Kraustymasis į Schriesheim: ką reikia žinoti prieš kraunant daiktus

Taip, aš irgi nežinojau, kur tas Schriesheim, kol pirmą kartą ten nevažiavau. Dabar jaučiuosi kaip vietinis, nors iš tikrųjų nesu. Jei skaitai šitą, tikriausiai jau turi darbo pasiūlymą, perki namą arba vedi vietinį vokietį. O gal tiesiog pavargai nuo Lietuvos orų ir nusprendei, kad Heidelberg’o pašonė – geriau. Nesvarbu kokia priežastis, bet kraustymasis į Schriesheim nėra toks paprastas, kaip persikelti iš Vilniaus į Kauną. Čia viskas kitaip. Ir gerai, kad klausi. Aš tau papasakosiu viską, ką žinau – be pagražinimų, kartais netvarkingai, bet iš patirties.

Pats dirbu pervežimuose jau daugiau nei dvidešimt metų. Esu matęs visko – nuo verkiančių šeimų, kurių baldai netilpo į liftą, iki visiškai idiotiškų situacijų, kai žmonės bandė vežti tai, ko vežti negalima. Taigi, jei ruošiesi kraustytis į šitą ramų miestelį prie Bergstrasse, prisėsk, pasiimk kavos. Aš tau viską išdėliosiu.

DUK apie kraustymąsi į Schriesheim

Kodėl išvis rinktis Schriesheim?

Nežinau, kodėl tu renkiesi. Bet man, kaip vežėjui, šita vieta patinka logistiškai. Schriesheim yra prie pat A5 autobano, tarp Darmstadt ir Heidelberg’o. Tai reiškia, kad mūsų vilkikui nereikia sukti per kokias siauras kalnų gatveles, kaip kartais būna kitur Vokietijoje. O jei tu ten kraustaisi, reiškia, gyvensi prie kalnų, bet ne ant jų (na, nebent perki namą įkalnėje, tada jau atsiprašau). Miestelis mažas, apie 15 tūkstančių gyventojų, bet vynuogynai aplink – pasaka. Tiesa, kartą vieną klientą vežėm ten, jis man sakė: „Čia vyno regionas, žinai“. Tai aš jam: „O aš maniau, tu inžinierius“. Žodžiu, nesvarbu. Vieta gera.

Kiek maždaug kainuoja pervežimas iš Lietuvos?

Oi, čia klausimas iš tų, kur „priklauso nuo“. Bet sakykim atvirai: iš Vilniaus į Schriesheim, su normalia šeimos namų apimtimi (tarkim, 3 kambarių butas), kaina prasideda nuo kokų 1800–2200 eurų. Jei veži tik kelias dėžes – kita kalba. Jei veži pianiną, senovinę spintą ir dar motociklą – irgi kita. Kainą sudaro ne tik atstumas (apie 1400 km), bet ir darbo valandos, krovimas, pakavimas, muito formalumai (kurių, laimei, ES nėra, bet popieriai vis tiek yra). Visada sakau: geriau paskambink, pasakyk kas tiksliai, ir aš tau duosiu kainą. Neišsigąsk, jei paprašysiu foto daiktų. Aš ne „Facebook’ui“, o tam, kad žinočiau, koks transportas reikalingas.

Ar reikia leidimų dirbti, gyventi?

Šitą aš žinau tik iš klientų pasakojimų, nes pats nesikrausčiau. Bet kiek girdėjau: jei esi ES pilietis, gyventi gali laisvai, bet registruotis (Anmeldung) vietos savivaldybėje – privaloma. Schriesheim priklauso Rhein-Neckar rajonui, tai tvarkosi gana greitai. Darbo leidimo tau nereikia, bet sveikatos draudimas – taip. Vienas klientas pamiršo, tai grįžo į Lietuvą gydytis dantų. Aš ne ekspertas, pasitikrink pats, bet šiaip Vokietija biurokratinė šalis, tai formų tikrai bus.

O kas, jei baldai netelpa?

Tikra istorija: vežėm šeimą į Schriesheim, jie nusipirko namą su siaurais laiptais. Spinta – 2 metrų pločio. Neįėjo. Per langą? Ne, langai su senais rėmais. Galiausiai išardėm spintą į 14 dalių ir surinkom iš naujo. Tai užtruko 3 valandas papildomai. Išvada: prieš kraustymąsi į Schriesheim, nusifotografuok durų angas, liftą (jei yra), laiptines. Nes aš galiu atvežti, bet jei neįeina – problema tavo, ne mano. Nors mes padedam, bet už papildomą darbą susimoki.

Kada geriausia kraustytis?

Venk spalio. Nežinau kodėl, bet vokiečiai tada remontuoja kelius. Pernai stovėjom kamštyje prie Heppenheim’o 2 valandas, klientas nervinosi, aš rūkiau jau penktą cigaretę. Pavasaris arba ankstyva vasara – geriausia. Bet žiemą irgi galima, jei nebijai, kad dėžės sušlaps. Mes turim tentus, tai čia ne bėda. Tik žiemą slidu prie namų, jei įkalnėj.

Vežat tik į Schriesheim ar ir aplink?

Vežam į visą regioną. Schriesheim, Ladenburg, Weinheim, Heidelberg. Dažnai būna, kad žmonės sako „man į Heidelberg’ą“, o paskui pasirodo – į Schriesheim, nes pigiau namą nupirko. Man vienodai, keliai geri. Bet jei tavo adresas yra kokiame Dossenheim’e, tai jau kitas miestelis, nors ir greta. Mūsų navigacija kartais painioja, tai visada duodu klientui paskambint likus valandai – „ar tikrai čia tas namas su žaliais langais?“. Nes yra buvę, kad atvažiavom ne ten.

Ką vežtis, o ką geriau pirkti vietoje?

Jei turi gerą skalbimo mašiną – vežk. Bet jei sena, tai Vokietijoj nusipirksi geresnę už 400 eur. Baldai – panašiai. IKEA yra netoli, Walldorf’e. Bet sentimentai – nesvarbu. Aš pats vežiau klientei seną komodą, kurią ji paveldėjo iš močiutės. Ji verkė, kai įnešėm. Tai kartais verta. Šiaip, čiužiniai, drabužiai, indai – viską galima vežti. Tik ne augalus ir ne malkas. Augalai turi fitosanitarinius reikalavimus, o malkos – ne, tiesiog kvaila vežti malkas į miškingą regioną. Patikėk, buvo tokių.

Kaip su gyvūnais?

Šunį ar katę vežtis gali, bet reikia paso, skiepų. Vokietija griežta. Aš pats vežiau vieną kartą papūgą, tai ji visą kelią rėkė. Bet gyvūną ne į vilkiką dedi, o pas save į mašiną. Mes tik daiktus vežam. Nors kartą klientas norėjo, kad šunį įdėčiau į furgoną. Atsisakiau.

Ar reikia pakavimo paslaugos?

Neprivaloma, bet rekomenduoju. Ypač stiklui, veidrodžiams. Mūsų komanda turi specialių dėžių, burbulinės plėvelės. Bet jei pats pakavai, tai žiūrėk, kad dėžės nebūtų per sunkios. Vienas vyras prikrovė knygų dėžę, ji svėrė gal 60 kg. Nešėm keturiese. Tai geriau daug mažų dėžių, nei kelias monstrų. Ir pasirašyk kas kur. Nes paskui ieškot šakutės virtuvėj – absurdas.

Kiek laiko trunka pervežimas?

Iš Vilniaus į Schriesheim – maždaug 2–3 dienos. Priklauso nuo to, ar važiuojam tiesiai, ar su tarpiniu sustojimu. Mes dažnai darom vieną naktinį sustojimą Lenkijoj, kad vairuotojas pailsėtų. Nes aš už saugumą. Jei nori greičiau – galima, bet brangiau, nes reikia dviejų vairuotojų. Tada parvežam per 24 valandas. Bet kam taip skubėt? Įsikūrimui laiko reikės daugiau.

O kas, jei daiktai sugadinami?

Būna. Nors mes profesionalai, bet kartais kelias duobėtas, kartais dėžė paslysta. Turim draudimą. Svarbu: prieš pakrovimą pasirašom inventorių. Jei kažkas sudūžta – kompensuojam pagal sutartą vertę. Bet čia ne „noriu 1000 eur už seną televizorių“. Vertinam realiai. Vieną kartą klientas sakė, kad jo lempa kainavo 500 eur, o čia buvo kinietiškas šlamštas. Tokiais atvejais aš nesileidžiu į ginčus – turiu foto prieš pakrovimą. Tai ir tau patariu: fotografuok vertingus daiktus.

Ar sunku rasti automobilį Schriesheim’e?

Parkavimas ten nėra tragedija, kaip Heidelberg’o centre. Bet jei namas ant kalno, tai gatvelės siauros. Mūsų vilkikas 18 metrų – kartais tenka statyti žemiau ir nešti daiktus 50 metrų. Tai užtrunka. Bet mes įspėjam iš anksto. Jei turi lengvąjį automobilį, tai parkuok kur nori, tik pirk leidimą, jei zona rezervuota. Vokiečiai mėgsta tvarką.

Kaip su mokesčiais, muito mokesčiais?

ES nėra muito. Bet jei veži alkoholio, tarkim vyno butelius (o iš Schriesheim’o, kur pilna vynuogynų, gal norėsi parsivežti?), tai riba yra. Į Vokietiją iš Lietuvos – niekas netikrina. Bet jei veži atgal, deklaravimas gali būti. Aš vyno nevežu komerciniais kiekiais, bet klientai kartais turi kolekcijas. Čia jau jų reikalas.

Ar teikiate tik pervežimą, ar ir sandėliavimą?

Kartais būna, kad žmogus išsikrausto, bet namas dar nebaigtas. Schriesheim’e yra pora sandėlių, bet brangūs. Aš siūlau savo sandėlį Kaune – pigiau, o kai būsi pasiruošęs, atvešim. Vienas klientas taip darė: paliko daiktus 3 mėnesiams, o pats gyveno pas draugą, kol baigė remontą. Geras variantas.

Ką daryti su šiukšlėmis, senais daiktais?

Nevežk šlamšto. Vokietijoj išmetimas kainuoja. Yra Sperrmüll, bet ten eilės. Jei turi seną sofą, kurią nori pakeist – geriau palik Lietuvoj sąvartyne. Mes ne šiukšlių vežėjai, nors kartą klientas sumokėjo papildomai, ir mes išvežėm jo seną šaldytuvą į perdirbimą. Bet čia išimtis.

Ar galima vežtis automobilį?

Taip, mes turim autovežius. Bet į Schriesheim dažniausiai žmonės važiuoja savo mašina. Jei nori, kad mes parvežtume – galima, bet kainuos apie 500–700 eurų. Vienas klientas nupirko Porsche iš Vokietijos ir norėjo, kad parvežtume į Lietuvą, o jo seną Passat’ą – atgal į Schriesheim. Padarėm.

Ką reikia žinoti apie Vokietijos taisykles?

Kad greitis autobanuose kartais neribojamas, bet vilkikams – 80 km/h. Tai neskubink mūsų. Kartais klientai skambina: „Kur jūs?“ – o mes dar prie Krokuvos. Vokietijoj policija mėgsta tikrinti transportą, tai visi mūsų dokumentai tvarkingi. Bet tau, kaip gyventojui, svarbu žinoti, kad sekmadieniais viskas uždaryta. Jei atvažiuoji šeštadienį vakare, o neturi duonos – problema. Schriesheim’e yra kepyklėlė, bet darbo valandos trumpos.

Kokie dažniausi klientų nesusipratimai?

Kad galvoja, jog mes irgi padėsime surinkti baldus. Mes vežam, įnešam, bet nestatome spintų, nebent susitariam iš anksto. Viena moteris manė, kad aš jai pakabinsiu užuolaidas. Aš pasakiau: „Ponia, aš vairuotojas, ne dekoratorius“. Kartais žmonės painioja pervežimą su pilnu įsikūrimu. Tai susitarkim aiškiai.

Ar sunku rasti darbą Schriesheim’e?

Ne mano sritis, bet iš klientų žinau, kad daug kas dirba Heidelberg’e arba Mannheim’e. Schriesheim – miegamasis rajonas iš dalies. Bet ten yra keletas įmonių, vynininkystės ūkių. Jei moki vokiškai, darbą rasi. Jei ne – bus sunkiau. Bet aš vežiau vieną programuotoją, jis dirba nuotoliu, tai jam vienodai.

Ar verta kraustytis su visa šeima?

Taip, jei turi kantrybės. Vaikams darželiai, mokyklos – viskas yra. Bet adaptacija trunka. Mano klientė sakė, kad jos vaikas pirmus metus verkė, nes neturėjo draugų. Dabar jau vokiškai kalba geriau už ją. Tai ilgas procesas.

Ką daryti, jei nenoriu visko vežti iš karto?

Dalimis. Pirmiausia būtiniausi daiktai. Mes galim atvežti mažesniu furgonu. Paskui, kai įsikūrei, atvežam likusius. Taip daro daug kas, ypač jei bandomasis periodas darbe. Lankstumas – mūsų draugas.

Ar teikiate paslaugas įmonėms?

Taip, vežam biurų baldus, serverius, dokumentus. Į Schriesheim kompanijos retai kraustosi, bet jei reikia – mes pasiruošę. Tik ten jau kitokie tarifai, su PVM sąskaitom faktūrom. Viskas oficialu.

Kokie atsiliepimai apie Schriesheim iš jūsų klientų?

Dauguma patenkinti. Rami vieta, daug žalumos, švaru. Vienas klientas skundėsi, kad per tylu. Sakė, negali miegot be mašinų triukšmo, kaip Vilniuj. Po pusmečio priprato. Kitas sakė, kad kaimynai per daug mandagūs – įtartinai. Bet čia jau žmonių skirtumai.

Ar vežate tik į Schriesheim ar ir iš jo?

Ir iš jo. Būna, kad lietuviai grįžta. Arba vokiečiai perka daiktus Lietuvoj. Vežam į abi puses. Kartą vežiau didžiulį senovinį laikrodį iš Schriesheim’o į Kauną – vokietis jį pardavė lietuviui kolekcionieriui. Tai maršrutas lankstus.

Kaip saugiai pervežti stiklinius daiktus?

Specialios dėžės su putplasčiu. Aš pats esu sudaužęs veidrodį prieš 15 metų, nuo tada žinau – niekada netaupyk pakavimui. Jei daiktas trapus, geriau leisk mums supakuoti. Atsakomybė didesnė.

Ar reikia pasirašyti sutartį?

Visada. Sutartis apsaugo ir tave, ir mus. Ten surašyta data, adresai, kaina, atsakomybės. Niekada nedirbu „ant žodžio“, nebent vežu draugui. Bet ir draugui siūlau pasirašyti, nes pinigai gadina santykius. Yra buvę.

Ką darote, jei vėluojate?

Skambinu iš karto. Jei kamštis, avarija, techninė problema – informuoju klientą. Geras klientas supras, blogas – rėks. Bet aš stengiuosi, kad vėlavimai būtų reti. Pernai vėlavom tik du kartus. Vieną kartą dėl sniego, kitą – nes navigacija nuvedė į klaidingą Schriesheim’o dalį.

Ar sunku išmuiti alkoholį?

Kaip minėjau, ES ribos minimalios. Bet jei turi 50 butelių vyno kolekciją – deklaruok. Vokietijos policija nestovi prie kiekvieno namo, bet geriau būti sąžiningam. Aš ne muitininkas, nežinau visų niuansų. Geriau pasiklausk oficialiai.

Koks jūsų patarimas prieš kraustymąsi į Schriesheim?

Susidėliok planą. Pradėk nuo adreso patikrinimo, ar tikrai tinka dideliam transportui. Tada susisiek su manim (ar kitu vežėju), atsiųsk nuotraukas. Nepamiršk dokumentų – asmens, darbo sutarties, registracijos. Ir nusiteik, kad bus stresas. Bet kai išgeri pirmą vyno taurę savo kieme su vaizdu į Odenwald’ą – viskas atsiperka.

Baigiamasis žodis

Žinai, kraustymasis į Schriesheim man visada asocijuojasi su ramybe. Ne dėl to, kad lengva vežti, o dėl to, kad žmonės ten važiuoja su viltim. Aš vežu ne tik daiktus – vežu gyvenimus. Gal skamba banaliai, bet po 20 metų darbo taip jaučiu. Jei turi klausimų, skambink, rašyk – aš ne ofiso žmogus, bet atsakau greitai. Tik nesitikėk, kad viską žinosiu 100%. Bet ką žinau – pasakysiu atvirai. Sėkmės tau tame Schriesheim’e.