Kraustymas iš Wermelskirchen: ką žinau po 20+ metų vežiojimo

Gerai, klausykit. Kraustymas iš Wermelskirchen – čia ne šiaip sau pervežimas iš taško A į tašką B. Čia specifinis miestelis, ir jei jūs galvojat, kad viskas bus lygiai taip pat, kaip kraustantis, tarkim, iš Diuseldorfo ar Kelno, tai jau suklydot. Aš čia jau tiek metų sukausi su vilkikais, furgonais, kartais net su lengvosiom mašinom kai klientas turėjo tik kelis lagaminus (nu bet čia jau seniau, dabar retai), kad galiu papasakot viską – nuo to, kaip ten įvažiuot į tas siauras gatveles, iki to, kur ten vietiniai stato mašinas ant šaligatvio ir tau nepalieka vietos. Žodžiu, jei ruošiatės kraustytis iš Wermelskirchen, sėskit, pasiimkit kavos, nes bus ilgokai, bet naudingai. Nesu aš čia koks rašytojas, bet ką žinau – tą sakau.

Dažniausi klausimai, kurių klausiat prieš kraustymąsi iš Vokietijos

Tai kiek iš viso užtrunka toks kraustymas iš Wermelskirchen?

Na, žiūrėkit, čia nėra taip paprasta pasakyt „tris dienas“ ir viskas. Realiai, jeigu jūs turit normalų 2–3 kambarių butą, pats pakrovimas Wermelskirchen užtrunka kokias 4–6 valandas. Plius važiavimas. Jei kraustotės į Lietuvą – nuo Wermelskirchen iki, tarkim, Kauno, su normaliu furgonu, be didelių kamščių, yra apie 1500 km. Tai čia realiai dvi dienos kelio su poilsiu, nakvyne. Vairuotojas pagal tachografą negali malt be sustojimo. Dar iškrovimas Lietuvoj – dar kokios 3–4 valandos. Tai viso, grubiai, 3–4 dienos. Bet būna, kad užtrunkam ilgiau. Pvz., kartą klientas turėjo pianiną, seną, sunkų, ir dar reikėjo jį nuleist iš trečio aukšto be lifto Wermelskirchen centre. Ten laiptinė siaura kaip butelis. Užtrukom papildomai 3 valandas, nes net suprakaitavom visi. Tai čia toks darbas – niekada nežinai 100%.

Ar įmanoma per vieną dieną parvežt daiktus iš Wermelskirchen į Lietuvą?

Teoriškai, jeigu labai norit, galima. Praktiškai – nerekomenduoju, nebent jūsų daiktai telpa į lengvąjį automobilį ar mažą busiuką. Su didesne mašina, pvz., 3,5t furgonu, per vieną dieną parvežt iš Wermelskirchen į Lietuvą yra savižudybė vairuotojui. Atstumas didelis, apie pusantro tūkstančio kilometrų, o dar reikia pakraut, iškraut. Aš pats esu bandęs jaunystėj, kai buvau kvailas – išvažiavom 5 ryto, atvažiavom į Vilnių 2 nakties. Buvau kaip zombis. Nuo tada sakau klientams: geriau dvi dienos, bet saugiai, negu viena ir po to atsipirkt sveikata. Ir dar būna, kad pasienyje, prie sienos su Lenkija, kartais patikra, nors Šengenas, bet vis tiek stabdo. Tai irgi laiką ėda.

Kas yra sudėtingiausia kraustantis būtent iš Wermelskirchen?

Konkrečiai Wermelskirchen – tai reljefas ir gatvės. Miestelis ant kalvų. Kai kurios gatvelės tokios stačios, kad su pakrautu furgonu reikia galvot, ar išvažiuosi atgal, ypač žiemą. Kartą teko keltis per ledą, vos neužsipisom. Antras dalykas – parkingas. Ten centras siauras, daug kur gyvenamieji namai be normalių privažiavimų. Vietiniai stato mašinas ant šaligatvių, palieka siaurą tarpą, ir tu su vilkiku ar didesniu furgonu net neišlendi. Teko ne kartą prašyt kaimynų, kad patrauktų auto. Vokiečiai, beje, dažniausiai normalūs, bet būna tokių, kurie sako „aš čia gyvenu, o tu čia tik darbininkas“. Nu ok, būna. Trečia – jei turit daug daiktų, kartais tenka naudot lifta, bet ne visur jis yra. Senuose namuose laiptinės, kaip sakiau, butelio kakliukas. Tai fizinio darbo ten būna daugiau nei planuoji.

Kokia kaina kraustymosi iš Wermelskirchen į Lietuvą 2024 metais?

Čia klausimas iš tų, kur visada atsakymas prasideda „žiūrint ką vežam“. Bet grubiai, jeigu kalbam apie 20–25 kubinių metrų krovinį (standartinis 2–3 kambarių butas), tai pilnas pervežimas su pakrovimu, iškrovimu, įpakavimu, muito dokumentais (jei reikia), kainuos tarp 1800 ir 2600 eurų. Priklauso nuo sezono. Vasarą brangiau, nes visi kraustosi. Žiemą pigiau, bet rizikingiau dėl oro. Dar kainą kelia, jeigu reikia papildomų paslaugų – pvz., didelių baldų išardymas, pianino pervežimas (čia atskira kaina, apie 200–300 eurų priedas), arba jeigu jūsų daiktai yra Wermelskirchen, bet reikia dar tarpinės stotelės, pvz., Berlyne. Kainos keičiasi kasmet, dabar degalai brangsta, tai natūraliai ir paslaugos brangsta.

Ar man reikia pačiam būti Wermelskirchen per pakrovimą?

Ne, nebūtinai. Daug klientų duoda raktus kaimynams, arba palieka pas kažką, arba mes susitariam dėl rakto perdavimo per paštą ar per tarpininką. Bet aš visada sakau: geriau būkit. Kodėl? Nes aš nežinau, kuri pagalvė jums sentimentali, kurią dėžę pirmiau kraut. Kai jūsų nėra, mes sukraunam kaip logiška, o paskui jūs pradedat ieškot „kur tas mažas porcelianinis drambliukas?“. Ir prasideda. Buvau kartą situacijoj, kai klientė nebuvo, o mes supakavom viską, ir ji paskui verkė, kad rado sulūžusią vazą. Bet aš net nežinojau, kad ta vaza buvo ypatinga – ji stovėjo tarp šiukšlių dėžėj (taip, būna, žmonės palieka daiktus, kuriuos „gal išmest“). Tai dabar visada prašau: arba būkit, arba labai aiškiai sužymėkit, kas yra kas.

Koks skirtumas tarp pigaus vežėjo ir brangesnio?

Oi, čia gera tema. Pigūs vežėjai dažnai dirba be normalaus draudimo, su senais furgonais, be profesionalios įrangos. Aš pats esu matęs, kaip konkurentai (na, ne konkurentai, o šaraškino kontoros) krauna daiktus į mašiną, kuri kiaura, ir paskui lyjant vanduo bėga ant čiužinių. Arba jie neturi normalių diržų tvirtinimui, ir daiktai važiuojant laksto po kėbulą. Dar būna, kad pigus vežėjas pasiūlo kainą, o paskui vidury kelio paskambina: „klausykit, čia papildomai 200 eurų, nes čia daugiau daiktų nei sakėt“. Ir tu sėdi be išeities. Brangesni – kaip mano įmonė (na, aš nedirbu sau, aš su partneriais, bet čia nesvarbu) – turim gerus furgonus, draudimą, normalius įrankius. Moki daugiau, bet miegi ramiai. Bet būna ir brangių, kurie šūdą mala. Tai čia jau reikia žiūrėt atsiliepimus, bet ne visada jie tikri.

Ar jūs supakuojat daiktus, ar man pačiam reikia?

Mes galim supakuot. Turim dėžių, burbulinės plėvelės, specialių apklotų baldams. Bet už tai papildoma kaina, aišku. Daug kas nori sutaupyt ir patys pakuojasi. Ir tada būna, kad atvažiuojam, o ten kartoninės dėžės iš bananų parduotuvės, kurios plyšta vos paėmus. Aš visada sakau: jei patys pakuojat, pirkit normalias, dvigubas dėžes, ypač knygoms, indams. Knygos – jos sunkios. Kartą klientas supakavo knygas į senas dėžes, tai apačia iškrito lipant laiptais Wermelskirchen daugiabutyje. Knygos išsilakstė, dar lijo (čia atskira istorija). Tai arba samdot mus pilnam pakavimui, arba darykit normaliai. Aš nesakau, kad mes tobuli, bet turim patirties.

Ar vežat baldus, kuriuos reikia išardyti?

Taip, išardom, sužymim, supakuojam furnitūrą į maišelius. Bet čia irgi niuansas. Kartais klientai sako „aš pats išardysiu“, o paskui pamatau, kad jie išlupo varžtus, sumetė į vieną maišą, nesužymėjo. Ir paskui Lietuvoj stovi su instrukcija iš IKEA, bandydami atspėt, kuris varžtas nuo kurios spintelės. Tai geriau leiskit mums. Mes turim elektrinius atsuktuvus, greitai sukames. Aišku, būna išimčių – senoviniai baldai, kur klijai, medis, ten reikia atsargiai, kartais net atsisakom ardyt, nes bijom sugadint. Tada ieškom baldininko vietoj, bet čia jau retai.

Kaip su draudimu? Ar mano daiktai apdrausti?

Geras klausimas. Pagal įstatymą, vežėjas atsako už krovinį, bet yra limitai. Standartinis CMR draudimas (tarptautinis) dengia tik kažkiek kilogramui. Jeigu vežat brangius daiktus – pvz., antikvarą, meno kūrinius, brangią elektroniką – reikia papildomo draudimo. Aš visada klausiu klientų: ar turit ką nors, kas verta daugiau nei 500 eurų už vienetą? Jei taip, deklaruojam ir apdraudžiam atskirai. Tai kainuoja papildomai, apie 1–2% nuo deklaruotos vertės. Bet būna, kad klientas sako „nieko brangaus“, o paskui paaiškėja, kad ten buvo močiutės porcelianas, kurio vertė sentimentali, bet rinkoje – keli tūkstančiai. Ir jei dūžta – prasideda barniai. Draudimas sentimentų nepadengia. Tai geriau pagalvokit iš anksto.

Ar jūs vežat ir gyvūnus, augalus?

Gyvūnus – ne, aš ne veterinarijos tarnyba. Turiu kolegą, kuris specializuojasi gyvūnų pervežime, bet aš pats vengiu. Kartą vežiau klientės šunį (labai prašė) ir tas šuo visą kelią kaukė. Aš beveik išprotėjau. Augalus – taip, bet su sąlyga, kad jie supakuoti, ir mes neatsakom, jei jie nuvysta. Ypač žiemą, kai furgone šalta. Wermelskirchen klientė kartą vežėsi didelę palmę, tai aš ją apvyniojau plėvele, bet palmė vis tiek atvažiavo kaip nuskusta. Tai dabar sakau: augalai – jūsų rizika.

Kaip vyksta atsiskaitymas? Ar reikia avanso?

Dažniausiai dirbam su 20–30% avansu, likusi suma – po iškrovimo. Kartais, jei klientas patikimas, senas pažįstamas, galim ir be avanso. Bet naujiems – avansas būtinas. Kodėl? Nes būna, kad žmogus paskutinę minutę atšaukia, o mes jau atvažiavom į Wermelskirchen, sugaišom laiką, degalus. Avansas bent padengia nuostolius. Atsiskaitom grynais arba pavedimu. Sąskaitą faktūrą išrašom visada. Kartais klientai klausia: „gal be PVM?“. Ne, mes dirbam legaliai. Jei norit be PVM – ieškokit kitų, bet ten jau rizika jūsų.

Ar jūs turit leidimus dirbti Vokietijoje?

Taip, turim. Vokietija reikalauja tam tikrų licencijų tarptautiniams pervežimams, ypač jei naudojam sunkiasvorį transportą (nors mes dažniausiai iki 3,5t, kartais 7,5t). Bet biurokratija ten – kosmosas. Kartą Wermelskirchen policija sustabdė, tikrino dokumentus. Viskas buvo gerai, bet jie dar klausė, ar turim leidimą įvažiuoti į aplinkosaugos zoną (žalią lipduką). Turėjom, bet aš pamiršau jį priklijuot matomoj vietoj. Gavom įspėjimą. Tai dabar visada sakau vairuotojam: lipduką ant stiklo, ir matomai!

Kas bus, jei mano daiktai sveria daugiau, nei sakiau?

Oi, čia klasika. Žmonės dažnai neįvertina, kiek sveria jų turtas. Sakai telefonu: „turiu tik keletą baldų, dėžių“. Atvažiuoju – ten pilna palėpė, rūsys, dar trys dviračiai, skalbimo mašina, knygų siena. Ir tada aš turiu problemą: mano furgonas turi svorio limitą. Jei viršijam – rizikuojam bauda, o dar mašina genda. Tokiais atvejais arba vežam dviem reisais (brangiau), arba dalį daiktų paliekam. Aš visada prašau klientų: pasverkite bent grubiai. Arba nufotografuokit viską, ką vešim. Nes kitaip gaunasi nesusipratimas.

Ar galit padėt rasti laikiną sandėlį, jei dar neturiu buto Lietuvoje?

Taip, turim kontaktų su sandėliavimo kompanijom Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Galim palaikyt daiktus kelias savaites ar mėnesius. Bet čia jau papildoma paslauga. Kainuoja apie 50–100 eurų per mėnesį, priklausomai nuo tūrio. Bet aš visada patariu: jei galit, planuokit taip, kad iš karto išsikrautumėt į naują vietą. Nes kiekvienas papildomas perkrovimas – tai rizika daiktams. Kuo daugiau judinai, tuo daugiau šansų subraižyt ar sulaužyt.

Ar vežat daiktus iš Wermelskirchen tik į Lietuvą, ar ir į kitas šalis?

Vežam ir į Latviją, Estiją, kartais į Lenkiją, bet dažniausiai į Lietuvą. Jei reikia į kitą šalį, kaina gali keistis dėl atstumo, kelių mokesčių. Pvz., Lenkijoj kai kurie greitkeliai mokami. Tai čia reikia skaičiuot atskirai. Bet šiaip maršrutai būna įvairūs. Kartą vežiau iš Wermelskirchen į Taliną, tai ten jau beveik 2000 km. Užtrukom keturias dienas su poilsiais. Bet čia retas užsakymas.

Ar jūsų vairuotojai kalba lietuviškai?

Taip, mes lietuviai, tai ir vairuotojai lietuviai. Bet vokiškai moka fragmentiškai. Aš pats kalbu angliškai, rusiškai, vokiškai – na, tiek, kiek reikia susikalbėt su klientais ar policija. Bet kartais Wermelskirchen vietiniai nori kalbėt tik vokiškai, ir tada būna šiek tiek sunku. Bet išsisukam. Svarbiausia – dokumentai turi būti tvarkingi, o kalba jau antraeilis dalykas.

Kokie dokumentai reikalingi kraustantis iš Vokietijos į Lietuvą?

Jei daiktai asmeniniai, jokie muito mokesčiai netaikomi (ES viduje). Bet reikia turėti krovinio aprašą – packing list. Aš visada rekomenduoju susirašyti pagrindinius daiktus, ypač jei yra naujų, brangių daiktų, nes kartais pasienyje gali paklausti, ar nevežat komercinio krovinio. Jei vežat naują techniką, geriau turėti čekius, kad įrodytumėt, jog čia asmeninis daiktas. Kartą klientas vežėsi naują televizorių dėžėje, tai Lenkijos pasienyje sustabdė, klausė, ar ne kontrabanda. Čekį parodė – praleido. Bet nervų kainavo.

Kada geriausias metas kraustytis iš Wermelskirchen?

Pavasaris ir ruduo. Vasara karšta, furgonai kaista, o kamščiai Vokietijos autobanuose baisūs – ypač liepą-rugpjūtį, kai visi atostogauja. Žiemą slidu, ypač Wermelskirchen kalvose. Kartą gruodį vos neužstrigom ant plikledžio. Teko laukt, kol pabarstys kelią. Tai geriau planuot balandį–gegužę arba rugsėjį–spalį.

Ar jūs patys pakraunat, ar samdot pagalbininkus?

Turim savo komandą. Du žmonės, kartais trys, priklauso nuo užsakymo dydžio. Bet Wermelskirchen kartais samdom vietinius studentus per agentūrą, jei reikia papildomų rankų. Vokiečiai studentai normalūs, bet brangūs – apie 15 eurų valandai. Tai čia išlaidos, kurios įeina į kainą. Bet geriau profesionalai, nes jie žino, kaip nešti spintą nesubraižant sienų.

Ką daryti, jei krovimo dieną lyja?

Lietus – mūsų priešas. Bet dirbam. Turim tentus, plėveles, apklotus. Stengiamės kuo greičiau sukraut, kad daiktai nesušlaptų. Jei labai smarkiai lyja, galim paprašyt kliento leidimo uždengti daiktus papildomai, arba palaukti, kol aprims. Wermelskirchen kartą lijo taip, kad gatvė virto upe. Tai mes sustojom darbus valandai. Klientė buvo nepatenkinta, bet ką darysi – geriau palaukt, nei sugadint brangius daiktus.

Ar galit paimt daiktus iš kelių adresų Wermelskirchen?

Taip, bet tai papildomas laikas ir degalai. Jei adresai arti, galim derėtis dėl kainos. Bet jei vienas adresas centre, kitas kažkur užmiestyje, tai jau skaičiuojam papildomai. Kartą klientas turėjo daiktų pas save bute ir dar pas tėvus name už 15 km. Tai užtrukom visą dieną, kol surinkom viską. Bet čia jau susitarimo reikalas.

Ar vežat ir transporto priemones, pvz., motociklus?

Taip, motociklus, dviračius, kartais net mažus automobilius (bet tam reikia specialios platformos). Motociklą vežam pritvirtintą prie specialių laikiklių. Bet čia vėl niuansas: reikia, kad bake nebūtų daug benzino. Saugumo sumetimais. Ir jei motociklas brangus, rekomenduoju papildomą draudimą.

Kaip su senais baldais, ar juos verta vežti?

Klausimas filosofinis. Kartais vežti seną spintą iš močiutės kainuoja brangiau, nei nusipirkt naują IKEA. Bet sentimentai – ne pinigais matuojami. Aš pats vežiau seną bufetą iš Wermelskirchen į Lietuvą, kuris buvo subraižytas, bet klientė sakė: „čia mano vaikystė“. Gerai, vežam. Bet techniškai seni baldai dažnai sunkesni, juos sunkiau pakraut. Tai kaina gali būti didesnė.

Ar jūs patys įvežat daiktus į namus, ar tik pastatot prie durų?

Įnešam, pastatom į kambarius, netgi pagal pageidavimą. Bet baldų nesurenkam, nebent iš anksto susitarta. Kartais klientai galvoja, kad mes viską padarysim iki galo, bet standartinė paslauga – pakrovimas, pervežimas, iškrovimas, įnešimas. Surinkimas – jau atskira istorija.

Kas, jei kažkas sulūžta?

Pirma – neslėpkit. Iš karto sakykit vairuotojui ar man. Mes fotografuojam, rašom aktą. Jei kaltė mūsų – draudimas dengia (pagal sutartį). Bet jei daiktas buvo blogai supakuotas jūsų – čia jau ne mūsų atsakomybė. Aš visada sakau: geriau iš karto praneškit, negu po savaitės skambinot ir sakot „radau įbrėžimą“. Po savaitės jau sunku įrodyt, kas kaltas.

Ar turit atsiliepimų iš klientų, kurie kraustėsi iš Wermelskirchen?

Turim, bet aš nesu tas, kuris jais puikuojasi. Galiu duot kontaktus kelių žmonių, kurie leido pasidalint. Bet šiaip, po tiek metų, žinau viena: geriausia reklama – kai klientas paskui skambina ir sako: „ačiū, viskas atvažiavo sveika, ir dar pianinas nesubraižytas“. Ir tada aš žinau, kad ne veltui dirbam.

Apibendrinant – ką iš tikrųjų reiškia kraustymas iš Wermelskirchen

Žiūrėkit, kraustymas iš Wermelskirchen nėra kažkoks mistinis dalykas, bet jis turi savo ypatumų – nuo kalvotų gatvelių iki vokiško tikslumo reikalaujančių dokumentų. Aš per tuos metus išmokau, kad svarbiausia yra komunikacija tarp manęs ir kliento. Jei jūs aiškiai pasakot, ką turit, ko tikitės, ir jei aš sąžiningai paaiškinu, kas realu, o kas ne – tada viskas eina sklandžiai. Kartais būna nesklandumų (lietus, užsikirtę liftai, pikti kaimynai), bet čia jau gyvenimas. Svarbu pasirinkt vežėją, kuris ne žada stebuklus už centus, o dirba sąžiningai. Nes kraustymas iš Wermelskirchen – tai ne tik daiktų pervežimas, tai ir jūsų nervų pervežimas. Ir jei po visko jūs atsidarot dėžę, išsitraukiat tą pačią močiutės lėkštę sveiką – vadinasi, darbas padarytas gerai. O aš to ir siekiu.