Kraustymasis į Buseck: ką žinoti, kol dar nesupakavai pirmos dėžės

Per dvidešimt metų, praleistų prie vairo ir prie telefono derinant tarptautinius pervežimus, mačiau visko – nuo ašarų, kai šeima pamato, kad mėgstamiausia vaza atvažiavo šukėmis, iki tylios panikos akyse, kai žmogus suvokia, kad jo krovinys kažkur įstrigo tarp Klaipėdos ir Frankfurto. Kraustymasis į Buseck – nėra tik dar vienas maršrutas žemėlapyje. Tai miestelis Heseno žemėje, netoli Gyseno, į kurį žmonės važiuoja ne tik dėl darbo, bet ir dėl ramesnio gyvenimo tempo. Ir patikėkit, pervežimų logistika į tokias vietas turi savų niuansų, kurių nesužinosite iš bendrų brošiūrų.

Šiandien noriu papasakoti viską, ką realiai reikia žinoti. Be blizgesio, kartais net šiek tiek chaotiškai, nes pats procesas toks ir būna – chaotiškas. Nuo kainų ir terminų iki to, ką daryti, jei jūsų baldai netelpa į standartinį furgoną, nors sakėte, kad tikrai tilps.

DUK: Klausimai, kuriuos girdžiu kasdien (ir atsakymai, kurių neišgirsite reklamoje)

Ar tikrai kaina, kurią man pasakė telefonu, yra galutinė?

Žiūrėkit, čia yra vienas iš tų momentų, kur aš pats kartais suirztu dėl kolegų. Dažnai skambutis vyksta taip: klientas sako „turiu 15 dėžių, lovą ir skalbimo mašiną“, vežėjas meta kainą iš lubų, o paskui, kai atvažiuoja pakraut, prasideda – „oi, čia dar ir šaldytuvas, ir tas pianinas kampe, reikia papildomai“. Galutinė kaina kraustantis į Buseck gali būti fiksuota tik tada, kai turi detalų sąrašą. Aš visada prašau žmonių atsiųsti nuotraukas, o dar geriau – video skambutį padaryt. Tik tada galiu pasakyti: „už tiek ir tiek eurų, tą ir tą dieną, jūsų daiktai bus Buseck“. Jei vežėjas sako „kažkur apie“, bėkit nuo tokio.

Kas bus, jei mano sofa netelpa į standartinį 100 kubų furgoną?

Oi, čia klasika. Tas 100 kubų furgonas skamba didelis, bet sofa su kampais kartais užima visą erdvę. Turėjom atvejį, kai šeima kraustėsi iš Vilniaus į Buseck. Pasirodo, jų kampinė sofa netilpo nei į vieną standartinę mašiną. Sėdėjom, skaičiavom, prakaituodami žiūrėjom į brėžinius. Galų gale teko samdyti didesnį vilkiką (su tentu), o tai reiškė ir kitokią logistiką, ir kitą kainą. Jei jūsų baldai nestandartiniai, sakykit iš karto. Kartais pigiau sofą parduot vietoj ir nusipirkt naują Buseck, nei vežti ją specialiu transportu. Aš čia nejuokauju, realiai taip gali būti.

Kaip vyksta pats pakrovimas, jei gyvenu daugiabutyje be lifto?

Kai gyveni penktam aukšte be lifto, o aš atsiunčiu du vyrus, tai... na, mes atvažiuojam, pasižiūrim ir sakom: „bus papildomas mokestis už aukštą“. Ir čia ne tai, kad mes godūs. Tiesiog nešti pianiną ar šaldytuvą laiptais penkis aukštus užtrunka trigubai ilgiau, o vyrai rizikuoja sveikata. Būna, kad klientas pyksta, bet ką aš padarysiu – tokia realybė. Ir dar: įsitikinkit, kad lifto durų aukštis ir plotis leidžia išnešti stambius daiktus. Esu matęs, kaip spintą iš balkono leido lynais, nes liftas buvo per mažas. Graudu ir juokinga vienu metu.

Koks vidutinis pristatymo laikas kraustantis į Buseck iš Lietuvos?

Standartiškai – 3–4 darbo dienos. Bet čia yra tas „bet“ – aš sakau 3–4 dienos, o realybėj kartais gaunasi 5–6. Kodėl? Nes gali būti kamščiai Lenkijoj, gali sugesti mašina (o tai nutinka net naujom), gali vairuotojas viršyti vairavimo valandas ir turėt stovėt parą kažkur prie Hanoverio. Kartą vilkikas su visa šeimos mantą stovėjo prie Lidl aikštelės visą sekmadienį, nes Vokietijoje draudžiama judėt sunkvežimiam. Klientas skambino kas valandą, o aš ką – tik rankas skėsčioti. Tad planuokitės su rezervu.

Ar reikia pačiam demontuoti baldus, ar jūs tai padarot?

Mes padarom. Tiksliau, mes galim padaryt. Bet yra niuansas – aš visada klausiu: „ar spinta iš IKEA?“ Jei taip, tai žinokit, tos IKEA spintos, jei jas išardai ir vėl sudedi trečią kartą, jos jau nebe tokios stabilios būna. Tie medžio drožlių plokščių kaiščiai susidėvi. Kartais geriau vežti surinktą, jei telpa į furgoną vertikaliai. Mes atsivežam įrankius, lipnią plėvelę, diržus, bet dėl senovinių, brangių baldų – aš sąžiningai sakau: „mes nesam restauratoriai, mes vežėjai“. Jų ardymui gal geriau kviestis specialistą, o mes jau supakuosim ir pervešim.

O jei mano daiktai atvažiuoja, o manęs dar nėra Buseck?

Būna, taip, kad žmogus išvažiuoja lėktuvu, galvoja, kad daiktai atvažiuos po savaitės, o mes atvažiuojam po trijų dienų ir skambinam į tuščią namą. Ką daryt? Mes galim palaikyt krovinį sandėlyje, bet tai kainuoja papildomai per parą. Arba galit duoti kaimyno raktus, bet čia jau rizika – mes neatsakom už turto saugumą po iškrovimo, jei tai ne jūsų asmeninė priėmimo vieta. Geriausias variantas – turėti įgaliotą asmenį vietoje. Aš pats kartą iškroviau visą namų turtą į garažą kaimynui Hansui, nes klientas užstrigo Varšuvoj. Viskas baigėsi gerai, bet plaukai žili liko.

Ar draudimas tikrai veikia, ar čia tik popierius?

Klausimas į milijoną. Draudimas veikia, bet jis turi tiek išlygų, kad galva svaigsta. Jei jūs patys supakavote dėžę, o ji atvažiavo subyrėjus, draudimo kompanija gali sakyti: „netinkama pakuotė, mes nemokam“. Aš visada rekomenduoju – leiskit mums supakuoti bent jau trapius daiktus. Taip, tai kainuoja papildomai, bet tada bent jau ramu. Turėjom atvejį, kai vežėm krištolinį sietyną į Buseck. Klientas sakė „aš pats supakavau“, įvyniojo į laikraščius. Na, atvažiavo stiklo mišinys. Draudimas buvo, bet išmokos – nulis, nes pakuotė neatitiko „profesionalių standartų“. Liūdna, bet tokia tiesa.

Kada geriausia užsakyti pervežimą, kad būtų pigiau?

Visi nori kraustytis vasarą, tarp birželio ir rugpjūčio. Ir tada aš, kaip vežėjas, turiu aukso amžių – kainos kyla, mašinų trūksta, vairuotojai pervargę. Jei galit rinktis, kraustykitės spalį arba lapkritį. Dar geriau – sausio vidury, kai visi sėdi po Kalėdų be pinigų. Tada ir mes lankstesni, ir kainos žemesnės, ir pristatymas greitesnis, nes keliai tuštesni. Ir dar – savaitės vidury, antradienis–trečiadienis, visada pigiau nei pirmadienį ar penktadienį.

Ar jūs vežate ir augalus? Turiu didelę fikusų kolekciją.

O, Dieve, fikusai. Aš asmeniškai augalų vežti nelabai mėgstu. Ne todėl, kad negalim, bet jie kaprizingi. Vežant į Buseck, ypač šaltuoju metų laiku, furgone gali būti minusinė temperatūra, jei tai nėra specialus termofurgonas. Augalai šąla, genda, o paskui klientas sako: „jūs man nužudėt mano 20 metų fikusą“. Oficialiai – mes vežam, jei jie tinkamai supakuoti ir jei klientas pasirašo, kad rizikuoja. Bet širdy aš visada nervinuosi. Yra specializuotų augalų pervežimo firmų, galbūt ten saugiau.

Kaip vyksta išmuitinimas? Juk Vokietija – ES.

Vokietija – ES, taip. Jokio muito nėra. Bet jei vežat kažką keisto – tarkim, didžiulę sumą grynųjų (ko nedaryčiau), arba senovinį ginklą, arba vyno rūsį, vertą keliasdešimt tūkstančių – tuomet jau reikia deklaruoti. Aš ne muitininkas, aš vairuotojas. Mano reikalas, kad krovinys būtų su sąrašu. Jei policija sustabdo patikrai, o jūs vežat 50 dėžių vyno be jokių dokumentų, gali kilti klausimų. Vienam klientui taip buvo – vežėm asmeninę biblioteką, bet inspektorius pamatė keletą labai senų knygų ir pradėjo aiškintis, ar čia ne kultūros vertybės. Atsipirko paaiškinimu, kad tai asmeninė kolekcija, bet laiko sugaišom tris valandas.

Jūsų vairuotojai kalba angliškai, vokiškai? Kaip susikalbėsim Buseck?

Mano vyrai dažniausiai lietuviai, lenkai arba ukrainiečiai. Angliškai – būtinai, bent jau baziniu lygiu, kad susišnekėtų iškraunant. Vokiškai – retas. Bet Buseck, kaip ir bet kur Vokietijoje, žmonės dažnai kalba angliškai. Jei ne, tai gestais susikalbam – patikėkit, kai reikia iškraut spintą į trečią aukštą, visos kalbos pasidaro universalios. Bet visada perspėju: jei turit specifinių reikalavimų, pasirašykit ant lapo angliškai ir vokiškai. Pvz., „nepalikti pėdsakų ant sienų, prašome naudoti apsauginius kampus“. Duokit popierių vairuotojui, o ne tik žodžiu sakykit.

Ar galit paimti mano daiktus iš dviejų skirtingų adresų Lietuvoje?

Galim. Tai vadinama konsolidacija. Tarkim, mama gyvena Kaune, o jūs Vilniuj, ir abu kraustotės į tą patį namą Buseck. Mes paimam iš Kauno, paskui iš Vilniaus, sumetam į vieną mašiną ir važiuojam. Bet čia svarbu laiko planavimas – jei tarp miestų dvi valandos kelio, tai jau pusdienis dingsta. Ir kaina, aišku, didesnė, nes kuras, laikas, darbas. Bet vis tiek pigiau, nei samdyti dvi atskiras mašinas. Tik nepamirškit – abu pakrovimai turi būti paruošti tą pačią dieną, nes aš negaliu prastovėt laukdamas, kol jūs dar pakuositės.

Kas yra CMR važtaraštis ir kam man jis?

Čia pagrindinis dokumentas. Tarptautinis važtaraštis. Jame surašyta: kas siunčia, kas gauna, koks krovinys, kiek vietų, svoris. Kai atvažiuojam į Buseck, jūs pasirašot ant jo, kad gavot viską. Tai yra įrodymas. Nepasirašykit, kol nepatikrinot! Turėjom atvejį, kai klientė pasirašė, o po valandos skambina – „trūksta vienos dėžės su paveikslais“. Bet CMR pasirašytas be pastabų. Ir viskas, mes formaliai švarūs. Aš tada sukoriau visą mašiną, ieškojom – radom dėžę užkištą už šaldytuvo. Gerai, kad radom, bet jei ne, būtų buvę sunku įrodyt. Taigi – skaičiuokit dėžes, žiūrėkit į antklodes, ar po jomis kažko nėra.

Ar tiesa, kad kuo daugiau svorio, tuo brangiau?

Ne visada. Standartiniai namų apyvokos daiktai retai sveria tiek, kad viršytų furgono ar vilkiko leistiną svorį. Svoris tampa problema, jei vežat, tarkim, stakles, didžiulį seifą, statybines medžiagas. Tada mes skaičiuojam ne tik tūrį, bet ir tonas. Jei kraustotės į Buseck su įprasta namų manta – baldai, dėžės, rūbai – jūsų pagrindinis rūpestis yra tūris, kubatūra, ne svoris. Bet jei turit akmeninę vonią ar biblioteką iš 2000 knygų... tada jau kitas reikalas. Pasakykit iš anksto, nes gali paaiškėti, kad reikalingas sunkesnis transportas su hidrauline platforma.

Kaip mokėti už pervežimą? Grynais, pavedimu?

Kaip sutarsim. Dauguma vežėjų Lietuvoje mėgsta grynuosius, bet aš suprantu, kad vežant į Vokietiją, ne visi turi tūkstančius kišenėj. Pavedimas – normali praktika. Bet čia yra viena klaida, kurią daro klientai: perveda visą sumą iš anksto, dar prieš pakrovimą. Niekada taip nedarykit, nebent labai pasitikit firma. Standartas – 30–50% avansas, likusi dalis prieš iškrovimą arba iškrovus. Aš dažniausiai prašau, kad likutis būtų pervestas, kai mašina jau Vokietijoje, bet dar neiškrovėm. Tada ir jūs ramūs, ir aš žinau, kad negausiu „ačiū, pamiršau piniginę“ po iškrovimo.

O jei aš turiu tikrai brangių daiktų – meno kūrinių?

Tada kvieskitės ekspertą. Aš nesu meno pervežimo specialistas. Turiu draudimą, bet maksimali suma vienam daiktui dažnai būna apribota. Jei vežat paveikslą už 20 tūkstančių eurų, standartinis CMR draudimas to nepadengs. Reikia atskiros poliso. Ir pakuotė – čia ne į burbulinę plėvelę suvynioti. Reikia specialių dėžių, klimato kontrolės. Aš, tiesą sakant, tokių užsakymų vengiu, nes atsakomybė per didelė. Galiu parekomenduoti kelias firmas, kurios specializuojasi būtent meno logistikoje į Vokietiją.

Ar gali būti, kad mano reisas bus sujungtas su kitu užsakymu?

Taip, tai vadinama grupiniu kroviniu. Ir čia yra ta vieta, kur daug kas tyli. Jei jūsų daiktų yra tik 15 kubų, o mašina 100, aš, kaip verslininkas, ieškosiu papildomo krovinio, kad užpildytų mašiną ir kelionė apsimokėtų. Tai reiškia, kad jūsų daiktai gali keliauti su kažkieno kito baldais. Etikos reikalas – aš visada perspėju. Kai kurie vežėjai neperspėja. Ir tada būna: „kodėl mano krovinys atvažiavo ne tiesiai, o per Hanoverį, nes ten dar kažką iškrovėt?“ Dėl to terminas ir gali pailgėti. Jei norit, kad važiuotų tiesiai – mokėkit už visą mašiną, nors ji ir pustuštė.

Kaip su parkavimu Buseck? Ar ten lengva privažiuoti prie namo?

Buseck nėra didmiestis, tai su parkavimu dažniausiai problemų nebūna. Bet jei jūsų namas yra senamiestyje, siauroje gatvelėje – bėda. Mūsų vilkikas su 18 metrų ilgio priekaba tiesiog neįlįs. Tada reikalingas mažesnis furgonas, o iš jo – perkrovimas į vilkiką, arba atvirkščiai. Tai vadinama „shuttle“ paslauga. Ir ji kainuoja. Prieš kraustantis į Buseck, privalot pasakyti tikslią iškrovimo vietą ir pageidautina atsiųsti Google Maps nuorodą su Street View. Aš pats tikrinu, ar ten nėra ženklų, ribojančių sunkvežimių eismą, ar pakankamai plati gatvė.

Kiek kainuoja papildoma paslauga – pakavimas?

Nuo 100 iki 300 eurų, grubiai. Priklauso nuo kiekio. Mes atvežam dėžes, burbulinę plėvelę, juostas, specialius kampus. Viena didelė televizoriaus dėžė gali kainuoti 15 eurų vien tik medžiagos. O darbas – valandinis. Bet čia yra tas dalykas, kur aš sakau: geriau sumokėt už pakavimą, nei paskui verkt dėl sudaužyto daikto. Ypač stiklas, keramika. Esu matęs, kaip žmonės „taupo“ ir paskui veža brangią vazą, įvyniotą į vonios rankšluostį. Ne, ne, ne. Rankšluostis nesugers smūgio, kai dėžė nukris ant šono.

Ar jūs įeinate į namą su batais? Turiu baltus kilimus.

Klausimas, nuo kurio man jau ausys paburkusios, bet aš jį myliu, nes jis rodo, kad žmogui rūpi jo namai. Taip, pagal taisykles, mes privalom dėvėti apsauginę avalynę, kad nesusižeistume. Bet jei turit baltus kilimus Buseck – sakykit. Mes turim batų apsaugas, tų mėlynų vienkartinių batų maikutukų. Arba galim nusiauti prie durų, bet tada rizikuojam nukristi su spintele ant kojos. Geriausias variantas – jūs patiesiat apsauginę plėvelę koridoriuje ir ant kilimų. Tai pigiau nei nervai. Tik neprašykit mūsų šokti su šlepetėm per balą, kai lauke lyja.

Kas darosi, jei mašina sugenda pakeliui į Buseck?

Kartą sugedom prie Poznanės. Paskambinau klientui, pasakiau kaip yra: „generatorius nusprogo, remontas užtruks parą“. Klientas, aišku, nebuvo laimingas. Bet ką daryt – force majeure. Geros firmos turi atsarginį planą – arba partnerius, kurie gali perimti krovinį, arba greitą servisą. Aš tada išnuomojau kitą vilkiką, perkrovėm visą mantą ir atvažiavom dviem dienom vėliau. Klientas gavo nuolaidą. Blogos firmos tiesiog dings iš ryšio. Tad visada klauskit: „ką jūs darot, jei mašina sugenda?“ Jei atsakymas miglotas – ieškokit kitų.

Ar reikia Buseck registruotis gyvenamąją vietą prieš atvežant daiktus?

Ne, daiktai gali atvažiuoti anksčiau. Bet čia yra biurokratinis niuansas – jei jūs dar nesate registruotas (Anmeldung nepadaryta), kartais gali kilti klausimų dėl muito, jei vežat kažką įtartino, nors ir ES. Aš nesu ekspertas, bet žinau atvejį, kai žmogus vežėsi visą verslo įrangą – kompiuterius, serverius – dar prieš įregistruodamas firmą. Vokietijos policija sustabdė ir pradėjo aiškintis, ar čia ne nelegalus įvežimas komerciniam tikslui. Geriau jau turėti bent nuomos sutartį, kurią galima parodyti.

Kaip žinoti, kad mano pervežimo įmonė neapgaus?

Žiūrėkit, po 20 metų aš galiu pasakyt – žiūrėkit į smulkmenas. Ar sutartis yra, ar ne tik žodinis susitarimas? Ar įmonė turi tikrą adresą, ar tik PO BOX dėžutę? Ar vairuotojai atrodo kaip profesionalai, ar kaip atsitiktiniai žmonės iš gatvės? Ir svarbiausia – ar jie užduoda daug klausimų. Jei vežėjas nieko neklausia, o tik sako „viskas bus gerai, mokėkit“, bėkit. Geras vežėjas prieš kraustymą į Buseck išklausinės jus iki paskutinio puoduko, nes jis nenori problemų. Blogam – nusispjaut, jis tik nori pinigų.

Ar galiu pats važiuoti kartu su vairuotoju vilkike?

Oficialiai – ne. Draudimas to neleidžia. Neoficialiai – kai kurie vežėjai paima keleivį už papildomą mokestį, bet tai yra „pilkoji zona“. Aš nepatariu. Pirma, nepatogu – vilkiko kabina ankšta, dviejų lovų nėra, o kelionė ilga. Antra, jei kas nors atsitiks, jūs nedraustas. Buvo atvejis, kai studentas taip važiavo į Berlyną, mašina pateko į avariją, jis susižalojo – ir nei draudimo išmokos, nei kompensacijos. Geriau skriskit lėktuvu ar važiuokit autobusu, o daiktus patikėkit mums.

Ką daryti su daiktais, kurie netilpo?

Klasikinis „oi“. Planavot 20 kubų, o gavosi 26. Ką darom? Pirmas variantas – skubiai ieškom antros mašinos. Brangu ir retai įmanoma tą pačią dieną. Antras – paliekam dalį Lietuvoje, o tada siunčiam atskirai per kurjerius arba kitą reisą. Trečias variantas, praktiškiausias – jūs patys susispaudžiat, atsisakot poros dėžių su žieminiais rūbais, kuriuos galima atsisiųsti vėliau. Mano patarimas: visada rezervuokit bent 15% daugiau tūrio, nei patys apskaičiavot. Nes jūs visada pamirštat tą sandėliuką balkone, katės guolį ar trijų porų slidžių krepšį.

Kas yra „tranzitinis draudimas“ ir ar man jo reikia?

Tai pagrindinis draudimas, kuris galioja nuo pakrovimo iki iškrovimo. Standartinis CMR draudimas yra juokingai mažas – apie 8,33 SDR (specialiosios skolinimosi teisės) už kilogramą. Grubiai, jei jūsų 20 kg sverianti mikrobangų krosnelė verta 200 eurų, o draudimas moka tik už svorį, gausit gal 30 eurų. Absurdas. Todėl aš visada rekomenduoju papildomą krovinio draudimą pagal deklaruotą vertę. Tai kainuoja gal 1–1,5% nuo vertės. Investicija į ramybę. Ypač kraustantis į Buseck su brangia buitine technika.

Ar vežate ir gyvūnus? Turiu šunį.

Ne, gyvūnų nevežam. Tai visiškai kita logistika. Reikia specialių narvų, veterinorinių pažymų, sustojimų kas kelias valandas. Aš myliu gyvūnus, bet mano vilkikas – ne vieta katei ar šuniui. Jiems čia per daug triukšmo, vibracijos, temperatūros svyravimų. Yra specializuotos gyvūnų pervežimo tarnybos – jos brangios, bet tai vienintelis saugus būdas. Kartą klientas bandė įkišti papūgą į mašiną slapta – vairuotojas išgirdo čirškėjimą prie Lenkijos sienos. Turėjom nemalonų pokalbį.

Kaip vyksta mokėjimas, jei esu užsienietis, gyvenantis Lietuvoje, bet kraustausi į Vokietiją?

Jokio skirtumo. Jei jūsų įmonė lietuviška, mokat eurais į lietuvišką sąskaitą. Bet jei samdot vokiečių firmą, tada jau jų taisyklės. Aš pats dirbu su lietuviška įmone, bet sąskaitas išrašau ir fiziniams, ir juridiniams asmenims. Kartais užsieniečiai nustemba, kad galima grynais. Bet Lietuvoje tai dar normalu. Tik Vokietijoje, Buseck, jau reikia turėti pavedimą arba pasiimti grynųjų iš anksto, nes ten vietoje bankomate limitas gali būti per mažas didesnei sumai.

Ar jūsų kaina į Buseck skiriasi nuo kainos į, tarkim, Frankfurtą?

Taip, šiek tiek. Buseck yra arčiau Gyseno, ne prie pagrindinio Frankfurto logistikos mazgo. Mums tai reiškia, kad nuvažiavus pagrindinį kelią iki Vokietijos centro, dar reikia apie 50–70 kilometrų regioniniais keliais. Tai papildomos dvi valandos kelio pirmyn-atgal. Kainos skirtumas gal ir nėra kosminis – kokie 50–100 eurų – bet jis yra. Ir dar svarbu, kad grįžtant iš Buseck, sunku rasti atgalinį krovinį. Tai aš, kaip vežėjas, tą riziką įskaičiuoju į kainą. Į Frankfurtą ar Hamburgą grįžtamasis krovinys beveik garantuotas, į Buseck – ne visada.

Išvada, arba ką aš iš tikrųjų galvoju

Kraustymasis į Buseck nėra raketų mokslas, bet jis reikalauja sveiko proto ir pasiruošimo. Jei man skambina žmogus ir sako: „noriu, kad už savaitės mano daiktai būtų Vokietijoje, ir kad viskas būtų pigu, greitai ir be rūpesčių“, aš šypsausi ir atsakau: „realybėje būna arba pigu, arba greitai, arba be rūpesčių – rinkitės du iš trijų“. Tai nėra cinizmas, tai yra patirtis. Per du dešimtmečius supratau, kad geriausi klientai yra tie, kurie klausia, klausia, klausia. Nes jie supranta, kad kraustymas į Buseck yra ne tik kilometrai, bet ir gyvenimo pokytis. O aš čia tam, kad tas pokytis įvyktų be dramų – na, arba bent jau su jų minimumu.