perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:
Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€
Siuntas vežame į Vokietiją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Vokietiją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Na, klausykit. Kraustymas į Bopfingen – ne kokia ten Frankfurto ar Berlyno logistika. Čia mažas miestelis Baden-Württemberg žemėje, prie pat Aalen, bet su savo specifika. Dirbu pervežimuose jau kokius 23 metus, pradėjau dar tada, kai muitinės Vokietijos-Lenkijos pasieny buvo normalus reikalas, o dabar, žiūrėk, viskas kitaip. Bet esmė ta pati – žmonėms reikia pervežti daiktus, ir jie dažnai nežino, nuo ko pradėti. Šitam straipsny (nors aš straipsnių nerašinėju, tiesiog dalinuosi patirtim) pabandysiu atsakyti į klausimus, kurių manęs klausia klientai, kai kalba eina apie kraustymąsi į Bopfingen. Viskas bus paprastai, be tų gražių marketingo frazių.
Žiūrėkit, Bopfingen nėra kažkoks logistikos centras. Tai maždaug 12 tūkstančių gyventojų miestukas, įsikūręs prie Ipf kalno, istoriškai žinomas. Bet logistiškai – jis yra prie A7 autobano, kas jau yra pliusas. Nuo Ulmo apie 100 kilometrų, nuo Štutgarto gal 120. Tai reiškia, kad mūsų fūros ten atvažiuoja be didesnių problemų, nors paskutiniai kilometrai kartais būna per siaurus miestelio kelius. Vieną kartą teko ieškoti kito privažiavimo, nes gatvė buvo užstatyta automobiliais, o mūsų vilkikas su 13.6 metrų puspriekabe tiesiog netilpo. Tai tokie dalykai.
Oi, čia klausimas, kur visada sakau: „priklauso“. Bet ne, sakau konkrečiai. Už pilną buto (tarkim, 2-3 kambarių) pervežimą su pilnu pakrovimu, išvežimu, transportu iki Vokietijos ir iškrovimu vietoje – kaina svyruoja tarp 1800 ir 2800 eurų. Kodėl toks skirtumas? Nes vieni vežėjai dirba su mažesniais mikroautobusais (pvz., 20 kubų), kiti su didesnėmis mašinom. Dar priklauso, ar reikia pakavimo paslaugos, ar pats susipakuoji. Bet orientyras toks. Aišku, jei veži tik kelias dėžes ir dviratį, tada ir 600 eurų gali užtekti, jei randi bendrą krovinį (grupinį pervežimą). Bet apie tai vėliau.
Grupinis pervežimas, liaudiškai vadinamas „konsolidacija“, yra kai tavo krovinys važiuoja ne vienas, o su kitų žmonių daiktais. Pliusas – kaina mažesnė. Minusas – laukimo laikas ilgesnis, nes mašina renka krovinius po visą Lietuvą, paskui važiuoja per Vokietiją ir išdavinėja. Į Bopfingen tokie reisai vyksta, bet ne kasdien. Palaukti gali tekti ir dvi savaites. Jei tau neskubu ir daiktų nedaug – variantas geras. Bet jei turi visą namą ir nori, kad viskas atvažiuotų konkrečią dieną, tada tik individualus pervežimas. Aš visada klientų klausiu: „Kiek jūsų kantrybės ir koks biudžetas?“
Čia yra vieta, kur daug kas nusivilia. Ne visos pervežimo kompanijos tuo užsiima, o jei ir užsiima – kainuoja papildomai. Aš pats savo komandoj turiu žmogų, kuris moka surinkti IKEA baldus užsimerkęs, bet, pavyzdžiui, senovinio vokiško bufeto jis nelįs ardyti, nes nežino tų senų sujungimų (beje, vokiečiai turi savo „Schreiner“ meistrus, kurie specializuojasi būtent antikvarinių baldų restauravime ir surinkime). Tai patarimas: jei turi specifinių, brangių ar senų baldų, geriau jau vietoje Bopfingene susirask meistrą. Mes atvešim, pastatysim kur reikia, bet surinkinėti sudėtingus dalykus – ne mūsų arkliukas. Nebent iš anksto susitari ir sumoki už riziką.
Ne, kliente, ne. Jei samdai transporto įmonę, visi leidimai, kelių mokesčiai, vinjetės – mūsų rūpestis. Vokietijoje sunkvežimiams galioja MAUT sistema, mes mokam už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą autobanais. Į Bopfingen važiuojant, mokestis skaičiuojamas nuo Lietuvos sienos iki pat išvažiavimo iš autobano. Tai jau įskaičiuota į kainą, kurią tau pasakom. Bet jei pats su savo priekaba bandysi vežti, tada jau kita kalba – tau reikės registruotis MAUT sistemoje, susimokėti iš anksto. Bet nuoširdžiai – nesąmonė, geriau samdyk profesionalus.
Na, čia standartas. Iš Vilniaus iki Bopfingen yra apie 1450 kilometrų. Su sunkvežimiu, legaliai važiuojant, su poilsio pertraukom (tachografas, po 4.5 valandos vairavimo privaloma 45 minučių pertrauka), užtrunka apie 26-28 valandas. Realybėje – apie dvi paras. Vairuotojas nakvoja kažkur Lenkijoje, paskui kitą dieną pasiekia Bopfingen. Kartais greičiau, jei važiuoja du vairuotojai, bet tai retas atvejis pervežant baldus. Mikroautobusai, kurie veža mažesnius krovinius, gali atvažiuoti per 20-22 valandas, nes jų vairavimo režimas liberalesnis. Bet aš visada sakau – geriau lėčiau, bet saugiau.
O, čia gera tema. Bopfingen turi senamiestį, ir kai kurios gatvės yra siauros, su senoviniu grindiniu. Pavyzdžiui, Hauptstraße ir aplink turgaus aikštę (Marktplatz) – ten su didele mašina privažiuoti gali būti košmaras. Vieną kartą teko iškrauti baldus už 200 metrų nuo namo ir nešti rankom, nes gatvė buvo per siaura, o dar ir pakabinta ženklo „Anlieger frei“ reikšmė buvo ginčytina – tipo, tik vietiniams. Policija čia draugiška, bet jei užstatysi eismą, gali gauti baudą. Visada patariu klientui iš anksto nufotografuoti privažiavimą prie namo ir atsiųsti man. Tada aš galiu pasakyti, ar tilpsim, ar reikės mažesnio buso.
Čia skaudi vieta. Visi bijo. Geros įmonės turi CMR draudimą (tarptautinį krovinių vežimo draudimą), kuris dengia žalą. Bet! Yra standartinis limitas – berods, 8.33 SDR (Specialiosios skolinimosi teisės) už kilogramą bruto svorio. Tai reiškia, jei tavo 20 kg sveriantis televizorius sudužta, gausi gal 200 eurų kompensaciją, nors jis kainavo 1500. Tai čia yra tas nepatogus pastebėjimas: arba drauskis papildomai su savo brokeriu, arba prašyk vežėjo papildomo draudimo su nurodyta verte. Mes savo kompanijoj siūlom tokį variantą, bet daug kas jo atsisako, nes „brangu“. O paskui verkia.
Deja, taip. Per 20 metų mačiau visko. Yra „firmų“, kurios atrodo normaliai, turi Facebook puslapį, bet neturi nei mašinos, nei sandėlio. Jos surenka avansus ir paskui perduoda užsakymą trečiai šaliai, o jei nesuranda – pradingsta. Į Bopfingen kraustymąsi planuojant, patikrinkit įmonę: ar turi tikrą adresą, ar mašinos registruotos jų vardu, ar yra atsiliepimų ne tik Facebook, bet ir, tarkim, Google Maps. Aš visada sakau – geriau mokėti brangiau patikimai įmonei, nei paskui ieškoti dingusių daiktų po visą Europą.
Čia priklauso nuo susitarimo. Yra pilnas servisas – atvažiuojam su pakavimo medžiagom (kartoninėm dėžėm, burbuliniu plėveliu, specialiais baldų apklotais), viską supakuojam, sužymim. Bet yra ir ekonominis variantas – tu pats susipakuoji, o mes tik pakraunam. Dauguma lietuvių renkasi patys pakuotis, nes nori sutaupyti. Bet tada, jei kas sudužta, vežėjas gali sakyti: „Aš gi nepakavau, nežinau, kaip ten buvo viduj“. Tai čia tas momentas, kur reikia įsivertinti – ar tavo pakavimo įgūdžiai tokie geri, kad atlaikytų 1500 kilometrų kelionę su vibracija ir stabdymais?
Ne, ne ir ne. Gyvūnai vežami atskirai, su specialiom vežimo sąlygom. Pagal taisykles, gyvūno negali vežti kartu su buitiniais daiktais krovininiam skyriuj. Aš pats kartą padariau išimtį – klientė turėjo mažą šunį, kuris sėdėjo kabinoj su vairuotoju (bet čia jau ne pagal taisykles, prisipažinsiu). Oficialiai – gyvūnams reikalingas atskiras transportas arba veši pats savo mašinoj. Kai kurie vežėjai specializuojasi gyvūnų pervežime, bet tai visai kita kaina ir logistika. Į Bopfingen vežant šunį ar katę, geriau skrisk lėktuvu arba važiuok pats.
Idealiu atveju – taip. Turi būti kas priima krovinį. Bet jei nėra galimybės, galima susitarti dėl raktų perdavimo arba kad kaimynas priimtų. Bet čia vėl rizika. Jei pasirašo, kad priėmė, o paskui randi defektą – kaltinti vežėją bus sunku, nes jau pasirašyta, kad „priimta be išorinių pažeidimų“. Aš visada rekomenduoju būti vietoje arba atsiųsti patikimą žmogų, kuris atidarys kiekvieną dėžę ir patikrins. Bopfingene, beje, žmonės draugiški, kaimynai dažnai padeda, bet vokiškas tikslumas reikalauja, kad viskas būtų dokumentuota.
Tarpinis sandėliavimas – tai kai tavo daiktai kurį laiką laikomi sandėlyje, kol tu pasiruoši juos priimti. Pavyzdžiui, išsikraustei iš buto Lietuvoje, bet Bopfingene dar neturi rakto nuo naujo būsto. Tada krovinys važiuoja į mūsų sandėlį (tarkim, Kaune arba Vokietijoje) ir laukia. Kaina už sandėliavimą – apie 1-2 eurai už kubinį metrą per savaitę. Nėra brangu, bet jei laikai ilgai, susideda. Turiu klientą, kuris laikė daiktus pusę metų, kol baigė renovaciją name netoli Bopfingen. Viskas buvo gerai, tik dėžės šiek tiek apsidulkėjo.
Klausykit, čia nėra vieno recepto. Aš visada sakau: žiūrėk į mašinas. Jei įmonė turi savo transportą, o ne tik nuomoja – jau gerai. Paklausk, ar turi CMR licenciją, ar turi civilinės atsakomybės draudimą. Paprašyk parodyti sutarties šabloną. Jei sutartis – vienas puslapis su dviem punktais, bėk nuo tokių. Normali sutartis turi būti detali, su krovinio aprašu, verte, terminais. Ir dar – paskambink, paklausk apie Bopfingen. Jei vadybininkas nežino, kur tai yra, arba sako „ai, ten kažkur prie Šveicarijos“, tai jau ženklas, kad patirties mažoka. Nors, tiesą sakant, aš pats kartais painioju tuos mažus miestelius Baden-Württemberg žemėje – jų ten tiek daug.
Ne, jokių. Esam ES, Šengeno erdvėj, muito nėra. Bet jei veži kažką labai specifinio – tarkim, didelį kiekį alkoholio ar tabako – tada jau gali kilti klausimų. Bet paprastam namų kraustymuisi į Bopfingen – jokių deklaracijų, jokių muito mokesčių. Tiesa, vieną kartą vokiečių policija sustabdė mūsų fūrą prie Aalen ir klausė, ar vežame atliekų. Nes matė seną sofą. Tai reikia turėti dokumentą, kad čia asmeniniai daiktai, o ne komercinis krovinys. Mes visada duodam klientui pasirašyti „asmeninių daiktų deklaraciją“, kad išvengtume nesusipratimų.
Kaip jau minėjau, problema. Bopfingen nėra didmiestis su plačiom aikštelėm. Jei gyveni centre, gali tekti užsakyti laikiną parkavimo leidimą („Halteverbotszone“) per savivaldybę. Tai kainuoja – berods, apie 50-80 eurų, ir reikia užsakyti prieš savaitę. Mes, kaip vežėjai, galim padėti sutvarkyti, bet ne visos įmonės tuo užsiima. Jei gyveni nuosavam name su privažiavimu – jokių problemų. Bet jei daugiabutis siauroj gatvelėj – ruoškis papildomiem iššūkiam. Vieną kartą teko samdyti mažesnį manevrinį sunkvežimį su liftu, nes mūsų didelis tiesiog netilpo į kiemą.
Teoriškai – taip, praktiškai – sudėtinga. Augalams reikia fitosanitarinių sertifikatų, jei jie vežami komerciniais tikslais. Asmeniniam kraustymuisi taisyklės liberalesnės, bet vokiečiai labai jautrūs dėl kenkėjų. Jei veži porą vazonų, didelės problemos nebus. Bet jei turi visą šiltnamį – geriau pasikonsultuoti su Vokietijos augalų apsaugos tarnyba. Aš kartą vežiau klientei rožyną į Bopfingen, tai ji buvo gavusi kažkokį leidimą iš anksto, aš to nesigilinau. Bet be leidimo – rizikuoji, kad konfiskuos.
O, čia klasika. Seni vokiški namai dažnai be liftų. Tada skaičiuojam papildomą darbą – rankinis nešimas laiptais. Kaina didėja priklausomai nuo aukšto. Paprastai tarifas – apie 10-15 eurų už kiekvieną papildomą aukštą vienam darbuotojui. Bet jei baldai sunkūs, gali reikėti daugiau žmonių. Vieną kartą Bopfingene nešėm pianiną į trečią aukštą siaurais laiptais. Tai buvo košmaras. Klientas paskui dar skundėsi, kad sieną šiek tiek pabraižėm. Bet ką padarysi – fizika. Visada perspėjam: jei nėra lifto, ruoškitės papildomoms išlaidoms ir laiko sąnaudoms.
Kai kurios padeda, bet dažniausiai – ne. Mes nesam atliekų tvarkymo įmonė. Jei turi seną šaldytuvą, kurio nenori vežti, turi pats pasirūpinti utilizavimu Lietuvoje. Vokietijoje, beje, išmesti stambiagabaričius daiktus yra mokama ir griežtai reguliuojama. Bopfingene yra „Sperrmüll“ sistema – užsakai išvežimą, sumoki. Tai jei atveši nereikalingą šlamštą į Vokietiją, gali turėti problemų. Geriau prieš kraustymąsi atsikratyti to, ko nereikia. Aš visada patariu: padaryk „garage sale“ arba atiduok labdarai.
Kaip sakiau, standartinis CMR draudimas yra juokingas. Norint pilnos vertės draudimo, reikia sudaryti atskirą sutartį su draudimo kompanija arba per vežėją. Mes siūlom draudimą, kur kainuoja apie 1.5% nuo deklaruotos krovinio vertės. Tai jei tavo turtas vertas 20 000 eurų, draudimas kainuos apie 300 eurų. Daug kas sako – brangu. Bet kai sudužta senelio vaza, kurios vertei nėra kainos, tada gailisi. Į Bopfingen kraustantis, aš rekomenduoju drausti bent jau trapius, vertingus daiktus atskirai.
Taip, tiesa. Ir aš pats kartais vėluoju. Ne todėl, kad tingiu, bet todėl, kad kelyje nutinka visko: kamščiai, avarijos, blogas oras, vairuotojas suserga. Į Bopfingen važiuojant per Lenkiją, ypač prie Varšuvos ar Vroclavo, kamščiai gali būti nežmoniški. Aš visada sakau klientui: „Planuojam atvykti trečiadienį ryte, bet realus langas – nuo antradienio vakaro iki ketvirtadienio ryto.“ Jei įmonė tau sako tikslią valandą ir minutę – meluoja. Nebent tai mažas mikroautobusas, kuris lankstesnis.
Tai reiškia, kad mes duodam ne konkrečią dieną, o laiko tarpą, pavyzdžiui, „gegužės 10-14 d.“. Tai ypač aktualu grupiniams pervežimams į Bopfingen. Tu turi būti pasiruošęs priimti krovinį bet kurią iš tų dienų. Jei negali – tada reikia derėtis dėl konkretaus termino, bet tai kainuoja brangiau, nes mašina važiuoja tik dėl tavęs. Aš visada klausiu: „Koks jūsų lankstumas?“ Jei žmogus sako „man reikia tik gegužės 12 d., nes tada raktai“, tada ieškom individualaus sprendimo.
Produktus, kuriems reikalingas šaldymas – tik su specialiu refrižeratoriumi. Mes tokių neturim. Sausus produktus – kruopas, konservus – vežam be problemų, bet Vokietijoje visko nusipirksi, tai kam vežti? Nebent turi močiutės raugintų agurkų atsargų metams. Tada jokių problemų, tik gerai supakuok, kad neištekėtų. Vieną kartą klientė vežėsi 20 stiklainių uogienės į Bopfingen, ir vienas sudužo, užliejo dėžę su drabužiais. Tai buvo kvapas visai kelionei. Tai sakau – skysčius į atskirus maišus, ir būtinai hermetiškus.
Priklauso nuo įmonės. Mes dirbam su išankstiniu pavedimu – dalis prieš pakrovimą, likutis prieš iškrovimą. Grynais eurais retai imam, nebent mažos sumos. Sąskaitas faktūras išrašom. Jei įmonė reikalauja visko grynais ir be jokio dokumento – įtartina. Gali būti, kad vengia mokesčių, o paskui, jei kas nutinka, neturi jokio įrodymo, kad sumokėjai. Į Bopfingen kraustantis, viską daryk oficialiai. Vokiečiai labai mėgsta tvarką, ir jei kils ginčas, turėsi dokumentą.
Taip, kai kurios įmonės turi partnerius Vokietijoje. Mes, pavyzdžiui, bendradarbiaujam su sandėliu netoli Aalen, vos už 15 kilometrų nuo Bopfingen. Tai patogu – jei butas dar neparuoštas, daiktai gali ten palaukti. Kaina panaši kaip Lietuvoje – apie 1.5 euro už kubinį metrą per savaitę. Bet reikia iš anksto rezervuoti, nes vietos užimtos, ypač vasarą, kai visi kraustosi. Ir dar – patikrinkit, ar sandėlis šildomas, jei turite jautrių daiktų. Mūsų partnerio sandėlis yra sausas, bet nešildomas, tai elektronikos ilgai ten laikyti nepatarčiau.
Jei kalbam apie individualų pervežimą – ekonomiškai apsimoka nuo maždaug 15 kubinių metrų. Viskas, kas mažiau – geriau siųsti kaip grupinį krovinį arba net per kurjerių tarnybas (dėžes). Bet kurjerių tarnybos į Bopfingen veža tik dėžes, baldų neima. Tai jei turi, tarkim, 5 kubus daiktų – geriau ieškoti bendro reiso. Mes kartais imam ir mažus krovinius, jei maršrutas sutampa, bet tada kaina gali būti neproporcingai didelė, nes fiksuotos išlaidos (kuras, kelio mokesčiai) nesumažėja.
Teoriškai – ne. CMR taisyklės draudžia vežti pašalinius asmenis krovininiame transporte. Bet praktiškai – kai kurie vairuotojai paima keleivį, jei yra laisva vieta kabinoje. Bet tai rizika. Jei policija sustabdo, gali būti bauda. Ir draudimas negalioja keleiviui. Aš to nerekomenduoju. Geriau skrisk lėktuvu arba važiuok autobusu į Bopfingen. Autobusai važiuoja iki Štutgarto arba Ulmo, o iš ten traukiniu iki Bopfingen stoties – ji yra pačiam miestely, labai patogi.
Pirma – nepanikuoti. Antra – nepasirašyti priėmimo akto, kol nepatikrinai visko pagal sąrašą. Jei trūksta – rašai pretenziją akte. Tada iš karto skambini vežėjui. Kartais daiktai tiesiog liko mašinoje, sumaišyti su kitu kroviniu (grupinio pervežimo atveju). Kartais buvo pamiršti sandėlyje. Jei tai vagystė – tada policija ir draudimas. Bet per mano praktiką vagysčių buvo vos pora atvejų per 20 metų. Dažniau pasitaiko, kad dėžė tiesiog neteisingai pažymėta ir atsiduria ne ten. Į Bopfingen vežant, vieną kartą kliento dėžė atsidūrė kitam klientui Ulme. Tai teko važiuoti atgal ir taisyti klaidą.
Aš, aišku, šališkas – pats esu lietuvis. Bet pasakysiu tiesiai: lietuviškos įmonės, kurios specializuojasi tarptautiniuose pervežimuose, dažnai yra lankstesnės, pigesnės ir geriau supranta tautiečių poreikius. Vokiškos įmonės yra labai profesionalios, bet brangios ir nelanksčios – joms reikia visko pagal taisykles, jokių nukrypimų. Jei turi nestandartinę situaciją – lietuvis suksis iš padėties. Bet jei nori absoliutaus patikimumo ir pinigai nesvarbu – vokiečiai geri. Aš pats esu matęs vokišką pervežimą, kur jie atvažiavo su uniformom, su spec. įrankiais, bet kaina buvo kosminė. Tai rinkis pagal kišenę ir rizikos toleranciją.
„Paskutinė mylia“ – tai pristatymas nuo pagrindinio kelio iki galutinio adreso. Bopfingene, kaip sakiau, siauros gatvės, senamiestis, kartais žvyrkeliai į atokesnes sodybas. Jei mašina didelė, gali tekti perkrauti daiktus į mažesnį automobilį. Tai vadinama „perkrovimu į shuttle“. Tai papildoma paslauga, kainuoja apie 100-200 eurų. Mes su savo įranga dažniausiai privažiuojam, bet kartais tenka samdyti vietinį vokietį su mažu sunkvežimiu su liftu. Tai yra tas niuansas, kurio daug kas neįvertina planuodami kraustymąsi į Bopfingen.
Taigi, kraustymas į Bopfingen nėra raketų mokslas, bet ir ne pasivaikščiojimas parke. Per 20 metų išmokau vieną – kuo daugiau pasiruoši iš anksto, tuo mažiau problemų. Bopfingen yra gražus, ramus miestas, puikiai tinkantis šeimai, bet jo logistiniai iššūkiai – siauros gatvės, liftų trūkumas senuose namuose – gali nustebinti. Svarbiausia – rinkis vežėją ne pagal žemiausią kainą, o pagal patikimumą. Paklausk apie draudimą, apie mašinos dydį, apie patirtį būtent tame regione. Ir nepamiršk, kad kraustymasis į Bopfingen – tai ne tik daiktų pervežimas, bet ir naujo gyvenimo etapo pradžia. Tai daryk su protu, o ne paskubom. Sėkmės.