Kraustymas iš Wilhelmshaven: kaip išsikraustyti iš šito uostamiesčio be didelių nervų

Gerai, klausykit. Jeigu jūs skaitot šitą tekstą, tai tikriausiai jau turit bilietą į vieną pusę arba bent jau rimtai svarstot palikti Wilhelmshaven. Ir ne, čia nebus koks nors ten saldus straipsniukas apie „naują gyvenimo etapą“. Čia bus praktinė info iš žmogaus, kuris su pervežimais dirba jau kokius 22 metus. Per tą laiką mačiau visko – nuo idealiai supakuotų konteinerių iki tokių situacijų, kur žmogus paskutinę minutę bando į grąžinti jau pakrautą fūrą, nes „pamiršo katę kaimynų bute“. Taip, būna. Kraustymasis iš Wilhelmshaven nėra kažkoks kosmosas, bet miestas specifinis – uostas, daug laikinų gyventojų, karinių kontraktininkų, tad logistika čia sukasi ratu. Ir šiandien aš jums viską papasakosiu taip, kaip paaiškinčiau savo bičiuliui prie bokalo alaus po darbo.

Išsikraustyti iš šito kampo Vokietijos šiaurėje, kur vėjas kartais nupučia nuotaiką, reikia plano. Nesvarbu, ar jūsų daiktai keliauja atgal į Lietuvą, į Lenkiją, ar kažkur gilyn į Europą – principai tie patys. Tik specifika skiriasi, nes Wilhelmshaven nėra koks Frankfurtas, kur pervežėjas atvažiuoja per pusvalandį. Čia kartais reikia palaukti, kol mašina atsipalaiduoja iš Bremeno ar Hamburgo. Bet apie viską iš eilės.

DUK: Kas iš tikrųjų rūpi prieš kraustymąsi iš Wilhelmshaven

Kodėl pervežimo kainos iš Wilhelmshaven atrodo aukštesnės nei iš kitų Vokietijos miestų?

Žiūrėkit, čia nėra jokia mistika. Wilhelmshaven yra pusiasalio gale, praktiškai. Pagrindiniai tranzitiniai koridoriai eina per Hamburgą, Hanoverį, Bremeną. Kad atvažiuotų iki jūsų, vilkikui ar mažesniam busui reikia daryti nemažą „kabliuką“ nuo autobano A29. Tai nėra tranzitinis miestas. Kuro sąnaudos ir sugaištas laikas iškart atsispindi sąmatoje. Plius, jeigu jūsų daiktų nėra pilnai fūrai, logistikos įmonėms dažnai tenka kombinuoti jūsų krovinį su kitu iš Bremerhaveno ar Oldenburgo, kad mašina nevažiuotų pustuštė. Tas planavimas kainuoja.

Ar geriau samdyti tarptautinę įmonę ar vietinį vokiečių pervežėją?

Priklauso. Vietiniai vokiečiai, tie iš aplinkinių miestelių kaip Varel ar Sande, dažnai labai tvarkingi, punktualūs, bet jų kaina gali būti kosminė, jei reikia važiuoti toli, pavyzdžiui, į Kauną. Jie dažnai neturi grįžtamojo krovinio ir tą riziką įskaičiuoja į kainą. Tarptautinės kompanijos, ypač lietuvių ar lenkų, dirbančios Vokietijos kryptimi, turi srautus. Jie gali pasiūlyti geresnę kainą, nes į Lietuvą grįžta su kroviniu, o ne tuščia. Bet atranką darykit atsargiai.

Per kiek laiko daiktai iš Wilhelmshaven pasiekia Lietuvą?

Jeigu viskas vyksta sklandžiai, tai standartinis terminas yra 2–4 darbo dienos. Bet čia aš kalbu apie normalų surinkimo pervežimą. Jeigu jūsų krovinys mažas, tarkim, keli baldai ir dėžės, jis gali būti perkrautas terminale. Tada pridėkit dar dieną. Greičiausiai veža tie, kas daro tiesioginį reisą, bet tada jau mokat už ekspresą. Aš pats nesu didelis greitųjų pervežimų fanas – dažniausiai ramybė ir planavimas yra vertesni už tas porą dienų skirtumo, nebent tikrai dega.

Ar krovikų paslauga įskaičiuota į pervežimo iš Wilhelmshaven kainą?

Klauskit visada atskirai. Vokietijoje, o ypač Wilhelmshaven, kur daug butų nuomojami su liftais arba be jų, krovimas yra atskira eilutė. Jeigu sakot „aš pats susikrausiu“, tai pervežėjas atvažiuoja, atidaro fūrą ir laukia. Bet jei jūs gyvenat ketvirtam aukšte name be lifto, o laiptinė siaura kaip butelis, tai geriau nesivaržykit ir samdykit du vyrus. Jų valandinis įkainis čia, Vokietijoje, gali būti apie 30–45 eurus žmogui. Ir patikėkit, tų pinigų negaila, kai žiūrit į savo pianiną ar didžiulę spintą.

Ką daryti, jei baldai netelpa į fūrą?

Būna, tikrai būna. Žmonės kartais optimistiškai vertina savo daiktų kiekį. Standartinis 18 palečių vilkikas paima apie 33 europalečių vietos. Jeigu jūs kraunatės visą trijų kambarių butą su rūsio turiniu, tai gali ir pritrūkti. Tada sprendimai du: arba antras reisas, kas yra brangu ir kvaila, arba išankstinis planavimas. Aš visuomet sakau – atsiųskit man nuotraukas, geriau vaizdo skambutį padarom. Per 20 metų jau iš akies matau, tilps ar ne. O kai netelpa paskutinę minutę, prasideda „gal čia tą fotelį palikit prie konteinerio“. Ir tada skauda širdį.

Ar reikia draudimo vežant daiktus iš Wilhelmshaven?

Aš nesu draudimo agentas, bet pasakysiu tiesiai – elementarią CMR draudimo apsaugą turi kiekvienas legalus vežėjas. Bet ji yra juokingai maža, skaičiuojama pagal svorį. Jeigu vežatės šeimos relikvijas, brangią elektroniką ar meno kūrinius, tai apsidrauskite papildomai. Pats esu matęs atvejį, kai per avariją ant ledo už Hamburgo dūžta senovinė vaza, o kompensacija pagal CMR – gal 50 eurų. Tai va, nedarykit tokios klaidos. Geriau sumokėt 50–100 eurų už pilną draudimą ir miegot ramiai.

Kada geriausia kraustytis iš Vokietijos į Lietuvą?

Na, sezonas yra vasara, be abejo. Bet aš asmeniškai mėgstu spalį arba kovą. Kodėl? Nes vasarą visi išprotėję. Kainos užkeltos, vairuotojai užsipylę darbais, krovikų komandos išsipirkinėtos. Ramiau, kai nėra to karščio bangos. Wilhelmshaven rudenį, kai tas šiaurės jūros vėjas pradeda pūsti smėlį į akis, mažiau užsakymų, tad ir dėmesio jūsų kroviniui daugiau. Žiemą slidu, bet čia jau technikos reikalas – geros padangos ir profesionalai važiuoja be problemų.

Kaip išvežti automobilį kartu su namų daiktais iš Wilhelmshaven?

O čia geras klausimas. Yra dvi mokyklos. Pirmoji – krauti mašiną į tą pačią tentinę fūrą kartu su baldais. Aš to nelabai mėgstu, nes jei blogai pritvirtinsi, tai tas automobilis gali „pavažinėti“ po jūsų minkštasuolį. Bet techniškai įmanoma, jei yra rampa ir profesionalūs rigeriai. Antras variantas – autovežis. Ramiau, saugiau, bet kainuoja atskirai. Jei automobilis brangus, nesigailėkit tų papildomų 400–600 eurų ir vežkit atskirai. Pats taip daryčiau su savo.

Ar tiesa, kad Wilhelmshaven uosto zonoje yra apribojimų sunkvežimiams?

Taip, ir tai yra svarbu. Wilhelmshaven yra ne tik miestas, bet ir strateginis uostas. Kai kurios zonos, ypač arčiau karinės bazės ar konteinerių terminalo, turi papildomus patikros punktus. Bet jei jūs gyvenat paprastam rajone, sakykim, Bant ar Innenhafen, problemų nėra. Tiesiog įspėkit vairuotoją, jei jūsų namas prie zonos su šlagbaumu. Kartą buvo situacija, kai fūra atvažiavo, o ten apsauga norėjo tikrinti kiekvieną dėžę. Praradom tris valandas. Tai prevencija – geriausia strategija.

Kiek vidutiniškai trunka pakrovimas vietoje?

Jeigu jūs turit viską supakuota, išnešta į garažą ar pirmą aukštą, profesionalų komanda 3–4 kambarių butą supakuoja į fūrą per 2–3 valandas. Bet jeigu jūs dar ryte bėgiojat su lipnia juosta ir dėliojat knygas į kartonines dėžes, tai gali užtrukti ir 5–6 valandas. Ir tada vairuotojas nervinasi, nes jam taip pat yra vairavimo ir poilsio režimas. Aš visad sakau – kai mašina atvažiuoja, jūs jau turit sėdėti ant lagamino ir gerti kavą, o ne tampyti šiukšles.

Ar galima siųsti daiktus dalimis, ne viską iškart?

Galima, bet finansiškai tai beveik visada yra blogiau. Logistikos ekonomika remiasi tūriu. Išsiųsti kelias dėžes per DHL ar kokią kitą siuntų tarnybą – brangu, jei jos sunkios. O jei siųsti dvi mažas siuntas per skirtingus pervežėjus, tai sumokėsit dvigubą administravimo mokestį. Vienintelė išimtis – jei kažkas yra labai skubu, o likusi dalis gali važiuoti lėčiau. Tada siųskit tą mažą dalį oro transportu, o didžiąją – sausuma. Bet iš Wilhelmshaven oro uosto nėra, artimiausias Bremenas.

Kaip su muitine, jei vežu daiktus ne į ES?

Klausimas geras, nes Wilhelmshaven uostas – tai ir didžiuliai kroviniai už ES ribų. Jeigu jūsų tikslas yra, pavyzdžiui, Ukraina ar Šveicarija, tai pasiruoškit inventorizacijos sąrašui. Labai detaliai. Aš turiu omeny ne „dėžė su rūbais“, o „dėžė Nr. 1: 10 porų batų, 5 striukės“. Muitinė, ypač Šveicarijos, gali būti labai pedantiška. Čia jau ne rekomendacija, o būtinybė. Jei vežatės asmeninius daiktus persikraustymui, muito mokesčiai dažnai netaikomi, bet biurokratija vis tiek yra.

Koks minimalus užsakymo laikas kraustymuisi iš Wilhelmshaven?

Paskambinti prieš tris dienas ir tikėtis, kad viskas bus gerai, yra rizikinga. Minimaliai – savaitė, optimaliai – dvi savaitės iki norimos pakrovimo datos. Ypač jei norit, kad atvažiuotų konkreti komanda ar mašina su hidrauline pakrovimo platforma. Geros logistikos įmonės turi grafiką, jie nestovi prie jūros ir nelaukia jūsų skambučio. Aš asmeniškai mėgstu rezervacijas prieš mėnesį, tada galiu ramiai derinti grįžtamąjį krovinį ir pasiūlyti normalią, o ne „paskutinės minutės“ kainą.

Ar pervežėjas gali padėti supakuoti daiktus Wilhelmshaven vietoje?

Kai kurie siūlo pilną servisą – nuo dėžių atvežimo iki pakavimo. Bet aš būsiu atviras – aš pats nemėgstu kištis į pakavimą. Kodėl? Nes žmonės turi savo tvarką. Atvažiuoji, supakuoji, išvažiuoji, o paskui klientas paskambina ir sako: „Kur mano kojinės? Jose buvo paslėpti 2000 eurų.“ Ir tu sėdi raudonas. Jei norit, kad pervežėjas pakuotų, tai turi būti labai aiškus susitarimas ir pasitikėjimas. Bet geriau brangius ir jautrius daiktus pakavokit patys.

Kas atsakingas, jei daiktai sugadinami iškrovimo Lietuvoje metu?

Jei samdėt vieną įmonę nuo A iki Z, tai ji atsakinga už visą procesą. Bet jei jūsų krovinys buvo perkrautas tarpiniame sandėlyje, tai atsakomybės grandinė gali būti paini. Todėl aš visuomet rekomenduoju tiesioginį pervežimą be perkrovimų. Mažiau rankų liečia daiktus – mažiau tikimybės, kad kažkas dings ar suluš. Kai priimi daiktus, atsidarai fūrą ir žiūri. Radai pažeidimą – iškart rašai pastabą važtaraštyje. Jokių „paskui susitvarkysim“. Popierius yra jūsų ginklas.

Ar yra dalykų, kurių pervežėjai išvis neima vežti iš Wilhelmshaven?

Yra. Dažniausiai tai degūs skysčiai, dujų balionai, šoviniai (nors čia, prie karinės bazės, kai kam ir kyla kvailų minčių), augalai su žemėmis. Gyvūnus veža spec. transportas, ne baldų fūra. Aš kartą turėjau skambutį: „Ar galit paimti akvariumą su gyvom žuvim?“ Tai va, negalim. Akvariumą be žuvų – taip, bet pilną – ne. Ir dar vienas niuansas – labai purvini daiktai, tarkim, statybiniai įrankiai po darbo. Jie gali sugadinti kitų žmonių krovinį, jei vežam kombinuotai.

Kaip vyksta atsiskaitymas už pervežimo paslaugas iš Wilhelmshaven?

Standartas yra toks: dalis avansu prieš pakrovimą (dažnai 20–30%) ir likusi dalis prieš iškrovimą arba iškrovimo metu. Čia priklauso nuo susitarimo. Aš nemėgstu dirbti be avanso, nes būna, kad užsakovas dingsta, o tu su pakrauta mašina stovi kaip kvailys kažkur prie Jade Bight. Sąskaitos faktūros eurais, pervedimas į sąskaitą. Gryni pinigai – retai, nebent maži sumos. Ir būtinai pasižiūrėkit, ar įmonė išrašo PVM sąskaitą faktūrą, jei esat įmonė.

Ar galima palikti daiktus laikinai saugoti Wilhelmshaven, kol išsikraustau?

Taip, yra sandėliavimo paslaugų, vadinamų „self-storage“. Wilhelmshaven yra tokių vietų, nors ir ne šimtai. Bet tai nėra pervežėjo darbas. Jeigu jūs norit, kad mes paimtume daiktus, palaikytume savo sandėlyje Hamburge ir po mėnesio išvežtume į Lietuvą – galima. Bet tai kainuos sandėliavimo mokestį. Skaičiuokit papildomai apie 5–8 eurus už palečių vietą per savaitę. Ir čia aš nesu 100% tikras dėl dabartinių kainų, jos šokinėja priklausomai nuo sezono, reiktų pasižiūrėti konkrečiai.

Kokie dokumentai reikalingi norint pradėti kraustymąsi?

Vairuotojui reikia jūsų adreso, kontakto, kartais ir įgaliojimo, jei daiktai ne jūsų asmeniniai. Jei kraustomasi visa šeima, užtenka žodinio susitarimo. Bet jei tai įmonės turtas, reikia įgaliojimo arba važtaraščio su įmonės rekvizitais. Aš visad prašau kliento pasirašyti pakavimo lapą. Neoficialiai, bet ten surašom kiek dėžių, kokių baldų. Tai padeda išvengti ginčų: „Kur trečia dėžė? Aš daviau tris!“ O dokumentuose – dvi. Ir tada ieškok vėjo laukuose.

Ar sunku rasti pervežėją, kuris kalba lietuviškai Wilhelmshaven?

Nelabai. Lietuvių čia, Vokietijos šiaurėje, tikrai yra. Ypač logistikos sektoriuje. Aš pats turiu kontaktų rate, kurie sukasi tarp Hamburgo, Kylio ir Wilhelmshaven. Bet bėda ta, kad kai kurie „vežėjai“ yra tiesiog tarpininkai be nuosavo transporto. Jie parduoda jūsų užsakymą kitiems. Tai klauskit tiesiai: „Ar jūsų įmonė turi nuosavą vilkiką, ar esat tik agentas?“ Jei agentas, tai nieko blogo, jei patikimas, bet pridėtinė vertė mažesnė, o kaina gali būti didesnė.

Kaip išsirinkti patikimą pervežėją, kad neapgautų kraustantis iš Wilhelmshaven?

Pirma, pažiūrėkit į atsiliepimus, bet ne į tuos blizgančius penketukus, o į ketvertus su komentarais. Ten dažniausiai tiesa. Antra, paklauskit, kiek metų įmonė dirba. Jei mažiau nei treji metai, aš atsargiai žiūriu, nebent pažįstu savininką. Trečia, įmonės rekvizitai – patikrinkit, ar nėra skolų, bankrotų. Vokietijoje tai lengva padaryti per internetą. Ir galiausiai – jei pažadėta kaina yra per daug gera, kad būtų tiesa, tai ji tokia ir yra. Kažkur jie sutaupys – ant jūsų daiktų saugumo, ant draudimo, ant laiko.

Ką daryti su šiukšlėmis ir nereikalingais daiktais prieš išvažiuojant iš Wilhelmshaven?

O, čia yra atskira opera. Vokietijoje išmesti baldus šiaip prie konteinerio – bauda. Wilhelmshaven yra punktai „Recyclinghof“ arba galit užsakyti „Sperrmüll“ (didelių gabaritų atliekų išvežimą). Bet tai užtrunka, kartais reikia laukti kelias savaites. Aš klientams visad sakau – jei turit seną spintą, kurios nebenorit, geriau pabandykit atiduoti per „eBay Kleinanzeigen“ už simbolinį eurą ar nemokamai. Vokiečiai mėgsta tokias akcijas. Ir jūs sutaupysit, ir nereikės tampyti šlamšto per pusę Europos.

Ar logistika iš Wilhelmshaven skiriasi nuo, tarkim, Bremerhaveno?

Iš esmės taip. Bremerhaven yra didesnis logistikos mazgas, ten daugiau konkurencijos, tad kainos kartais mažesnės. Wilhelmshaven yra šiek tiek atokiau, kaip jau minėjau. Bet yra ir pliusas – mažiau kamščių, lengviau privažiuoti prie namų, ramesnis eismas. Jei jūs gyvenat pačiame mieste, pakrovimas gali būti greitesnis nei, tarkim, Bremeno centre, kur fūra vos įsispraudžia į siauras gatveles. Tai vat tas pliusas kartais atperka tą kuro „kabliuką“.

Ar verta pirkti dėžes Vokietijoje ar vežtis iš Lietuvos?

Pirkti vietoje. Wilhelmshaven yra Bauhaus, yra ir kitų ūkinių parduotuvių. Kartoninės dėžės ten normalios, kaina gal kiek didesnė nei Lietuvoje, bet vežti tuščias dėžes per 1200 km yra absurdas. Plius, jei perkat vietoje, galit nusipirkti tiek, kiek reikia, o ne spėlioti. Aš visada rekomenduoju paimti ir lipnios juostos, ir pakavimo plėvelės su burbuliukais – pastarosios kartais trūksta, tai geriau turėt su atsarga.

Kaip su baldų išmontavimu ir surinkimu?

Jei pervežėjas siūlo pilną servisą, tai įeina ir išmontavimas. Bet čia dažnai būna papildoma paslauga. Standartinėje pervežimo sutartyje dažniausiai parašyta „krovimas“, o ne „baldų ardymas“. Tai yra du skirtingi darbai. Jei jūs patys nieko nesuprantat apie varžtus, geriau samdykit meistrą arba prašykit pervežėjo, kad atsiųstų žmogų su įrankiais. Yra tekę matyt, kaip klientas pats išardė spintą, o paskui pusė varžtų ir kampų dingo. Ir tada iškrovimo vietoj stovi spinta-vaiduoklis.

Ar CMR važtaraštis yra privalomas kraustantis asmeninius daiktus?

Techniškai, pagal tarptautines pervežimo konvencijas, taip. Bet praktikoje, kai vežam namų turtą, daug kas daro supaprastintą variantą. Aš asmeniškai visad darau CMR. Kodėl? Nes jei mašina patenka į avariją ar policijos patikrą, tai yra vienintelis dokumentas, įrodantis, kas ir iš kur vežama. Be jo galit turėti problemų su Vokietijos ar Lenkijos policija. Tai ne juokai, ypač kai kertat sienas. Neapsunkinkit sau gyvenimo, tegul vairuotojas turi tvarkingą važtaraštį.

Kas bus, jei pervežėjas pavėluos atvažiuoti į pakrovimą Wilhelmshaven?

Vėlavimai būna. Kartais dėl kamščių, kartais dėl to, kad ankstesnis klientas nesutvarkė dokumentų. Geros įmonės skambina ir įspėja. Blogos – tyli. Jūsų sutartyje turėtų būti punktas apie atsakomybę už vėlavimą. Bet būkim realistai, didelių kompensacijų neišsireikalausit. Aš visad sakau klientams – turėkit planą B. Jei jūsų nuomos sutartis baigiasi tą pačią dieną, o fūra stringa Bremene, tai jūs sėdit ant laiptų su lagaminais. Planuokit pakrovimą bent dieną prieš galutinį išsikraustymą.

Kaip transportuoti augalus iš Wilhelmshaven į Lietuvą?

Su augalais yra niuansas. Jie turi būti be žemių (švarios šaknys), ir tai turi atitikti fitosanitarinius reikalavimus. Aš nesu botanikas, bet žinau, kad pervežėjai nenori rizikuoti, nes jei krata, gali būti bauda už žemės transportavimą. Mažą kaktusą ant palangės įdėkit į rankinį bagažą, jei skrendat, arba į mašiną, jei važiuojat lengvąja. Didelius augalus, na, čia jau konsultuokitės su spec. įmonėmis. Aš pats vengiu šitos temos, per daug popierizmo.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių, apie kuriuos nepasako iš karto?

Taip, ir tai yra skaudi vieta. Kas gali „išlįsti“: papildomas mokestis už laukimą (jei vairuotojas laukia ilgiau nei, tarkim, 2 valandas nemokamai), mokestis už sunkesnius nei standartinius daiktus (seifai, pianinai), mokestis už įvežimą į siaurą gatvę, kur reikia mažesnio manevrinio vilkiko. Ir dar – keltų mokesčiai, jei veža ne per Lenkiją, o per Švediją-Daniją. Klauskit atvirai: „Kokios galimos papildomos išlaidos?“ Geras vežėjas jas išvardins iš karto.

Kaip užtikrinti, kad daiktai nebūtų apvogti tranzito metu?

Fūros yra plombuojamos. Reikalaukit plombos numerio įrašymo į dokumentus. Kai mašina atvažiuoja į Lietuvą, prieš atidarant patikrinkit, ar plomba sveika, ar numeris sutampa. Jei plombos nėra ar ji pažeista – nepriimkit krovinio, kol neišsiaiškinsit. Čia jau ne juokai. Pats nesu turėjęs vagysčių, bet girdėjau baisių istorijų apie sustojimus aikštelėse Lenkijoje naktį. Geros įmonės stato mašinas saugomose aikštelėse arba važiuoja be ilgų sustojimų su dviem vairuotojais.

Baigiamasis žodis

Na, tiek to. Kraustymas iš Wilhelmshaven nėra raketų mokslas, bet jeigu žiūrėsi pro pirštus, gali gautis brangi pamoka. Aš visada sakau – geriau vieną kartą susimokėti už kokybišką paslaugą ir ramiai atsigerti arbatos, nei paskui skaičiuoti nuostolius. Čia, šitam uostamiestyje, visko esu matęs – nuo ašarų, kai dūžta senelės porcelianas, iki laimingų šeimų, išvažiuojančių su pilna fūra į naują pradžią. Svarbiausia – nebijokit klausti, reikalauti dokumentų ir planuoti iš anksto. Jei jūsų logistikos partneris nervinasi nuo paprasto klausimo, keiskit jį. Sėkmės jums, ir kad tas šiaurės jūros vėjas pūstų tik į nugarą.