Kraustymasis į Vokietiją: daiktų pakavimo patarimai iš vidaus

Sveiki, dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, per kuriuos mačiau viską – nuo idealiai sudėliotų dėžių iki tokių chaoso „kubų“, kad vairuotojai tiesiog atsisukdavo važiuoti atgal. Kraustymasis į Vokietiją yra vienas populiariausių maršrutų mūsų kompanijoje, tačiau žmonės vis dar daro tas pačias klaidas. Nerašau čia jokių vadovėlių, tiesiog pasakysiu, kaip viskas vyksta iš tiesų – kartas nuo karto netvarkingai, bet nuoširdžiai. Jei ruošiatės perkelti gyvenimą į Vokietiją, šie patarimai padės išvengti nereikalingo streso ir sulaužytiems baldų.

Pradžia: kodėl viskas prasideda nuo dėžių

Ar tikrai reikia pirkti naujas dėžes?

Žmonės dažnai nori taupyti ir renkasi vaistažolių ar kiaušinių dėžes iš parduotuvės, ir tai yra didžiausia klaida. Tokios dėžės nėra pritaikytos laikyti sunkiems daiktams, jos drėgsta ir greitai suyra. Kraustymasis į Vokietiją trunka ne vieną valandą, o kelyje būna ir duobės, ir staigūs stabdymai. Naujos, specialios perkėlimo dėžės kainos nėra tokios didelės, palyginti su sukrėstu kompiuteriu ar išbyrusiu servizu. Geriau investuokite šimtą litų į kokybiškas dėžes nei vėliau gailėtis brangiausios technikos.

Kiek dėžių reikės dviejų kambarių butui?

Tai labai individualu, bet paprastai taisyklė tokia: vienam kambariui reikia apie 10–15 vidutinio dydžio dėžių. Vienas klientas bandė viską sutalpinti į 5 didžiules dėžes, kurias neįmanoma nešti net keliems vyrams – tiesiog nulūžo rankenos. Geriau daugiau mažesnių dėžių, nei kelios monstro dėžės, kurias reikės statyti keliatoreniu. Taip pat verta pagalvoti apie tai, kad Vokietijoje dažnai būna siauri laiptai ir aukšti aukštai be lifto, tad sunkų krovimą teks daryti rankomis.

Kas nutinka, jeigu dėžė per sunki?

Esu matęs, kaip dėžės dugnas iškrenta, kai joje viskas suspaudžiama per daug stipriai. Jeigu pakeliate dėžę ir jaučiate, kad užspažstote kraštus, tuomet ji per daug pilna. Idealus svoris vienam asmeniui nešti yra apie 15–20 kilogramų. Sunkiausius daiktus, knygas ar priedus, galima dėti į mažas dėžutes, o lengvas – ant didelių. Negana to, per sunkios dėžės gali pažeisti patį baldą, kurį statote ant jų (jei statote ant kito). Nenaudokite didelių dėžių knygoms, tai klasikinė klaida.

Baldai ir dideli daiktai – kur dažniausiai klystame

Ar verta išmontuoti spintą?

Absoliučiai taip. Nė viena didelė spinta nepraeis pro standartines duris be to, kad ją išmontuotum. Prieš metus važiavome į Miuncheną, kur klientas insistavo, kad jo senoji, masyvi spinta praeis – praėjo tik pro langą, išimtus stiklus. Išmontavimas sutaupo ne vietos sunkvežimyje, o ir laiko, bei apsaugo baldus nuo įbrėžimų. Surinkimo instrukcijas geriau priklijuoti tiesiai ant baldų galinės sienelės, kad Vokietijoje niekas nesukristų galvoje, kaip tą viską vėl sujungti.

Kaip uždengti sofą, kad nesuteptų?

Stipriai rekomenduoju naudoti ne tik paprastą plėvelę, bet ir specialią minkštą medžiagą – pledus ar senus antklodes. Plėvelė gali įtrūkti, o oda ar audinys gali nubraižyti apie šoną. Ypač jeigu sofa turi medinių elementų, juos reikia uždengti atskirai, nes jos gali atsitrenkti į sunkvežimio sienas. Dar vienas dalykas – nuimkite visus kojelės, jei įmanoma, dažnai jos būna viena vienintelė priežastis, kodėl baldą neįmanoma pristumti arba jis sužaloja grindis.

Ką daryti su stalu su stiklu?

Stiklo stalviršiai yra mūsų košmaras. Jie turi būti užpakuoti atskirai, uždengti storu putų polietilenu ir įdėti į specialią karkasinę dėžę. Negalima tiesiog pririšti prie staluko kojų – vibracija kelyje nugrams stiklą tiesiog į tris dalis. Vieną kartą gavome skundą, kad stiklas plyšo, nors klientas sakė „jį uždengė“. Pasirodo, jis uždėjo tiesiog vieną storą antklodę ir manė, kad tai pakanka. Neteisingai. Geriau viską užpakuoti keliais sluoksniais.

Ar galiu vežti čiužinį be dangos?

Galima, bet tikrai nepatariu. Čiužiniai sugeria kvapus, drėgmę ir tampa nameliai dulkių akims, kai važiuoja atvirame sunkvežimyje. Be to, jeigu čiužinys būna be dangos, jis gali įtrūkti apie metalines rėmas arba užsiterpti į kitus daiktus. Vokietijoje daugiau dėmesio skiriama švara (ypač jei nuominatejate butą), todėl nešvarus čiužinys gali sukelti problemų su savininku. Užsidėkite specialią čiužinio dangą arba paklijuokite storą plėvelę.

Lūžtančios daiktos: stiklas, technika ir brangenybės

Ar verta taupyti ant burbuliuko?

Manau, kad ne. Burbulinė plėvelė (vadinamas burbuliukas) yra pigiausias ir efektyviausias būdas apsaugoti brangius daiktus. Naudoti laikraščius yra senovė – rašalas nusitepia ant indų, o popierius neturi amortizacijos savybių. Už 10 eurų galite nusipirkti ritinį, kuris užteks visiems taurėms. Vienas klientas bandė taupyti ir visus indus apvyniojo rankšluosčiais – rezultatas buvo trys maišai sulaužytų lėkščių. Geriau išleisti šiek tiek daugiau pinigų iš anksto.

Kaip taisyklingai suvynioti lėkštes?

Lėkštes reikia dėti ant krašto, vertikaliai, o ne vieną ant kitos lygiai. Tokiu būdu, jeigu dėžė nukris, spaudimas bus pasiskirstęs į šoną, o ne tiesiai ant lėkščių centro, kas jas dažniausiai laužia. Tarp kiekvienos lėkštės būtina padėti burbuliuko arba storą popieriaus lapą. Nenaudokite per mažų dėžių – jose lėkštės gali judėti ir susidaužyti nuo savo paties svorio. Stipriai pritvirtinkite dugną, kad jis neišlįstų.

Ką daryti su televizoriumi be originalios dėžės?

Tai dažna problema, nes daugelis originalių dėžių išmeta. Jeigu neturite dėžės, raskite karkasinę dėžę, kuri viduje šiek tiek didesnė už televizorių, ir tarpus užpildykite putų polietilenu. Televizorių negalima statyti ant grindų arba ant baldų be apsaugos – jis turi būti tvirtai užfiksuotas, kad nekristų. Dar geriau, jeigu galite jį įdėti į automobilio (jei važiuojate patys) – taip bus mažiau vibracijos.

Ar reikia rūšiuoti indus pagal spalvą?

Nebūtina, tai gali būti net per daug detaliu. Svarbiau rūšiuoti pagal dydį ir svorį. Stambus, sunkius dubenus geriau dėti į atskiras dėžes, o smulkius taurės galima grupuoti. Vienintelis dalykas, ką verto atsižvelgti – jeigu turite labai brangų porceliano rinkinį, jį geriau dėti į atskirą dėžę ir pažymėti „lūžtantis“. Taip vairuotojas žinos, kad su ja reikia elgtis ypatingai atsargiai.

Kaip pakavoti vyno butelius?

Butelius reikia padėti statmenai, o ne gulint, jeigu jų daug. Geriausia tinka specialios dėžės su skyrieliais, bet jeigu jų nėra, kiekvieną butelį apvyniokite burbuliuku ir tvirtai įstatykite į dėžę, kad negalėtų pasisukti. Tarp butelių užpildykite tuščią vietą popieriumi ar drabužiais. Buvo atvejis, kai vienas butelis sužalojo visus kitus, nes dėžė buvo per tuščia ir jie susidaužė nuo smūgių vienas į kitą. Užpildykite visas tuščias vietas.

Dokumentai, muitinė ir Vokietijos reikalavimai

Ar tikrai reikia inventorinio sąrašo?

Taip, be jokio abejo. Vokietijos muitinė gali sustabdyti sunkvežimį ir pareikalauti parodyti, ką vežate. Inventorinis sąrašas neturi būti idealus, bet turi būti aiškus – koks daiktas, apytikslis vertė (nors ir senų daiktų). Be to, sąrašas padės susiskaičiuoti, jeigu kažkas dingsta arba susidaužo. Geriau jį padaryti du egzempliorius – vieną palikti sau, kitą duoti vairuotojui. Kraustymasis į Vokietiją reikalauje šiek tiek biurokratijos, nors ir ne tokios didelės kaip šveicarijoje.

Ką daro vokiečių muitininkai jeigu randa neaiškų daiktą?

Tikriausiai jį išskirs ir paklaus apie kilmę. Jeigu tai senas televizorius arba kompiuteris, paprastai nieko nenustato, nes tai nėra prekyba. Tačiau jeigu rasite daug naujų daiktų su etiketėmis, gali būti problema. Vieną kartą turėjome klientą, kuris bandė įvežti 10 naujų monitorių, sakydamas, kad tai dovana broliui – tai taip neveikia. Muitininkai nėra kvaili, jie mato skirtumą tarp asmeninio krovinio ir prekybos. Būkite nuoširdūs.

Ar galiu vežti vaistus be recepto?

Asmeniniam naudojimui – taip, galite vežti vaistų, kurių jums reikia keletui mėnesių. Geriau juos turėti originaliose pakuotėse su receptu arba gydytojo pažyma (ypač jeigu tai stiprūs vaistai arba injekcijos). Vokietija griežtai kontroliuoja vaistus, todėl neneškite didelių kiekių, jeigu neturite dokumentų. Jei turite įprastų galvos skausmo vaistų, jais rūpintis nereikia, jų ribos nėra tokios griežtos.

Kiek maisto galima pasiimti su savimi?

Galite vežti maisto produktus asmeniniam naudojimui, tačiau griežtai draudžiama mėsa ir pieno produktai iš šalių, kuriose yra galvijų kempinligės ar kitų ligų (tai keičiasi, bet geriau patikrinti). Vaisiai ir daržovės paprastai leidžiami, jeigu jų nedaug. Žmonės dažnai bando vežti dešras ir sūrius, bet tai rizikuota – jeigu randa, viską konfiskuos ir gali baigti bauda. Geriau nusipirkti Vokietijoje, ten maisto prekių pasirinkimas milžiniškas.

Ar reikia deklaruoti alkoholį kraustymosi metu?

Asmeniniam naudojimui ne, jeigu kiekis nedidelis (pvz., butelis vyno ar degtinės). Tačiau jeigu bandysite vežti dešimtis dėžių alaus, tai jau bus laikoma prekyba arba mokesčiams už akcizą taikomu kiekiu. Vokietija turi savo alkoholio mokesčius, todėl dideli kiekiai gali sukelti nerimą muitinėje. Geriau neliesti per didelių kiekių, jeigu nenorite praleisti kelias valandas poste, aiškindamiesi situaciją.

Kelionė, vairuotojai ir realus gyvenimas

Ką daryti jei sunkvežimis užstringa pervežimui į Vokietiją?

Tai retas atvejis, bet įvyksta. Jeigu sunkvežimis pasilieka kelyje dėl techninės gedimo arba avarijos, jūsų daiktai gali vėluoti. Kompanija turi turėti planą B – kitą sunkvežimį arba pagalbą. Pas mus buvo atvejis, kai vairuotojas padegė sankabą ties Berlynu, ir teko laukti dieną. Tokiu atveju būkite kantrūs, kreipkitės į vadovą, kad jis pateiktų informaciją. Geriau turėti kontaktinį telefono numerį, o ne tik el. paštą.

Ar vairuotojas padės pakrauti?

Paprastai taip, jeigu tai įtraukta į kainą (kas dažniausiai būna). Tačiau vairuotojai ne yra profesionalūs krovėjai, jie padės su sunkiaisiais daiktais, bet neįsives jų į butą trečiajame aukšte be lifto, jeigu tai nesutarta. Vienas klientas tikėjosi, kad vairuotojai nuneš visus 50 dėžių į butą, nors sutartyje buvo tik „pakrovimas“. Užtikrinkite, kad viskas aiškiai užrašyta, kad būtų mažiau nesusipratimų.

Kaip elgtis jei atvyko vėluojantis sunkvežimis?

Tai įprasta dalykas – eismo spūstys ties Hanoveriu arba Bauhauso statybos kelyje gali uždelsti. Nereikia panikuoti. Pirmiausia susisiekite su vairuotoju ir paklauskite, kur jis yra. Jeigu jaučiate, kad vėluosite ir išsinuomavote liftą arba padėjėjus, praneškite jiems. Vairuotojai dažnai dirba pagal savo grafikus ir gali tiesiog nepadaryti pertraukos, jeigu jūs neinformavote. Būkite lankstūs, bet reikalaukite informacijos.

Kas jeigu daiktų netelpa į mašiną?

Tai vyksta, kai klientas neteisingai įvertina tūrį. Jeigu sunkvežimis pilnas, o dar liko dėžių, teks rengti antrą važiavimą, kas papildomai kainuos. Kartais įmanoma susitarti dėl papildomos vietos kitame sunkvežimyje, jeigu ten yra laisva vieta, bet tai ne visada įmanoma. Geriau iš anksto padaryti matavimus arba pakviesti specialistą, kuris įvertins tūrį akiai. Nereikia „akių“ vertinti.

Ar apdraudimas apmoka jei aš pats blogai užpakavau?

Tai sudėtingas klausimas. Dauguma draudimų nedengia žalos, atsiradusios dėl blogo pakavimo (vadinamas „vartotojo klaida“). Jeigu dėžė išbyra, nes ją nepritaikėte, draudimo kompanija gali atmesti ieškinį. Svarbu perskaityti sutarties detales apie tai, kas laikoma „neteisingu pakavimu“. Geriau pasidomėti iš anksto ir užpakuoti tvarkingai, nei vėliau kovoti dėl 50 eurų kompensacijos už sulaužytą vazą.

Kodėl kai kurios įmonės taip pignios?

Nes jos taupo visur – vairuotojų atlyginimus, draudimą, degalus. Kartais tai yra „piktu“ įmonių, kurios neturi net licencijos. Vienas klientas pasirinko pigiausią variantą ir jo daiktai važiavo tris dienas, nes vairuotojas važiavo ir kitiems keistus krovinius. Pigu – ne visada gerai. Geriau pasirinkti vidutinę kainą su garantija, nei rizikuoti savo turto. Kraustymasis į Vokietiją – ne vieta, kur taupyti iki paskutinio cento.

Smulkmenos, kurios išgelbės nervus

Ar reikia pažymėti kiekvieną dėžę?

Labai praverčia. Nurodykite ne tik „Virtuvė“, bet ir „Indai“ arba „Maistas“. Taip bus lengviau surasti reikiamus daiktus atvykus į naująjį būstą. Be to, jeigu dėžė yra pažymėta „Lūžtantis“, vairuotojas žinos, kad su ja reikia elgtis ypatingai atsargiai. Nenaudokite užkoduotų žymenų, kuriuos suprantate tik jūs – tai tik prailgins išpakavimą. Paprasti žodžiai geriausiai veikia.

Ką daryti su raktų rinkiniais?

Visus raktus surinkite į vieną mažą dėžutę arba maišelį ir pasidėkite į savo rankinį bagažą (ne į sunkvežimį). Buvo atvejis, kai klientas užrakino raktus viduje ir negalėjo atidaryti durų atvykęs į Vokietiją. Tai buvo tikras košmaras – teko laužti spyną. Geriau turėti pas save pagrindinius raktus nuo buto, mašinos ir sandėliuko. Niekada nepalikite jų sunkvežimyje.

Kur palikti daiktus, jei būstas dar nebaigtas?

Jeigu būstas dar nebaigtas arba negalite jame apsistoti, reikia susirasti sandėlį Vokietijoje. Dauguma pervežimo įmonių gali pasiūlyti laikiną sandėliavimą už papildomą mokestį. Nenaudokite gatvės – tai labai pavojingu. Vienas klientas palikto dėžes prie namo, kol jam buvo ruošiami baldai, ir jas pavogė. Geriau sumokėti už saugų sandėlį, nei prarasti brangius daiktus.

Ar galima vežti augalus per žiemą?

Galima, bet tai rizikuota. Jeigu temperatūra žemiau nulio, augalai gali užšalti per kelias valandas. Reikia juos gerai apvynioti (bet ne per stipriai, kad galėtų kvėpuoti) ir uždėti į šiltą sunkvežimio dalį (jeigu tokią turite). Jeigu tai retas orchidėja ar brangus medis, geriau vežti asmeniniu automobiliu, kur galite reguliuoti šilumą. Ne kiekvienas vairuotojas žino, kaip prižiūrėti augalus.

Ką daryti su šiukšlėmis prieš išvykstant?

Išmeskite viską, ko nereikia. Nėra jokio prasmės vežti senus laikraščius, sulaužytus baldus arba drabužius, kurių nebešvensite. Kraustymasis į Vokietiją yra puiki proga atsikratyti nereikalingų daiktų. Kuo mažiau vežsite, tuo pigiau ir greičiau bus. Vienas klientas vežė net seną, sugedusią skalbimo mašiną, sakydamas „gal ką nors panaudosiu“ – tiesiog numetė ją pirmoje degalinėje.

Išvada

Tai trumpas ir trumpas apžvalga, bet tikiuosi, kad padės. Kraustymasis į Vokietiją nėra lengvas procesas, bet su geru planavimu ir šiek tiek kantrybės viskas įmanoma. Svarbiausia – nebijoti klausti vairuotojų ir logistikos specialistų patarimų, jie matė daugiau nei jūs.