Kraustymas iš Wiesloch: ką realiai reikia žinoti prieš kraunantis

Pernai rudenį sulaukiau skambučio. Vyriškis, pavadinkim jį Tomu, sako: „Klausyk, aš čia Wiesloch, netoli Heidelbergo, reikia išsikraustyti. Bet aš nežinau, nuo ko pradėti. Čia toks miestelis, ramus, bet kai pradedi galvoti apie logistiką – pasijunti kaip kaimietis prieš didmiestį.“ Ir žinot ką? Jis buvo teisus. Kraustymas iš Wiesloch turi savo niuansų. Ne Frankfurtas, ne Berlynas, bet ir ne koks užkampis be kelio ženklo.

Po 20+ metų šitame versle aš jau nebesistebiu niekuo. Bet klientams, ypač pirmą kartą išvažiuojantiems iš tokio regiono, viskas atrodo kosmosas. Tai va, surinkau čia viską, ko dažniausiai klausiat. Neišdailinta, bet iš patirties. Kai kur gal net per daug atvirai. Bet geriau dabar perskaityt, nei paskui verkt prie supakuotų dėžių, kai fūra nevažiuoja.

Kodėl būtent Wieslochas? Specifika, kurios nesitiki

Tai čia koks miestas? Ar normalus privažiavimas?

Wieslochas – apie 25 tūkst. gyventojų, Baden-Württemberg žemė. Pats miestas padalintas į kelias dalis: senamiestis, Frauenweiler, Baiertal ir dar porą. Ir štai kur šuo pakastas. Senamiestyje – siauros gatvės. Tikrai siauros. Ne kartą teko tempti fūrą pro tokią gatvelę, kur veidrodėliai vos ne liečia senus fachverkinius namus. Baiertal ar Frauenweiler – jau moderniau, daugiau erdvės, bet ir ten ne visur privažiavimas auksinis.

Jei gyvenat kur nors netoli Lempstrasse ar Hauptstrasse rajone, pasiruoškit, kad 18 metrų vilkikas gali netilpti. Ne, rimtai. Teko vieną kartą samdyti mažesnį sunkvežimį, nes klientas gyveno tiesiai prie turgaus aikštės. Ir nieko nepadarysi. Gerai, jei įmonė turi 12 tonų mašiną arba sprinterį su priekaba. Jei ne – sėkmės.

Ar ten viskas brangu? Kainos realios

Vokietija nėra pigi, bet Baden-Württemberg – dar brangesnė. Čia algos didesnės, mokesčiai, nuoma. Atitinkamai ir paslaugos. Kraustymas iš Wiesloch į Lietuvą, pavyzdžiui, su pilnu namo turiniu, gali kainuoti nuo 2500 iki 4000 eurų. Priklauso, aišku, kiek daiktų, ar reikia pakavimo, ar yra pianinas (o jo ten pas vokiečius būna, patikėkit). Bet nėra taip, kad už 500 eurų kažkas normaliai padarys. Yra vežėjų, kurie siūlo pigiau, bet tada arba lauki mėnesį, arba krovinys važiuoja su kitais – konsoliduotas pervežimas. Kartais ok, kartais – ne.

Vienas klientas bandė sutaupyti, užsisakė pigiausią variantą. Galų gale jo baldai atvažiavo po 3 savaičių, o spintelė subraižyta. Ir ką? Jis sakė: „Kitą kartą mokėsiu normaliai.“ Tai va.

DUK: realūs klausimai, kuriuos girdžiu kasdien

Kas per reikalas su tais leidimais? Ar man reikia ką nors derinti savivaldybėje?

Ne visada, bet kartais taip. Wiesloch priklauso Rhein-Neckar rajonui, ir jei kraunatės iš senamiesčio zonos, kur gatvė riboto eismo, gali prireikti laikino leidimo sustoti. Ypač jei mašina užima daugiau nei vieną eismo juostą. Aš pats vieną kartą gavau baudą, nes pasistačiau ten, kur draudžiama. 35 eurai – atseit nedaug, bet vis tiek nemalonu.

Geriausia pasiskambinti į Rathaus (rotušę) arba per jų Bürgerbüro išsiaiškinti. Kartais užtenka tiesiog pranešti, kad tą dieną bus sunkvežimis. Bet jei gatvė privati arba priklauso bendrijai – tada jau kita kalba.

Ar reikia mokėti kokius mokesčius už krovinį?

Jei vežatės savo daiktus – ne. Čia ne komercinis krovinys. Bet jei vežatės ir kažką dar parduodat, tarkim, baldus, kuriuos ketinat perparduoti, tada jau gali būti klausimų muitinėje. Nors Vokietija ir Lietuva – ES, tai šiaip problemų nėra. Bet aš visada sakau: turėkit sąrašą daiktų. Ne dėl muitinės, o dėl savęs. Kai turi 80 dėžių, paskui neatsimeni, kur dokumentai.

O kaip su draudimu? Ar vežėjas draudžia mano mantą?

Čia slidus reikalas. Normalios įmonės turi CMR draudimą. Bet jis minimalus – kažkur 8,33 SDR už kilogramą. Skamba kosmiškai, bet realiai jei sudaužys jūsų 20 kg sveriantį televizorių, gausit gal 200 eurų. Tai va. Aš visada rekomenduoju papildomą draudimą. Ypač jei vežatės antikvarą arba brangius baldus. Vokietijoje draudimo kompanijos, kaip Ergo ar Allianz, siūlo transporto draudimą. Kainuoja, bet ramiau.

Ar galiu pats supakuoti? Ar būtinai reikia profesionalų?

Galit patys. Tik paskui nesiskųskit. Esu matęs, kai žmonės pakuoja indus į šiukšlių maišus. Ir paskui verkia, kad viskas dužo. Jei patys pakuojat, naudokit normalias dėžes. Wiesloche yra Bauhaus netoli – ten galima nusipirkti. Dar geriau – užsakyti per Amazon.de. Ir lipdukus pasižymėti, kur trapus. Aš visada sakau: „Jei pats pakavai, pats ir atsakai.“ Vežėjas neprisiims atsakomybės už jūsų pakavimą.

Kiek laiko trunka pervežimas į Lietuvą?

Standartas – 2-3 dienos. Bet čia standartas. Realiai priklauso, ar mašina važiuoja tiesiai, ar dar renka krovinius pakeliui. Kartais nutinka taip: pažadėjo penktadienį, o atvažiavo pirmadienį. Nes vairuotojas pavargo, arba sugedo, arba kamščiai Lenkijoje. Aš visada sakau klientams: „Planuokit buferį.“ Jei jūsų baldai atvažiuoja diena vėliau – nieko baisaus. Blogiau, jei jūs jau turit raktus nuo naujo buto, o lova dar kažkur prie Berlyno.

Kas yra konsoliduotas pervežimas? Ar verta?

Tai kai jūsų krovinys važiuoja kartu su kitais. Mažiau mokat, bet ilgiau laukiat. Ir yra rizika, kad jūsų dėžę uždės ant kažkieno stalo. Aš pats nesu didelis fanas, bet jei biudžetas mažas – variantas. Tik rinkitės firmą, kuri specializuojasi, o ne bet ką iš vežėjų biržos.

Ar galiu vežtis automobilį kartu?

Taip. Daug kas taip daro. Tik reikia pasakyti iš anksto. Ne kiekviena mašina turi platformą automobiliui. Ir kaina papildoma – nuo 300 iki 600 eurų, priklausomai nuo to, ar uždengtas, ar atviras. Jei jūsų BMW ar Mercedes – geriau uždengtas. Nors vieną kartą vežiau savo Passatą atviru būdu – nieko nenutiko. Bet čia sėkmė.

O jei turiu pianiną? Ar čia problema?

Didelė. Pianinas – ne šiaip baldas. Svoris, forma, jautrumas drėgmei. Ne kiekviena komanda moka jį paimti. Reikia specialių diržų, kartais net krano, jei laiptai siauri. Wiesloche senuose namuose laiptinės siauros, tai gali būti iššūkis. Aš visada klausiu: „Kuris aukštas? Ar yra liftas? Kokio pločio durys?“ Jei abejoju – samdau atskirą pianinų vežėją. Jie brangūs, bet bent jau be infarkto.

Ar vežėjas gali padėti išardyti baldus?

Gali, bet ne visada įskaičiuota į kainą. Vieni ima fiksuotą mokestį už ardymą-surinkimą, kiti – valandinį. Derėkitės iš anksto. Nes jei pradėsit sakyti „o dar čia spintą, o dar čia lovą“ – sąskaita išbrangs. Aš pats kartais padedu, jei matau, kad žmogus normalus. Bet jei klientas elgiasi kaip ponas – tada atsiprašau, bet darbo valandos brangios.

Kaip su mokėjimu? Grynais ar pavedimu?

Vokietijoje daug kas nori grynais. Bet normalios įmonės išrašo sąskaitą. Aš pats dirbu tik su sąskaita, nes kitaip – mokesčių rizika. Bet jei jūsų vežėjas prašo 2000 eurų grynais ir be jokio dokumento – bėkit. Paskui įrodinėk, kad išvis kažkas buvo.

O jei turiu daug knygų? Ar čia didelė problema?

Svoris. Knygos sunkios. Viena dėžė knygų gali sverti 25 kg. Ir jei tokių dėžių 30 – jau pusė tonos. Tai kaina didėja. Aš visada patariu: „Atrinkit, ką tikrai skaitysit.“ Bet žmonės prie knygų prisirišę. Vienas klientas iš Wiesloch vežėsi 52 dėžes knygų. Pasakiau: „Jūs turbūt biblioteką perkraustot.“ Jis atsakė: „Taip, beveik.“ Na, ok. Sumokėjo.

Ar yra kokių nors specifinių vokiškų taisyklių, apie kurias niekas nepasako?

Yra viena – „Ruhezeiten“ (tylos laikas). Nuo 13 iki 15 val. ir po 20 val. kai kuriose zonose negalima triukšmauti. Jei jūsų kraustymas vyksta daugiabutyje, kaimynai gali iškviesti policiją. Rimtai. Vokiečiai mėgsta tvarką. Aš vieną kartą gavau pastabą, nes išnešiojau baldus per pietų pertrauką. Teko atsiprašinėti. Tai geriau planuokit darbus ryte arba po 15 val.

Ar sunku rasti normalų vežėją, kuris moka lietuviškai?

Lietuviškai – ne problema. Yra daug lietuviškų firmų Vokietijoje arba Lietuvoje, kurios dirba tarptautiniais maršrutais. Bet esmė ne kalba, o patikimumas. Aš žinau porą vežėjų, kurie dirba 15 metų be priekaištų. Ir žinau porą, kurie pasiima pinigus ir dingsta. Tai tikrinkit atsiliepimus. Ir ne tik „Google“, bet ir per pažįstamus. Geriausia rekomendacija.

Kas bus, jei vairuotojas pavėluos? Ar gausiu kompensaciją?

Teoriškai taip. Praktiškai – retai. Sutartyse paprastai būna punktas apie force majeure. Kamščiai, gedimai, orai – visa tai yra force majeure. Aš pats esu vėlavęs dėl sniego Austrijoje. Klientas pyko, bet ką aš padarysiu? Svarbu komunikuoti. Jei vairuotojas tyli ir neatsako į skambučius – čia jau blogas ženklas.

Ar galiu palikti daiktus pas gimines ir išvežti vėliau?

Gali. Tik logistika brangesnė. Nes tada bus du reisai. Bet kartais žmonės taip daro: dalį daiktų palieka pas draugus, paskui atsiveža po pusmečio. Tik nepamirškit, kad Vokietijoje sandėliavimas brangus, jei nuomojatės. Geriau jau iškart viską vežtis.

Koks geriausias metų laikas kraustytis iš Wiesloch?

Aš sakyčiau – pavasaris arba ruduo. Vasara – karšta, žiemą – slidu. Ypač jei važiuoja per Alpes arba Čekiją. Žiemą kartais tenka laukti parą, kol pravažiuos sniego valytuvai. O vasarą fūroje be kondicionieriaus – pragaras. Bet šiaip didelio skirtumo nėra. Tik kainos vasarą šiek tiek didesnės, nes daugiau paklausos.

Kaip su baldų išvežimu į trečią šalį? Pavyzdžiui, į Ukrainą?

Čia jau kita istorija. Muitinė, dokumentai, kartais muito mokesčiai. Jei vežatės savo daiktus – galima be muito, bet reikia įrodyti, kad čia jūsų asmeninė nuosavybė. Reikia sąrašo, nuotraukų, kartais net gyvenamosios vietos deklaracijos. Aš pats nesu vežęs į Ukrainą, bet kolegos sakė, kad reikia kantrybės.

O jei noriu vežtis ne tik baldus, bet ir maistą? Tarkim, vyną?

Vynas – taip, bet ribotai. Alkoholiui yra akcizo taisyklės. Jei vežatės 10 butelių – niekas nieko nesakys. Jei 100 litrų – jau gali būti klausimų. Ypač jei važiuojat per sienas, kur tikrina. Aš vieną kartą vežiau kliento vyno kolekciją – 60 butelių. Deklaravom kaip asmeninį turtą. Praėjo. Bet geriau pasikonsultuoti su muitinės brokeriais.

Ar tiesa, kad kai kurios firmos ima už kiekvieną aukštą papildomai?

Tiesa. Ypač jei nėra lifto. Kiekvienas aukštas – papildomi 20-50 eurų. Nes reikia nešti laiptais. Aš pats ne visada imu, bet jei ketvirtas aukštas be lifto – atsiprašau, bet mano nugara ne geležinė. Ir komandai reikia mokėti daugiau.

Ką daryti, jei krovėjas susižeidžia mano bute?

Čia jau teisiniai dalykai. Vokietijoje darbdavys atsako už darbuotoją. Bet jei jūs kalti – pavyzdžiui, palikot slidžias grindis be įspėjimo – gali būti problemų. Aš visada prašau klientų: „Įspėkit apie viską.“ Jei yra duobė grindyse, laiptai be turėklų – pasakykit. Nes nenoriu, kad mano vyras išsisuktų koją.

Ar galiu prašyti, kad vežėjas išvežtų šiukšles?

Gali, bet tai papildoma paslauga. Ir ne visi daro. Aš pats kartais išvežu, jei yra vietos mašinoje. Bet jei čia sofa, kurią reikia utilizuoti – tada jau atskira istorija. Vokietijoje šiukšlių išvežimas griežtai reguliuojamas. Galima vežti į Wertstoffhof (perdirbimo centrą), bet ten irgi mokestis.

Kas yra „Umzugsunternehmen“ ir kuo skiriasi nuo paprasto vežėjo?

Umzugsunternehmen – tai vokiška kraustymosi įmonė. Jie specializuojasi būtent perkraustymuose, turi pakavimo medžiagų, komandas, patirtį. Paprastas vežėjas – tai žmogus su mašina. Gali vežti baldus, bet jei reikia išmontuoti virtuvę – jau ne jo sritis. Aš rekomenduoju rinktis tuos, kurie dirba tik kraustymuose. Jie brangesni, bet patikimesni.

Ar yra kokių nors gudrybių, kaip sutaupyti vietos mašinoje?

Yra. Pavyzdžiui, dėžes dėti į spintas. Arba išardyti stalus ir supakuoti plokščiai. Bet čia jau logistikos menas. Aš visada sakau: „Geriau viena didelė mašina, nei dvi mažos.“ Nes dvi mažos – tai du vairuotojai, du keliai. Brangiau.

O jei mano baldai netelpa į mašiną? Ką tada?

Būna. Kartais klientai sako: „Pas mane nedaug.“ O paskui paaiškėja, kad garaže dar šaldiklis, dviratis ir žoliapjovė. Tada tenka arba samdyti antrą reisą, arba palikti dalį. Aš visada prašau nuotraukų arba video skambučio. Nes žodžiais „nedaug“ – labai reliatyvu.

Realios situacijos, kurios įstrigo

Prisimenu vieną atvejį. Klientė, pavadinkim ją Inga, gyveno Wiesloch, bet dirbo Heidelberge. Ji turėjo butą su terasa ir ten stovėjo didžiulis betoninis vazonas. Sako: „Ar galit paimti?“ Sakau: „Pažiūrėsim.“ Atvažiavom – tas vazonas svėrė gal 150 kg. Ir dar ant trečio aukšto be lifto. Pasakiau: „Ne, atsiprašau, be krano neįmanoma.“ Ji nusiminė, bet paskui suprato. Kartais geriau palikti, nei susižeisti.

Kitas atvejis – vyras, kuris norėjo vežtis seną motociklą be dokumentų. Sakė: „Čia tik į kaimą, niekas netikrins.“ Bet aš atsisakiau. Nes jei sustabdo policija – aiškiniesi, kodėl veži transporto priemonę be numerių. Vokietijoje su tuo griežtai. Jis paskui rado kitą vežėją, bet girdėjau, kad turėjo problemų. (Nežinau tiksliai, gal ir praslydo, bet aš nerizikuoju.)

Ir dar vienas – šeima su trim vaikais. Jie turėjo tiek žaislų, kad užpildėm pusę mikroautobuso. Ir dar kiekvienas vaikas norėjo vežtis savo dviratį. Sakiau: „Gal galit du palikti?“ Bet mama griežtai – „ne, visi trys.“ Ok, tilpo. Bet kaina išaugo.

Išvada

Kraustymas iš Wiesloch nėra raketų mokslas, bet ir ne pasivaikščiojimas parke. Jei gyvenat ramiam kvartale – pasisekė. Jei senamiestyje – pasiruoškit galvos skausmui. Svarbiausia – planuokit iš anksto, nepasitikėkit pigiausiais pasiūlymais ir visada turėkit atsarginį planą. Ir nepamirškit: geri vežėjai užsakomi prieš 2-3 savaites, kartais net mėnesį. O jei jums kas nors sako „viską padarysim per 2 dienas už 500 eurų“ – bėkit ir nesidairykit. Aš jau tiek prisižiūrėjau tų „stebukladarių“, kad galiu knygą rašyti. Sėkmės kraustantis.