Kraustymasis į Vokietiją daliniais kroviniais – kaip pasirinkti ir neišsirūkyti nervų

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir, turiu pasakyti, tai niekada nėra einamas per gėrį. Žmonės visada mano, kad tiesiog užpuočia daiktus į mašiną ir važiuoja, bet realybė yra daug gyvesnė. Ypač kai kalba eina apie kraustymąsi į Vokietiją daliniais kroviniais. Tai gali būti puikus būdas sutaupyti, jei žinai, ką darai. Tačiau dažnai klientai pasiduoda pigiausioms pasiūlymams internete ir vėliau skambina verktis, nes jų sofa važinėja kur nors ne toje vietoje. Čia nėra rocket science, bet reikia žinoti keletą niuansų, kad atvyktume visi laimingi. Štai trumpas vadovas iš vidaus, kaip išvengti didžiausių spąstų.

Kainos ir pinigai – ar tikrai taip pigu?

Kiek maždaug kainuoja toks dalykas?

Tai labai dažnas klausimas, atsakymo kurio negaliu duoti iš karto. Viskas priklauso nuo to, kiek turite daiktų – ar tai tik kelios dėžės, ar visas butas. Paprastai kaina skaičiuojama už „važiuojančius“ kubinius metrus. Jei turite 5 kubinius, tai bus pigiau nei jei turite 15. Be to, įeina kuras ir vairuotojo darbas, tačiau kraustymasis į Vokietiją daliniais kroviniais turi savų niuansų, pavyzdžiui, krovimo išlaidos Lietuvoje. Taigi, tikslios sumos neduosiu, bet pasakykime – nuo šimto iki kelių šimtų eurų.

Kodėl kainos taip skiriasi tarp firmų?

Nes vienos firmos moka mokesčius ir turi draudimą, o kitos – ne. Yra tokių, kurie važinėja su senomis „gazelėmis“ ir vairuotojais, kurie gali neturėti teisės vežti tarptautinius krovinius. Pigesnis variantas dažnai reiškia, kad jūsų daiktai gali atsirasti sandėlyje Kaune vienai savaitės, kol jis surinks kitą klientą. Geriau mokėti šiek tiek daugiau už užtikrintą paslaugą nei vėliau spręsti problemas su dingusia bagaže.

Ar gali kilti papildomų išlaidų?

Žinoma, visada gali. Pavyzdžiui, jei vairuotojas atvyks ir pasirodo, kad jums reikia nešti daiktus iš penkto aukšto be lifto, jis tikrai paprašys papildomo už juos. Arba jei kelias į jūsų namus Vokietijoje yra toks siauras, kad ten neįvažiuoja sunkvežimis, teks perkrauti į mažesnę mašiną. Tai visi papildomi darbai, kurie yra mokami.

Kaip mokėti – iš karto ar po atvykimo?

Visada stengiuosi pasakyti – mokėkite pagal sutartį. Dažniausiai reikia padėti avansą, kad įmonė užfiksuotų vietą mašinoje. Likusią dalį sumokėkite gavus daiktus arba prieš išvežant. Negeriausia yra paduoti visus pinigus iš karto pažinties metu, o tą vėliau susirasti vairuotoją, kuris „užstrigo” pasienyje. (Nors, sarkastiškai sakant, užstrigo gali ir dėl to, kad pinigų nebebuvo).

Ar verta imti „viskas įskaičiuota“ pasiūlymą?

Kartais taip, kartais ne. Skaitykite smulkmenas. „Viskas įskaičiuota“ gali reikšti, kad įeina tik važiavimas ir nuleidimas žemyn, o krovimas – papildomai. Aš vienu metu buvau tikras, kad radau idealų pasiūlymį, bet vėliau paaiškėjo, kad jie nekalba apie pianino pernešimą. Taip pat, kai kalbame apie kraustymąsi į Vokietiją daliniais kroviniais, patikrinkite, ar nėra mokesčio už „užlaikymą“ tarpinėse stotelėse.

Laikas ir organizacija – kantrybės mokslas

Kiek laiko trunka visa procedūra?

Jei tikisi, kad išsiuntėte ryte, o vakare jau turite daiktus Miunchene, tai nukrypkite nuo tikrovės. Daliniai kroviniai – tai autobusas, ne taksi. Vairuotojas turi surinkti keletą klientų, važiuoti į Vokietiją, iškrauti viską ir grįžti. Tai gali trukti nuo trijų iki septynių dienų. Kartais net ilgiau, jei pasienio kontrolė užstringa (nors Lietuvoje ir Vokietijoje tai retkas dalykas, bet tarpinėse šalyse gali būt įdomu).

Ar galima nurodyti tikslią atvykimo datą?

Galima nurodyti „orientacinę“ datą, bet garantuoti negaliu. Aš turiu tokį atvejį, kai vairuotojas sulaukė techninio gedimo Lenkijoje, ir visi klientai gavo savo daiktus dviem savaitėm vėliau. Tai yra realus gyvenimas. Jei jums reikia daiktų būtent sekmadienį ryte, geriau pasirinkite ekskursinį reisą, o ne dalinį krovį.

Kas nutinka, jei vairuotojas pavėluoja?

Tuomet jums tenka laukti. Žinoma, galima skambinti ir pykti, bet tai nepadės mašinai važiuoti greičiau. Profesionalios firmos visuomet praneša apie vėlavimą. Jei niekas nesiskambina – tai blogas ženklas. Tada gali būti, kad jūsų daiktai tiesiog stovi kažkur sandėlyje ir niekas jais neužsiima.

Ar reikia būti namuose, kai atvažiuoja?

Būtina bent tuomet, kai iškraunama. Vokietijoje yra griežtos taisyklės, o kaimynai gali skambinti policijai, jei mašina stovi ilgai ir trukdo eismui. Be to, reikia pasirašyti dokumentus, kad viskas atvyko sveika. Negalima tiesiog palikti raktą po kilimėliu.

Kuo diena skiriasi nuo nakties?

Nakties reisai yra brangesni, tačiau dažniau naudojami greičiau. Jei norite, kad vairuotojas nešiotų daiktus vidurnaktį (pavyzdžiui, dėl darbo grafiko), tai kainuos brangiau. Aš asmeniškai ne rekomenduoju planuoti krovimo naktį, nebent būtina gyvybiškai – žmonės dirba blogiau, kai mieguistas.

Pasirinkimas ir rizikos – ką stebėti

Kaip suprasti, kad firma normali?

Pažiūrėkite į jų mašinas. Jei matote nuotraukose senus, daužytus furgonus be logotipų – bėkite. Geras kraustymasis į Vokietiją daliniais kroviniais turi būti atliekamas techninės būklės transportu. Taip pat, paprašykite adreso arba apsilankykite jų būstinėje. Jei veikia iš garso su mobiliuoju telefonu – tai rizika.

Ar reikalingas draudimas?

Be abejo. Nuo 1200 eurų vertės krovinių draudimas yra privalomas pagal įstatymus (CMR draudimas), tačiau jis padengia tik labai ribotą sumą. Geriau papildomai apsdrausti brangius daiktus. Yra buvę atvejų, kai vairuotojas užgesino rūką, ir visas krovinys sudegė – be draudimo liktumite su tuščiomis rankomis.

Kas dėl „gėlytų“ firmų?

Jos egzistuoja. Užsiregistruoja, surenka keletą užsakymų, paima pinigus ir išnyksta. Patikrinkite, kiek laiko veikia įmonė. Jei metai ar du – turbūt tikrai. Jei mėnesis – tai labai įtartina. Patikrinkite ir reitingus, nors ir ten gali būti užrašyti laisvi darbuotojai, kurie palankiai vertina savo darbdavius.

Ar galiu pasitikėti vairuotoju?

Dauguma vairuotojų yra paprasti žmonės, dirbantys sunkų darbą. Tačiau yra ir tų, kurie gali bandyti apgauti. Vienas mano klientas pasakė, kad vairuotojas bandė įkalbėti papildomai sumokėti už „greitą iškraunimą“, nors tai buvo įtraukta į sutartį. Žinokite savo teises ir skaitykite, ką pasirašote.

Kodėl negalima tiesiog nuvežti pačiam?

Galite, jei turite didelį furgoną, vairuotojo pažymėjimą (95 kodas), norą važiuoti 1000 km viena kryptimi ir mokėti brangų kurą. O dar reikės susitvarkyti su muitinės (jei ką nors vežate iš ne ES šalių) ir kitais dokumentais. Dažnai pasirodo, kad kraustymasis į Vokietiją daliniais kroviniais profesionalų atliekamai yra pigesnis nei savo jėgomis.

Pakavimas ir paruošimas – ką daryti namuose

Ką daryti su baldais?

Geriau išardyti viską, kas įmanoma. Stalus, lovas, spinteles – tai užima mažiau vietos ir mažiau galima sugadinti. Vairuotojai nėra baldų meistrai, jie nešioja. Jei paliksite surinktą didelę spintą, gali būti, kad ji tiesiog neišlįs pro duris arba nulūžs nešimo metu.

Ar reikia dėžių?

Būtinai. Negalima dėti daiktų į maišus, nebent tai drabužiai. Knygos, indai, elektronika turi būti dėžėse. Tai apsaugo nuo susidėvėjimo ir palengvina krovimą. Aš mačiau, kaip vienas klientas indus padėjo į popierinius maišus – galite pasivaizduoti, kas atvyko Vokietijoje...

Kaip pažymėti dėžes?

Užrašykite, kas viduje ir į kurį kambarį tai reikia nuvesti. „Virtuvė“ ar „Miegamasis“ padės vairuotojui nešti tiesiog į reikiamą vietą, o ne mesti viską vienoje krūvoje. Tai taip pat padės jums susirasti dalykus vėliau, kai jau būsite naujame bute.

Ar galiu įkrauti maisto produktų?

Gali, bet tik sausų ir ilgiaamžių. Konservai, makaronai, aliejus – taip. Tačiau nerekomenduoju vežti atidarytų produktų ar tokių, kuriuos gali sugadinti šaltis ar karštis. Vokietijoje muitinė gali domėtis mėsa ar kiaušiniais jei jų per daug, nors ES viduje ribos nėra tokios griežtos, bet geriau saugotis.

Kas su brangia elektronika?

Neškite ja kartu su kitais daiktais. Geriau paimkite su savimi keleivinėje mašinoje arba lėktuve. Kompiuterius, televizorius, brangų fotoaparatą geriau neleisti tiems, kurie mėtys dėžes viena ant kitos. Rizika per didelė.

Vokietijos specifika ir biurokracija

Ar sunku įvažiuoti į Vokietiją?

Jei visi dokumentai tvarkingi – ne. Muitinės kontrolės Lietuvos-Vokietijos ribose praktiškai nėra, tačiau gali būti patikrinimų kelyje. Vokietijos policija dažnai sustabdo sunkvežimius ir tikrina, ar vairuotojas nelaikė pertraukos, ar krovinis užfiksuotas. Todėl svarbu, kad dokumentai būtų tvarkingi.

Kas dėl „Umweltplakette“ (ekologinės lentelės)?

Tai labai svarbu. Dauguma Vokietijos miestų turi „žaliasias zonas“ (Umweltzone), į kurias negali važiuoti mašinos be šios lentelės. Jei jūsų vežėjo mašina jos neturi, gausite baudą, o jūsų daiktai gali likti miesto pakraštyje. Užtikrinkite, kad įmonė tai turi.

Ar reikia deklaruoti daiktus?

Jei šiuo metu gyvenate Lietuvoje ir persikeliate gyventi į Vokietiją (pakeičiate gyvenamąją vietą), daiktus, kuriuos turite daugiau kaip 6 mėnesius, galite atvežti be muito. Tačiau reikia pildyti deklaraciją „0700“. Geriau pasiklaustyti muitinės arba patikėti šį procesą logistikos partneriui, nes klaidos gali kainuoti brangiai.

Kaip su adresu Vokietijoje?

Vokietijai adresai yra labai konkrečūs. Jei tiesiog parašysite „Berlynas“, niekas niekur nenuveš. Reikalingas gatvės pavadinimas, namo numeris, pašto kodas ir net buto numeris (jei yra lifto arba apribota prieiga). Be to, Vokietijoje yra griežtos taisyklės dėl stovėjimo – užtikrinkite, kad yra kur pastatyti sunkvežimį.

Ar reikia kalbėti vokiškai su vairuotoju?

Ne būtinai, jei tai Lietuvos įmonė. Bet jei įvyksta avarija ar policijos patikrinimas, vokiškai kalbantis vairuotojas ar dispečeris labai padeda. Aš pats kartais nuklystu į vokišką kalbą (pamiršęs žodį), tai gerai, jei kas nors supranta.

Išvada

Galiausiai, viskas sumontuojama į vieną paveikslėlį. Kraustymasis į Vokietiją daliniais kroviniais yra puikus sprendimas tiems, kurie nori sutaupyti ir neskubti. Tačiau, kaip ir visur, reikia būti atsargiam. Pasirinkite patikimą partnerį, pasirūpinkite draudimu ir kruopščiai supakuokite daiktus. Nerašykite adresų ant dėžių pieštuku, kuris nusitrynės, ir tikėkitės geriausio. Po dvidešimties metų šioje srityje galiu pasakyti vieną – geriausia reklama yra patenkintas klientas, o blogiausia – dingusi sofa.