per sieną net per ES dėl galimų ligų. Kraustymasis į Vokietiją nėra žygis į prekybos centrą – ten maistas geresnis ir aukštesnės kokybės, tikrai rasit ką nusipirkti. Palik miltus, cukrų ir aliejus čia, neverta užimti vietos.

Ar reikia rūpintis parkavimo leidimu?

Taip, būtinai. Vokietijos miestuose, ypač centruose, užsisakyti vieta sunkvežimiui yra būtina. Vairuotojas negali tiesiog sustoti ant „pėsčiųjų“ arba dviračių takelio, jis gaus baudą, o už ją mokėsi tu. Susisiek su savo vietos savivaldybe (Ordnungsamt) ir užsakyk „Verkehrsbeeinträchtigung“. Jei to nepadarysi, gali būti, kad teks vežti daiktus 500 metrų rankomis, nes mašina neprieis.

Kaip su liftais?

Jei gyveni name be lifto (ir dažnai seni namai Vokietijoje neturi), pasirūpink keltu arba padėjėjais. Nenujunk, kad vairuotojas ims nešti savo rankomis – jis yra atsakingas už vairavimą, o ne nešimą į 4 aukštą be lifto. Vieną kartą teko stovėti 3 valandas, kol klientas ieškojo keltuotojai, nes vairuotojas tiesiog atsisakė nešti pianino be lifto. Pasidomėk iš anksto, ar liftas talpina sofos.

Ar galima kraustytis sekmadienį?

Vokietijoje sekmadieniais galioja „Ruhezeit“ – ramybės laikas. Negali būti triukšmo, todėl sunkvežimiai negali važiuoti, o nešimasis daiktų yra draudžiamas. Kraustymasis į Vokietiją planuok nuo pirmadienio iki šeštadienio. Jei atvyksi sekmadienį, gausi skundą iš kaimynų iš karto, o vokiečiai mėgsta skųsti. Geriau atvykti šeštadienį arba pirmadienį ryte.

Ką daryti su šiukšlėmis?

Nesivež šiukšlių. Atsisakyk čia. Vokietijoje šiukšlių sistema sudėtinga (Gelber Sack, Bio, Papel, Restmüll), ir tu negali tiesiog viską mesti į vieną krepšį. Jei atveži dėžę su šiukšlėmis, teks jas rūšiuoti pats, o tai laiko gailestis. Vokietijoj (t.y. Vokietijoje) už neteisingai išmestas šiukšles gali gauti baudą, net jei tu tik atvažiavai.

Kaina ir organizacija

Kaip apskaičiuoti tūrį?

Noriu pasakyti tiesiog – įsivaizduok, kad viena dėžė yra 0.25 m3. Suskaičiuok dėžes ir pridėk 10-20% baldams. Kraustymasis į Vokietiją kainuoja maždaug nuo 30 iki 60 eurų už m3, priklausomai nuo maršruto. Jei turi mašiną „VW Golf“ pilną daiktų, tai maždaug 12-15 m3. Nereikia bandyti apgauti vairuotojo, kad turi mažiau – jis matys akimis, ir kaina gali šokti viršum, kai pradės krauti.

Ar apsimoka pirkti draudimą?

Kiekvieną kartą sakau – taip. Nors dėl to, kad draudimas dažnai neapima „vartojo“ klaidų (pvz., jei pats blogai supakavai). Bet jei vairuotojas užkabins ir sulaužys sieną, arba jei sunkvežimis užsidegs (buvo toks atvejis Varšuvoje), be draudimo prarasi viską. Kraustymasis į Vokietiją yra rizikingas procesas, todėl nedaryk to be apsaugos. Žiūrėk, ar draudimas apima ir sandėliavimą, jei vėluosi išsiimti daiktus.

Kiek laiko trunka pervežimas?

Įprastai į Vokietiją (Berlynas, Miunchenas, Hamburgas) tenka važiuoti 1-2 dienas, jei tai yra dalinis krovinių pervežimas. Jei užsakysi pilną sunkvežimį, gali atvykti per dieną. Bet nereikiaitikti, kad vairuotojas bus tikslią minutę. Jis gali užstringti pasienyje arba turėti techninių problemų. Būk kantrus ir pasirūpink nakvyne, jei atvyksi vėlai naktį.

Ar reikia arbatpinigių vairuotojui?

Tai ne privaloma, bet labai padeda. Jei vairuotojas padėjo ne tik užkrauti, bet ir išnešė į butą arba susidėjo dėžėse pagal kambarius, 20-50 eurų arba „keistas“ (gerai atrodo) piemas bus labai įvertintas. Gerai nusiteikęs vairuotojas dirba greičiau ir atidžiau. Vokietijoje arbatpinigiai yra kultūros dalis, tad nenusimink.

Kaip elgtis, jei kažkas sulūžo?

Skubiai pažymėk vairuotojo dokumentuose (CMR), kad buvo pažeista. Negalėk pareikšti pretenzijos po savaitės, kad indas buvo sulaužytas, jei tą parašei, kad viskas tvarkoje. Pasifotografuok žalą vietoje. Kraustymasis į Vokietiją baigiasi ne tada, kai sunkvežimis išvažiuoja, o tada, kai visus daiktus išpakuoji ir patikrini, ar viskas sveika. Turi 7 dienas pareikšti nuomonę.

Ar galiu siųsti dalį daiktų paštu?

Gali, bet brangiau ir pavojingiau. Didelės siuntos dažnai dingsta arba sugadinamos. Jei turi tik kelias dėžes su knygomis, gali siųsti per DHL arba „DPD“, bet jei tai visa turtas, geriau naudoti logistikos kompaniją. Vokietijos paštas gali būti lėtas, o jei reikėsCustoms (nors ES, bet vis tik tikrinimai gali būti), tai užtruks. Geriau viską vežti vienu metu.

Išvada

Galų gale, kraustymasis į Vokietiją nėra toks baisis dalykas, jeigu pasiruoši iš anksto ir neskubėsi. Svarbiausia – nebandyk sutaupyti ant pakavimo medžiagų ir nekelk viso namo į vieną didelį maišą. Vokietijai reikia tvarkos, todėl etiketės, sąrašai ir ramus planavimas išgelbės tavo nervus. Sėkmės naujoje vietoje, ir tikimės, kad tavo dėžės su drabužiais pasieks paskirtį saugiai, o ne kaip tos vienos su virtuvės rūgštimi.