Kraustymasis į Vokietiją – į ką atkreipti dėmesį?

Sveiki, štai vėl su jumis jūsų „senis“ vadybininkas iš pervežimų srities. Dvidešimt metų dirbu šioje srityje ir galiu pasakyti viena – kraustymasis į Vokietiją visada yra didelis iššūkis, net jei atrodo paprasta. Žmonės dažnai galvoja, kad viskas vyks taip pat kaip pernešant sofą iš buto į butą Vilniuje, bet čia visai kitas lygis. Kalbėsime ne apie idealus filmus, o apie realybę: įsipareigojimus, kurie užgriūva ant pečių, ir smulkmenas, kurias užmirštum, jei kas nepasakytų. Sėkmingas kraustymasis į Vokietiją priklauso ne tik nuo vairuotojo, bet ir nuo to, kiek gerai tu pasiruošęs pats. Štai kas iš tikrųjų svarbu ir į ką reikia atsižvelgti, kad nepulsektum galvos sienose.

Dokumentai ir jūsų „popieriaus darbai“

Ar reikia ką nors specialaus daryti su dokumentais prieš išvykstant?

Žinoma, svarbiausia yra taisyti dokumentus. Kraustymasis į Vokietiją reikalauja, kad visi turtai būtų aprašyti, o jei braunati į EK strukturą, tai reikia deklaracijos. Ne visur tikrina taip griežtai kaip anksčiau, bet jei sukliumpi ant muitinės, bus per vėlu. Geriau turėti dvi kopijas inventoriaus sąrašo, vieną duoti vairuotojui, kitą pasilikti sau.

O kas tas inventoriaus sąrašas ir ar jis privalomas?

Tai tiesiog sąrašas, ką veži. Nereikia rašyti „trys kuprinės“, reikia specifiko: „du skalbimo mašinai, viena sofa, 15 dėžių su knygomis“. Vokiečiai mėgsta tikslumą ir be šio lapo gali nepaleisti krovinio per sieną, arba gali įtarti, kad prekiauji be licencijos. Tad užsirašyk viską, net tą seną dviratį, kuris stovi rūsyje jau dešimt metų.

Ar turiu versti visus dokumentus į vokiečių kalbą?

Geriau taip daryti, bent jau pagrindinius dalykus. Muitininkas gali būti linkęs suprasti angliškai, bet jei jis bus liūdnas arba nuoširdžiai nekenčia savo darbo, su lietuvišku sąrašu praleisi pusę dienos ten. Paprastai vertimas nėra toks brangus, palyginti su nervų sugadinimu, kai pristojai prie sienos.

Kaip elgtis su tais „permisos“ tipo dokumentais?

Vokiškai tai vadintų something like „Aufenthaltstitel“, jei kalbame apie žmogų, bet jei kalbame apie daiktus, tai daugiau susiję su importo deklaracija. Jei esi ES pilietis, tai didžiausios problemos nėra, bet jei iš trečiosios šalies – tai visai kita istorija. Tuomet reikia gauti specialų leidimą dėl mokesčių atleidimo, tai vadinamas „Transfer of Residence“ režimas.

Dėl pasų – ar juos tikrina taip dažnai?

Dabar, kai pasirašė šią sutartį su Belarusija (o tai padarė), pasų kontrolės tarp ES šalių oficialiai nėra, bet... taip sakant, „neoficialiai“ jos atsiranda. Buvau atvejų, kai lietuviai tiesiog sustodavo ir tikrindavo ar viskas tvarkoje. Kraustymasis į Vokietiją vyksta per Lenkiją, o ten pasienio kontrolė gali būti galybė. Niekada nežinai, kas laukia už kalnelio.

Logistika: kaip tą visa šlamštą nuvežti

Kiek laiko trunka toks kelias?

Nuo to, kur gyveni. Iš Vilniaus iki Berlyno – tai apie 10–12 valandų važiavimo grynu laiku, jei nėra „gūžių“. Tačiau su sunkvežimiu viskas kitaip – jis negali važiuoti 140 km/h. Tad paskaičiuok, kad tai bus ilgiau, be to, reikės laiko iškrovai. Geriau planuoti atvykti anksti ryte, o ne vakare, nes vokiečiai nepatinka triukšmas po 18 valandos.

Ar galima važiuoti penktadienį?

Galima, bet aš asmeniškai nerekomenduočiau. Kraustymasis į Vokietiją per savaitgalį gali baigtis taip, kad sunkvežimis stovi prie namų, o kaimynai skambina policijai, nes vairuotojas bando kažką daryti po poilsio laiko. Optimaliai yra antradienis-ar trečiadienis, kai miestas dar „neįkaitęs“.

Kas su mašina, aš noriu ją taip pat nuvežti?

Tai labai dažnas klausimas. Gali nuvežti, bet reikia žinoti, ką darysi su ją pirmąją dieną. Vokietijoje techninė apžiūra (TÜV) yra šventa. Jei tavo mašina neturi vokiško techninio praeities, negalėsi ja važiuoti ilgai. Be to, atsargiau su užsienio mašinomis – ten dažnai užsirašo įtariamųjų sąrašus (nors čia jau gili konspiracija, bet kartais taip būna).

Ar galima vežti maistą?

Gali, bet kiekvieną dėžę reikėtų pažymėti. Muitinė gali klausti, kodėl veži 50 kilogramų dešros. Jei tai asmeninis vartojimas, paprastai praeina, bet jei atrodai kaip prekeivis, gali tekti mokėti PVM arba mokesčius. Geriau nevežti gyvūninės kilmės produktų per daug, nereikia rizikuoti dėl keleto dešrelių.

O kas, jei man reikės padėti su iškrovimu?

Tokiems dalykums mes turime logistikus, bet daugiau ar mažiau, tai prieinama. Prasivažiuojame, iškrauname, padedame susidėlioti iš dalies. Tik sakyk iš anksto, kad darbuotojai būtų pasiruošę fiziškai. Kartais klientai sako „o, ten tik kelios dėžės“, o paskui atsidūrime penktame auke be lifto su 300 dėžių.

Vokietijos specifika: kas čia kita?

Kas tas „Anmeldung“ visi taip baubia?

Tai adreso registracija. Be to Vokietijoje gyventi tiesiog taip negalima – turi eiti į „Rathaus“ (rotušę) ir užsiregistruoti per 2 savaites. Tai būtina ne tik dėl įstatymo, bet ir dėl to, kad galėtum atidaryti banko sąskaitą ar gauti internetą. Kraustymasis į Vokietiją be „Anmeldung“ yra kaip važinėjimas automobiliu be vairo – neįmanoma ilgai.

Ar sunkvežimis gali statyti bet kur?

Ne! Būk to tikras. Vokietijoje yra griežti stovėjimo ženklai („Ladezone“ ir pan.). Jei vairuotojas pastatys sunkvežimį ne ten, gausią baudą, kurią mums arba tau teks mokėti. Iki pat durų nepavyks privažiuoti, dažniausiai teks nešti dėžes 50–100 metrų. Tai ne kasnors, kad yra tokia šalis su tvarka.

Kas dėl šių „Umweltplakette“ – ekologinių ženklelių?

Tai būtina, jei nori važiuoti į „žaliasias zonas“ miestuose. Dauguma mūsų sunkvežimių jau turi tuos lipdukus, bet jei nuveži savo automobilį, tik patikrink, ar jis tą ženkliuką turi priekyje. Be jo, Berlyno centre ar Miunchene gausi baudą, kuri, manau, pradžiugintų ne vieną.

Ar tiesa, kad kaimynai gali skambinti policiją?

Absoliučiai tiesa. Jei busi per daug triukšmingas, dėsis daiktus iš gatvės į butą sekmadienį ryte, gali laukti „Ordnungsamt“ (viešosios tvarkos tarnyba) automobilis. Vokiečiams ramybė – tai šventa karvė. Tad kraustymasis į Vokietiją turi būti suplanuotas labai tyliai.

Ar reikia kažką žinoti apie šiukšlių ivežimą?

Nesuveži šiukšlių iš Lietuvos į Vokietiją, prašau. Ten labai griežtai stebi, ką įmeti į konteinerius. Yra „Sperrmüll“ (stambios šiukšlės), už kurias reikia specialiai užsakyti ivežimą ir mokėti. Jei paliksi senus baldus gatvėje ne ten, bauda bus didelė.

Pinigai ir kainos – kiek tai kainuoja?

Kiek maždaigai kainuoja toks reisas?

Kainos svyruoja, priklauso nuo tūrio arba jei kalbame apie pilną sunkvežimį. Mažas krovinys gali kainuoti nuo 800–1000 eurų, o jei reikalingas didelis sunkvežimis (40 tonų) su kelionėmis – tai kyla iki tūkstančių. Tiesa, dabar degalai pigesni (nors jau vėl brangsta, žiūrėk), tad kaina gali šiek tiek kristi (nepamenu tikslios kainos šia dieną, bet reikia klausti vadybininko).

Ar į kainą įeina dėžės?

Paprastai taip, mes turime savo statomų dėžių parką. Jose galima susidėti viską: drabužius, indus (čia svarbu gerai užpuošti, kad lūžtų, ne mano, bet daiktai). Jei turi daug knygų, reikės mažesnių ir stipresnių dėžių, nes sunkų dėžę nešėti kenksia nugarai.

Kas tas „Maut“ mokesčius reiškia man?

Tai kelių mokesčiai sunkvežimiams Vokietijoje. Jie skaičiuojami pagal nuvažiuotus kilometrus ir taršą. Mums tai įeina į sąskaitą, bet jei nuveži savo automobilį, nepamiršk, kad kai kurie automagistralių ruožai gali būti mokami (nors dauguma nebetinka, bet sunkvežimiams viskas kitaip).

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojams?

Neprivaloma, bet labai padeda. Jei vairuotojas padėjo nešti tuos sunkius pianinus ant penkto auko be lifto, dešimt ar dvidešimt eurų „Trinkgeld“ padarys stebuklą. Jie dirba sunkų darbą, o ne tik vairuoja.

Kodėl vienos firmos kainuoja pigiau už kitas?

Gerai klausai. Kartais pigiau, nes joms neturi draudimo, arba naudoja senas technikas, gali sugedus kelyje. Pas mane buvo atvejis, kai klientas pasirinko pigią firmą, o jo dėžės važiavo po atviru dangumi ir šlapojo lietuje. Kraustymasis į Vokietiją nėra vieta, kur galima taupyti ant visko, gal tik ant maisto, bet ne ant saugumo.

Problemos ir nepageidaujami nesklandumai

Kas daryti, jei dėžė dingo kelyje?

Tai blogiausia scenarija, bet nutinka. Kartais tai ne vagystė, o tiesiog painiava sąvarymo teritorijoje. Būtinai turi turėti draudimą „CMR“ draudimas, kuris padengs turtą (geriau suderinti likvidumo vertę). Be to, daryk nuotraukas prieš kraunant – įrodymai reikalingi.

Ar dažnai įvyksta avarijų su tomis mašinomis?

Ačiuse Dievui, ne taip dažnai, bet autobahnai gali būti pavojingi. Vokiečiai važiuoja greitai, ir jei sunkvežimis užstrigs kairiajuoju (kas yra draudžiama), gali būti baisu. Žmogus turi būti atsarges. Kai važiuoju veltui (t.y. tuščiuose), matau daudą. (tiek čia truput netvarka mintyse).

Kaip patikrinti, ar firma ne apgavikė?

Žiūrėk į „Verkehrsnummer“ (Vokietijos transporto licencijos numerį), jei tai vokiška firma. Jei lietuviška – tai „Transporto licenciją“. Tikrink atsiliepimus „Google Maps“ arba „Trustpilot“, bet žiūrėk ne tik penkių žvaigždučių kiekį, bet ir kas rašoma komentaruose – ar atsako į skundus.

O kas jei vairuotojas nepasirodo laiku?

Tai būna dėl techninių gedimų arba polcijos sustabdymo. Mes visada stengiamės skambinti ir informuoti, bet kartais ryšio nėra. Gerai turėti kontaktinį asmenį, kuris gali kalbėti vokiškai, jei kas nutiks kelyje. Pavieniai vairuotojai kartais tiesiog „pradingsta“ su telefonu po mišku.

Ar galima vežti augalus?

Taip, bet yra rizika, kad kelių policija arba fitosanitarinė kontrolė gali juos patikrinti, ypač jei tai yra žemės gruntas prie šaknų. Geriau nuplauti gruntą, kad nevažiuotų ligos ar kenkėjai. Vokietija labai saugo savo gamtą.

Kodėl reikia sudaryti sutartį, o ne tiesiog pasitikėti žodžiu?

Žodis – žodis, bet kraustymasis į Vokietiją brangus reikalas. Be sutarties, jei kas nutinka, teisme nieko nepagrįši. Rašytinė sutartis su sąskaita užmokėjimai – tavo draugas. Žinai, ką aš sakau, buvau tokių atvejų, kai draugas pažadėjo, o paskui mes su draugu teko įsivaizduoti teismo procesą.

Pabaigos smulkmenos ir patarimai

Ar verta vežti senus baldus?

Siaubingai neverterk. Vokietijoje daugiau „brocante“ parduotuvių arba galima nusipirkti naujus IKEA (nors ir ten ne visada kokybiška). Sena sofa kainuos tiek pat, kiek kuro pervežimas, ir gali tiesiog neišlaikyti to kelio.

Kaip susitvarkyti su vandens ir elektros ryšiu išvykst?

Išsijunk ryšius Lietuvoje iš karto, kai išvyksti, o ne po mėnesio. Vokietijoje įsijunk iš anksto, kad pateisi į butą su šviesa. Kartais reikia laukti savaitę kol inžinierius atvyks prijungti.

Ar turiu gerti alų su vokiečiais iš karto?

Nereikia versti. Vokiečiai atsargūs su naujaisiais. Geriau tiesiog šokinėk su juomis į „Verein“ (sąjungą arba susibūrimą), jei tokią surasi, tai lengviau susipažinti. O dėl pervežimo – geriau nieko negerti, kai reikia pasirašyti dokumentus.

Ar ten daug lietus?

Ten pat kaip ir pas mus. Bet jei kraustymasis į Vokietiją įvyks žiemą, atkreipk dėmesį, kad ten gali būti sniego daugiau, ypač pietuose (Bavarijoje), tad kelių sąlygos gali būti sunkios. Nevažiuok su vasarinėmis padangomis (tai kalbu apie tavo automobilį, ne sunkvežimį, ten kitaip).

Ar galiu pasirūpinti visiems iš anksto?

Taip, tai būtų idealiausia. Užsuk dėžės, padėk dokumentus ant stalo, gerk kavą. Mes už likusį pasirūpinsim. Deja, realus gyvenimas nėra toks gražus, bet stengiamės priartėti.

O kas su šunimis ir katėmis?

Galima vežti, bet reikia „EU“ petį (čipą, skiepymus). Jei šuo didelis, gali reikėti specialus transportavimas arba dėžė. Pas mus buvo atvejis, kai vairuotojas atgabeno šunį, o šis išbėgo tiesiai į mišką prie sienos. Vaizdas buvo liūdnas (visgi radome, viskas gerai).

Ką daryti paskutinę dieną?

Paskutinę dieną Lietuvoje – patikrink ar nepalikai nieko po lovomis ir ar uždarei vandenį. Vokietijoje – nueik į parduotuvę ir nusipirk ką nors gero, pavyzdžiui, šokolado ar sūrio, pagerbti vairuotojus. Jie taip pat žmonės.

Kodėl taip daug kalbi apie draudimą?

Nes be jo esi beveik nuogas. Jei vairuotojas sukelia avariją tavo bute (taip, buvo tokių, suvežė pianiną ir sudaužė laiptų turėklą) ir neturi draudimo, turi mokėti tu. Drąsiai klausk apie draudimo sumas sutartyje.

Ar verta viską daryti pats?

Jei turi daug laiko, stipbias nugaras ir nori išbandyoti savo kantrybę – taip. Bet jei vertini savo ramybę ir nervus – palik tai mums. Mums jau nebe pirmas.

Ar tikrai reikia rūpintis tuo visažinių sąrašu taip atidžiai?

Manau, kad taip. Tai nėra toks sunkus dalykas, padarysi per valandą. Bet kai pradėsi rašyti jį tobulinant pasieniečiui, po valandos būsi išsekęs ir pamiršęs pusę daiktų.

Galvoju, kad ką nors pamiršau...

Tikrai, visada kažką pamirštame. Bet pagrindiniai dalykai – dokumentai, adresas, pinigai ir kantrybė. Be šių keturių dalykų nieko neiseis.

Išvada

Na, tiek apie mūsų kasdienybę. Sakyčiau, that„s it, bet iš tikrųjų kraustymasis į Vokietiją tik prasideda tada, kai paskutinė dėžė išžiūri iš sunkvežimio. Tai nėra tik fizinis pervežimas, tai visiškas gyvenimo pokyčiai, kur reikia prisitaikyti prie taisyklių, apie kurias net nemanei (pvz., kaip išmesti stiklą). Tikiuosi, šie patarimai padės išvengti didžiausių bėdų, nors ko ko, bet smulkių nesklandumų visada bus. Sėkmės kelyje ir laukia tave Vokietijoje – ten tikrai tvarkinga, jei žinai, kur ir kaip.