Kraustymas iš Vlotho: kaip viskas vyksta, kai keliauji iš Vokietijos į Lietuvą

Sveiki, čia Jonas. Dirbu tarptautinių pervežimų srityje jau daugiau nei dvidešimt metų ir per tą laiką pristatęs šimtus šeimų iš Vokietijos į Lietuvą. Šiandien noriu paprastai paaiškinti, kaip vyksta kraustymas iš Vlotho – miestelio, kuris nėra toks žinomas kaip Berlynas ar Miunhenas, bet tikrai turi savo nišą pervežimų žemėlapyje. Jei renkatės krautis būtent iš čia, susidursite su specifinėmis detalėmis, kurias verta žinoti iš anksto.

Kas laukia persikraustinėjant iš Vlotho į Lietuvą

Vlothas – mažas miestelis Nortvindoje prie Fihto upės, tačiau iš čia žmonės kraustosi visur. Paprastai mano klientai būna grįžtantys lietuviai, kurie Vokietijoje dirbo po keletą metų, o dabar nusprendė grįžti namo. Pasitaiko ir vokiečių, kurie persikrausto į Lietuvą dėl darbo ar šeimos aplinkybių. Kiekviena situacija turi savų niuansų, todėl dabar eisiu per svarbiausius klausimus, kuriuos girdžiu kasdien.

Kaip apskritai veikia perkraustymo procesas

Kokius dokumentus reikia turėti kraustantis iš Vokietijos?

Dokumentai – tai pirmas dalykas, kurį reikia susitvarkyti. Jums reikės paso arba asmens tapatybės kortelės, jei esate ES pilietis. Be to, prireiks registracijos patvirtinimo (Abmeldung) iš Vlotho miesto biuro – tai Vokietijoje būtina, jeigu išvykstate ilgesniam laikui. Jeigu vežatės baldus ir kitą turtą, pravartu turėti inventoriaus sąrašą vokiečių kalba, nors oficialiai tai neprivaloma. Vienas mano klientas prieš porą metų pamiršo paimti šitą registracijos dokumentą ir kilo problemų su muitine – teko grįžti jį gauti. Taigi, kuo tiksliau sutvarkysite popierius iš anksto, tuo ramiau bus kelionės metu.

Ar reikalingas muito deklaravimas?

Čia prasideda įdomioji dalis. Jei esate ES pilietis ir kraustomės iš Vokietijos į Lietuvą, muitas paprastai netaikomas asmeniniam turtui. BET – ir čia yra bet – jei vežate komercinę produkciją ar daugiau nei 50% gyvenamojo ploto sudarančius baldus, kurie atrodo nauji, muitininkai gali turėti klausimų. Patarimas: pasiruoškite sąskaitas už pirkinius, kiek jų turėsite. Blogiausiu atveju teks mokėti PVM, o tai gali增添 (pridėti) nemažai išlaidų. Aš pats neesu muitinės specialistas, tai jei abejojate, geriau pasitarkite su brokeriu – per mano karjerą tekdavo matyti ir tokių atvejų.

Kiek laiko trunka visas procesas?

Čia labai priklauso nuo to, kaip greitai susitvarkote dokumentus. Paprastai nuo pirmojo skambučio man iki kraustymo dienos užtrunka nuo dviejų savaičių iki mėnesio. Jei reikia laikinosios sandėliavimo vietos Vlothoje, gali prireikti ir daugiau laiko. Vienokiai klientei iš Fihtenfeldbacho (tai kitas mažas miestelis, bet Vlothoje situacija panaši) teko laukti mėnesį, kol susitvarkė leidimus dėl namų apyvokos daiktų, kurie buvo pervežti kaip paveldas. Kartais netikėtai ateina savaitgaliai ir šventės, o vokiečių biudžo tarnybos nedirba – reikia į tai atsižvelgti.

Kaip vyksta pats pervežimas

Kokiu transportu vežami daiktai?

Paprastai naudojame puspriekabes su liftu – tai patogiausia, kai turima ką vežti. Jei daiktų nedaug, tinka ir didelis mikroautobusas. Vlothos atveju problema ta, kad pats miestelis nėra prie pagrindinių greitkelių, todėl reikia numatyti papildomą laiką atvažiavimui. Mus kasdien domina maršrutas per Hanoverį ir toliau link Lietuvos. Kai kurie mano kolegos renkasi kelią per Berliną, aš asmeniškai matau per Magdeburgą – priklauso nuo eismo sąlygų ir tuometinių remontų. Prieš porą metų tekdavo pravažiuoti per kelią A2, kur visą vasarą vyko dideli remonto darbai – vėlavome keturias valandas. Tai nėra malonu, bet su tokiu reikia taikstytis.

Ar galima vežti gyvūnus kartu?

Taip, žinoma. Su kate ar šunimi tikrai įmanoma. Reikės mikročipo ir skiepų paso pagal ES reikalavimus. Gyvūnas turi būti paskiepytas nuo pasiutligės ir turėti Europos gyvūnų sveikatos sertifikatą. Jei vežatės egzotiškesnį gyvūną – čia gali tekti kreiptis į individualias institucijas, šito aš iki galo nežinau. Patarimas: jei gyvūnas bijo kelionės, pasitarkite su veterinaru dėl lengvų raminamųjų. Vienas klientas man sakė, kad jo šuo per kelionę labai stresavo, o kitas – jo šuo kone miega visą kelią. Kiekvienas atvejis unikalus.

Kaip elgtis su dideliais baldais?

Jei turite lovas, spintas, sofa (nors jie ten retai tos didelės, kokias mes įsivaizduojame), reikės išmanyti, kaip jas tinkamai paruošti. Aš visada siūlau nuimti dureles ir, jei įmanoma, sulankstyti dalis. Man teko matyti, kaip žmonės bandė pro duris prastumti pilną spintą ir... taip, teko pakeisti planus. O kartais tiesiog neapsimoka vežti senų baldų – jei jie kelerių metų senumo, gal pigiau bus parduoti Vokietijoje ir Lietuvoje nusipirkti naujus. Čia reikia paskaičiuoti individualiai.

Ką daryti su automobiliais?

Automobilio pergabenimas – atskira tema. Jei į Lietuvą vežatės automobilį, užregistruotą Vokietijoje, reikės jį išregistruoti Vokietijoje ir įregistruoti Lietuvoje. Vokietijoje reikalingas документ (dokumentas) dėl eksport registration. Automobilis turi atitikti Lietuvos techninės apžiūros reikalavimus. Dabar čia yra tam tikrų niuansų dėl taršos mokesčių ir aplinkosaugos standartų – tiksliai nežinau visų naujausių pakeitimų. Blogi atvejai būna su automobiliais, kurie Vokietijoje buvo avariniai – jie negali būti registruojami Lietuvoje, nors kartais žmonės bando. Perspėju: vengkite بذт (to vengti) – ateityje bus tik problemų.

Kiek kainuoja kraustymas iš Vlotho

Kokie yra preliminarūs įkainiai?

Sunku tiksliai pasakyti, nes priklauso nuo kiekio ir atstumo. Maždaug puspriekabės užkrovimas Vlothoje ir pristatymas iki bet kurio Lietuvos miesto šiuo metu kainuoja maždaug nuo 1800 iki 2500 eurų. Jei reikalingi papildomi pakrovėjai, paruošimo darbai, sandėliavimas – kaina auga. Vienas mano klientų praėjusiais metais mokėjo maždaug 2200 eurų už visą šeimos kraustymąsu dviem kambario baldais, buitine technika ir asmeniniais daiktais. Kainos svyruoja priklausomai nuo degalų kainų, kurios dabar... na, žinote, kaip yra. Esu matęs įmones, kurios siūlo labai pigiai – 800 eurų, o po to ima papildomas „paslėptas" paslaugas. Pasitikėkite savais jausmais: jei kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, ji tokia ir yra.

Ar yra kažkokių mokesčių, kurių galima tikėtis?

Mokesčiai Lietuvoje taikomi tik jei vežate komercinį turtą. Asmeniniam naudojimui – nemokamas muitinės sandoris, jei laikotės reikalavimų. Tačiau gali tekti sumokėti už kelių naudojimo mokestį Vokietijoje (jei važiuosite priekabą), įvairius registracijos mokesčius Lietuvoje. Tikslių sumų šiandien neprisimenu, nes ne kasdien tuo užsiimu. Bet žinau, kad reikia numatyti maždaug 200-400 eurų papildomų išlaidų virš pagrindinės pervežimo kainos.

Ar galima sutaupyti renkantis tam tikrą laiką?

Taip, sezoniškumas čia svarbus. Vasaros pabaiga ir rugsėjo pradžia – pats pikas, nes žmonės grįžta po atostogų. Tada kainos būna aukštesnės. Jei įmanoma, planuokite kraustymąsi žiemą, sausio-balandžio mėnesiais – čia galima sutaupyti iki 15-20 proc. Žinoma, žiema turi savų minusų – blogesnės kelio sąlygos, ilgesnė kelionės trukmė kartais. Per 2018 metų žiemą tekę važiuoti per sniego audrą, teko savaitę prasėdėti Vokietijoje. Bet jei esate lankstūs, galite derinti.

Kas svarbu prieš patemptant baldus

Kada geriausia pradėti rengtis kraustymuisi?

Profesionaliai patarčiau pradėti ruoštis mažiausiai prieš du mėnesius. Per tą laiką sutvarkysite dokumentus, išregistruosite save Vokietijoje, galėsite parduoti nereikalingus daiktus, sutvarkyti naminius gyvūnus. Praktiškai – jei žinote datą, skambinkite man prieš bent tris savaites. Aš asmeniškai kartais galiu surasti vietą ir greičiau, bet tai retenybė. Vienas dalykas: jei turite labai daug knygų – o vokiečiai jų turi daug – galvokite apie siuntų tarnybą už jas. Knygos yra labai sunkios ir brangiai vežamos puspriekabėje.

Kaip rūšiuoti daiktus prieš kraustymą?

Čia galioja paprasta taisyklė: ką nenaudojot per paskutinius du metus, greičiausiai nereikės ir po perkėlimo. Padarykite tris krūvas: vežate,išmetate, parduodate. Vokietijoje gerai veikia „eBay Kleinanzeigen" – galite greitai parduoti baldus ir gauti šiek tiek papildomų pinigų perp这种东西 (panašių daiktų). Aš pats esu matęs žmonių, kurie vežėsi senus lagaminus, pilnus brokatorių. Vertėtų gerai pagalvoti.

Ką būtina paimti iš Vlotho prieš išvykstant?

Pagrindiniai dokumentai – registracija, darbo sutartis (jei reikės parodyti pajamas), vaikų gimimo liudijimai, šeimos dokumentai. Be to, pasirūpinkite sveikatos istorija – jei turite gydytoją Vokietijoje, paprašykite kopijų receptų. Vienai šeimai teko grįžti po savaitės dėl to, kad pamiršo svarbius dokumentus. O dar – jei turėsite vaikų mokykloje, reikės mokyklos pažymų perėjimui į Lietuvą.

Ką daryti atvykus į Lietuvą

Kokie pirmieji žingsniai Lietuvoje?

Pirmiausia – registracija. Turite priregistruoti gyvenamąją vietą per 7 dienas. Praktiškai pirmas dalykas pas šeimos gydytoją, jei turite vaikų – registracija mokykloje. Jei vežėtės automobilį, būtina per 6 mėnesius jį įregistruoti. Tiesą sakant, aš pats ne visada žinau naujausius reikalavimus – reiktų pasitikrinti e-sveikata sistemą arba vykti į savivaldybę. Blogi pavyzdžiai: per keletą metų matėme žmonių, kurie vilkino registraciją ir gaudavo pinigines baudas. Geriau padaryti iš karto.

Kur gauti pagalbą su adaptacija?

Yra įvairių organizacijų, kurios padeda sugrįžusiems. Lietuvos migrate tarnyba, savivaldybių socialinės paslaugos. Darbo birža siūlo perkvalifikavimo programas, jei reikia. O šiaip – mano patirtis rodo, kad bendruomenės palaikymas yra didžiausia pagalba. Naujieji kaimynai, giminaičiai – jie geriau bet kokios institucijos. Vienas mano klientas grįžęs po 10 metų sakė: „Joni, kaip gerai vėl girdėti lietuvių kalbą." Tai nėra mano sritis, bet tikiu juo.

Ką daryti su vokiškais daiktais, kurių nebegalima naudoti?

Jūsų sąžinės reikalas. Vokietijoje galima parduoti per skelbimus, dovanoti Labdaros organizacijoms. Kartais žmonės tiesiog palieka prie konteinerio – nors tai nėra kultūringa, bet realiai vyksta. Jei norite atsakingai – Caritas, Diakonie turi priėmimo punktus daugelyje miestų. Aš asmeniškai ne kartą matiau žmones, kurie vežėsi senus daiktus, nors galėjo tiesiog palikti – o Lietuvoje vis tiek tie daiktai atsidūrė sąvartynuose. Pagalvokite du kartus.

Kas kartais ne taip

Kaip elgtis, jei kažkas sulūžo pervežimo metu?

Rudenį tekę gabentis porcelianą – atsargiai, visada tikrinkite draudimo polisą. Pasitikrinkite su pervežimo kompanija sąlygas. Jei baldai sulūžta, pretenzijas reikia pareikšti raštu per 3 dienas. Aš asmeniškai patyriau, kai buvo sulaužytas senas medis – ir kompanija pripažino kaltę. Tačiau kartais būna ginčų. Jei jaučiatės, kad jūsų problema neatidėliotina, kreipkitės į vartotojų teises. Bloga patirtis: žmogus po trijų mėnesių pareiškė pretenziją dėl įbrėžimo – ir nebegavo nieko, nes prašvėlavo terminą. Taigi, veikite greitai.

Ką daryti, jei pervežimo data keičiasi dėl force majeure?

Force majeure – force majeure, kaip sakant. Blogas oras, kelio uždarymas, pandemijos – šiais laikais ko tik nebūna. Geriausia būtų turėti lanksčią sutartį su galimybe perkelti datą. Aš paprastai siūlau klientams sutarties papildomą punktą dėl neplanuotų pakeitimų. Kaina gali šiek tiek pakilti, jei reikia keisti dieną, bet tikrai verta. Vienintelė bloga patirtis mano buvo su klientu, kuris neparašė lanksčių sąlygų ir turėjo problemų per COVID karantiną.

Kaip spręsti konfliktus su pervežimo įmone?

Pirmiausia – dokumentuokite viską. Nuotraukos, sutartis, korespondencija. Stenkitės spręsti pokalbyje, o ne emailais. Jei nesiseka – rašykite oficialų skundą. Yra Vartotojų teisių apsaugos tarnyba Lietuvoje, o Vokietijoje – Transportaufsicht. Aš pats esu matęs, kaip mažos įmonės elgėsi sąžiningai, o didelės korporacijos bandė apeiti problemas. Ne visada didesnis prekės ženklas = geresnis aptarnavimas. Blogi pavyzdžiai, tiesą sakant, kartais būna labai nemalonūs.

Mažiau žinomų aspektų

Ar galima vežtis alkoholį ir maisto produktus?

Alkoholio – kaip asmeniniam naudojimui, galite parsivežti nemažai butelių. Tačiau komerciniam kiekiui reikalingi dokumentai. Maisto produktai – čia reikia būti atsargiems. Šviežią mėsą, pieną vežti draudžiama, nes tai susiję su veterinarijos kontrolės reikalavimais. Bet džiovintus produktus, konservuotus maisto produktus – taip, galima. Kartais žmonės veždavosi vokiškas dešras, aš pats ne kartą matė, kaip tikrinimo postuose tai sukeldavo problemų. Perspėju: geriau palikti maistą Vokietijoje arba suvalgyti prieš kelionę.

Kaip elgtis su taisyklingoje vietoje (tvenkiniai ir pan.)?

Jei ketinate vežtis žvejybos įrangą – teks pasitikrinti, ar Lietuvoje galioja Vokietijos žvejo pažymėjimas. Jei turite vandens transporto priemones – valtis, kajakai – reikės registracijos. Čia mano žinios baigiasi, patariu kreiptis į žvejybos organizacijas. Vienas mano klientų turėjo prievolę įsigyti papildomą licenciją – čia yra sritis, kur aš ne 100% ekspertas.

Ar yra kokių nors specialių patarimų dėl vaikų daiktų?

Žaislai, knygos – vežkitės be problemų. Vaikųų čiužiniai, lovelės – čia prisiminkite saugumo standartus. Vokietijoje saugumo reikalavimai gali skirtis nuo Lietuvos. Vienu atveju tekę matyti, kaip žmonės vežėsi lovelę, kuri neatitiko naujausių ES saugos normas. Vertėtų pasitikrinti Lietuvos reikalavimus. O šiaip – vaikai lengvai prisitaiko, jie ves naują gyvenimą kaip įprasta.

Kuo skiriasi kraustymas savaitgaliais nuo darbo dienomis?

Praktiškai skirtumų nėra daug, bet savaitgaliai paprastai yra brangesni dėl papildomų kaštų. Taip pat savaitgaliais sunkiau surasti papildomas paslaugas – pakrovėjus, sandėlius. Jei galite planuoti savaitės viduryje – geriau.

Kaip žinoti, ar pasirinkote gerą pervežimo įmonę?

Ieškokite peržiūrų internete, bet nepasitikėkite tik puikiai atrodančiomis rekomendacijomis. Profesionalas turėtų atsakyti į klausimus, parodyti realius pavyzdžius, parodyti faktinį transportą. Aš asmeniškai rekomenduočiau vengti įmonių, kurios siūlo非常好的 (labai gerą) kainą per pirmąjį skambutį ir neduoda konkrečios informacijos. Per mano dvidešimties metų karjerą mačiau įmones, kurios žadėdavo 3 dienas, o vežėdavo 3 savaites. Reikia jaučioti žmogų.

Išvada

Taigi, kraustymas iš Vlotho į Lietuvą – procesas, kurį galima pravaldyti sklandžiai, jei žinai keletą pagrindinių dalykų: susitvarkyk dokumentus, tinkamai paruošk daiktus, pasirink patikimą pervežėją ir nepraleisk terminų dėl registracijos. Mažo miestelio gyventojams gali tekti papildomai planuoti logistinę dalį, bet tai įveikiama. Per savo karjerą matiau šimtus šeimų, kurios sėkmingai persikėlė – didžioji dalis jų sakydavo: „Kodėl nerimavome dėl šito?" Jei turite klausimų, skambinkit – visada stengiuosi padėti.