Kraustymasis į Rosendahl: ką žinau po 20+ metų tarptautiniuose pervežimuose

Gerai, klausykit. Jeigu skaitot šitą tekstą, tikėtina, kad jau turit bilietą į vieną pusę arba bent jau rimtai svarstot apie kraustymą į Rosendahl. O gal jau esat ten ir bandot atsivežti likusius daiktus iš Lietuvos. Šitam reikale aš jau sukiojuosi gerus du dešimtmečius, tad papasakosiu viską taip, kaip yra iš tikrųjų. Be tų marketingo blizgučių, be idealių scenarijų. Bus ir tokių dalykų, kur gal sakau „čia jau nežinau tiksliai“, nes kiekvienas pervežimas – kaip sniego gniūžtė: pradedi ridenti ir niekada nežinai, į kokią pusę ji pasisuks. Svarbiausia – nesijaudinkit, viskas išsprendžiama, tik reikia žinoti keletą niuansų.

Pats Rosendahl – toks ramus, žalias kampelis. Bet kol ten įsikursi, reikia pereiti logistikos pragarą. Ir žinokit, čia nebus pasakojimas apie tai, kaip viskas sklandžiai vyksta. Bus apie tai, kaip vyksta iš tikro.

Kodėl išvis verta žiūrėti į Rosendahl, o ne kitur?

Ar Rosendahl tikrai toks geras pasirinkimas lietuviui?

Nežinau, ar „geras“, bet tikrai specifinis. Čia nėra Londonas ar Oslas, kur pilna lietuvių. Kraustymas į Rosendahl dažniausiai reiškia, kad žmogus važiuoja dirbti konkretaus darbo, dažnai susijusio su žemės ūkiu, gamyba arba turi ten šeimos. Miestelis mažas, infrastruktūra yra, bet ne kosmosas. Mano klientai, kurie ten išvažiavo, skundžiasi tik vienu – jei pripratę prie Vilniaus šurmulio, teks keisti įpročius. Bet dėl ramybės, gamtos – idealu. Tik turėkit omeny, kad pervežimo kaina ten bus kiek didesnė nei į centrinę Vokietiją, nes tai nėra magistralinis taškas. Vairuotojui ten nusigauti su pilnu kroviniu kartais reiškia gerokai pasukti iš kelio.

Kokie miestai šalia Rosendahl, apie kuriuos reikia galvoti logistiškai?

Va, čia geras klausimas. Dažnai žmonės galvoja, kad važiuoja tik į Rosendahl, bet logistikos prasme mes visada žiūrime į regioną. Jeigu kraustymasis į Rosendahl vyksta per Hamburgą ar Brėmeną, mes dažnai deriname maršrutą su kitais užsakymais toje pusėje. Čia toks, sakykim, Münsterland regionas. Svarbu žinoti, kad jeigu jūsų daiktai atkeliauja į Hamburgą, o iš ten reikia į Rosendahl – tai jau vidinis Vokietijos pervežimas, ir kainuos papildomai. Kartais žmonės nustemba: „Tai kodėl negalit pristatyt tiesiai?“ Galiu, bet jei mašina 120 kubų, o jūs turit tik sofą ir dėžę, man ekonomiškai ten važiuoti be kito krovinio – savižudybė. Tada arba laukiat, kol surinksiu krovinį tam regionui, arba mokat už tuščią ridą.

Daiktų paruošimas ir dokumentai – realybė

Ar man reikia kažkokių specialių dokumentų vežant baldus į Rosendahl?

Klausykit, jei vežat naudotus asmeninius daiktus, ES viduje – jokių muitinių nėra. Bet! Yra vienas „bet“. Jeigu kraustymas į Rosendahl vyksta iš Lietuvos, jūs turit turėti bent kažkokį raštišką įrodymą, kad ten gyvensit ar jau gyvenat. Nes vokiečių policija (ypač toj pusėj, netoli sienos su Olandija) kartais sustabdo ir klausia, ar čia ne komercinis pervežimas. Jei vežat 10 naujų televizorių dėžėse – bus klausimų. Jei vežat savo seną spintą, drabužius, indus – problemų nulis. Bet aš visada patariu turėti darbo sutarties kopiją, nuomos sutartį arba Anmeldung (registracijos) lapą. Pats buvau situacijoje, kai klientas neturėjo nieko, ir prastovėjom pusdienį, kol aiškinomės. (Na, pusdienį gal per stipriai pasakyta, bet porą valandų tikrai).

O jeigu aš pats supakuoju daiktus, ar draudimas galios?

Va čia ir yra ta vieta, kur aš visada suabejoju. Techniškai – taip, draudimas galioja. Bet praktiškai? Jeigu jūs pats supakavot kinų vazą į laikraštinį popierių, o mes ją sudaužėm, draudimo kompanija sakys: „Profesionaliai nesupakuota“. Ir teisūs bus. Aš visada sakau – vertingus, trapius daiktus geriau leiskit supakuoti mums. Taip, kainuos papildomai, bet tada aš galiu garantuoti, kad jei kas nutiks, draudimas padengs be žodžių. O jei jūsų dėdė Kostas tiesiog sumetė stiklines taures į kartoninę dėžę... na, žodžiu, rizika ant jūsų.

Kainos ir kas daro įtaką galutinei sumai

Kiek kainuoja kraustymasis į Rosendahl iš Lietuvos?

Čia klausimas iš serijos „kiek kainuoja automobilis“. Bet jei labai grubiai – už 15-20 kubinių metrų krovinio (tai yra vidutinis 2-3 kambarių butas) ruoškitės maždaug 1500–2500 eurų. Kraustymas į Rosendahl dėl lokacijos gali būti brangiau nei į Berlyną. Kodėl? Nes, kaip sakiau, reikia sukti nuo magistralės. Kuras, laikas, vairuotojo nakvynė – viskas įskaičiuota. Bet svarbiausia ne kaina, o kas į ją įeina. Vieni duoda kainą „už mašiną“, o paskui paaiškėja, kad baldų išnešimas neįskaičiuotas. Visada klauskit: ar čia galutinė kaina su pakrovimu/iškrovimu? Ar reikės man padėti? Aš visada sakau – jei sveikata leidžia, galit padėti, bet tada ir atsakomybė dalinasi.

Kodėl viena įmonė siūlo 1200, o kita 2000? Kur čia šuo pakastas?

Oi, čia mano mėgstamiausia tema. Pigus pasiūlymas dažnai reiškia, kad įmonė planuoja jus „prikabinti“ prie kito krovinio. Tai vadinama „groupage“ arba konsolidacija. Idėja gera – jūsų daiktai važiuoja su kažkieno kitu kroviniu, dalinatės išlaidas. Bet minusas – laukimas. Jūsų daiktai gali atvykti ne rytoj, o po savaitės ar dviejų. Brangesnis variantas dažniausiai yra „dedicated“ – mašina važiuoja tik jums. Aš pats kartais darau ir taip, ir taip. Bet kai klientas sako „man reikia rytoj, nes miegu ant grindų“, tada jokių konsolidacijų. Dar būna, kad pigioji įmonė tiesiog neturi normalaus draudimo, arba naudoja subrangovus, kurių nekontroliuoja. Čia jau loterija. (Teko matyti, kai atvažiuoja mašina su lenkiškais numeriais, vairuotojas nekalba nei angliškai, nei vokiškai, o jūsų sutartis su lietuviška įmone... ir kas tada atsakingas?).

Ar pervežimo kaina priklauso nuo sezono?

Absoliučiai. Vasara – pekla. Visi studentai, visi grįžtantys emigrantai, visos šeimos nori kraustytis per atostogas. Gegužė–rugpjūtis – kainos kosminės, mašinų trūksta. Žiema, ypač po Naujųjų iki vasario – galima rasti geresnių dealų. Bet yra rizika, kad snigs, užšals keliai. Aš vieną kartą per sausį vežiau krovinį į tą pusę, prie Brėmeno, ir užstrigom parai, nes užsnigo visiškai. Klientas nervinosi, bet čia force majeure. Tad jei kraustymas į Rosendahl jums ne dega, planuokitės ramesniam laikotarpiui.

Pakrovimas, iškrovimas ir problemos kelyje

Kas atsitinka, jei vairuotojas pavėluoja į pakrovimą?

Oi, čia klasika. Pirmiausia – kodėl vėluoja? Jei įmonė normali, jums paskambins iš anksto. Vėlavimas iki 2-3 valandų yra, sakyčiau, dar normalu. Kamščiai, ankstesnis klientas ilgiau užtruko, pasienyje patikra. Bet jei vėluoja 5 valandas ir tyli – jau negerai. Aš savo klientams visada sakau: planuokitės visą dieną. Neplanuokit lėktuvo tą pačią dieną, neplanuokit notaro sandorio. Pervežimų versle laikas yra... kaip čia pasakius... elastingas. Kartais viskas kaip pagal laikrodį, kartais velnias įsikiša. Jei vėluoju, aš asmeniškai siūlau kompensaciją, pvz., nemokamą baldų surinkimą vietoje ar butelį vyno (juokauju, bet esu tą daręs).

Ar jūs išnešate baldus iš penkto aukšto be lifto?

Taip, išnešam. Bet! Kai skambinat ir klausiat kainos, būtinai pasakykit, koks aukštas ir ar yra liftas. Jeigu pasakot „aha, viskas gerai“, o atvažiuojam ir matom siaurus laiptus, penktą aukštą, ir dar pianiną – pyksimės. Na, nepyksimės, bet kaina koreguosis vietoje. Tai sunkus fizinis darbas. Mūsų vyrai gauna papildomai už tokius adresus, ir tai yra teisinga. Kartais žmonės sako: „Tai jūsų darbas nešti“. Mūsų darbas yra transportuoti. Nešimas yra papildoma paslauga, ir ji kainuoja priklausomai nuo sudėtingumo. Ypač kai kraustymas į Rosendahl vyksta į kokį seną namą, kur laiptai siauri, posūkiai neįmanomi. Tenka per balkoną kartais daiktus leisti su virvėm. Nepatikėsit, bet esu taip daręs su spintele, kuri netilpo į laiptinę.

Ar galima palikti dalį daiktų sandėlyje, jei butas Rosendahl dar neparuoštas?

Galima, ir tai yra labai populiaru. Dažnai žmonės sako: „Man kol kas tik kambarys, baldai netilps“. Mes turim sandėlius arba galim laikyti krovinį mašinoje, bet tai kainuoja. Jei laikom mašinoje – mokat už prastovas. Jei sandėlyje – mokat už kvadratūrą. Bet kartais tai pigiau nei vežti pirmyn-atgal. Tik žinokit, kad sandėliuojant yra rizika – kuo daugiau kartų daiktai judinami, tuo didesnė tikimybė ką nors apgadinti. Čia ne mistika, čia fizika.

Įdomesni atvejai ir specifiniai klausimai

Ar vežate automobilius kartu su namų daiktais?

Vežam, bet čia jau kita opera. Automobilis vežamas autovežiu, o ne baldų furgone. Bet mes galim suorganizuoti. Tiesą sakant, aš dažniausiai perduodu šitą reikalą patikimiems partneriams, nes pats su autovežiais nedirbu. Bet galiu sutarti, kad tą pačią dieną jūsų daiktai išvažiuoja su viena mašina, o automobilis – su kita. Koordinuoti sunku, bet įmanoma. Tik nepamirškit, kad automobilį reikia išregistruoti Lietuvoje ir registruoti Vokietijoje. Yra toks niuansas – jei automobilis jau Vokietijoje, o jūs dar neturit adreso Rosendahl, jo neregistruosit. Tad kartais geriau automobilį palikti Lietuvoje, kol sutvarkysit dokumentus vietoje.

O jeigu aš noriu vežti tik kelias dėžes, o ne visą butą?

Tada jums reikia ne pilno pervežimo, o siuntų paslaugos. Kraustymas į Rosendahl su 3-4 dėžėm yra per brangu daryti atskira mašina. Aš tokiems atvejams naudoju DHL, DPD arba specializuotas siuntų kompanijas. Bet jei dėžės sunkios, virš 30 kg, tada kurjeriai jų dažnai neima, ir vėl grįžtam prie pervežimo įmonių. Yra toks triukas – paletė. Sukraunat daiktus ant euro paletės, apvyniojam plėvele, ir siunčiam kaip vieną krovinio vienetą. Taip pigiau nei vežti atskirai. Bet Rosendahl adresu reikia, kad kažkas priimtų tą paletę, nes vairuotojas neis į butą su viena dėže, jei sutartis tik dėl paletės pristatymo iki durų. (Oi, painiava, bet tikiuosi supratot).

Kas bus, jei kelyje sulūš mano televizorius, nors buvo originalioje dėžėje?

Jei buvo originalioje dėžėje, ir mes ją paėmėm – atsakom. Jei jūs patys įdėjot į mašiną ir neapžiūrėjom – bus sunku įrodyti. Aš visada prieš pakrovimą fotkinu rizikingus daiktus. Taip pat rašom defektų aktą. Jei televizorius be dėžės, apvyniotas pledu – tai jau rizika. Aš pats vieną kartą vežiau kliento plazmą, kuri buvo be kojelės, tiesiog ekranu į sieną atremta. Pasakiau: „Vyrai, čia 50/50, kad atvažiuos sveika“. Atvažiavo, bet tada pasižadėjau daugiau tokių eksperimentų nedaryti. Jei norit garantijos – originali pakuotė arba profesionali dėžė.

Ar jūs surenkate baldus Rosendahl vietoje?

Surenkam, bet ne visada. Standartinėje paslaugoje baldų surinkimas nėra įskaičiuotas. Čia yra papildoma paslauga. Bet aš dažnai ją darau nemokamai, jei klientas geras, o darbų nedaug. (Tik nesakykit mano buhalterei). Jei turit pilną komplektą IKEA baldų, kuriuos reikia surinkti nuo nulio – tada jau valandinis darbas. Vokietijoje meistrai brangūs, tad kartais žmonės specialiai samdo lietuvius, kad surinktų baldus, nes mūsų rankų darbas kol kas pigesnis. Tik nepamirškit, kad surinkimui reikia laiko, o laikas kraustymo į Rosendahl dieną yra aukso vertės.

Ar reikia man būti vietoje per pakrovimą?

Idealiu atveju – taip. Bet gyvenime būna visko. Kartais žmonės palieka raktus kaimynams, giminėms. Aš pats esu krautęs daiktus, kai klientas jau buvo Rosendahl, o jo mama Lietuvoje prižiūrėjo procesą. Tai normalu. Bet tada būtinai reikia inventorizacijos lapo. Mama pasirašo, kad viskas išvežta, o klientas Rosendahl pasirašo, kad viskas gauta. Ir jokių „man atrodo, kad trūksta vienos dėžės“. Buvo atvejis, kai klientas po savaitės paskambino: „Kur mano žieminiai batai?“ O aš nežinau. Jei nebuvo lapo – neįrodysi nieko. Todėl visada sakau: popierius apsaugo abi puses.

Įmonės pasirinkimo skausmai

Kaip atskirti gerą pervežimo įmonę nuo sukčių?

Oi, aš čia jau degęs esu. Ne aš, o klientai. Geras ženklas – įmonė turi fizinį biurą, o ne tik mobilų telefoną. Tikrina sutartį, duoda draudimo polisą, turi atsiliepimus ne tik feisbuke. Blogas ženklas – prašo 50% avanso grynais ir sako „čekis nereikalingas“. Kai kraustymas į Rosendahl planuojamas, visada siūlau pasigooglinti ne tik įmonės pavadinimą, bet ir savininko vardą. Kartais žmonės keičia įmonės pavadinimus, bet veidai tie patys. Dar vienas triukas – jei vairuotojas atvažiuoja be uniformos, be dokumentų, ir mašina apšepusi... bėkit. Na, nebėkit, bet pagalvokit. Rimtos įmonės investuoja į transportą, į tvarkingą aprangą. Aš asmeniškai nepriimu vairuotojų, kurie atrodo kaip iš sąvartyno. Čia ne snobizmas, čia pagarba klientui.

Ar mažos įmonės yra blogiau nei didelės?

Nebūtinai. Kartais maža šeimos įmonė dirba geriau, nes savininkas asmeniškai sėdi prie vairo. Bet minusas – jie neturi resursų. Jei jų vienintelė mašina sulūžta, jūsų kraustymas į Rosendahl nusikels savaitei. Didelės įmonės turi daugiau mašinų, bet ten jūs esat tik numeris. Aš pats esu iš tų „vidutinių“. Turiu kelias mašinas, bet kiekvieną klientą pažįstu vardu. Man atrodo, čia aukso viduriukas. Bet žinokit, yra tokių klientų, kurie specialiai renkasi didelius tinklus, nes jiems svarbu garantija, kad įmonė rytoj nebankrutuos. Suprantama.

Logistikos keistenybės Vokietijoje

Ar Rosendahl yra kokių nors aplinkosaugos zonų, į kurias negali įvažiuoti vilkikai?

Vokietija pamišusi dėl tų „Umweltzonen“. Bet Rosendahl nėra didmiestis, tad problemų didelių neturėtų būti. Tačiau jei jūsų gatvė yra siaura, su gyvenamąja zona, gali būti, kad vilkikas netilps. Tada mes darom „shuttle“ – didelė mašina stovi pramoninėj zonoj, o mes su mažesniu furgonu pervežam daiktus iki namų. Tai papildomos išlaidos, apie kurias mažai kas pagalvoja. Aš visada prieš važiuodamas žiūriu Google Street View. Kartais ten medžiai, lankai, elektros laidai. Būna, kad klientas sako „normali gatvė“, o paskui paaiškėja, kad ten tik dviratis telpa. Teko vieną kartą samdyti traktoriuką, kad pertemptų krovinį per purvyną (čia ne Rosendahl, bet pamoka ta pati – pasitikėkit, bet patikrinkit).

Ką daryti, jei kaimynai Rosendahl neleidžia parkuoti vilkiko?

Vokiečiai tvarkingi, kartais net per daug. Jei gatvė siaura, o jūsų kaimynas turi grafiką, kada jis išvažiuoja, gali kilti konfliktas. Aš visada prašau kliento iš anksto susitarti su kaimynais. Dar geriau – užsakyti laikiną parkavimo leidimą savivaldybėje (vok. „Halteverbotszone“). Tai kainuoja gal 50-100 eurų, bet užtikrina vietą. Jei to nepadarysit, gali atvažiuoti policija, ir bauda bus jums. (Na, formaliai mums, bet mes ją perrašom klientui, nes čia jo atsakomybė užtikrinti privažiavimą).

Kas po pervežimo?

Ką daryti su pakuotėmis po to, kai viskas išpakuota Rosendahl?

Vokietijoje šiukšlių rūšiavimas yra religija. Kartonas – į mėlyną konteinerį. Plėvelės – į geltoną. Jei iš karto neišmesit, kaimynai žiūrės kreivai. Aš kartais pasiūlau paslaugą – išvežti pakuotes atgal. Bet tai brangu, nes mes mokam už utilizaciją. Kai kraustymas į Rosendahl baigtas, geriausia patiems po truputį tvarkytis. Arba susiraskit vietinį, kuris atvažiuos ir paims. Tiesa, pakuočių kiekis po pervežimo visada šokiruoja. Atrodo, vežei baldus, o liko kalnas kartono. Čia tas pats, kas su česnaku – dedi vieną skiltelę, o smirda visa virtuvė.

Ar galima užsakyti tik iškrovimo paslaugą Rosendahl, jei patys atsivežėm?

Taip, ir tai dažnai daroma. Žmonės išsinuomoja furgoną, atsiveža daiktus, o paskui paskambina mums: „Padėkit iškrauti“. Aš tokių darbų nelabai mėgstu, nes nežinau, kaip ten sukrauta. Jei patys susikrovėt, dažnai būna blogai pritvirtinta, daiktai išsibarstę. Bet jei jėgų trūksta – padedam. Valandinis įkainis. Tik būkit pasiruošę, kad mūsų vyrai gali bambėti, jei matys, kad spinta guli ant stiklinių daiktų. Profesionalus pakrovimas – tai mokslas. O mėgėjiškas – loterija.

Ar jūsų įmonė padeda su Anmeldung ar kitais popieriais Rosendahl?

Ne, čia jau ne mūsų sritis. Aš nesu advokatas ar konsultantas. Bet galiu duoti kontaktus lietuvių, kurie ten gyvena ir padeda su dokumentais. Tiesą sakant, kai kraustymas į Rosendahl vyksta, aš visada turiu sąrašą žmonių, kurie verčia dokumentus, padeda užsiregistruoti. Neoficialiai, žinoma. Oficialiai aš tik pervežu. Bet per 20 metų pažinčių atsirado. Kartais klientai man paskambina po metų: „Klausyk, o pas tave nėra gero santechniko Rosendahl?“ Ir aš turiu. Nes pervežimas – tai ne tik mašina. Tai bendruomenė.

Išvada

Na, tiek to. Jeigu perskaitėt iki čia, tai jau turėtumėt susidaryti vaizdą, kad kraustymas į Rosendahl nėra tik data kalendoriuje. Tai procesas su nervais, su netikėtumais, bet ir su savo romantika. Aš visada sakau savo klientams – nežiūrėkit į kainą kaip į vienintelį kriterijų. Žiūrėkit į žmones, su kuriais dirbsit. Ar jie atsiliepia telefonu? Ar paaiškina, o ne numeta kainą ir dingsta? Ar turi draudimą, ar slepiasi už subrangovų? Kraustymas į Rosendahl man pačiam yra vienas mėgstamiausių maršrutų, nes tas kraštas ramus, keliai geri, o klientai dažniausiai patenkinti, nes išvažiuoja į geresnį gyvenimą. Sėkmės jums, ir nepamirškit – geriau vieną kartą paskambinti ir paklausti kvailo klausimo, nei paskui kentėti. Aš irgi ne viską žinau, bet ką žinau – tuo dalinuosi.