Kraustymasis į Vokietiją – ką sako klientų atsiliepimai apie logistikos niuansus

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, matęs viską – nuo pravažiuojančių vilkikų Kolone iki dingusių dėžių kurjeriuose. Kasdien kalbu su žmonėmis, kurie planuoja emigraciją, ir dažniausiai juos domina viena – ką tikruoju sakant sako klientų atsiliepimai apie tas ar kitas firmas? Kraustymasis į Vokietiją nebe tas pats ką buvo prieš dešimtmetį, taisyklės pasikeitė, o kainos išaugo. Čia ne tik apie baldų užkrovimą, bet ir apie nervus, o kartais ir netikėtas išlaidas. Stengsiuosi papasakoti taip, kaip būtų kalbėjęs prie kavos puodelio, be jokio „marketingo“ ir cenzūros. Yra dalykai, kuriuos pramonėje slepia, bet aš jums viską išpildysiu kaip yra.

Dokumentų šlamštas ir muitinės paslaptys (Ką rašo klientai apie tai)

Ar tikrai reikia mokėti muito, kai vežu senus daiktus į Vokietiją?

Jeigu jūs persikeliate gyventi ir nebeatsikeliate atgal, tai daiktai, kuriuos naudojote daugiau nei 6 mėnesius, turi būti be muito. Bet, tiesa pasakojant, muitininkai Vokietijoje kartais gali būti... įnikę. Vieną kartą teko mums paaiškinti valandomis, kad sena dviratis nėra naujas prekės pavyzdys parduotuvėje. Nebūčiau 100% tikras, ar tai pasikeitė šiais metais, jeigu naujos taisyklės, bet pagrindinės panašios. Geriausia turėti sąrašą su maždaugine verte, net jeigu neturite pirkinių kvitų. Taip sutaupysite daug nervų pasienyje.

Ką daryti, jei pamiršau dėžės sąrašą ar jis neteisingas?

Negalvokit, kad viskas baigtis. Yra variantų. Jeigu sąrašas neteisingas, dažniausiai pareigūnai paprašo papildomai užpildyti deklaraciją vietoje. Taip, tai užtruks šiek tiek laiko, bet nebūtinai baisu. Būvo atvejis, kai klientas parašė „baldai“ vienoje eilutėje, o turėjo tris vilkikus. Ten teko aiškintis ilgai. Geriau padaryti greitą sąrašą telefonu, nei nieko. Svarbiausia – neslėpti brangių daiktų, jei jų nėra, ir atvirkščiai. Vokietijos pareigūnai mėgsta tikrinti, ar sąraše yra nauja elektronika, nes jos turi mokesčius.

Ar reikia vertimo dokumentų jei jie lietuviškai?

Dažniausiai ne, jeigu kalbame apie daiktų sąrašą (inventoriaus). Angliškai ar vokiškai supranta beveik visi, bet jeigu turite kokią nors techninę dokumentaciją ar garantinius lapus, geriau turėti vokišką vertimą. Bent jau jums patogiau bus susitarti su vietine technika, jei kils klausimų. Aš asmeniškai visada patariu klientams pasidaryti paprastą Excel lentelę su dviem stulpeliais: lietuviškai ir vokiškai. Tai sutaupo laiko ir vengiame nesusipratimų, kai vairuotojas nežino kas yra „mikrobangų krosnelė“.

Kokius apsaugos dokumentus reikia pasirašyti vairuotojui?

Visada prašykite CMR sąžiningos krovos konvencijos kvito (tarkim, tos popieriaus lapo, kur jis viską užrašo). Jis yra svarbiausias. Be jo jei dingsta daiktai, nieko nepagausite. Vienas mano klientas pasirašė lapą ant kelio, neįsidėmėjo numerio, ir vėliau negalėjo padaryti pretenzijos dėl sulaužyto stalo. Būkite atidūs, tas lapas yra jūsų draugas blogiausiu atveju. Ir nepamirškite sau padaryti nuotraukos pasirašyto dokumento.

Pinigų klausimai: kainos ir paslėpti mokesčiai

Kiek iš tikrųjų kainuoja kraustymasis į Vokietiją su visais mokesčiais?

Čia kaip su maistoda – priklauso ką įsivaizduojate. Priklausomai nuo to, kiek turite kubinių metrų. Standartinis butas gali kainuoti nuo 1500 iki 3000 eurų, priklausomai nuo atstumo, tarkime, į Berlyną ar Miuncheną. Bet čia be pakavimo medžiagų ir kėlimo. Ką sako klientų atsiliepimai? Dažniausiai nusteina, kad galutinė sąskaita išauga per dėžės juostas ar laiptus. Pridėkite bent 10-15 proc. sau į biudžetą rezervui, neišvengsite nemalonumo, kai kuris nors paslaugos dalykas atsiras.

Ar gali kaina pakisti į kelionių metu be mano sutikimo?

Neturėtų, jeigu turite sutartį su fiksuota kaina. Bet realumas toks... kartais įvyksta nenenumatyta dalykai. Pavyzdžiui, jeigu vairuotojas negali privažiuoti prie namų 10 metrų ir reikia ilgesnės juostos. Taigi, pas mane klientas vienąkart norėjo išsivežti pianiną, bet nenurodė, kad tai yra 5 aukštai be lifto. Aišku, kaina pakilo. Paprastai firmos turi parašyti taisyklėse, kada ir kiek gali papildomai paimti. Skaitykite smulkų spausdinimą, nepaisykite to, kas sakoma pietums.

Ką daryti, jei atvykęs vairuotojas reikalauja daugiau pinigų prieš iškraunant?

Tai klasikinis sukčių ar blogų įmonių metodas. Tokiu atveju neduokite pinigų, kol neįsitikiniate. Vieną kartą Vilniuje girdėjau, kai vairuotojas užrakino priekabą ir reikalavo „alkoholio“ pinigų. Griežtai reikalaukite skambinti į savo dispečerinę. Jeigu jie nedalyvauja, skambinkite į policiją. Nebijokite scenos, nes jie skaičiuoja, kad jūs norite baigti greičiau. Geriau praleisti valandą ginčijantis, nei mokėti išpirką už savo daiktus. Teisybės dėka, tai retinis atvejis su rimtomis firmomis.

Kodėl kai kurios firmos imasi avansą, o kitos ne?

Normalu, kad firma prašo užsakymo patvirtinimui (avansą). Tai užtikrina, kad jūs neatsisakysite paskutinę minutę, o jie nevažiuos tuščiomis. Bet jeigu prašo mokėti 100% iš anksto – vaziuokite toliau. Tai nėra standartinė praktika. Aš dažniausiai imu apie 30 proc. Ką sako klientų atsiliepimai? Tie, kuris sumokėjo visą iš karto, dažnai turi problemų susisiekti su firma vėliau, jei kas negerai. Laikykite pinigus sau kišenėje kol darba nepabaigta.

Pakavimo ir daiktų saugumo problemos

Ar tikrai reikia pirkti brangias dėžes iš vežėjo?

Galite ir rinktis patys, bet... nepykite ant manęs, jei bus skylės. Parduotuvės dėžės (pavyzdžiui, po bananas) yra vienkartinės ir nepritaikytos sunkiems daiktams. Turiu omenyje, kad viena dėžė su knygomis gali plyšti nešant. Kraustymasis į Vokietiją yra ilgas kelias, vibracija užima savo. Aš asmeniškai visada patariu nusipirkti tikslų staltiesę. Naudotos dėžės tinka drabužiams, bet ne indams. Užsisakykite specialių kubilų, tai investicija į savo nervus.

Ką daryti su baldais, kurie netilpiant į liftą ar duris?

Čia dažna problema, ypač Vokietijos senuosiuose namuose, kur laiptai siauri. Buvo toks atvejis Berlyne – vartotojas (klientas) turėjo milžinišką sofos dalį, kuri neįlėjo į butą. Teko išardyti langą... tiesiog išimti stiklą. Žinoma, tai kainavo papildomai, bet nebuvo kito išeities. Ankščiau neišvykstant išsimatavęs prašome išmatuoti ne tik baldus, bet ir laiptų platuma. Vairuotojai paprastai nėra staliai, jie nešėjai. Jeigu reikia išardyti, tai papildoma darbo valanda ir mokama.

Ar vežėjas sutiks man susirinkti baldus Vokietijoje?

Dauguma įmonių tai daro, bet už papildomą mokestį. Neklauskite „ar nemokamai“, nes niekas nemokamai nebe-dirba. Vairuotojas turi savo grafiką ir jam reikia laiko. Prieš tai užsakius (tarkim, iš anksto), tai įeina į kainą arba sutartą už darbo valandas. Klientų atsiliepimai dažnai šaukia, kad „jį reikėjo paprašyti“ tiesiog vietoje. Nežiūrėkite, kad jis ten sustojo, jam gali reikėti skubėti į kitą adresą Hamburgą. Susitarkite iš anksto.

Vairuotojų elgesys ir kalbos problemos

Ar vairuotojai moka lietuviškai Vokietijoje?

Labai retai. Dažniausiai tai vokiečiai, arba lenkai, arba ukrainiečiai. Jeigu jus aptarnauja lietuviška firma, vairuotojas gali būti lietuvis, bet kartais jie samdo vietinius. Jeigu nesupratote vienas kito, lieka rankų kalba. Aš mačiau, kaip pykčio sukelia tas nesusipratimas. Geriausiai iš anksto sužinoti, kas važiuos. Jeigu vairuotojas nekalba jūsų kalba, pasiruoškite užrašyti adresus ant popieriaus dideliais raidėmis. Nereikia tikėtis, kad jie sužinos kur yra „kažkas prie to miško“.

Kodėl vairuotojai pavėluoja, jei grafike parašyta kitaip?

Nes pasaulis nėra idealus. Urmas, avarija, arba tiesiog lenktynininkai keliose. Vieną kartą teko laukti vairuotojo 12 valandų, nes buvo sugedęs sunkvežimis Lenkijoje. Jis negalėjo nieko padaryti. Klientas pyko, bet logiška? Negi jis norėjo, kad vairuotojas važiuotų su sugedusiais stabdžiais? Kraustymasis į Vokietiją yra 1000 kilometrų, užtenka vieno stabdo ant kelio, kad pavėluotum kelias dienas. Esu tikras, kad gerbiami vairuotojai bando būti laiku, bet saugumas pirmiausia.

Kodėl kai kurie vairuotojai yra tokie rūstesni?

Suprantu jus, sužiūrite į tą žmogų ir jis nusišypsoti nenusimanote. Bet jie susiduria su stresu kasdien – įkyrus klientais, blogais keliais, policija. Kartais tiesiog pavargę. Nemanau, kad tai jūsų kaltė. Gali būti, kad jis prarado savo krapštą ankščiau. Buvau mačias, kaip vairuotojas užplūko, kai klientas bandė jam pasakyti, kaip reikia krauti dėžes, nors dirba jau 20 metų. Nekibkite jiems ant sprando, padėkite jei galite, arba tiesiog palikite ramybėje.

Nerealios lūkesčiai ir blogi įvykiai

Ar tikėtina, kad daiktai gali dingti kelyje?

Statistiškai labai mažai tikėtina, jei tai ne „griežtai rankinis“ pervežimas be sutarties. Bet... atsitiko. Buvo atvejis, kai viena dėžė su batu nukrito vilkiko gale kelyje. Nežinau kaip, bet nutiko. Dėl to CMR draudimas yra privalomas. Jis apsaugo nuo pavogimo ar praradimo. Neklauskite ką sako klientų atsiliepimai apie „nieko nepavogė“, dauguma tiesiog nuspėja blogiausią. Geriausia užsidrausti. Negaila pinigų už taiką, kai važinėji tarp šalių.

Ką daryti, jei buvo sulaužyta brangi sofa ar indai?

Skubiai viską nuotraukykite nedelsiant. Negalima laukti, kol vairuotoas išvažiuos. Vieną kartą klientas skambino po 3 valandų, kad indas buvo sulaužytas. Jau per vėlu kaltoti nieką. Reikia užpildyti pažeidimų protokolą (ką jis pasirašo). Jeigu jis atsisako – skambinkite į savo firmą. Vokiečiai yra disciplinuoti, jie gerbia popierius. Jeigu turite nuotraukas, draudimo kompanija sumokės. Be įrodymų – gaila, bet nieko nepadarysite.

Ar tikrai egzistuoja firmos, kurios laiko daiktus įkaitu?

Yra gandų, kad tokių įmonių buvo, o ir yra. Tai nelegalu, tačiau kai kurie „juodieji brokeriai“ taip daro, jei nesutarti dėl kainos. Aš girdėjau istorijas iš kolegų apie tai Lenkijoje. Vokietijoje tai dar retesnė praktika dėl griežtos teisės, bet... niekada nesakyk niekada. Venkite firmų, kurios prašo mokėti 100% iš anksto. Normali firma prašo avansą, bet ne visą sumą, kol darba neatliko.

Kelionės trukmė ir logistikos niuansai

Kiek laiko trunka nuvežti daiktus į Miuncheną ar Berlyną?

Pats važiavimas trunka apie 12-14 valandų, su poilsiu. Bet kraustymasis į Vokietiją tai ne tik važiavimas. Reikia užkrauti, iškrauti, paimti kitus klientus. Jeigu tai „dedikuotas“ krovinys (tik jūsų), gali būti greičiau, 2 dienas. Jeigu kombinuotas (su kitais), tai gali užeiti ir 4-5 dienas. Nereikia tikėtis, kad iš ryto išvyję vakare jau bus pas jūsų. Planuokite savo atvykimą savaitei vėliau, kad nebūtumėt stresuoti, kai vairuotojas sako, kad bus po dviem dienoms.

Ką reiškia „kombinuotas krovinys“ ir kodėl jis pigesnis?

Tai kai tame pačiame vagonuose yra kelių klientų daiktai. Jūsų sofa gali stovėti virš kažkieno indų. Tai pigiau, nes sumokėjote tik už užimtą vietą. Bet yra rizika – kiekvienas iškrovimas užtrunka. Pavyzdžiui, jeigu jūsų daiktai viršuje, vairuotojas turi nuimti viską viršuje, kad paimtų jūsų dėžę. Arba jūsų gali būti giliausiai. Būkite kantrūs. Klientų atsiliepimai daugiausiai skųstasi dėl šio laiko neatitikimo.

Ar galima sekti kur yra mano krovinys realiu laiku?

Didelės firmos turi GPS ir siunčia nuorodą. Smulkios – tik teln. pasiskambina vairuotojui. Nekibkite po kiekvieną valandą dispečeriui, vairuotojas vairuoja negali atsiliepti. Asmeniškai aš sakiau savo klientams – „Jei nesuskambina vakare, skambinkite ryte“. Vairuotojai turi poilsio režimus. Jeigu tikras stresas, skambinkite, bet jeigu tiesiog smalsumas – palikite juos ramybėje.

Gyvenimo Vokietijoje pradžia ir specifika

Kodėl rekomenduojama važiuoti savaitės dienomis, o ne savaitgaliais?

Vokietijoje (kaip ir čia) sunkvežimiams draudžiama važiuoti sekmadieniais ir švenčių dienomis. Jeigu jūsų daiktai atvyksta penktadienį vakare, reikės laukti iki pirmadienio ryto. Ir taip, jis gali pareikalauti laukimo mokestį už tą laiką, jeigu sutartyje taip parašyta. Nors dažnai tiesiog ilsisi. Sugalvokite šitą dalyką planuodami savo skrydį ar važiavimą. Nieko keičia negalite.

Ar reikia žinoti vokiškai kalbant su removal kompanija?

Jeigu renkatės vokišką firmą – tikrai padės bent angliškai. Jeigu lietuvišką – mums lengviau su jumis. Bet įsigijęs daiktus Vokietijoje, teks kalbėti su vietiniais meistrais, kurie sugeba angliškai tik „Hello“. Neklauskite manęs, kodėl taip, taip yra. Aš nepamiršau, kaip vienas meistras Štutgarte atsisakė dirbti, nes negalėjo suprasti, ką aš kalbu apie liftus. Geriau pasimokykite „das“, „die“, „den“.

Kur saugiai laikyti daiktus, kol dar neturi buto?

Yra vadinamos saugyklos (Selbstlager). Jos gali būti brangios. Kai kurios pervežimo firmos siūlo laikyti jų sandėliuose pirmas savaites nemokamai arba už mažą mokestį. Klauskitės šito paslaugų pakete. Klientų atsiliepimai rodo, kad dažnai žmonės susiduria su problema, kai išsirengia, bet būstas dar neįsirengtas. Geriau turėti planą „B“, kur dės tą tūkstantį knygų, nei miegoti ant jų.

Sezonas ir oro sąlygos

Ar pavojinga kraustytis žiemą?

Žiema tikrai pavojinga dėl šalnų, ne tiek dėl šalto. Vieną kartą važiavome per kalnus Austrijoje ir pristabdėme 10 valandų ūkio kamštyje. Dėžės su indais galėjo užšalti (ir sušalti, jei ten buvo skystis). Jeigu turite kažką, kas bijo šalčio, geriau vežti kabinėje (jei telpa) arba labai gerai suvynioti. O keliose – ledas yra blogiausias priešas, net ir naujiems padangoms. Planuokite papildomai 1-2 dienas atsargą žiemą.

Kaip saugoti daiktus nuo drėgmės vagonuose?

Dauguma vagonų nėra sandariai uždaromi, jie „kvėpuoja“. Jeigu lietus, drėgmė gali patekti. Kartais vairuotojai praleidžia pro langus šiukšles. Naudokite plėvelę (stretch), o ant viršaus uždenkite staltiesę. Aš asmeniškai visada įdedu drėgmės sugeriklius į dėžes su drabužiais ar knygomis. Tai kainuoja centus, bet gelbėja nuo pelėsio kvapo po mėnesio. Klientų atsiliepimai dažnai min "kvapas" - būtent ten ir yra problema.

Pabaiga: ką išmokau per šiuos metus

Kodėl verta rinktis firmas su fiksuota kaina, o ne valandinį?

Valandinis mokestis – šauksmas sužadentiems vairuotojams. Jiems naudinga kiekviena minutė. Jūsų – ne. Pas mane buvo atvejis, kai valandininkai nešė po vieną dėžę ir laikė pietus 2 valandas. Kaina pašoko auksais. Fiksuota kaina sukelia juos skubėti (gerai blogai), bet žinote ką mokate. Kraustymasis į Vokietiją yra brangu, tačiau prognozuojama kaina leidžia miegoti ramiau. Geriau pridurt kiek daugiau pradžioj, nei gailėtis pabaigoje.

Ar verta klausti draugų ar ieškoti atsiliepimų internete?

Draugai dažnai meluoja arba prisimena tik gerą. Internetiniai atsiliepimai gali būti nupirkti. Nerekomenduočia vadovautis tik žvaigždutėmis. Geriausia klausti „paklauskėl“ grupėse emigrantų, kurie jau gyvena ten jau metus. Jie pasakys tiesą apie tai, kad „X“ firma užkrovė ir išvyko, palikdamas daiktus kieme. Tikri patirties atsiliepimai brangiau už bet kokį marketingą.

Ką daryti iškart, kai daiktai atvyksta ir iškraunami?

Skaičiuokite. Neklauskite, ar viskas čia, bet eikite ir peržiūrėkite svarbius daiktus: pasus, kompiuterius, vaistus. Tuomet pasirašyti dokumentus. Vieną kartą vartotojas pasirašė, kad viskas gerai, o paskui gailėjosi, nes namuose rado sulaužytą lentyną, kurios neįsigilino. Negalėjo nieko pareikalauti. Būkite atsargūs kaip voras. Vokietijos tvarka tokia, kad pasirašius – sutikai.

Išvada

Viskas apie kraustymąsi į Vokietiją ir klientų atsiliepimus atrodo baisu, kol pats nepatirsi. Svarbiausia – nebijoti klausti ir reikalauti detalių sutarčių. Neklauskite tik „Google“ žvaigždučių, ieškokite realių istorijų forumuose. Nors ir pasitaiko blogų situacijų, dauguma vežėjų dirba sąžiningai, tik reikia suprasti tų procesų mechanizmą. Sėkmės kelyje ir tikiuosi, jūsų baldai pasieks Miuncheną ar Berlyną saugiai, o nervai išliks sveiki. O ir prisiminkit – visada nusipirkite stiprią juostą.