Kraustymasis į Vokietiją be rūpesčių – kaip tai padaryti?

Sveiki, taigi nusprendėte šokti į geltoną vandenį ir keisti gyvenvietę. Geriausia to daryti, kai tikrai to norite, o ne kai priverčia aplinkybės. Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų – matydamas tiek sėkmingų išvykimų į Berlyną ar Miuncheną, tiek ir visiškų fiasko, kai vėlai teko važiuoti gelbėti žmonių iš Lenkijos autoplieno kelio. Kraustymasis į Vokietiją be rūpesčių iš tikrųjų įmanomas, bet tik tada, kai žinai, kuo rizikuoji. Čia nėra jokia magija, tiesiog geras planavimas ir keletas patarimų, kuriuos dalinuosi iš personalios patirties, be jokio įmantriųjų žodžių.

Pirmi žingsniai ir biurokratija

Ar tikrai reikia įmonės, ar galiu važiuoti pats?

Žinoma, galite ir savo automobiliu, jeigu tikitės, kad jūsų senas „Opel“ išveš sofą bei šaldytuvą iš Kauno iki Hamburgo nebeiširus pusiaukelėje. Esu matęs tokias situacijas – žmonės sako, „va, užsirašiau pervežėją“, o galiausiai pasirodo, kad tai jų pusbrolis su vėjuotu „Golfu“. Kraustymasis į Vokietiją be rūpesčių reiškia turėti patikimą transportą, o ne laimėti loterijoje. Profesionalios įmonės turi draudimą, kuris padengs žalą, jei staiga ta „kėdė“ užkliuns už vairo ir įsibraš į barjerą (o tai nutinka dažniau negu galvojote). Taigi, jei vertinate savo nervus, geriau visvirk pasikviesti specialistus.

Kiek anksčiau reikia planuoti?

Nepalikite toto paskutinę sekundę, kaip mokiniai namų darbus. Idealus laikas – mažiausiai mėnuo, o jei kalbame apie vasarą, tai geriau dvi. Vairuotojų trūksta yra įprasta dalykas, o kai visi nori vykti tuo pačiu metu, kainos šuoliais kyla aukštyn. Geriausia kraustymasis į Vokietiją vyksta ramiau, kai turi laiko parinkti datą. Buvau atvejų, kai žmonės skambindavo ryte ir norėjo važiuoti vakare – dažniausiai turėdavau sakyti, kad neįmanoma, nebent jie moka už taksį.

Kokius dokumentus reikia turėti?

Sąrašas nėra toks ilgas, bet svarbus. Turite sutartį, kurią pasirašote su pervežėju, ir inventorinį sąrašą (jei norite draudimo). Beje, apie draudimą – nepamirškite patikrinti, ar jis tikrai veikia Vokietijoje, nes kai kurios „lietuviškos“ kompanijos turi draudimą tik Lietuvos teritorijoje, ir kas nutinka užsienyje, jų nebežino. Dar reikės asmens dokumentų, jei reikės deklaruoti daiktus muitinėje, bet dažniausiai perkraustant turtą, tai nereikalinga, nebent vežate prekiaujamą turą. Aš visada siūlau daryti kopijas viskam, kas pasirašoma.

Ar turiu deklaruoti turtą Vokietijos muitinėje?

Jei tai jūsų asmeninis daiktai, kuriuos naudojote bent pusę metų, tai dažniausiai draudžiama (t.y. mokesčių nereikia). Vokietai čia griežti, bet teisingi. Tačiau jei radote šaldytuvą kieme ir nusprendėte jį parduoti Miunchene – tai jau verslas. Kraustymasis į Vokietiją be rūpesčių gali virsti košmaru, jei bandysite šitaip apgauti sistemą. Muitininkai mato viską, jie turi savo akis. Geriau būti sąžiningas ir parašyti, kad tai dovana ar naudojamas turtas, nei stovėti pasienyje ir mokėti baudas.

Kas dėl gyvenamosios vietos registracijos?

Tai ne mano daržas, aš tiesiog vežu daiktus. Bet iš patirties galiu pasakyti – vokiečiai mėgsta tvarką. Jeigu neturite adreso, kur vežti, gali būti bėdų. Pora kartų mums teko laukti kieme, kol klientas išsiaiškino dalykus su savo šeimininku, kuris dar nebuvo atidavęs raktų. Užtikrinkite, kad galėsite užlipti į laiptus tą dieną, kai atvažiuoja sunkvežimis. Parkavimas miestuose, ypač centre, tai atskira tema.

Kainos ir pasirinkimas

Kaip susiformuoja kaina?

Nėra vienos kainos visiems. Kaip ir su maistu parduotuvėje – priklauso ką imate. Skaičiuojame pagal kubinius metrus (tūrį), atstumą, darbuotojų kiekį (ar reikia nešikų) ir aukštą (ar galime užlipti į antrą aukštą be lift… o jeigu ne, tai kainos šuolis). Kraustymasis į Vokietiją nebe toks pigus kaip buvo prieš penkerius metus, kuras ne tas, koks buvo. Taip pat įeina mokestis už kelionės užtikrinimą ir vairuotojo poilsį. Jei kas pasako, kad gali vežti už du šimtus eurų į Berlyną viską, tai tikėkina, kad tas sunkvežimis bus be ratų (juokauju, bet ne visada).

Ar pigiau jei aš pats pakuosiu?

Taip, tikrai. Tas pats, kaip ir restorane – jei pats užkariauti, maistas pigesnis. Bet būkite atsargūs su pakavimu. Jeigu padarysite tai blogai – pavyzdžiui, užsitepsite indus į dėžę be popieriaus – ir jie suskils, pervežėjas nebus atsakingas. Kraustymasis į Vokietiją be rūpesčių gali baigtis lūžusiu servizu, jei taupydite ant folijos. Aš siūlau pirkti geras dėžes, o ne tas iš mažmeninės prekybos, kurios sugenda nuo vieno peilio svorio. Geriau investuoti šimtą eurų į medžiagas, nei vėliau verkti.

Kas dar gali padidinti kainą?

Estakados, neįgaliesiems skirtos priemonės (kai reikia kelti nešiką su kėdės ratais), arba labai didelis atstumas nuo sunkvežimio iki durų. Vokietijos miestuose dažnai gatvės siauros, o sunkvežimis didelis – gali tekti įrengti specialią techniką perkėlimui. Tai viskas kainuoja. Dar viena dalyka – laukimas. Jei sutarta aštuoni ryto, o jūs ateinate vieną, laukimo mokestis eidamas. Mes negalime tiesiog važinėti ratu, kai kuras brangus.

Ar galima kažkaip užtikrinti, kad kaina nepakis?

Griežta sutartis. Užsirašykite „fixed price“ (fiksuota kaina), jei įmanoma. Daugelis įmonių nori rašyti apytikslę sumą, o paskui paima papildomai už pakavimą vietoje. Pasitikėkite savo intuicija – jei vadybininkas vengia įrašyti galutinės sumos, ieškokite kito. Kraustymasis į Vokietiją turi būti skaidrus. Aš asmeniškai visada stengiuosi parašyti viską, kad vėliau nebūtų nesutarimų prieš duris, kai žmogus jau pavargęs ir nori tik gerti arbatą.

Ar verta rinktis brangiausią pasiūlymą?

Ne visada. Brangumas nereiškia kokybės, kartais tai tiesiog geras marketingas. Pažiūrėkite į atsiliepimus, nors ir juos dabar moku nusipirkti. Geriausiai klauskite draugų, kurie jau važiavo. Žinote, patirtis – tai svarbiausia. Buvo atvejis, kai klientas pasirinko brangią „ekskluzyvinę“ kompaniją, o atvyko senas „Scania“ su rūdžiais. Taigi, kainos nelygu garantija.

Pakavimo ir daiktų subtilybės

Kokias dėžes naudoti?

Stiprias, dvigubos sienelės dėžes. Nenaudokite degtukų dėžių (ok, šypkomės). Tiesiog tokios, kurios nekrempės, įdėjus tris ar penkias knygas. Knygos yra sunkios, jas geriau dėti į mažesnes dėžes, o ne į didžiules, kurias neįmanoma pakelti vienam žmogui. Kraustymasis į Vokietiją be rūpesčių taip pat priklauso nuo to, kaip jūs susisteminate dėžes – pasižymėkite jas („Virtuvė“, „Miegamasis“), tai sutaupys laiko vėliau. Vairuotojai nėra regėtojai, jie nemato, kas viduje.

Kaip supakuoti baldus?

Jei tai brangūs baldai, geriau juos išardyti (nuimti kojas, išimti stalviršius). Tai taupo vietą ir sumažina sugadinimo riziką. Jeigu neįmanoma – vyniojame į burbuliukų plėvelę ir storą kartoną. Būna, kad žmonės sako „pasirūpinkit“, bet tada paaiškėja, kad spinta pilna drabužių. Svoris būna milžiniškas, ir spinta tiesiog lūžta per pusę. Tuomet kaltėmetis prasideda. Ištuštinkite spintas!

Kas su lūžnančiais daiktais?

Stiklas, indai, paveikslai. Čia reikia daug popieriaus, sienelės tarp dėžių ir plėvelės. Nenaudokite laikraščių, jei nenorite, kad jūsų balti lėkštės susidėvėtų nuo rašalo. Naudokite specialų pakavimo popierių. Paveikslus reikia supakuoti į medines dėžes (karkasus), o ne tik į kartoną, nes jei kas nors užliet ant jų arba užgriūs, kartas nepadės. Ypač jei tai kokių garsių dailininkų darbai.

Ar galiu vežti augalus?

Galima, bet ne visus. Vokietija turi griežtas taisykles dėl žemės ūkio kultūrų, kad nebūtų ugnaginių kenkėjų. Vazos su žeme – tai problema. Geriau išempti augalą iš žemės, nuplauti šaknis ir supakuoti šakniagumbius. Aš nėra botanikas, todėl geriau pasitarkite su fitosanitarinių kontrolės specialistais, prieš vežiant tą savo mėgstamą fikusą, kuris auga jau dešimt metų. Nenoriu, kad jums jį nusavotų sienoje (nors dabar jau gal ir pasikeitė taisyklės, geriau patikrint).

Ar saugu vežti elektroniką?

Televizoriai, kompiuteriai – viską reikia įpakuoti į originalią dėžę, jei jos dar turite. Jei ne – įklijuojame storą putą (polistirolą) ant visų kampų ir ekranų. Labai dažnai įvyksta tai, kad žmogus neįpakuoja televizoriaus, padeda ant sėdynės, o vairuotojui staigiai stabdus – „pliauš“ ir ekrane nėra vaizdo. Dabar jau nebe taip sunkiai pakeisti, bet vis tiek pinigai dingsta.

Kelionės eiga ir vairuotojai

Kiek laiko trunka kelionė?

Priklauso nuo to, kur kelyje gyvenate. Iš Vilniaus į Berlyną galima nuvažiuoti per 12-14 valandų, jei viskas vyksta lygiai. Jeigu reikia apkeliauti du tris taškus Lietuvoje, tada tai gali užtrukti ir dieną, dvi. Kraustymasis į Vokietiją be rūpesčių taip pat reiškia suprasti, kad vairuotojai turi poilsio laiką – jie negali važiuoti 24 valandas be perstojo. Tai nėra F-1 lenktynės. Planuokite savo atvykimą su atsarga.

Ar vairuotojai padeda nešti daiktus?

Įprastai taip, jei tai įtraukta į kainą. Bet jie ne olimpiniai sunkiaatlečiai. Jei jūsų butas yra penktame aukšte be lifto, o spinta sveria 150 kilogramų – vairuotojas gali tiesiog nusilenkti ir pasakyti „ne“. Turime įrankius, bet yra ribos. Tokiais atvejais reikia papildomų nešikų. Nereikėtų niekam lošti su savo nugaros sveikata.

Kas daro vairuotojas, kai atvyksta?

Jis iškrauna daiktus ir padeda juos į numerį, jei sutarta. Jis ne montuoja baldų (nesusukia kojų, nesusuka lentynų), nebent tai papildoma paslauga. Taip pat jis neužima šiukšlių – viskas, ką iškraunate, turi būti jūsų problema. Pamatęs daug kartų, kaip žmonės palieka senų dėžių kalnus kieme ir vėliau gauna baudą iš savininko.

O jei kelyje sugenda sunkvežimis?

Tai retas, bet įmanomas dalykas. Mes turiam pagalbos tarnybą, bet jei sugenda variklis Vokietijos autobane pietų kryptimi, tai gali užtrukti. Tada jums reikės kantrybės. Kraustymasis į Vokietiją be rūpesčių yra iki momento, kai kažkas kas. Tada prasideda telefonų karalius. Aš visada stengiuosi informuoti klientą iš karto, jei yra vėlavimas. Negerai, kai žmogus laukia gatvėje ir nežino, kur jo daiktai.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Daugelis klauso. Paprastai ne. Tai yra komercinis transportas, o ne taksi. Yra saugumo reikalavimų ir draudimo sąlygų, kurios draudžia keleivius. Nors buvo atvejų, kai, deja, vairuotojai pasiėmė savo pažįstamų, bet mes to nedarykite, nes tai nelegalu ir rizikuojate likti be daiktų, jei policija sustabdys ir nuimta mašiną iš eismo.

Išvada

Taigi, jei viską suplanavote ir pasiruošėte, kraustymasis į Vokietiją gali būti net ramus procesas. Svarbiausia – nepasitikėkite žodžiu, viską užrašykite ir pasirūpinkite tinkamu pakavimu, o vairuotojams padėkite už kantrybę. Gerai išsirinkti partneriai padarys tą darbą greitai, o jūs galėsite mėgautis nauju gyvenimu Berlyne ar Hamburge be nereikalingų nervų.